Vairuotojų atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad net 11 proc. susiduria su pavojingai besielgiančiais eismo dalyviais susiduria labai dažnai, 27 proc. – dažnai, o beveik pusė (47 proc.) – kartais. Tik 15 proc. apklaustųjų tvirtino, kad tokių situacijų išvis nepatiria arba patiria retai.
Nepaisant to, kad problema akivaizdi, apklausa atskleidė ir kitą tendenciją – dauguma gyventojų pavojingai vairuojančius vairuotojus tiesiog ignoruoja.
Trečdalis (32 proc.) respondentų prisipažino tokius vairuotojus tiesiog ignoruojantys. Net 62 proc. apklaustųjų teigė, kad pavojų stengiasi išvengti tiesiog pasitraukdami iš kelio. Tik 26 proc. vairuojančiųjų pripažino, kad, pastebėję galimai apsvaigusį ar kitaip pavojingai vairuojantį asmenį, informuotų policiją.
Vairavimo instruktorius ir buvęs lenktynininkas Artūras Pakėnas sako, kad ši statistika atspindi ir tai, kas kasdien matoma viešojoje erdvėje. Jo teigimu, net ir akivaizdžius pažeidimus dalis žmonių vis dar bando pateisinti – tai ypač išryškėja skaitant komentarus socialinių tinklų grupėse, kuriose dalijamasi registratorių įrašais.
„Čia iškyla klausimas – ar tu esi skundikas, jei praneši policijai, ar tiesiog atsakingas pilietis? Pasižiūrėkime į Vokietiją, Austriją ar Šveicariją. Ar galite įsivaizduoti, kad ten kažkas vairuotų agresyviai? Per kelias minutes apie jį būtų pranešta, jis būtų sustabdytas ir stovėtų prie automobilio su rankomis ant kapoto“, – sako A. Pakėnas.
A. Pakėnas priduria, kad viena didžiausių problemų – žmonių jausmas, kad „čia ne jų reikalas“.
„Bet jei kažkas keltų pavojų jūsų namuose – ar tikrai liktumėte abejingi? Mūsų šalis – tai mūsų namai, o kelias – bendras turtas. Jei norime, kad čia būtų saugu, kiekvienas turime jaustis atsakingas“, – sako jis.
Instruktorius įsitikinęs – aktyvesnis gyventojų įsitraukimas, pranešimai apie pavojingą elgesį galėtų tapti galinga prevencijos priemone.
„Kai žinosime, kad mus stebi ne tik policija, bet ir kiti eismo dalyviai, atsakomybė taps natūralia kasdienybės dalimi“, – pabrėžia A. Pakėnas.
