10-metis Lukas Liutkus iš Mažeikių – vienas iš 4 vaikų, o greitai jų šeimą papildys ir penktas vaikelis. Jis turi ir geriausią draugą Paulių, kuris yra ir jo bendraklasis, ir kaimynas.
Praėjusių metų gruodis jiems abiem neabejotinai įsirėžė į atmintį visam gyvenimui. Iš mokyklos grįžę berniukai po kurio laiko susitiko kieme ir nusprendė nueiti prie Mažeikių tvenkinių. Tvenkiniai gilūs, o vietiniai juose nesimaudo net karščiausiomis vasaros dienomis.
Ledas neatlaikė
Buvo gruodis, tvenkiniai buvo apsitraukę ledu ir berniukai nusprendė patikrinti ledo tvirtumą. Paulius ledu žengė drąsiau, tačiau ledas neatlaikė, berniukas įlūžo ir į šaltą vandenį paniro iki kaklo.
„Tuo metu buvo labai baisu. Kojomis neliečiau žemės. Galvojau, kad numirsiu. Norėjau, kad mane palaidotų, jei numirčiau, tačiau būčiau giliai po vandeniu, todėl būtų mažai šansų paimti mano kūną, nes jo nesurastų“, – sako 10-metis Paulius.
Lukas pamatęs, kad draugui nutiko nelaimė, bandė šauktis pagalbos, tačiau niekas į tuos šauksmus neatsiliepė. Berniukas išlaikė šaltą protą ir suprato, kad šioje situacijoje padėti gali jis vienintelis.
„Nebuvo jokios pagalbos. Niekur aplink čia nevaikščiojo žmonės. Tuo metu aš vienas galėjau padėti“, – lemtingą dieną prisimena Lukas.
Lukas atsargiai užlipo ant ledo, prišliaužė iki Pauliaus ir liepė jam viena ranka kabintis už ledo, o kitą duoti jam. Lukui pavyko ištraukti iš šalto vandens savo geriausią draugą ir jį saugiai nutempti į krantą.
Bijo pagalvoti, kas galėjo nutikti
Pauliaus mama Giedrė, kalbėdama apie tai, kas nutiko žiemą, sunkiai renka žodžius ir dėkoja Lukui, nes nežinia kaip viskas būtų pasibaigę, jeigu ne jo drąsa ir šaltas protas.
„Grįžau namo su pirkiniais, o mano vaikas verkia „mama, aš vos nepaskendau“. Man panika, nesupratau, kas vyksta. Jis visas virpėjo, matyt, iš šoko ir baimės. Sako: „Labai bijojau mirti.“
Neįsivaizduoju kaip būtų buvę, jeigu Lukas būtų pasimetęs. Esu labai dėkinga Lukui, kad išgelbėjo mano vaiką. Šiandien turiu gyvą, sveiką vaiką tik Luko dėka“, – ašaras tramdo Pauliaus mama.
Luko mama Kristina pasakoja, kad visuomet mokė sūnų, kad prie tvenkinių eiti negalima, nes gali nutikti nelaimė.
„Visada jam sakydavau, kad negalima eiti prie vandens telkinių ne tik žiemą, nelipti ant ledo, bet ir vasarą reikia elgtis atsargiau. Ne kartą buvau jam sakiusi, kad netyčia jį gali stumtelti draugai, jis gali kristi į vandenį, o draugai pabėgti.
Tikriausiai jam užsifiksavo tai, kad negalima bėgti, o reikia padėti. Aišku, išgirdusi, kas įvyko, aš išsigandau, kad galėjo nutikti blogesnis scenarijus nei šiuo atveju“, – sako Luko mama Kristina.
„Lukas iš tiesų yra labai geras. Tiek paukštelį, tiek kačiuką, tiek šuniuką visada nori paglostyti ir su juo elgtis švelniai“, – priduria ji.
Apdovanojimams užregistravo mokytoja
„Lietuvos garbės“ apdovanojimams Luką užregistravo jo mokytoja Sandra. Mokytoja pasakoja, kad Lukas ir Paulius yra neišskiriami – kartu žaidžia per pertraukas, turi panašius pomėgius ir panašų charakterį.
„Nesitikėjau, kad mūsų mokytoja galėjo taip pasielgti ir mus užregistruoti. Mažeikiuose niekas nežinojo, kas nutiko. Mokykloje nebent tik žino, ką jis padarė. Mes patys ir viešumos nelabai norėjome, bet vieną kartą mokytojos paprašiau, kad per pamoką papasakotų vaikams, kaip reikia saugiai elgtis prie vandens telkinių“, – šypsosi Luko mama.
Lukas sužinojęs, kad jam atiteks „Lietuvos garbės“ apdovanojimas, pasak Kristinos, skraidė padebesiais ir labai džiaugiasi šiuo titulu.
„Jis visą savaitę labai laukė ir skaičiavo dienas, kada gi reikės važiuoti į „Lietuvos garbę“. Jis jaučiasi labai pakylėtas“, – sako Kristina.
