Netradicinis to meto automobilis
Automobilių kūrimo procesas prieš keletą dešimtmečių buvo absoliučiai kitoks. Ypač trečiame ar ketvirtame dešimtmečiuose, kai automobilių linijas diktavo galvoje tūnantys vaizduotės vaisiai, o ne tikslūs ir kruopštūs matematiniai paskaičiavimai. Tuo tarpu štai šis – „Horch 930 S“ priklauso naujos eros automobiliams. Dėl kelių priežasčių, o viena iš jų – „Horch 930 S“ bandymai vėjo tunelyje.
Taip pat verta paminėti, jog automobilio gamyba buvo preciziškai tiksli, o automobilyje panaudotos detalės – tik aukščiausios kokybės. Pavyzdžiui, alkūniniai velenai buvo nušlifuoti iki tūkstantosios milimetro dalies. Be to, „Horch“ siekdama sumažinti automobilio gamybos sąnaudas, atsisakė įmonės pelną suėdančio sandėliavimo. Pagal pirminį planą, naujieji automobiliai turėjo būti gaminami tik pagal užsakymą, planuojant gamybos pajėgumus į priekį. Tokiu būdu „
Horch“ surinkimo linija veiktų be nuostolingų pertraukų.
„Horch 930 S“ buvo unikalus ir dėl vieno aksesuaro, slypėjusio dešiniame automobilio sparne. Priėję prie automobilio ir atidarę specialią angą, išvystumėte... vandens maišytuvą ir jeigu galima taip pasakyti – itin kompaktišką vonelę. Šis neįprastas priedas į automobilį buvo sumontuotas tam, jog vairuotojas pakeitęs prakiurusią padangą ar atlikęs kitus darbus prie automobilio, vėliau galėtų nusiplauti rankas. Panašų priedą bendrovės atstovai sumontavo ir į „Horch 10/35 HP“, kuris 1923 metais buvo pagamintas Švedijos karališkajai šeimai.
Antrojo pasaulinio karo auka
1939 metų vasaris. Vokietijoje duris atvėrė ilgai laukta Berlyno automobilių paroda, kurioje visų dėmesį patraukė štai šis – „Horch 930 S“. Aptakus, aukštesnės klasės sedanas, kuris, panašu, pasirodė ne pačiu tinkamiausiu metu – antrojo pasaulinio karo išvakarėse.
Praėjus vos šešiems mėnesiams „Horch“ privalėjo sustabdyti bet kokią veiklą, susijusią su automobilių gamyba. Jeigu dar to nebūtų gana – Vokietijos pralaimėjimas labai skaudžiai atsiliepė buvusiems „Horch“ markės valdytojams, mat kai rytinė Vokietijos dalis pateko į tuometinės Sovietų Sąjungos teritoriją, į jų rankas pateko ir „Horch“ gamykla bei jose buvęs inventorius.
Iki antrojo pasaulinio karo pradžios, „Horch“ specialistai iš viso buvo pagaminę vos du „930 S“ egzempliorius. Vienas iš jų buvo eksponuojami Berlyne vykusioje parodoje, o antrasis egzempliorius priklausė automobilių sporto ikonai – Tazio Nuvolari.
Liūdniausia yra tai, jog abudu automobiliai pradingo skradžiai žemės. Niekas iki šiol nežino nei kur, nei kada jie pradingo. Vis dėlto, kai gamyklose buvęs inventorius atsidūrę sovietų rankose, rusų inžinieriai vadovaudamiesi pavogtais brėžiniais, tarp 1947 ir 1948 metų, aukščiausios valdžios nurodymu, buvo surinkti „Horch 930 S“ automobiliai. Du iš jų atiteko aukštas pareigas einantiems biurokratams, o likusių likimas iki šiol kelia daugybę klausimų.
Vis dėlto, kaip ir buvo galima tikėtis, iki šių išliko vos du „Horch 930 S“ egzemplioriai. Vienas iš jų sugrįžo į „Audi“ bendrovės rankas. Tuo tarpu antrasis eksponatas priklauso „August Horch“ muziejui, kuris yra įsikūręs Cvikau mieste.
