Seimas jau šią savaitę pradeda svarstyti, kaip į nacionalinę teisę perkelti atnaujintą Atsinaujinančios energijos direktyvą RED III. Ji numato, kad iki 2030 m. net 29 proc. visos transporte sunaudojamos energijos Lietuvoje turės būti iš atsinaujinančių šaltinių. Šiuo metu šis rodiklis siekia vos 7,2 proc.
„Esame unikalioje ir grėsmingoje situacijoje – klimato politikos tikslai vis dažniau kvestionuojami net aukščiausiame lygmenyje. Todėl svarbu įtikinti visuomenę ir parodyti, kiek kiekvienas žaliasis procentas iš tiesų kainuoja“, – teigė parlamentaras Tomas Tomilinas diskusijoje „Kryptis – 2030: kaip žaliuos Lietuvos transportas?“.
Išmetamų dujų – vis daugiau, proveržio nematyti
Transporto sektorius išlieka vienu didžiausių taršos šaltinių – jis atsakingas už beveik trečdalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Didžiausią jų dalį sudaro kelių transportas.
Nepaisant subsidijų netaršiam transportui, proveržio kol kas nematyti: elektromobiliai sudaro tik apie 1 proc. lengvųjų automobilių parko, o 2024 m. pradžioje jų dalis tarp naujų automobilių sudarė vos 3 proc. Sunkiasvorių transporto priemonių segmente situacija dar sudėtingesnė – per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje įsigyta tik 250 biometanu varomų vilkikų ir vos 12 – elektrinių.
„Dekarbonizuoti sektorių galime tik pasitelkę visą priemonių spektrą. Reikia pigesnės alternatyvios energijos, mažos taršos zonų plėtros miestuose, mokesčių lengvatų netaršiam transportui, registracijos ir kelių rinkliavos pertvarkos“, – pažymi Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
Baudos artėja: kvotas teks pirkti jau nuo 2027 m.
Pagal ES prievolių pasidalinimo reglamentą, šalys narės, nesumažinusios transporto sektoriaus emisijų, privalės kompensuoti skirtumą pirkdamos ŠESD kvotas iš kitų valstybių. Pirmieji milijonai iš biudžeto tam bus reikalingi jau 2027 m.
Aplinkos ministerijos klimato politikos grupės patarėja Stasilė Znutienė pabrėžia, kad emisijų augimas transporte neslūgsta – vien per 2023 m. jos padidėjo 2,2 proc.
„Transportas – didžiausias Lietuvos klimato prioritetas. Iki 2030 m. emisijas čia privalome sumažinti 20 proc. Jei to nepadarysime, kvotų pirkimas valstybei kainuos 410 mln. eurų per metus“, – pabrėžia S. Znutienė.
Sprendimas – pigesnė elektra ir biometanas
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius akcentuoja: vietoje tiesioginio spaudimo mokesčiais efektyviau būtų sudaryti sąlygas, kad žaliojo transporto eksploatacija taptų pigesnė.
Šiuo metu dyzeliniu kuru varomo sunkvežimio eksploatacijos kaina siekia apie 0,847 Eur/km, kai biometanu – vos kiek daugiau (0,856 Eur/km). Pasak eksperto, jei žaliosios alternatyvos būtų bent 5 ct/km pigesnės, verslas savaime rinktųsi mažiau taršius sprendimus.
Vienas siūlomų sprendimų – degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių (DAEI) vienetų apskaitos sistema. Pagal ją, iškastinio kuro naudotojai iš dalies subsidijuotų elektra ir biometanu varomą transportą.
„DAEI sistema padėtų sumažinti elektros kainą žaliajam transportui iki 14,4 ct/kWh. Daugeliu atvejų tai reikštų nemokamą įkrovimą – būtent taip šiandien džiaugiasi Estijos elektromobilių vairuotojai“, – sako M. Nagevičius.
Pasak jo, naftos bendrovės šį modelį kritikuoja, baimindamosi dyzelino kainų augimo. Tačiau realybė priešinga: esant paklausai DAEI vienetams, žaliojo transporto plėtra spartės ir pati sumažins kryžminio subsidijavimo poveikį.
