1965 metais įvykusios lenktynės buvo įdomios dėl daugybės priežasčių. Viena iš jų – „Ford“ kompanijos vadovo troškimas įveikti „Ferrari“, po to, kai žodžio kišenėje neieškantis Enzo Ferrari atsisakė perleisti superautomobilių kompanijos valdymą į rūstaus automobilių pramonės giganto rankas.
Tokį tuometinio „Ford“ vadovo elgesį išprovokavo ne bet kas, o Enzo Ferrari, kuris paskutinę minutę pakeitė savo nuomonę. Kodėl? Nes „Ford“ norėjo kontroliuoti ne tik superautomobilių gamybą, bet ir automobilių sporto diviziją, kuri Enzo Ferrari buvo beprotiškai svarbi. Būtent dėl šios priežasties jis nusprendė nutraukti tolimesnes derybas ir pagalbos kreipėsi į didžiausią Italijos darbdavį – „Fiat Group“ koncerną.
Keršto vedamas „Ford“ vadovas, Henry Fordas II-asis, išleido šiurpinančiai milžinišką sumą, jog gabiausi Jungtinių Valstijų sportininkai galėtų įveikti ne bet ką kitą, o „Ferrari“.
Raudonos spalvos žirgai 1965 metais turėjo atremti net šešių „Ford GT40“ atakas. Du iš jų buvo naujos kartos modeliai, kurie buvo sukonstruoti vadovaujant įžymiajam Carrollui Shelby.
Ką tik „iškepti“ ir iš bandymų poligono atvykę antrosios kartos „Ford GT40“ buvo aprūpinti 7 litrų, 8 cilindrų varikliais, turėjusiais giminystės ryšių su „Ford Galaxie“ automobiliu. Be to, naujasis variklis buvo suporuotas su keturių laipsnių transmisija, kurioje taip pat buvo galima rasti „Ford Galaxie“ modelio detalių.
Kaip ir buvo galima tikėtis, naujieji „Ford GT40“ bolidai pademonstravo nuostabų tempą kvalifikacijoje. Šypsenos ir puikios nuotaikos „Ford“ komandos narių veiduose privertė nerimauti didžiulį ego turintį Enzo Ferrari, kuris slapta tikėjosi, jog pasikartos 1964-ųjų scenarijus, kuomet „Fordai“ tiesiog neatlaikys aukšto tempo ir suges.
Kol telegramos su puikiomis naujienomis keliavo į Jungtinėse Valstijose esančią būstinę, „Ford“ komandos narius pasivijo problemos.
Pirmoji problema – 7 litrų darbinio tūrio variklio apetitams degalams. Antrosios kartos „GT40“ pernelyg dažnai stojo aptarnavimo zonoje, vien dėl to, jog galėtų papildyti degalų atsargas. Bet tai dar ne viskas.
Kadangi „Ford“ komandos nariai norėjo degalų bakus užpildyti kuo greičiau, ne vienas komandos atstovas nepagalvojo kokį kuro kiekį reikėtų užpilti, o tai išprovokavo dar vieną problemą – automobiliai aptarnavimo zonoje stojo gerokai dažniau negu buvo planuojama arba sustodavo dar turėdami degalų, o „GT40“ užkandžiais rūpinęsi specialistai perpildydavo ir taip mažą bolido baką.
Neapgalvotą lenktynių strategiją dar būtų galima atleisti. Varžyboms įpusėjus, amerikiečių komandos bolidus pradėjo smaugti itin aukšta oro temperatūra, kuri išprovokavo dar vieną problemą. Netrukus „GT40“ pradėjo kristi kaip musės po stipraus sprigto. Aukšta oro temperatūra sukėlė tikrą variklių perkaitimo epidemiją.
Pirmasis „GT40“ egzempliorius iš lenktynių pasitraukė vos po 11-os ratų, o iki vidurnakčio lenktynių trasoje nebeliko ne vieno atvykėlio iš Jungtinių Valstijų.
„Ford“ komandos nelaimėmis puikiai pasinaudojo „Ferrari“, kurios sukurti bolidai trims lenktynininkams leido į viršų iškelti nugalėtojų taures. Vis dėlto, 1965-ųjų lenktynes gamyklinė „Ferrari“ komanda prisimena kaip didžiausią košmarą.
Įpusėjus lenktynėms, kaip bebūtų keista, pradėjo streikuoti visų gamyklinės komandos „Ferrari“ bolidų stabdžių sistema. Kuomet vienas „330 P2 Spyder“ bolidas įskrido į aptarnavimo zoną ir sustojo prie „Ferrari“ mechanikų, komandos nariai trumpam sustingo. Nuėmus vieną ratą, paaiškėjo vos veikiančios stabdžių sistemos priežastis – stabdžių diskas buvo ties riba, jog vieno rimtesnio stabdymo metu šis būtų subyrėjęs į mažas dalelytes.
„Ferrari“ mechanikams suradus problemos sprendimo būdą, visi „250 LM“ ekipažai buvo pakviesti į aptarnavimo zoną, kurioje jiems buvo keičiami stabdžių diskai. Deja, bet itališki ristūnai po kurio laiko vėl pradėjo sirgti ta pačia liga – staiga dingstančiais stabdžiais.
Vėliau, vienas iš „Ferrari“ atstovų teigė, jog dėl šios problemos reikėtų kaltinti komponentų tiekėjus. Na žinoma, kaip gi kitaip. Vis dėlto, šioje situacijoje reikėtų kaltinti tik Enzo Ferrari ir „Ferrari“ specialistus, kurie „330 P2 Spyder“ naudojo ventiliuojamus stabdžių diskus su radikaliai atrodančia aušinimo sistema. Tai gali nuskambėti ironiškai, bet stabdžių diskų aušinimas buvo pernelyg efektyvus, o tai lėmė, jog tam tikrais momentais temperatūrų skirtumas buvo kaip karštą vasaros vidurdienį ir šaltą rudens naktį. Būtent didžiulis temperatūrų skirtumas, švelniai tariant, sunaikino stabdžių diskus.
„Ferrari“ puikiai žinojo, jog „Ford“ gedimų kiekis padovanojo jiems pergalę. Didžiausiu galvos skausmu tapo problemos sprendimo paieškos, o nerimauti dar labiau privertė prie „Ferrari“ automobilių artėti pradėję stabiliai važiuojantys „Porsche 904“ ekipažai. „Mama Mia!“ Ir tada, pačiu tinkamiausiu metu į pagalbą atskubėjo „Ferrari“ vyriausiasis inžinierius Mauro Forghieri.
„Mes prisiminėme, jog „Ferrari 275 GTB“ stabdžių sistema yra praktiškai identiška mūsų prototipams“, – po lenktynių įspūdžiais dalinosi Mauro Forghieri.
Ar „Ferrari“ į lenktynes buvo atsivežusi bent vieną „275 GTB“? Žinoma, kad ne. Italų kompanijos mechanikai nieko nelaukė, į rankas čiupo kelis automobilių kėliklius ir išbėgo ieškoti privatiems asmenims priklausiusių „275 GTB“.
„Ferrari“ kompanijai dar kartą nusišypsojo laimė, nes automobilių aikštelėje pavyko rasti ne vieną, bet keletą išskirtinių kompanijos modelių, tad mechanikams liko padaryti tik vieną – nuimti ratus ir pasiimti reikalingus komponentus, bei už valytuvo užkišti raštelį – „Mes pasiskolinome kelias detales. Jas grąžinsime po lenktynių. Dėkojame už pagalbą, Jūsų „Scuderia Ferrari“.
Nepaisant genialios Mauro Forghieri idėjos, jiems nepavyko išgelbėti visų „Ferrari“ bolidų. Paskutinis gamyklinės komandos egzempliorius iš trasos pasitraukė trečią valandą ryto. Tuo tarpu pergalė atiteko Jocheno Rindto, Masteno Gregory ir Edo Huguso ekipažui, kurie 24 valandų maratoną sugebėjo laimėti nesinaudodami originaliomis Mauro Forghieri idėjomis ir vairuodami ne tokį tobulą ir modernų – „Ferrari 250LM“.
Pabandykite įsivaizduoti tokią pačią situaciją dabar. Sustreikuoja „Toyota TS050“ bolido hibridinė jėgainė, o komandos inžinieriai norėdami išspręsti susidariusią situaciją pradeda ardyti dalyvių aikštelėje esančius „Prius“?
Šaltinis: „Motorsport Magazine“ ir „Forghieri on Ferrari“
