Žinoma, dabar tai prisimenu su šypsena. Nors tuomet regeneracinio stabdymo sistema regėjosi it neįtikėtinas automobilio patobulinimas – ne tik intuityviai greitis mažėdavo vos pagalvojus apie tai, bet ir akceleratoriaus paminos atleidimas reiškė, kad baterija pradeda pamažu pildytis energija, kuri bet kuriame kitame automobilyje būtų tiesiog iššvaistyta arba virstų nepageidaujama šilumine, stabdžių sistemą įkaitinančia energija. Likusių nuvažiuoti kilometrų skaičiukai prietaisų skydelyje trumpam net sustingdavo, o važiuojant nuo kalno – padidėdavo... Koks efektyvumas!
Bet visai tai buvo prieš keletą metų. O kaip yra dabar?
Nebeatsiejama nuo efektyvumo
O dabar – dar geriau. Su pirmaisiais elektromobiliais išpopuliarėjusi regeneracinio stabdymo technologija jau išplito taip plačiai, kad jos pavyzdžių galime aptikti daugybėje įvairiausių transporto priemonių – ir ne tik varomų elektra.
Ši technologija leidžia surinkti kitu atveju iššvaistomą stabdymo metu atsirandančią kinetinę energiją. Tai gali vykti tiek tiesiogiai stabdant stabdžio pedalu, tiek riedant nuo kalno ir atleidus greičio paminą.
Surinkta energija konvertuojama į didesnėje ar mažesnėje baterijoje kaupiamą elektros energiją ir panaudojama tuomet, kai reikia. Kitaip sakant – savotiškas būdas nemokamai gauti papildomos energijos, naudojant fizikos dėsnius.
Tradiciniuose ar hibridiniuose modeliuose tokia atgauta energija gali sėkmingai maitinti automobilio elektros įrangą ir tam pakanka visai nedidelės talpos baterijos.
Elektromobiliuose dažniausiai montuojamos galingesnės sistemos: jos leidžia surinkti daugiau energijos, kuri vėliau leidžia nuvažiuoti daugiau papildomų kilometrų. Taigi, norint važinėti efektyviai, regeneracinis stabdymas yra svarbi elektromobilio vairuotojo arsenalo dalis.
Štai dideliu efektyvumu pasižyminčiuose elektromobiliuose, pavyzdžiui, „Kia EV3“, „Kia EV6“ ar „Tesla Model Y“, įrengtos pažangios regeneracijos sistemos leidžia gerokai sumažinti įprastinio stabdymo poreikį, o tai reiškia mažesnes energijos sąnaudas ir mažesnį tradicinės stabdžių sistemos komponentų nusidėvėjimą.
Regeneracinio stabdymo idėja nėra nauja, tačiau, kaip ir minėjau, plačiausiai pritaikyta būtent elektromobilių sektoriuje, nes tokio tipo pavaroje ji teikia daugiausia naudos, o taip pat yra lengviau įdiegiama. Vienų pirmųjų masinės gamybos elektromobilių – „Tesla Model S“ – kūrėjai iš karto ją ėmė taikyti kaip neatsiejamą elementą. Jis leido populiarinti automobilį ir didžiuotis jo ekonomiškumu.
Panašiai elgėsi ir „Kia Soul“ elektromobilio gamintojai. Šio modelio regeneracinis stabdymas padėjo užtikrinti sklandesnį važiavimą, o vairuotojai galėjo pasirinkti intensyvumą pagal savo poreikius, valdydami regeneracinių stabdžių stiprumą mentelėmis po vairu, kurios anksčiau tradiciškai būdavo naudojamos tik pavarų perjungimui sportiškuose automobiliuose.
Naujausi patobulinimai
Regeneraciniai stabdžiai ypač efektyvūs vairuojant mieste, kur reikia daugybę kartų įsibėgėti ir stabdyti. Dauguma naujų elektromobilių, nuo mažylio „Hyundai Inster“ iki septynviečio šeimos SUV modelio „Kia EV9“, leidžia reguliuoti regeneracijos stiprumą.
Dažnai galima rinktis iš kelių lygių nustatymų – nuo švelniai juntamo, puikiai tinkančio pradedančiam elektromobilio vairuotojui, iki akivaizdžiai stipraus stabdymo. Taip vairuotojui leidžiama juos prisitaikyti prie savo vairavimo stiliaus ir poreikių.
Dažniausiai stabdymo galia keičiama prie vairo montuojamais papildomais valdikliais – vienas jų regeneravimo lygį didina, kitas mažina.
Taip pat gamintojai naudoja įvairias papildomas funkcijas. Pavyzdžiui, „Kia“ elektromobiliuose paspaudus ir laikant regeneravimo lygio didinimo mygtuką elektromobilis ima stabdyti maksimaliai ir gali visiškai sustoti.
Kai kurie gamintojai regeneracinio stabdymo technologijas tiek ištobulino, kad pristato vadinamąsias vieno pedalo sistemas. Jų veikla taip preciziškai sukalibruota, kad leidžia miesto sraute pakankamai sklandžiai judėti naudojant vien tik akceleratorių. Juk elektromobiliai turi būti pažangos smaigalyje, ar ne?
Pavyzdžiu gali būti „Kia i-pedal“, „Nissan e-pedal“ ir panašios sistemos. Jos leidžia vairuotojui valdyti įsibėgėjimą ir stabdymą tik vienu pedalu, o tradicinius stabdžius vairuotojai gali naudoti tuomet, kai reikia ypač greitai sustoti.
Iš esmės savo veikla ji primena adaptyviąsias pastovaus greičio palaikymo sistemas, turinčias ir visiško sustojimo bei pajudėjimo funkcijas. Taip judėjimas nedideliu greičiu miesto spūstyse tampa dar patogesnis.
Jei pradedančiajam elektromobilio vairuotojui regeneracinis stabdymas gali kelti nuostabą, tai įpratus prie tokios funkcijos, daugelis ja naudojasi labai aktyviai. Ji suteikia dar sklandesnio važiavimo pojūtį ir sudaro įspūdį, kad automobilis pats „įsijaučia“ į eismo sąlygas, lyg važiuotų pusiau autonominiu režimu.
Naujausios kartos regeneracinės stabdžių sistemos taip pat yra jungiamos su vaizdo kamerų duomenis naudojančiomis navigacijos sistemomis, tad gali pristabdyti prieš staigesnius posūkius, sankryžas bei greičio ribojimus.
Patogesniam važiavimui
Regeneracinis stabdymas nėra tik paprasta inovacija, tai – akivaizdus inžinierių ir gamintojų pastangų padaryti važiavimą elektromobiliu dar patogesnį ir smagesnį rezultatas. Be to, ši technologija padeda sutaupyti: tausoja energijos sąnaudas bei stabdžių sistemos detales.
Kai bandysite savo būsimą elektromobilį, rekomenduoju pasidomėti, kokio lygio regeneracinio stabdymo technologija jame įdiegta: kokia jos galia, koks funkcionalumas, ar patogus valdymas ir pan.
