Du skirtingi pasauliai
Kalbant apie automobilius, Šiaurės Amerika ir Europa yra visiškai skirtingi žemynai su savo poreikiais ir įnoriais. Didžiausioje Amerikos rinkoje, JAV, neišvysite daugelio europietiškų prekių ženklų, nes ten įsitvirtinę tik mūsų „premium“ gamintojai, o pas mus nerasite amerikietiškų naujų automobilių salonų.
Nors moderniaisiais laikais buvo nemažai bandymų amerikietiškais automobiliais prekiauti Europoje, visi jie buvo nesėkmingi. Štai „Cadillac“ netgi turėjo vien tik Europai skirtą BLS modelį, bet retas apie jį girdėjo, o dar mažiau žmonių jį pirko.
Žinoma, kiekvienas gali pirštu durti į „Ford“: juk tai tikrų tikriausias, bene ilgiausią istoriją skaičiuojantis JAV prekių ženklas. Bet šis vienas didžiausių gamintojų pasaulyje turi du atskirus padalinius. „Ford Europe“ mums gamina „Puma“, „Focus“, „Kuga“ modelius, o amerikiečiai iš „Ford“ perka gerokai didesnius F-150, „Explorer“, „Expedition“, „Bronco“ ir „Mustang“.
Tiesa, abi rinkas puikiai išmananti Henrio Fordo įkurta įmonė kai kuriuos modelius tiekia tiek į vieną, tiek ir į kitą pasaulio kraštą: legendiniam „Mustang“ niekas negali atsispirti, po truputį prie didesnių automobilių priprantančius europiečius ima dominti ir, tarkime, „Ford Explorer“ modelis. Europoje jis yra pozicionuojamas kaip didžiausias markės SUV, o Amerikoje šis visureigis – tik vidutinio dydžio. Savo gerbėjų ratą rado ir „Ranger Raptor“, nes kiti rinkos žaidėjai Europoje bekelės entuziastams nepasiūlė nieko panašaus.
Viena sukurta automobiliams, kita – ne
Automobilizmo kultūros abiejose Atlanto pusėse smarkiai išsiskyrė dėl istorinių veiksnių. „Bloomberg“ žurnalistas Ralfas Buehleris ganėtinai detaliai išnagrinėjo, kaip Amerika tapo tokia priklausoma nuo automobilių.
JAV masinė automobilizacija prasidėjo gana anksti: jau 1930-aisiais kas antra šeima turėjo po automobilį, stipriai vystėsi transporto pramonė – po karo ji tiesiog suklestėjo, tad politikai priiminėjo atitinkamus sprendimus, kad šalis taptų patogi vairuotojams. Miestų skirstymai į zonas, gyvenimas individualiuose namuose, plačiai išvystytas magistralių tinklas ir beveik neegzistuojantis viešasis transportas lėmė tokį aukštą automobilizacijos lygį.
Europoje pažangą pristabdė kariniai konfliktai. Po Antrojo pasaulinio karo visas žemynas buvo stipriai nustekentas, europiečiai priprato prie mažų, ekonomiškų automobilių. Be to, senieji miestai pasižymėjo siauromis gatvėmis, degalai čia – brangūs, keliai – taip pat negailestingi piniginei. O viešasis transportas išvystytas puikiai.
Europai suklestėjus, vakariečiai nesėdo į didesnius automobilius, nes daugelyje šalių jie – nepatogūs, bet vairuotojai ėmė labiau vertinti kokybę: gražius salonus, pažangias technologijas. Jeigu Amerikoje jau daug metų „Ford F-150“ yra perkamiausias automobilis, tai turtingesnis europietis mielai važinėjo nedideliu, bet dailiai įrengtu „premium“ sedanu.
Iš kur ta meilė pikapams?
„Motor1“ portale Juanas Felipe Munozas pateikė statistiką: 2022-aisiais JAV buvo nupirkta 2,7 milijono pikapų – tai sudarė 20 proc. vietinės rinkos ir 44 proc. visų pasaulyje parduotų pikapų. Europos rinkoje pikapai sudaro tik 0,9 proc.
Amerikoje pikapai gerokai didesni, prabangūs ir perkami ne vien darbui – jie tarnauja kaip kasdieniai šeimos automobiliai ar pramogai skirtos transporto priemonės. Tokia kultūra išsivystė ne šiaip sau. „The Washington Post“ žurnalistas Andrew Van Damas paaiškino, kad jie pradėjo populiarėti po 1975 metais išleisto įstatymo, kuris apmokestino daug degalų ryjančius automobilius.
Tai laikai po naftos krizės, kai net ir tokie superautomobiliai kaip „Chevrolet Corvette“ turėjo vos 90 AG pasiekiančius variklius. Visiems automobiliams, kurie naudojo daugiau degalų, negu nustatyta valstybės riba, buvo taikomi papildomi mokesčiai.
Tik jie negaliojo lengvajam komerciniam transportui – pikapams. Naftos pasiūla sugrįžo, o mokestis liko. Lengvieji automobiliai turėjo paliegusius variklius, tad žmonės ėmė dairytis į pikapus. Gamintojai juos padarė prabangesnius, erdvesnius, labiau tinkamus ne darbui, o kasdieniam naudojimui, ir dabar matome rezultatą.
Sportinio pikapo koncepciją sugalvojo „Ford“ gamintojai: 2010-aisiais jie F-150 modelyje sumontavo sportinę važiuoklę ir galingą 6,2 litro V8 variklį. „F-150 Raptor“, priešingai nei daugelis sportiškų SUV, buvo pritaikytas ne žiedinėms lenktynėms, o bekelei – kur ir turėtų lenktyniauti visureigiai. Jis gavo bekelei skirtą didelės eigos, stiprių smūgių nebijančią FOX važiuoklę ir greitai dėl tokios filosofijos tapo tikru hitu.
Eksperimentai su sportiniu pikapu
2019-aisiais šį eksperimentą gamintojai pabandė atlikti Europoje. Šioje mikroskopinėje pikapų rinkoje vienam populiariausių „Ranger“ modelių sumontavo sportinę FOX važiuoklę. Galimybė visiškai komfortiškai milžinišku greičiu lėkti bekele sužavėjo tiek žurnalistus, tiek ūkininkus. „Ford“ tuo metu pasiūlė vienintelį variklį „Raptor“ modeliui – 2 litrų dyzelinį.
Tuomet „Ford“ drauge su FOX ne tik dar labiau ištobulino Europoje pristatyto antrosios kartos „Ranger Raptor“ modelio adaptyviąją sportinę pakabą, bet ir sumontavo 292 AG išvystantį 3 litrų V6 benzininį agregatą su dviem turbinomis. Automobilių žurnalistai nešykštėjo gerų žodžių.
„Ranger Raptor“ pagaliau atrodo kaip Europai pritaikytas mažasis „F-150 Raptor“, o ne stipriai patobulintas darbinis arklys“, – „Top Gear“ žurnale rašė Tomas Fordas.
„Naujasis „Ranger Raptor“ be galo skiriasi nuo standartinio pikapo. Jis turi daugybę privalumų, o įvairūs važiavimo režimai užtikrina tiek komfortą, tiek dinamiką, tiek išskirtines savybes bekelėje. Jos visos yra sudėtos į vieną įspūdingą, universalų paketą“, – „AutoExpress“ komentavo Deanas Gibsonas.
Tikras amerikietiškos filosofijos žaislas
„Ford“ Europai pristatė pikapą, kuris nėra skirtas vien tik darbui. Kadangi jo visuose kampuose įrengta pažangi daugiasvirtė važiuoklė, o ne lingės, jis pasižymi, palyginti, nedideliu kraulumu. Beveik visi kiti rinkoje esantys pikapai šiuo aspektu lenkia „Ranger Raptor“.
„Galima žiūrėti į klasikinius konkurentus, kaip antai „Toyota Hilux“, „Volkswagen Amarok“ ar „Isuzu D-Max“, bet iš tiesų jie neturi nieko panašaus kaip „Raptor“ ir jų nebūtų galima laikyti tiesioginiais konkurentais“, – rašė T. Fordas.
„Darbui užtenka ir paprasto „Ford Ranger“, o „Raptor“ įeina į tą segmentą, kuriame reikia atraktyvumo tiek atrodymo, tiek važiavimo prasme“, – paaiškino žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius.
„Ranger Raptor“ – pirmasis pikapas Europoje, kuris orientuotas ne į darbo našumą, o į emociją. Tai – visiškai amerikietiška filosofija. Anksčiau Europoje ji buvo nesuprantama ir nereikalinga. Nepaisant mažesnio krovinių skyriaus, jis nukonkuravo darbui skirtus senbuvius teikiamomis emocijomis ir mūsų žemyne prie pikapo vairo pasodino naują auditoriją.
Galbūt jai tokio kėbulo tipo ir nereikia, bet norisi ryškių pojūčių skriejant duobėtu kaimo žvyrkeliu sodybos link, tarsi Dakaro ar kitokiose „Baja“ tipo lenktynėse, mėgaujantis pažangiomis technologijomis, gera garso aparatūra bei „premium“ lygio medžiagomis.
