Kaunietė tikina, jog apsilankyti pas gydytoją ją privertė vos vienas simptomas: Renatai pradėjo skaudėti vieną krūtį ir jau tada ji suprato, kad kažkas negerai.
Skausmą moteris apibūdina kaip pjaunantį iš vidaus. Jis visiškai skyrėsi nuo maudimo mėnesinių metu: „Skausmas buvo visiškai kitoks, dėl to iš karto supratau, kad reikia apsilankyti pas gydytoją, o daugiau jokių simptomų nejutau.“
Į žinią reagavo šaltai
Apsilankius pas mamologę, gydytoja užčiuopė guzelius ir jau tą pačią dieną Renatą išsiuntė atlikti echoskopijos. Po savaitės ji gavo vietą atlikti biopsijai, o dar po savaitės, vasario 1 dieną, moteris sulaukė skambučio iš gydytojos su biopsijos atsakymais. Specialistė pranešė, jog Renatai piktybinis krūties vėžys.
„Į šią žinią reagavau visiškai šaltai. Pasąmonėje jau žinojau, kad turiu vėžį, o verkdama ar liūdėdama vis tiek nieko nepakeisčiau, todėl visomis jėgomis stojau į kovą su juo“, – dalinasi pašnekovė.
Artimieji bei vaikai šią žinią priėmė taip pat ramiai, mat moteris dar laukdama atsakymų visus nuteikinėjo, jog reikėtų tikėtis blogų žinių, kad artimiesiems nebūtų šoko.
„Vyras ir tėvai man dar sakydavo, kad tikrai nieko nebus, jog sulauksiu gerų tyrimų rezultatų, tačiau aš giliai širdyje žinojau, kad taip nebus. Nieko nuo jų neslėpiau, visada sakydavau, kaip jaučiuosi.
Žinoma, tėvai verkė, tačiau būtų lygiai taip pat, jei susirgtų mano vaikas. Būtų visiška tragedija. Manau, kad aplinkiniai labiau pergyveno dėl mano ligos nei aš pati. Laikui bėgant ir artimieji pamatė, kad esu stipri, neimu į galvą, kad sergu, todėl su šia mintimi susigyveno ir jie.
Nežiūrėjo į mane kaip į ligonę. Savaitgaliais visada važiuoju į sodybą, į vaikų varžybas. Nesu nė vieno savaitgalio praleidusi namie, stengiuosi kuo daugiau veikti, važiuoti, pamatyti. Nesustojau gyventi“, – pozityviomis mintimis dalinasi kaunietė.
Taip pat visą ligos laikotarpį šalia Renatos buvo jos sesuo, jos geriausia draugė, kuri palaikė moterį, kad nesijaustų vieniša ir ji sesei už tai yra labai dėkinga.
Prakalbus apie tai, dėl kokių priežasčių jaunai moteriai galėjo atsirasti vėžys, Renata teigia, kad genetikos faktorius nepasitvirtino, tačiau vėžys vis jaunėja. Pakalbėjusi su gydytoja ji papasakojo, kad vėžį sukelia maistas, stresas. Nors gali atrodyti, kad esi ramus, tačiau kiekvienas smulkus stresas kaupiasi ląstelėse.
„Negaliu teigti, tačiau turiu įtarimą, kad vėžį paskatinti galėjo ir hormoninė spiralė, kurią prieš gydymą išsiėmiau. Visi turi vėžinių ląstelių, tik jos arba miega, arba prabunda. Gali būti, kad hormoninė spiralė paskatino vėžinių ląstelių nubudimą, nes ir mano vėžys yra hormoninis“, – pamąstymais dalinasi Renata.
Gydymas
Šiuo metu Renatai jau yra atliktos 8 chemoterapijos, atlikta operacija, po kurios moteris gulėjo sanatorijoje. Šiuo metu vyksta švitinimas, o pirmadienį jis bus atliktas paskutinį kartą. Tolimesnis gydymas truks 5 metus. Moteriai nepertraukiamai reikės vartoti hormoninius vaistus.
Po chemoterapijos Renata kenčia šalutinius poveikius. Kiekvieną dieną gausiai prakaituoja, vargina kojų skausmai, sąnarių skausmai. Kaip teigia pati Renata, ji jaučiasi tarsi pensininkė.
Pasak pašnekovės, po chemoterapijos jai 3 dienos būdavo išbrauktos iš gyvenimo, nes negalėdavo pakilti iš lovos. Po gydymo moteris kentėdavo stiprius skausmus, todėl jai nuskausminamuosius prieš darbą ir po jo suleisdavo jos vyras.
„Su gydytoja buvau susitarusi, kad chemoterapiją man atliktų pirmadieniais. Tą dieną sulašina vaistus, antradienį dar jausdavausi gerai, tačiau trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį gulėdavau lovoje, būdavo silpna, pykindavo“, – pasakoja kaunietė.
Chemoterapijai pirmadienius moteris rinkdavosi ne atsitiktinai. Šeštadieniais ir sekmadieniais ji jau norėdavo būti pilnai atsistojusi ant kojų, kad galėtų visą savo laiką ir dėmesį skirti šeimai ir vaikams. Darbo dienomis vyras dirbdavo, o vaikai būdavo mokykloje:
„Nenorėdavau, kad šeima mane matytų silpną, o kol jie grįždavo namo, vakarais jau turėdavau šiek tiek jėgų. Nei vaikai, nei vyras nematydavo mano skausmų ir išgyvenimų, o savaitgalį atiduodavau jiems visą save.“
Renata taip pat pasidalino ir palinkėjimu tiems, kurie kovoja su šia liga bei apmąstymais:
„Nepasiduokite. Reikia kovoti. Aš į šią ligą žiūrėjau kaip į sunkesnę ligą, pavyzdžiui, koronavirusą. Mano nuomone, ateityje vėžiu sirgs tikrai daug žmonių ir tai niekam nebekels nuostabos. Vėžys jaunėja. Jei nebūčiau pajutusi skausmų, nebūčiau nuėjusi pasitikrinti ir vėžys būtų dar labiau išplitęs. Todėl tikrinkitės savo sveikatą.“
