Šiais laikais sukurti labai greitą ir galingą automobilį gali kiekviena kompanija, kuri turi bent keletą talentingų inžinierių, suprantančių ką daro. Tačiau nė vienam iki šiol nepavyko padaryti to, ką padarė „Porsche“ su „911“ - automobiliu, kuris laužo ne vieną, bet keletą standartų. Per daugiau nei 50 metų „911“ modelio egzistavimo laikotarpį, „Porsche“ atliko ne vieną svarbų pakeitimą, patobulinimą, kuris kaskart leisdavo pakelti sportiškų automobilių kartelę vis aukščiau.
Kiekviena nauja modelio karta būdavo greitesnė, geriau valdoma, technologiškai pažangesnė ir tuo pačiu sugebanti išlaikyti „Porsche 911“ automobiliams būdingą charizmą. Šiuo metu gamyboje esanti „991.2“ (dvejetas reiškia, jog tai atnaujintas modelis) modelio karta sukėlė žymiai didesnę diskusijų audrą nei „991“ modelių šeima, 2011 metais pristatyta Frankfurto automobilių parodoje. Tuomet daugelis „Porsche“ entuziastų piktinosi, jog iš „911“ buvo pašalintas vienas svarbiausių ir tyriausių vairavimo instrumentų - hidraulinis vairo stiprintuvas. Jį pakeitė efektyviau veikiantis, bet mažiau potyrių ir jausmo perduodantis elektrinis vairo stiprintuvas.
2015 metais prasidėjo antroji isterija - „Porsche“ į savo legendinį modelį pradeda montuoti (kalba eina tik apie „Carrera“ versijas) visiškai naujus benzininius motorus su turbina. Šiems jėgos agregatams buvo liepta pakeisti iki tol naudotus atmosferinius adrenalino ir laimės gamintojus. Suprantu tuos, kurie dabar norėtų palaidoti žinomiausią „911“ modelį ir sugrįžti į laikus, kuomet „Porsche 911“ automobilius į priekį varė oru aušinami varikliai. Vis dėlto, jeigu nesate užstrigęs 1988 metais, yra ne viena ir ne dvi priežastys džiaugtis dėl šio drąsaus, bet logiško „Porsche“ kompanijos žingsnio. Vokietijoje įsikūręs gamintojas turi susikrovęs milžinišką turbininių variklių žinių bagažą, tad mes neturime menkiausios priežasties abejoti „Porsche“ inžinierių kompetencija. Ja neturėtumėte abejoti ir Jūs.
Visiškai naujas
„Porsche 911“ turi vieną žinomiausių siluetų automobilių pramonėje. Ilga nosis ir elegantiška nuožulni stogo linija bei riesta galinė dalis tapo „911“ vizitine kortele. Per daugelį metų automobilio siluetas pasikeitė minimaliai. Tuo tarpu galutinis išpildymas keitėsi kelis kartus. Radikalių permainų „Porsche“ dizaino departamente niekuomet nebuvo. Kiekvieną kartą „Porsche“ žengdavo koja kojon su tuometinėmis dizaino tendencijomis, stengdamasi išlaikyti klasiškumą.
Žvelgiant į modernų „911“ šeimos narį, norisi pasakyti, jog tai gražiausias 21 amžiaus „911“ šeimos modelis. Dabar gaminamas modelis atrodo išbaigtas iki menkiausių detalių ir atrodo taip, lyg priklausytų šiems laikams, o ne bandytų žvalgytis į praeitį. „Porsche“ dizaineriai dirbdami prie atnaujino modelio dizaino, galėjo padaryti tai, ką daro daugelis - pridėti milžinišką kiekį nereikalingų detalių, horizontalių linijų, kurios bendrą automobilio dizainą apkrauna, arba, jeigu galima taip pasakyti - apsunkina.
Tuo tarpu „911“ neturi nė vienos nereikalingos detalės ar dizainerio susapnuoto elemento, kuris sugadintų automobilio proporcijas. Jeigu automobilio dizainas per pastarąjį dešimtmetį sugebėjo tolygiai evoliucionuoti, tai po automobilio oda esantys sprendimai turi labai mažai ką bendro su prieš 10 ar 20 metų gamintomis mašinomis.
Visų pirma - „991“ ir „991.2“ kartos modeliai naudoja absoliučiai naują platformą. Tai yra tik trečias kartas, kuomet „Porsche 911“ buvo sukurtas ant naujutėlės platformos ir nenaudojo seno, šiek tiek modifikuoto ir patobulinto pagrindo. Palyginus su prieš tai gaminta „997“ automobilių karta, naujoji yra šiek tiek didesnė. Ratų bazė pailgėjo 100 milimetrų,iki 2450 milimetrų, o bendras automobilio ilgis padidėjo 70 milimetrų, iki 4490 milimetrų. Be to, visų „991“ kartos modelių galiniai ratai buvo pastumti 76 milimetrais arčiau gale esančio variklio. Tokiu būdu inžinieriai nušovė du zuikius - pagerino svorio paskirstymą tarp ašių ir suteikė automobiliui dar daugiau stabilumo posūkiuose.
2015 metais pristatyta atnaujinta „991.2“ modelių šeima vizualiai nuo savo brolio skyrėsi minimaliai. „991.2“ turėjo truputėlį kitaip atrodantį priekinį buferį, priekiniai ir galiniai žibinti taip pat buvo patobulinti, tačiau daugiau akivaizdesnių pasikeitimų nepamatysite. Daugiau darbo ir pastangų buvo įdėta norint pritaikyti naująjį turbininį motorą „991“ kartos kėbului.
Žemai sumontuoti turbokompresoriai nuolatos reikalauja ne tik papildomo oro gūsio, bet ir efektyvaus aušinimo. Inžinierių sprendimas buvo pakankamai paprastas - galiniame buferyje atsirado papildomos angos, kurios ženkliai prisideda prie tinkamo turbinų aušinimo, net ir tuomet, kai einate iš proto ir akceleratoriaus pedalą spaudžiate iki dugno. Atnaujintas modelis taip pat gavo keletą žaisliukų, kuriuos anksčiau esame matę tik itin brangiame „918 Spyder“ modelyje. Vienas iš jų - automatiškai pasvirimo kampą keičiantis spoileris ne tik padeda prispausti galinę automobilio dalį, važiuojant didesniu greičiu , bet ir gali ženkliai prisidėti prie variklio aušinimo.
Už plačių „911“ klubų slepiasi naujutėlis 3 litrų, 6 cilindrų opozicinis jėgos agregatas, kuriam gyvybę palaiko dvi turbinos ir tiesioginė kuro įpurškimo sistema. 3,4 ir 3,8 litro atmosferinius motorus pakeitusi širdis turi vieną ryškų privalumą, kuris matyti žvelgiant į baltame popieriuje esančias charakteristikas - tai didesnį sukimo momentą, kuris vairuotojui pateikiamas žymiai platesniame sūkių diapazone. Jeigu anksčiau gamintuose modeliuose montuoti motorai pradėdavo atsiskleisti pasiekus 3500 - 4000 sūkių ribą, tai turbininiai jėgos agregatai į užpakalį nori ir gali spirti tachometro rodyklei pasiekus vos 1700 aps/min. ribą ir aukštą tempą palaikyti iki pat 5000 sūkių padalos.
Standartinėje konfigūracijoje - „Carrera“, šis variklis išvysto 370 arklio galių. Vienu laipteliu aukščiau esanti „Carrera S“ - 420 arklio galių. Tokį patį arklio galių skaičių pasiekia ir mūsų bandyta „Carrera 4 S“, kuri į kelią kimbasi visų keturių varančiųjų ratų pagalba, o tiksliau - tik pačiose reikalingiausiose situacijoje. Įprastai, automobilis į priekį juda galinių varančiųjų ratų pagalba. Tam tikra variklio galios porcija priekiniams ratams atitenka tik tuomet, jeigu labai, labai stipriai spaudžiate akceleratoriaus pedalą, bandote iš posūkio išvažiuoti greičiau nei „Nasa“ inžinierių sukurta „Saturn“ raketa arba kuomet kelio danga būna šlapia ar slidi.
Neatsilieka nuo tendencijų
„Porsche 911“ bandymą būtų galima suskirstyti į tris etapus. Pirmajame etape akimis ganote automobilio kėbulo formas ir liepiate smegenims nenustoti dirbti, nes prieš akis matant „Porsche“ ir „911“ užrašus, ant pečių esanti makaulė nejuntamai siunčia signalus, jog pradėtumei krykštauti. Antrasis etapas - durelių atidarymas, automobilio užvedimas ir interjero smulkmenų apžvelgimas. O trečiasis - vairavimas ir nieko daugiau.
Kadangi pirmasis etapas labai dažnai gali užtrukti ilgiau negu pats automobilio bandymas, iškart pereikime į antrąjį, kuriame jau sėdi vairuotojo sėdynėje ir analizuoji kaip „Porsche“ inžinieriai „911-ąjį“ paruošė 21-am amžiui. Technologijų šiame automobilyje yra ne ką mažiau negu ką tik iškeptame kompaktiškame hečbeke. Vis dėlto, vokiečiai visas technologijas ir privalumus įvyniojo ir subtilumo bei diskretiškumo chalatą. Pavyzdžiui, priešais vairuotoją esančiame prietaisų skydelyje yra net penki ciferblatai. Tai yra pakankamai daug, tačiau vokiečių noras išlaikyti tvarką ir nepriekaištingą ergonomiką, visus penkis ciferbaltus sudėliojo pagal svarbą. Viduryje - tachometras su mažyčiu ekranu, kuriame rodomas automobilio greitis. Kairėje pusėje - spidometras, alyvos slėgio ir temperatūros rodikliai. Dešinėje pusėje - skaitmeninis ekranas, degalų bako likutis ir variklio darbinės temperatūros rodiklis. Kad ir kaip chaotiškai tai skamba, tačiau akys visuomet susikocentruoja į du ar tris ciferbaltus, kuriame rodoma pati svarbiausia informacija. Esant reikalui, užmeti akį į degalų bako likutį ar tepalo slėgio rodiklį, tačiau apskritai - akys visuomet būna nukreiptos į tachometrą arba dešinėje esantį skaitmeninį ekraną. Pastarasis priedas turėtų patikti išmanių prietaisų gerbėjams, nes jame galima pamatyti daugybę automobilio parametrų, juos keisti, stebėti navigacijos rodmenis.
Atskiro paminėjimo verta ir centrinėje konsolėje esanti multimedija. „Porsche“ specialistai galėjo pasirinkti lengvesnį kelią ir adaptuoti „Volkswagen“ arba „Audi“ naudojamą sistemą. Vietoj to visi „Porsche“ automobiliai naudoja savitą sistemą, kuri ne tik atrodo, bet ir veikia truputėlį kitaip. Grafinė sąsaja - nėra stiprioji sistemos pusė, tačiau panašu, jog ji buvo kurta taip, jog būtų suprantama ir lengvai perprantama įvairaus amžiaus vairuotojams. Be to, vokiečiai norėdami pagreitinti, padidinti efektyvumą naudojantis šia sistema, žemiau ekrano sumontavo tam tikrų funkcijų mygtukus, kurie greitai ir intuityviai leidžia įjungti norimą režimą.
Kol nepabėgome nuo išmaniųjų prietaisų temos, reikėtų paminėti „PCM Connect“ programėlę išmaniesiems telefonams. Daugelio gamintojų siūlomos programėlės atlieka tik vieną ar dvi funkcijas ir dažniausiai neturi jokios pridėtinės vertės. Su „Porsche“ situacija yra visiškai kitokia. Jos pagalba galima stebėti kuro likutį, nuotoliniu būdu į automobilio navigaciją įvesti norimą maršrutą, naudotis skaitmeninio radijo paslaugomis. Šios funkcijos neįtakoja automobilio valdymo savybių, tačiau ženkliai prisideda prie bendros automobilio eksploatacijos, ypač jeigu esate vienas iš tų, kuris planuoja „911“ naudoti kiekvieną dieną.
Viduje - vokiška tvarka
Nemažą komforto kraitį turintis „Porsche 911“ neturi nieko bendro su tuo, dėl ko šis automobilis yra liaupsinamas - vairavimo savybių ir nepriekaištingos elgsenos kelyje. Prieš pasukant užvedimo raktelį, esantį kairėje pusėje, iš pradžių reikia įsitaisyti piloto sėdynėje.
Kaip ir buvo galima tikėtis, vairuotojo vieta - nepriekaištinga. Priešais akis stūkso 375 milimetrų skersmens vairas - puikaus storio ir labai patogus bei malonus naudoti. Įsikibus vairą apima jausmas, jog tampi didžiulio kūno dalimi. Kitokie pojūčiai apima, kuomet su automobiliu pradedi judėti ir vairą naudoti nurodant kryptį, kuria šis vokiškas galiūnas turi važiuoti. Iš pradžių apima keistas jausmas, jog vairas yra šiek tiek per lengvas, lyg būtų sukalibruotas vadovaujantis „Volkswagen Golf“ vartotojo vadove matytu algoritmu, tačiau greičiui didėjant ir šypsenai didėjant, gerėja vairo perduodama informacija ir grįžtamasis ryšys. Atsižvelgiant į tai, jog priekiniai ratai informaciją vairuotojui perduoda per elektrinį stiprintuvą - jos veikimas yra fenomenalus ir vertas didžiausių pagyrų.
Kol nenusprendėme užvesti automobilio variklio, trumpam sugrįžkime prie praktiškų dalykų, tokių kaip interjero erdvė, bagažinės tūris ar surinkimo kokybė. Visuose šiuose frontuose „911“ pasirodo beveik nepriekaištingai. Priekyje sėdintiems žmonėms netrūks vietos nei galvai, nei pečiams, nei kojoms. Tuo tarpu galinės sėdynės skirtos arba labai, labai mažiems vaikams arba Jūsų didesniems daiktams. Jeigu turite šiek tiek daugiau fantazijos, ant galinių sėdynių galima pasodinti vokiečių aviganį.
„Porsche 911“ ne veltui vadinamas geriausiu kasdieninėms reikmėms tinkamu sportišku automobiliu. Viduje galima surasti keletą patogių dėtuvių, kurios tilps automobilio dokumentai, gazuotas gėrimas arba išmanieji telefonai - smulkmenoms vietos čia tikrai netrūksta. Norint su savimi pasiimti daugiau daiktų, visuomet galėsite nulenkti galines sėdynes ir bagažinės turį padidinti iki 260 litrų. O jeigu ir to neužteks, priekyje Jūsų laukia 145 litrų dydžio bagažinė, vienam ar dviem lagaminams.
Malonumas vairuoti
Automobilio bandymo metu, deja, mus pasitiko tikras lietuviškas ruduo. Iš dangaus kapsėjo milžiniški lietaus lašai, kurie paskatino pakoreguoti maršrutą, kuriuo planavome važiuoti. Vietoj to, kad iškart keliautume į užmiestį, iš pradžių nusprendėme „911“ užpakalį įmerkti į daugelio didmiesčio gyventojų rutiną: duobėtus, ne visuomet lygius kelius, nuolatinius sustojimus ir pagreitėjimus tarp sankryžų ar itin ankštų daugiabučių kiemų.
Žvelgiant į automobilį iš šono, gali pasirodyti, jog itin žema sėdėsena ir itin plati užpakalinė dalis gali sukelti nepatogumų važinėjant judriomis miestų gatvėmis. Nustebsite, bet „911-ąjį“ yra valdyti taip pat lengva kaip ir bet kurį kompaktišką hečbeką - matomumas puikus, tiek į šonus, tiek į priekį. Statramsčiai neužstoja kitų eismų dalyvių ir nesukuria aklosios zonos. „911“ jaučiasi kaip bet kuris kitas modernus automobilis. Skirtumai išryškėja išvažiavus į greitkelį arba atokesnį, raizgytą it makaronas kelio ruožą, kuriame per artimiausią pusvalandį pavyksta pamatyti iš nuostabos į „Porsche“ žiūrinčią stirną.
Priklausomai nuo vairuotojo poreikių ar drąsos lygio, ant vairo esantis apvalus mygtukas leis atverti vartus į „Porsche 911“ dinaminių savybių demonstracijos renginį. Standartiškai automobilis naudoja „Normal“ režimą, kuriame visi agregatai veikia optimaliausiu režimu. Ant vairo esantį mygtuką vieną kartą pasukus į dešinę, įsijungia „Sport“ režimas. Tą patį veiksmą atlikus dar kartą - įsijungia „Sport+“ režimas, kurio dėka paaštrėja akceleratoriaus pedalo jautrumas, pasunkėja vairas, išmetimo sistema atidaro visas užslėptas čakras ir bando įsivaizduoti, jog yra Andrea Bocelli, o svarbiausia - stabilumo kontrolė užmerkia akis į chuliganiškus veiksmus.
Taip jau sutapo, jog „911“ ir „718 Cayman S“ bandėme tokiomis pačiomis oro sąlygomis - kelio danga buvo šlapia, tačiau tokios pačios sąlygos padėjo suprasti šių automobilių skirtumus. Jeigu „718 Cayman S“ yra jautresnis kelio dangos pokyčiams ir karts nuo karto stengiasi nupjauti vairuotojo galvą, tai „911“ visuomet turi paruošęs atsarginę pagalvę į kurią galite atsiremti ir nenukristi į gilią balą. „911“ yra atlaidesnis į padaromas klaidas ir jeigu galima taip pasakyti - stengiasi Jus ištraukti už pakarpos. Žinoma, prie automobilio užtikrintumo posūkiuose prisideda ir keturių varančiųjų ratų sistema, kuri užfiksavusi elementarų galinių ratų slydimą, tam tikrą galios kiekį siunčia į priekinius ratus. Po keleto bandymų smagiau įvažiuoti ir išvažiuoti iš posūkių, supratome kaip greitai ir efektyviai veikia ši sistema.
„911“ puikiai išnaudoja neįprastą komponuotę savo naudai. Gale sumontuotas milžiniškas cepelinas sėdi ant varančiųjų ratų pečių, o tai labai stipriai prisideda prie fantastiško „911“ sukibimo su kelio danga posūkiuose.
Mėgsta aukštus sūkius
Ilgametes tradicijas puoselėjantys ir vertinantys automobilių entuziastai į turbininius motorus žiūri skeptiškai. Nors naujos kartos turbininiai jėgos agregatai sugeba pasiūlyti nemažą papildomos galios rezervą, tačiau jeigu esate pasiruošęs džiaugtis didesne išvystoma galia, iškart reikėtų susitaikyti su dviem trūkumais - turbinų vėlavimu ir greitai pasibaigiančiu švilpiančių turbinų festivaliu. Ar nuo šių trūkumų kenčia gale esantis „Porsche“ motoras? Tiesą sakant - ne.
Turbinų vėlavimas yra minimalus arba praktiškai nejuntamas. Tuo tarpu variklio tachometro rodyklės lipimas į kalną kiekvieną kartą stebino paspaudus akceleratoriaus pedalą arba specialų mygtuką ant vairo, kuris kelioms akimirkoms „Porsche 911“ įmurkdo į kovinį režimą. Efektas stulbinantis ir adiktyvus.
Gamintojas oficialiai deklaruoja, jog automobilis iki 100 km/val. įsibėgės per 4 sekundes, tačiau didžiausią įspūdį palieka ne įsibėgėjimas iki 100 km/val, o tai ką jis daro bandydamas perkopti 100 km/val. padalą. Pavyzdžiui, važiuojant 5 bėgiu, 80 km/val. greičiu ir bandant pagreitėti iki 120 km/val, mes užfiksavome, jog automobilis tai sugebėjo padaryti vos per 4,7 sekundes. Tokią pačią užduotį atlikome naudodami 6-ą bėgį. Rezultatas - 6 sekundės. Jeigu šio proceso vykdymą perduodame automatinei pavarų dėžei (mes tiesiog spaudžiame akceleratorių iki dugno, o pavaras perjunginėja pati dėžė), šis rodiklis sumažėja iki fantastiškų 2,6 sekundės.
Stebėtinai taupus
Neįsivaizduoju „Porsche 911“ vairuotojų susitikimo, kuriame būtų aptariamos šio sportiško ir greito automobilio vidutinės kuro sąnaudos. Puikiai suprantu kodėl ši tema niekuomet nėra iškeliama į viršų, nes daugelis galvoja, jog turinti pakankamai pinigų įsigyti tokią mašiną, niekuomet negalvotų apie vidutines kuro sąnaudas. Vis dėlto, malonu žinoti, jog 420 arklio galių ir 500 Nm sukimo momentą išvystančią jėgainę turintis automobilis su pilnu baku gali nuvažiuoti daugiau nei 300 kilometrų.
„911“ iš gamyklos išrieda su vos 64 litrų talpos degalų baku, tad teoriškai, tokio pajėgumo automobilis turėtų pasižymėti pakankamai didžiuliu apetitu benzinui. Iš dalies - tai tiesa. 6 cilindrų variklis benziną mėgsta ir to neslepia, ypač kai važiuoji aktyviau ir azartiškiau. Tačiau nusprendus išsijungti vakarėlio sielos režimą ir palaikant pastovų greitį, staiga variklio apetitas sumažėja iki juokingai patrauklių sąnaudų.
Per mūsų trumpą pažintį su „911“ nuvažiavome beveik 300 kilometrų. Šią distanciją įveikėme skirtingais keliais: stovėjome kamštyje, bandėme parkuotis ankštame daugiabučio kieme, pademonstravome vokiškam automobiliui Lietuvos užmiesčio kelius ir kas be ko - kelionę vainikavo mūsų šalies greitkelis. Galutinėje stotelėje borto kompiuteris rodė 11,8 litro sąnaudas 100 kilometrų. Atsižvelgiant į tai kas slepiasi galinėje automobilio dalyje - tai yra fantastiškas rodiklis. Teoriškai, palaikant greitkelyje leistiną maksimalų greitį, pilno bako turėtų užtekti kelionei iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal.
Kad ir kaip skeptiškai žiūrėtumėte į kiekvieną naują „Porsche“ modelį, tačiau „911“ yra puikus įrodymas, jog sportiškas automobilis gali būti visavertis. „911“ atveju - jis gali atlikti ne vieną, ne dvi užduotis. Jis gali būti įvairiapusiškas visose įmanomose situacijose. Norėdami pajusti tikrąją „Porsche“ automobilių charizmą, turite vienintelį būdą tai padaryti - tapti „911“ savininku.
PRIVALUMAI
- Fantastiškas pakabos balansas
- Beprotiškai greitas ir civilizuotas
- Praktiškas
- Galinės sėdynės ant kurių galima pasodinti žmogų
- Krikščioniškos kuro sąnaudos
- Išliekamoji vertė
TRŪKUMAI
- Papildomos įrangos kaina gali priversti krūptelėti iš baimės
- Padangų keliamas triukšmas
- (Įrašykite patys)
GALERIJA
