Jaunai, aktyviai, sveiką gyvenimo būdą vedančiai Agnei visai neseniai lyg perkūnas iš giedro dangaus nuskambėjo antros stadijos agresyvaus krūties vėžio diagnozė.
Savo kovos su onkologine liga kelione ji dalijasi ir socialiniuose tinkluose, drąsiai ir atvirai pasakoja apie asmeninę patirtį, taip skatindama moteris tikrintis, o stojusius į tokią pat kovą ragina neprarasti vilties ir pozityvumo.
Agresyvų vėžį išdavė 1 simptomas
Agnės išgyvenimai dar visiškai švieži – pirmuosius simptomus ji pajautė birželio pradžioje. O prasidėjo viskas nuo, atrodo, nekalto krūtų maudimo.
„Buvo likę gal 10 dienų iki mėnesinių pradžios, dėl to nekreipiau dėmesio, bet pasibaigus mėnesinėms maudimas niekur nedingo. Apsičiupinėjusi dešinėje krūtyje užčiuopiau masę – visi sako, kad atsiranda gumbelis, bet masė, kurią užčiuopiau, buvo pailga, ne apvalios formos“, – prisimena pašnekovė.
Nieko nelaukdama jau kitą dieną ji paskambino į privačią kliniką ir užsirašė krūtų echoskopijai. Jos metu krūtyje aptiktas slyvos dydžio, 4 centimetrų darinys, apžiūrėjusiam medikui sukėlęs įtarimų, ir keli mažesni.
Šiandien ji džiaugiasi, kad nedelsė, mat kiek anksčiau buvo lankiusis poliklinikoje, kurioje yra registruota, ir užsiminus apie krūtų maudimą gavo siuntimą krūtų echoskopijai, tačiau jos būtų reikėję laukti iki pat spalio mėnesio.
„Mano liga agresyvi ir greitai plintanti, tad nežinau, kas būtų laukę, jei apžiūra būtų atlikta tik spalio mėnesį. Prieš metus nusprendžiau reguliariai darytis krūtų echoskopiją – prieš metus nieko nerado, o dabar aptiko „dovanėlę“.
Turiu prielaidą, kad kas metus tikrintis yra per retai. Liūdina ir tas faktas, kad nemokamos profilaktinės krūtų tikrinimo programos prieinamos tik moterims nuo 50 metų – tai reiškia, kad man dar 21-erius metus nepriklauso tikrintis pagal programą“, – sako A. Kavaliauskaitė.
Sunkiausia apie diagnozę pranešti artimiesiems
Birželio 10-ąją atlikus biopsiją patvirtinta, kad darinys – piktybinis, tačiau pašnekovė sako nežinanti, kas buvo baisiau: išgirsti diagnozę ar laukti biopsijos atsakymų. Laukimo laikotarpiu galvoje sukosi įvairiausios mintys, dėliojosi ir pozityviausi, ir blogiausi scenarijai, veidą skalavo ašaros.
„Ėjau iš proto – laukimas labai sunkus, nes nežinai, kam ruoštis, kad ir kaip norisi tikėtis, kad viskas bus gerai, bet o kas, jeigu laukia bloga žinia?“ – sako ji.
Atlikus išsamius tyrimus ji išgirdo antros stadijos, pagal agresyvumą – trečios diferenciacijos iš trijų, krūties vėžio diagnozę. Jos atvejis neįprastas, mat šeimoje nė viena moteris nesirgo krūties vėžiu, o pati mergina visada buvo aktyvi, sveikai maitinosi, daug sportavo, kaip sako, savijauta buvo 10 iš 10, tačiau viduje tyliai kerojo vėžinės ląstelės.
Agnė atvira – savaitę laiko praleido užsidariusi, kaip sako, leido sau paliūdėti, paverkti, bet užsisukti neigiamose emocijose negalėjo – prasidėjo darbas su savo mintimis, kad išlaikytų kuo daugiau pozityvo.
Išgirsti tokią diagnozę skaudu ne tik sergančiajam – nerimą tai pasėja ir artimiausių žmonių širdyse. Prisimindama dieną, kai apie ligą teko pranešti šeimai, draugams, ji ir šiandien graudinasi, sako, tai buvo vienas sunkiausių iššūkių gyvenime:
„Sergi ne vienas, serga ir visa tavo aplinka. Tą dieną mamai tiesiog paskambinau ir pasakiau telefonu, buvo labai, labai baisu, ji tiek verkė... Artimiausiems draugams parašiau žinutes, nes net negalėjau prakalbėti.
Kai tau pasako, kad mylimam žmogui vėžys, faktas, kad galvoje sukasi ne teigiamos emocijos, o neigiamos. Iš pradžių dar svarsčiau, gal niekam nesakyti, gal palaukti, bet norėjau tai padaryti kuo greičiau, nuplėšti pleistrą vienu kartu, kad būtų lengviau.“
Kiekvienąkart artimųjų ašaros sugraudina, todėl Agnė pasakė – duoda laiko paliūdėti ir išsiverkti, bet pradėjus gydymą teks susiimti ir visiems kartu stoti į kovą, juk svarbus ne tik paciento nusiteikimas, bet ir tvirtas užnugaris.
Į chemoterapiją – su knyga rankose
Jau kelias iš 16 chemoterapijų įveikusi mergina į palatą dažniausiai žengia ne viena, kartu atvyksta ir kas nors, kas ne tik pakalbintų, palaikytų, bet ir padėtų apėmus silpnumui.
„Labai jaudinausi prieš pirmą chemoterapiją, nes nežinojau, ko tikėtis, bet apsidžiaugiau sužinojusi, kad prieš chemoterapiją leidžiama premedikacija – vaistai, kad po chemoterapijos jaustumeisi kuo geriau.
Gerai, kad tą dieną, kai vyksta chemoterapija, jautiesi gerai, nors ir apima nuovargis. Savijauta gali pasikeisti praėjus dviem, trims dienoms po chemoterapijos. Pavyzdžiui, po pirmos chemoterapijos apėmė labai baisus nuovargis, kokio nesu patyrusi niekada anksčiau – nuėjus keletą žingsnių atrodė, kad širdis iššoks iš krūtinės, reikėdavo prisėsti pailsėti, buvau nualpusi laiptinėje – susitrenkiau galvą, guzas išnyko tik praėjusios savaitės pabaigoje.
Dažnai juoduoja akyse, atrodo, kad tuoj nualpsi – šalutinių efektyvų yra ir sunku priimti pasikeitusį kūną, kuris neaišku, kada ką gali iškrėsti, bet stengiuosi tai priimi kaip laikiną dalyką, kuris vis tiek praeis ir vėl viskas bus gerai“, – šypteli A. Kavaliauskaitė.
Kad laikas chemoterapijose, kurios dedant šaldantį šalmą užtrukdavo ir penkias su puse valandos (dabar, kai to nebedaro, trunka apie tris valandas), neprailgtų, ji atsineša kompiuterį ir ką nors pažiūri, paskaito knygą ar tyliai klauso radijo – taip laikas, rodos, prabėga akimirksniu.
Šaldančio šalmo Agnė po trijų chemoterapijų atsisakė – kad ir kaip sunku susitaikyti su mintimi, kad nuo gydymo nuslinks plaukai, ji stengiasi įžvelgti ir šviesiąją pusę – išbandys naujas šukuosenas, stilius, kurių galbūt niekada nebūtų drįsusi išbandyti, jei ne liga, o ir yra girdėjusi, kad plaukai atauga dar gražesni, dažnai – garbanoti, kas jai, visiškai tiesiaplaukei, suteikia pozityvumo.
Ragina rūpintis sveikata
Išties, pozityvumo jai tikriausiai galėtų pavydėti ne vienas – jos balsas toks šviesus ir linksmas, kad net artimiausi draugai kartais sako negalintys patikėti, kad ji serga agresyvia liga. Palaikyti tinkamą nusiteikimą padeda knygos apie pasąmonės, minčių galią, afirmacijos – tai ne tik suteikia stiprybės, bet ir moko priimti šį iššūkį kaip galimybę išmokti neišmoktas pamokas:
„Išmokau labiau būti šioje akimirkoje – anksčiau daug galvodavau apie praeitį, ateitį, o dabar jaučiu, kad mokausi būti čia ir dabar, nesidairyti. Išmokau vertinti kiekvieną akimirką ir suprasti savo būsenos laikinumą – jei šiandien nesijaučiu gerai, žinau, kad ateis diena, kai vėl jausiuosi gerai.“
Agnė pastebi – Lietuvoje mažai moterų dalijasi savo istorijomis, tarsi jaučia gėdą, kad serga, todėl ji pradėjo dalintis savo kelione socialiniuose tinkluose, „Instagram“ paskyroje kava.agne, siekdama padrąsinti sergančiuosius, paskatinti garsiai kalbėti ir, svarbiausia, tikrintis.
„Kiekvienam žmogui sveikata turi būti prioritetas, būtina nuolatos tikrintis, stebėti savo savijautą, moterims – apsičiupinėti krūtis. Sveikata yra numeris vienas prioritetas gyvenime, be sveikatos nieko nesinorės.
Sergantiems noriu priminti, kad tai yra laikinas etapas, stenkimės priimti savo kūno pasikeitimus, nes jie laikini, tai praeis, apsupkite save pozityviomis mintimis ir būkite stiprūs – to linkiu visiems“, – palaikančią žinutę pasiuntė A. Kavaliauskaitė.
