Apie inkstų akmenų atsiradimą ir jų prevenciją komentuoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė, ir budinčios „Benu“ vaistinės vedėja vaistininkė Laura Kairiūkštienė.
J. Deksnienė paaiškina, kad inkstų akmenys yra kietos mineralų ir druskų sankaupos, kurios susidaro inkstuose.
„Maždaug 80 procentų visų akmenų susiformavę iš kalcio druskų, likusius 20 procentų sudaro šlapimo rūgšties, struvitiniai ir cistiniai akmenys. Šios mineralų ir druskų sankaupos susidaro, kai šlapime esantys mineralai ir rūgštys kristalizuojasi ir jungiasi į kietas daleles.
Tai gali įvykti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip per mažas skysčių kiekis organizme, per didelis mineralų suvartojimas, tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas ar genetiniai veiksniai“, – sako vaistininkė.
Ekspertė pasakoja, kad inkstų akmenys yra gana dažna problema. Maždaug 1 iš 10 žmonių per savo gyvenimą susiduria su inkstų akmenimis. Vyrai dažniau kenčia nuo šios problemos nei moterys, o pirmieji inkstų akmenų simptomai dažniausiai pasireiškia tarp 30 ir 50 metų amžiaus.
Inkstų akmenis išduoda šie ženklai
A. Krušnienė sako, kad dažniausi simptomai, signalizuojantys, kad gali būti atsiradę inkstų akmenų, yra pakitusi šlapimo spalva, dažnas noras šlapintis, pykinimas ar vėmimas:
„Jei akmenukas yra mažas, simptomų galima ir nejausti, tačiau jei didesnis akmuo sujuda, gali pasireikši stiprus skausmas, pakilti temperatūra.
Inkstų akmenų atsiradimą gali lemti daugybė skirtingų priežasčių, tačiau jei žmogus kažkada jau turėjo akmenų bet kurioje inkstų vietoje, tikimybė, kad teks dar kartą su tuo susidurti – gerokai didesnė.
Dažniausiai akmenukai susidaro dėl vartojamos druskos ir cukraus pertekliaus, įvairių infekcijų, genetiškai paveldimų ligų, per mažo vandens vartojimo ir menko arba itin didelio fizinio aktyvumo.
Statistika rodo, kad dažniau inkstų akmenų diagnozę išgirsta nutukimu ar diabetu sergantys asmenys“, – teigia vaistininkė.
J. Deksnienė išryškina pagrindiniai veiksniai, didinančius inkstų akmenų riziką:
- Mažas skysčių vartojimas.
- Per didelis kalcio, oksalatų ar šlapimo rūgšties kiekis organizme.
- Netinkama mityba, pavyzdžiui, per didelis druskos, cukraus ar baltymų vartojimas.
- Genetiniai veiksniai.
- Kartais tai gali nulemti virškinimo ligos, šlapimo takų infekcijos.
Sumažinkite inkstų akmenų atsiradimo riziką
L. Kairiūkštienė komentuoja, kad akmenligės riziką galima sumažinti ribojant gyvulinių baltymų suvartojimą ir druskos kiekį, nes didelis natrio kiekis gali padidinti kalcio kiekį šlapime, kuris skatina akmenų susidarymą.
„Labai svarbu kasdien išgerti bent 2–3 litrus vandens, nes vanduo daro šlapimą skystesnį. Į kasdienį mitybos racioną svarbu įtraukti kuo daugiau citrusinių vaisių, uogų, daržovių. Šie maisto produktai padeda šarminti šlapimą, o tai gali sumažinti kai kurių tipų inkstų akmenų susidarymą.
Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat gali padėti sumažinti inkstų akmenų riziką, nes skatina geresnę medžiagų apykaitą, o tai padeda reguliuoti kalcio ir kitų mineralų koncentraciją organizme, sumažina jų perteklinį kiekį šlapime, kuris gali formuoti akmenis.
Fizinis aktyvumas padeda palaikyti sveiką kūno svorį ir sumažina nutukimo riziką, nes antsvoris yra vienas iš akmenligės rizikos faktorių“, – sako vaistininkė.
Gerkite daugiau vandens, atsisakykite greitojo maisto
A. Krušnienė teigia, kad kaip ir beveik visų sveikatos sutrikimų atveju, subalansuota ir sveika mityba gali padėti pagerinti savijautą ir sumažinti tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant ir inkstų akmenų atsiradimą.
„Daug kur minima, kad norint išvengti inkstų akmenų reikėtų vengti pusfabrikačių, greitojo maisto ar šaldytų produktų, taip pat riboti suvartojamos druskos kiekį, nepersistengti valgant daug baltymų turinčių produktų, kadangi jie skatina šlapimo rūgšties susidarymą.
Svarbu ir reguliarus fizinis krūvis bei sveiko svorio išlaikymas. Norint sumažinti inkstų akmenų atsiradimo riziką patariama atsakingiau prižiūrėti savo mitybą.
Gerkite daugiau vandens, subalansuokite kalcio suvartojimą – kad jo būtų nei per, nei per mažai, į mitybą įtraukite daugiau citratų turinčių maisto produktų kaip citrusiniai vaisiai.
Taip pat valgykite mažiau gyvūninių baltymų, taip pat mažiau vartokite oksalatų turinčių maisto produktų vartojimą, pavyzdžiui, špinatų ar riešutų.
O jeigu jau turite kalcio druskų akmenų, sumažinkite druskos vartojimą iki 5-6 g per parą. Jei tai uratiniai akmenys – reikia mažinti mėsos produktus, o jeigu oksalatiniai – nevartoti rūgštynių, rabarbarų, šokolado, kakavos, riešutų, saulėgrąžų sėklų, braškių.
Visais atvejais riekia suvartoti ne mažiau kaip 2-2,5 l vandens per parą“, – pataria ji.
Inkstų problemų turintys žmonės kreipiasi ir į vaistininkus
J. Deksnienė sako, kad į vaistinę atėję žmonės kreipiasi dėl nemalonių sveikatos sutrikimų.
„Tokiems pacientams yra būdingi ūmus simptomai, tokie kaip nugaros, šonų ar pilvo skausmas apačioje, arba šlapime atsiranda kraujas, dažnu atveju būna pykinimas arba vėmimas, galimi žarnyno funkcijos sutrikimai, karščiavimas.
Tokius pacientus visuomet pirmiausia skubiai nukreipiame į gydytoją“, – teigia vaistininkė.
O A. Krušnienė paantrina, kad inkstų akmenis gali turėti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau panašu, kad vis daugiau jaunų žmonių skundžiasi šia liga.
„Sėslesnis gyvenimo būdas, sėdimas darbas, mažai aktyvios pramogos ir bendras greitas gyvenimo tempas, kada mažai ilsimės, valgome neapdairiai, pamirštame sportuoti – gali išties atsiliepti sveikatai“, – sako ji.
