antanas smetona

Minint prezidento Antano Smetonos 150-ąsiais gimimo metines, Istorinės Prezidentūros Kaune lankytojams po 90 metų vėl atveriamas prezidento dovanų kambarys. Kaip pranešė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, šis kambarys prezidento rūmuose atsirado po 1934-aisiais visoje Lietuvoje švęsto prezidento 60-mečio. Dovanų jubiliatui buvo tiek daug ir tokių įvairių, kad nutarta įrengti atskirą dovanų kambarį-muziejų.

Laisvės partija užsimojo keisti kai kurių lietuviškų pavardžių galūnes. Be jau dabar esančių galūnių -ė ir -ienė, Seimo laisviečiai siekia, kad moterys galėtų pasirinkti ir galūnę -a. Pavyzdžiui, jei vyro pavardė Šarka, identišką pavardę galėtų turėti ir moteris. Tai siūlanti Seimo laisvietė aiškina, kad poreikis ir susidomėjimas iš visuomenės yra milžiniškas. O kalbos komisijos ir kalbininkų tokie laisviečių užmojai neįtikina.

Istorikas, naujos knygos apie Lietuvos politiką tarpukariu „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934–1939 (1940)“ autorius Algimantas Kasparavičius sako, kad tiek anuomet, tiek dabar svarbu vertinti aplinkybes, kuriose gyvename ir nekeikti savo geopolitinio likimo. Istorikas įsitikinęs, kad politinis įžvalgumas ir „didelio paveikslo“ matymas nebuvo svetimas tarpukario politikams, bet būta ir politinio aklumo, kuris, deja, nešė mirtį.

Seime šią savaitę svarstant, kokioms sukaktims paminėti daugiausiai dėmesio skirti 2024 metais, vėl kilo ginčai dėl prezidento Antano Smetonos asmenybės. Per balsavimą nuspręsta 2024-uosius skelbti nebe prezidento A. Smetonos ir jo žmonos Sofijos Smetonienės, kaip buvo ankstesniame projekte, o diplomatų Lozoraičių metais: už tai buvo 94 Seimo nariai, prieš – šeši, susilaikė 20 parlamentarų.

Palangoje atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Objektas turėjo iškilti Vilniuje, tačiau sostinėje tapo nereikalingas, tad jį priglaudė kurortas. Dėl tokio įvykių posūkio menininkai paminklą net turėjo koreguoti. O atidengimo ceremonijoje dalyvavęs dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Smetona bus pagerbtas ir sostinėje. Palangoje atidengiamas paminklas Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Jis šiame kurorte labai mėgo lankytis.

Palangoje atidengtas paminklas paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai. Paminklo atidengimo renginyje dalyvavo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, tiegiama pranešime spaudai. „Šiandien švenčiame ypatingą progą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad savivaldos rinkimuose Vilniuje balsuos už pokyčius ir idėjas, kurios bus ne tik iškeliamos, bet ir įgyvendinamos. „Jau žinau, už ką balsuosiu. Balsuosiu už pokyčius, balsuosiu už tai, kad idėjos nebūtų tik iškeliamos ir pakibtų ore, bet ir būtų įgyvendinamos. Kad mano mieste, kuriame tikrai jaučiuosi laimingas, būtų patogiau gyventi, paprasčiau gyventi. Tikiuosi, kad tuos pokyčius atneš naujoji taryba, naujasis meras.

Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė įplieskė aršias diskusijas dėl moterų pavardžių rašybos. Laisvietė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl galimybės rašyti ištekėjusių moterų pavardes su galūne - a. Pavyzdžiui, Alekna arba Šarka. Tačiau tam priešinasi Valstybinė lietuvių kalbos komisija – Pakarklytės siūlymą ji atmetė.

Ar reikia Vilniuje paminklo Antanui Smetonai? Nors sostinės valdžia žalią šviesą paminklui jau uždegė, aršios diskusijos dėl pirmojo prezidento istorinio palikimo netyla. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas piktinasi, kad Vilnius statys paminklą „autoritarui, kuris nužudė demokratiją“. Dalis istorikų aiškina, kad ne visa kritika Smetonai pelnyta.

Įgyvendinti gruodį Seimo priimtą vadinamąjį desovietizacijos įstatymą gali užtrukti ne vienus metus, kol kas tam neskirta ir lėšų, sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys. Jis prognozuoja, kad dalies gyventojų nepasitenkinimą įgyvendinant įstatymą gali sukelti daugiausiai gatvių pavadinimų keitimas, nes išklausyti jų nuomonę pagal įstatymą nenumatoma.

Dalis švietimo ekspertų tvirtina, kad rusų kalba ir rusiškos mokyklos – tik problemų pradžia. Lietuvių kalbos neišmokę vaikai negali gerai integruotis į visuomenę, o tai veda prie užsidarymo rusakalbių socialiniame burbule ir tapimo nelojaliais Lietuvai piliečiais. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilniuje, šalia Halės turgaus susikalbėti lietuvių kalbos gali ir nepakakti.

Svarstydamas siūlymus skelbti atmintinus metus Seimas šią savaitę susikirto dėl prezidento Antano Smetonos asmenybės. 45 parlamentarai kartu su kitais siūlymais dėl sukakčių pateikė projektą kitąmet minint 150-ąsias A. Smetonos gimimo metines 2024 metus paskelbti jo vardo metais.

Paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai Palangoje turėtų būti pastatytas kitąmet, teigia savivaldybė. „Paminklas prezidentui Antanui Smetonai šiuo metu yra projektuojamas, jis bus pastatytas kitais metais“, – BNS sakė kurorto mero patarėja Jurgita Vanagė. Liepą Vyriausybė perdavė Palangos savivaldybei autorines paminklo teises, dar anksčiau, gegužę, Ministrų kabinetas Palangai perdavė patį paminklą.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Kultūros ministerijos siūlymui, kad pradžioje Vilniuje pastatyti planuotas paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai būtų pastatytas Palangoje. Kultūros ministras Simonas Kairys informavo Vyriausybę, kad su tuo sutinka ir patys paminklo, laimėjusio Vyriausybės skelbtą konkursą, autoriai bei Palangos savivaldybė, pasiūliusi monumentą statyti šiame mieste, kai iškilo nesutarimų su Vilniaus miesto savivaldybe.

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis kritiškai vertina, kad pirmojo šalies prezidento Antano Smetonos paminklas Vilniuje gali taip ir neiškilti. Jis tokį sostinės valdžios elgesį pavadino apgailėtinu. „Tai yra apgailėtina. Aš nemanau, kad sostinė nenori [paminklo]. Nenori sostinės meras ir valdančioji dauguma. Vytis – Kaune, Smetonos paminklas Palangoje, nacionalinis stadionas Kaune, koncertų salė kažkur irgi Klaipėdoje atsiras.

Vilniaus valdžiai, stabdančiai paminklo Antanui Smetonai įgyvendinimą, trūksta politinės valios, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Dar vienas liūdesys. Man labai apmaudu konstatuojant tai, kas įvyko per pastaruosius metus, daryti išvadą, kad aš aiškiai matau politinės valios stoką. Pirmiausia – Vilniaus savivaldybėje“, – žurnalistams ketvirtadienį Vilniuje sakė G. Nausėda.

Vilniaus savivaldybei dvejojant dėl paminklo tarpukario prezidentui Antanui Smetonai konkurso rezultatų, kultūros ministras Simonas Kairys neatmeta, kad idėja gali likti neįgyvendinta. Jis sakė antradienį aptaręs situaciją su konkursą laimėjusios idėjos autoriais, kurie „yra nusivylę“ abejonėmis ir vis dar pasigenda oficialios savivaldybės pozicijos šiuo klausimu.

Prieš 103 metus dvidešimt vyrų susirinko viename sostinėje įsikūrusiame bute, pasirašė Nepriklausomybės aktą ir grąžino Lietuvą į pasaulio žemėlapį. Nors signatarų likimai ir susiklostė skirtingai, o jų pasirašytas dokumentas ilgą laiką laikytas dingusiu, dvidešimt skirtingų profesijų ir politinių pažiūrų žmonių atstatė Lietuvos valstybę.

Kitąmet Vilniuje turėtų būti pradėti paminklo tarpukario prezidentui Antanui Smetonai statybos darbai. Nutarta, kad bus įgyvendinamas konkurse pirmą vietą laimėjęs projektas „622522“. „Su jo autoriais pasirašyta autorinė licencinė sutartis, jiems perduotos autorių teisės“, – BNS sakė Kultūros ministerijos atstovė Jana Mikulevič. Anot jos, visi projekto įgyvendinimo darbai turėtų būti pradėti kitąmet.

Daugiau nei šimtmetį lietuvių širdyse nugulusi „Tautiška giesmė“, nors ir jauna, lyginant su kitų šalių himnais, bet ypatinga. Svarbu tai, kad kur kas ilgiau nei pats gyvuoja, himnas buvo uždraustas, žmonės už jo giedojimą persekioti, todėl „Tautiška giesmė“ žmonių lūpose įgavo protesto formą. Portalas tv3.lt su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentu, kalbininku Antanu Smetona pasikalbėjo apie tai, kuo ypatingas dar XIX a. sukurtas Lietuvos himnas.

Pasienio miestelyje prie Latvijos Saločiuose gyvenantis pensininkas savo kiemą pavertė išskirtiniu paminklų parku šalies prezidentams: nuo pirmojo skirto Antanui Smetonai iki dabartinio išrinkto šalies prezidento Gitano Nausėdos. Ant granito plokščių puikuojasi ne tik gyvų ir mirusių prezidentų portretai, bet ir išgraviruotos jų gimimo bei mirimo datos. Tiesa, paminklai yra ne menininkų darbo, o paprastų antkapių meistrų, bet salotietis to kapų puošmenomis nevadina.

Premjero sudaryta darbo grupė siūlo paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai statyti Gedimino prospekte Vilniuje, šalia buvusio centrinio knygyno. Darbo grupei vadovavęs Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis teigia, kad svarstytos penkios galimos vietos paminklui, tačiau pasirinkta nedidelė aikštė Gedimino prospekte, nes ši erdvė tiesiogiai susijusi su valstybės atkūrimo istorija.

Tarpukario laikais čia dažnai viešėdavo Prezidento Antano Smetonos šeima, vykdavo prašmatnūs pokyliai, aikštėje ratus sukdavo žirgais kinkytos karietos, virdavo meilės aistros, ne vienas vakaras praleistas kortuojant, vaišinantis apylinkėse skintų žolelių arbata ar tiesiog lepinantis saulės voniomis ir pokalbiais. Būtetent tokia ne vieną dešimtmetį buvo Prienų rajone trijų brolių Frenkelių 1887 metais įkurto Daukšiagirės dvaro kasdienybė, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybė inicijuoja paminklą Vilniuje pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę, kuri organizuos paminklo sukūrimo darbus, ketvirtadienį pranešė Vyriausybė.  „Manau, išties simboliška, jog šiemet, švęsdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-etį, imamės sostinėje tinkamai įamžinti istorijos raidai, o ypač lietuvybės puoselėjimui svarbią asmenybę.

Po aštuonių dešimtmečių į Lietuvą sugrįžo itin prabangi prezidento Antano Smetonos auksinė plunksna. Muziejininkai tikisi, kad Amerikos lietuvių fondo dovana ne tik papuoš Signatarų namus, bet ir leis pažinti mažai žinomą tarpukario Lietuvos prezidento pusę. Antano Smetonos auksinė plunksna į Signatarų namus atkeliavo kaip Amerikos lietuvių kultūros archyvo dovana. Šiandien ji išdidžiai pristatyta likus vos dviem dienom iki 145-ųjų prezidento gimimo metinių.

Žydų bendruomenės pirmininkė įsižeidė, kai Vytautas Landsbergis pavartojo žodį „žydelka“, tačiau patyręs politikas tvirtina, kad nebuvo suprasta jo ironija ir jis visai nenorėjo įžeisti Lietuvos žydų. Tvyrant įtampai, dėl kurios laikinai buvo uždaryta Vilniaus sinagoga, portalo tv3.lt kalbintas ekspertas pastebi, kad net ir nekaltas žodelis rodo buitinį antisemitizmą ir nereiktų stebėtis, dėl jautrių žydų bendruomenės reakcijų.

Prezidento institucija Lietuvoje tvirtai stovi ant kojų, bet taip buvo ne visada. Kuriantis Lietuvos valstybei visuomenė ir politikos elitas aršiai diskutavo, ar mums reikia prezidento, ką jis darys ir ar nereiks jam lankstytis kaip carui. Tarpukario Lietuvos žmonės nepatikliai žiūrėjo į aukščiausios valdžios simbolius ir tik laikui bėgant suvokė, kad prezidentas – ne caras ir jį labai lengva pakeisti.

Beveik kiekviename Lietuvos krašte galima pasigėrėti puikiais Lietuvos istorinę praeitį menančiais dvarais. Aukštaitija – ne išimtis. Čia, naujam gyvenimui yra atgijęs ne vienas dvaras. O šiomis dienomis šie vilioja gyva muzika, gardžiu tautiniu maistu, įspūdingomis programomis ir aktyvia veikla. Tad ką verta pamatyti, kur nuvykti, ir kur apsistoti. Taujėnų dvaras Taujėnų dvaras – neabejotinai vienas įspūdingiausių atgimusių dvarų, kuris savo gyvavimo metus skaičiuoja jau nuo XVI a. pabaigos.

Prašymą perlaidoti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikus Lietuvoje ir Vilniuje jam pastatyti paminklą parlamentarai įgyvendins savaip. Daugumos sprendimu – pirmiausiai sostinėje turėtų išdygti paminklas A. Smetonai, o tik tada galima pradėti derybas su jo artimaisiais dėl palaikų pargabenimo į Lietuvą. Asociacija „Mūsų tautos atmintis“ kreipėsi į Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją, prašydami perlaidoti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikus Lietuvoje.

Pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona amžinojo poilsio atgulė ne gimtojoje Lietuvoje, o už Atlanto esančiame Klivlende, JAV. Nepaisant artimiausio A. Smetonos giminaičio nepritarimo perlaidoti prezidentą gimtinėje, Seimas sulaukė visuomenininkų prašymo imtis šio klausimo. Istorikai iniciatyvą vertina pozityviai, primindami, kad ant A. Smetonos nuopelnų stovi šiandieninė Lietuva.

 „Aplink Lietuvą“ laidos vedėjai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kiekvieną savaitę aplanko vis kitą Lietuvos kraštą. Šios laidos šūkis – „O ar čia buvai?“. Svarbiausia „Aplink Lietuvą“ laidoje yra Lietuvos pilys, dvarai, istorinis paveldas, mūsų šalies gamtos grožis, senoviniai patiekalų receptai. Šeštadienio rytais TV3 žiūrovus prie televizijos ekranų kviečia Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus kartu su Turizmo departamentu.

 Reikšmingiausiomis šimtmečio asmenybėmis laikomi „Aušros“ redaktorius Jonas Basanavičius, prezidentai Antanas Smetona ir Valdas Adamkus, krepšininkas Arvydas Sabonis, rodo portalo Delfi.lt skelbiamos visuomenės ir elito nuomonių apklausos.

Pasakojimų apie tai, kaip dirbo pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, yra išlikę nemažai. Tačiau koks jis būdavo tada, kai grįždavo į namus? Kaip užsimezgė jo santykiai su gyvenimo meile Sofija Chodakauskaite? Kokia buvo moteris, tada pavergusi 20-mečio gimnazisto Antano širdį? Pristatome vieną garsiausių šimtmečio porų, kurių pažinties ir meilės istorija sujaudins daugelį.  Istorinės Prezidentūros Kaune istorikės, dr.

 Kybartų miestelio Vilkaviškio rajone bendruomenė nusprendė įamžinti pirmojo ir paskutiniojo tarpukario Lietuvos Prezidento Antano Smetonos pasitraukimo iš Lietuvos vietą. Antanas Smetona 1940 metais rusų armijai žengiant į Kauną per Lieponos upelį Kybartuose perbrido į tuometę Vokietiją. Iki šių dienų vieni prezidentą laiko bailiu, kiti – didvyriu.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pirmadienį apsvarsčiusi alternatyvius įstatymų projektus dėl nelietuviškų raidžių rašybos asmens dokumentuose siūlo originalią pavardžių rašybą leisti pagrindiniame puslapyje.

Ruošdamasis Lietuvos valstybės šimtmečiui, Turizmo departamentas rengia šiai progai skirtą maršrutą po šimtą objektų, pasakojančių Lietuvos valstybingumo ir jos kūrėjų istorijas. „Asmeniškumo valstybės kūrime yra labai daug. Tie žmonės buvo labai artimai pažįstami: dauguma signatarų buvo susipažinę studentijos laikais, daug kartu druskos suvalgę draugai, bendravę šeimomis, turėję asmeninių ryšių.

Ketvirtadienį istorinei Prezidentūrai Kaune perduotas prezidento Antano Smetonos dekoratyvinis rankšluostis su išaustu „Tautiškos giesmės“ tekstu. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, šį rankšluoštį pernai Lietuvos generalinio konsulato Čikagoje perkėlimo į naujas patalpas proga Lietuvos generaliniam konsului Marijui Gudynui perdavė kunigas Lukas Laniauskas. Teigiama, jog tai – A.Smetonos namuose buvęs dekoratyvinis rankšluostis, išgelbėtas 1944 metais per gaisrą, kai mirė A.Smetona.

Tarpukario metu žinomiausieji ir turtingiausieji būrėsi laikinojoje sostinėje – Kaune. Vieni praturtėjo imdamiesi pelningų specialybių, kiti – apsukrūs verslininkai. Kokios tuometinės algos, kiek skyrėsi prezidento, mokytojų bei darbininkų atlyginimai ir kas buvo patys turtingiausieji, domisi tv3.lt Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis pasakoja, kad Lietuvoje milijonierių nebuvo daug, nes po I –ojo pasaulinio karo mūsų krašte vyravo žemdirbystė ir daugėjo ūkininkų.

1918 m. vasario 16 d., be abejo, yra viena iš svarbiausių datų XX a. Lietuvos istorijoje. Ji žymėjo ne tik valstybingumo atgavimą, bet ir naujos modernios Lietuvos aušrą. Aktas gimė, esant labai sudėtingoms tarptautinėms ir vidaus sąlygoms. 1914 m. rugpjūčio 1 d. kilęs Pirmasis Pasaulinis karas pakeitė jėgų santykį Europoje. Kartu tai sukėlė vilčių Lietuvai atstatyti valstybingumą. 1915 m. šalį okupavus vokiečiams, viltys dar labiau išaugo.

1918 m. vasario 16 d., Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, iškilo klausimas, kokiu keliu ją vesti. Dalis Tarybos norėjo matyti šalį kaip parlamentinę respublika, kita – kaip monarchiją. Reikia pažymėti, kad, nors Lietuva buvo oficialiai pasiskelbusi nepriklausoma, tačiau šalyje vis dar šeimininkavo vokiečiai. Todėl būsimą valstybės viziją neišvengiamai teko derinti su jais.

Krepšiniui, kaip antrajai Lietuvos religijai, įsitvirtinti neprireikė daug laiko. Pirmieji žingsniai buvo žengti apie 1921 m. Kitais metais pasirodė ir pirmoji knygelė apie krepšinį. 1922 m. lapkričio 23 d. sužaistos pirmosios oficialios varžybos. Netrukus pradėjo vykti reguliarūs Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio čempionatai. Po kelerių metų buvo žengta ir į tarptautinę areną. Pirmaisiais lietuvių varžovais tapo Latvijos vyrų komanda.

Naktinis Vilnius: gautas iškvietimas, kad Antakalnio mikrorajone keistos elgsenos pilietis įžūliai kabinėjasi prie praeivių, grasina ir neleidžia jiems patekti į namus. „O per „Farus“ parodysite?“ – policijos pareigūnų paklausė sutiktas įžūlusis vyriškis. Paprašytas prisistatyti vyriškis ilgai negalvojęs tarė: „Antanas Smetona“. Tuo nuotykiai nesibaigė.

Juo toliau, juo labiau aštrėja diskusijos: iš kur Lietuvai daugiau iššūkių ir grėsmių – iš Vakarų ar iš Rusijos? Akcentuojantys Rusijos iššūkius dažniausiai remiasi šiais argumentais: Europa (o platesniu mastu – apskritai Vakarai) – viena šeima, joje vykstantys ginčai – tik šeimyniniai ginčai, o Rusija – amžina ir pagrindinė istorinė grėsmė.

 Rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos istorinėje prezidentūroje prasidėjo Prezidento Antano Smetonos 140-osios gimimo metinėms skirtų renginių ciklas. Ta proga čia buvo atidaryta paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“, o šiandien, rugpjūčio 8 d. 12 val.

Sekmadienį kauniečiai minėjo Vasario 16-ąją: mieste vyko koncertai, į žmones iš Istorinės prezidentūros balkono kreipėsi prezidentas Antanas Smetona, buvo šokamas lietuviškas fokstrotas. Nuo ryto su Valstybės atkūrimo diena kauniečius sveikino policijos pareigūnai, stabdę automobilius ir vairuotojams dovanoję vėliavėles. Vidurdienį Karo muziejaus sodelyje prasidėjo iškilmingas minėjimas, į kurį Kauno studentų eisena atžingsniavo nuo Kristaus Prisikėlimo bažnyčios, kur vyko šv. Mišios.

Spalio 28 – osios vakarą Pamėnkalnyje (jokiame ne Tauro kalne – tokio Vilniuje apskritai nėra, tai – tik neteisingas vertimas iš lenkiško „Góra Buffalowa“) susirinkę tautininkai paminėjo Lietuvos kariuomenės įžengimo į Vilnių 74 – ąsias metines (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-atgavimo-sventeje-j-pankos-spjuvis-l-linkeviciui.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį apsilankė Ignalinos rajone ir ant Ladakalnio esančiame Prezidentų ąžuolyne pasodino du ąžuoliukus. „Prezidentų ąžuolynas vienoje gražiausių Lietuvos vietų – valstybės kūrimo ir darbų tęstinumo simbolis. Prisimindami svarbiausius valstybės kūrėjus ir tęsdami jų darbus, stipriname savo valstybę.

Vasario 16-osios signatarų atminimą pagerbė aukščiausi šalies vadovai ir garbės sargybos kariai. 1918 m. Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių: Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas S...

Vilniaus universitete pirmadienio vakarą pristatyta žurnalistės Editos Mildažytės knyga „Pasimatymas su Lietuva“. Kelių šimtų puslapių gausiai iliustruotą knygą leidykla „Tyto alba“ išleido su kompaktine plokštele „Taip skamba Lietuva“, kurią sudarė muzikologas Viktoras Gerulaitis. Žinomos žurnalistės, televizijos laidų vedėjos E. Mildažytės knyga „Pasimatymas su Lietuva“ pasakoja apie šiandienos Lietuvą, žymius žmones, apie tai, kuo mūsų gimtinė įdomi ar net unikali.