Nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga (NASKL) – viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių kepenų ligų. Nors ji paplitusi, daugelis sergančiųjų ilgą laiką nejaučia jokių simptomų.
Tačiau laikui bėgant gali pasireikšti tam tikri ženklai ir pakitimai veide, kuriuos sunku paaiškinti kitomis priežastimis, rašoma healthline.com.
Kepenų funkcijos
Kepenys organizme atlieka daugiau kaip 5 000 skirtingų funkcijų. Svarbiausios iš jų:
- toksinų šalinimas;
- maisto medžiagų apdorojimas ir pasisavinimas;
- cukraus kiekio kraujyje reguliavimas;
- kraujo krešėjimo procesų palaikymas;
- pažeidus kepenis, gali grėsti net pavojingas vidinis kraujavimas.
Ženklai veide, išduodantys kepenų suriebėjimą
Kepenų suriebėjimas išsivysto tuomet, kai kepenų ląstelėse kaupiasi riebalai. Dažniausiai tai siejama su per gausiu alkoholio vartojimu arba netinkama mityba, ypač jei joje daug riebalų ir kalorijų.
Ši liga gali sukelti uždegimą ir pažeisti sveikas kepenų ląsteles. Kai kurie žmonės nejaučia jokių požymių, o kiti skundžiasi nuovargiu, pilvo diskomfortu ar, kaip bebūtų netikėta, pastebi pokyčius veide.
Štai šeši dažniausi kepenų suriebėjimo simptomai, kurie gali pasireikšti veide:
- Veido paburkimas. Pažengus kepenų ligai, kepenys gamina mažiau baltymų, o tai sutrikdo skysčių pusiausvyrą organizme. Dėl to skysčiai gali kauptis veido srityje, sukeldami paburkimą, ypač aplink akis ir žandų srityje;
- Patamsėjusi oda kaklo raukšlėse. Kepenų suriebėjimas gali būti susijęs su atsparumu insulinui – būkle, kai organizmas neefektyviai naudoja insuliną. Tai gali lemti odos būklę, vadinamą akantoze (angl. acanthosis nigricans), kai kaklo ar pažastų odos raukšlės patamsėja ir tampa šiurkščios;
- Veido rožinė (angl. rosacea). Rožinė – lėtinė odos liga, pasireiškianti paraudimu, išsiplėtusiomis kraujagyslėmis, kartais ir spuogeliais. Nors ji ne visada susijusi su kepenų veikla, jos paūmėjimas gali būti netiesioginis kepenų būklės rodiklis;
- Bėrimas aplink burną. Sergant lėtine kepenų liga, organizmas gali sunkiau pasisavinti tam tikrus mikroelementus, pavyzdžiui, cinką. Cinko trūkumas neretai pasireiškia perioraliniu dermatitu – sudirgimu ar bėrimu aplink burną, kuris gali pasireikšti smulkiais pūlingais ar kietais iškilimais;
- Veido niežulys. Kepenų suriebėjimas gali sutrikdyti tulžies apykaitą, tuomet organizme kaupiasi tulžies druskos, kurios sukelia intensyvų niežėjimą. Veidas – viena iš galimų niežulio vietų. Deja, kasymasis dažnai neatneša palengvėjimo, o tik pablogina situaciją;
- Gelta. Gelta – aiškus pažengusios kepenų ligos simptomas. Oda ir akių baltymai įgauna gelsvą atspalvį, kuris pirmiausia pastebimas veide. Ši būklė atsiranda, kai kraujyje kaupiasi per daug bilirubino – pigmento, susidarančio suirus raudoniesiems kraujo kūneliams. Jei kepenys negali efektyviai jo pašalinti, oda pagelsta.
Veido odos pakitimų gydymas priklauso nuo jų priežasties. Pavyzdžiui, niežuliui gydyti gali būti skiriamas cholestiraminas ar kiti medikamentai. Tačiau svarbiausia, spręsti pagrindinę problemą, tai yra, kepenų ligos priežastį.
Nors nėra vaistų, tiesiogiai gydančių kepenų suriebėjimą, gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sulėtinti ar net pakeisti ligos eigą.
Kaip išvengti kepenų suriebėjimo?
Didžiausia rizika susirgti nealkoholine kepenų suriebėjimo liga kyla žmonėms, turintiems antsvorio ar sergantiems 2 tipo diabetu. Apie 90 proc. smarkiai nutukusių žmonių nustatoma ši liga. Veiksmingiausia prevencija – sveika gyvensena:
- Venkite perteklinio alkoholio – ne daugiau kaip vienas gėrimas per dieną moterims ir du – vyrams;
- Rinkitės nesočiuosius riebalus (riešutai, sėklos, žuvis) vietoj sočiųjų (perdirbti produktai, raudona mėsa);
- Valgykite daugiau šviežių daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų;
- Prieš vartodami vaisius ir daržoves juos gerai nuplaukite;
- Meskite rūkyti – tai sumažina kepenų apkrovą ir pagerina bendrą sveikatą;
- Judėkite – fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį ir gerina medžiagų apykaitą.
Kepenų suriebėjimas ilgą laiką gali likti nepastebėtas. Tačiau jei priklausote rizikos grupei ir pastebite neįprastus veido pokyčius, verta kreiptis į gydytoją. Laiku pastebėjus ligą ir ėmusis veiksmų tai gali padėti išvengti sunkių komplikacijų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
