Visgi kai kurie nuo tokio nusikaltimo nukentėję asmenys vis dar bijo kreiptis pagalbos į teisėsaugą, o dažnai įrodyti galimo nusikaltėlio kaltę yra itin sudėtinga.
Moterų informacijos centro (MIC) konsultantė Rugilė Zmitrevičiūtė pažymi, kad pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimi daugėjantys seksualinio smurto atvejai.
Pavyzdžiui, nacionalinio informacijos apie seksualinį smurtą centro internetinės platformos „Prabilk“ duomenimis, dėl galimai patirto seksualinio smurto 2023 m. kreipėsi apie 22 asmenys. 2024 m. šis skaičius išaugo iki 56 žmonių, o per pirmąjį 2025 m. pusmetį buvo gauta jau virš 100 skambučių (kai kurie skambučiai buvo pasikartojantys – aut. past.).
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, kasmet daugėja ir užregistruotų seksualinės prievartos nusikaltimų artimoje aplinkoje skaičius.
Visgi R. Zmitrevičiūtė pažymi, kad nors atvejų skaičius ir žmonių sąmoningumas dėl tokio tipo nusikaltimų auga, neretai žmonės po patirto nusikaltimo vis dar niekur nesikreipia.
„Įvairios apklausos rodo, kad 60 proc. ir panašūs skaičiai žmonių po seksualinio smurto visiškai niekur nesikreipia“, – teigia MIC konsultantė.
Jaučia kaltę ir gėdą, todėl nesikreipia
R. Zmitrevičiūtė atkreipia dėmesį, kad viena iš pagrindinių priežasčių kodėl nuo seksualinio smurto nukentėję asmenys nesikreipia į įvairias institucijas pagalbos dėl patirto nusikaltimo, yra ta, kad žmonės jaučia gėdos ir kaltės jausmus.
„Seksualinis smurtas yra toks nusikaltimas, kuris labai stipriai paveikia žmogų iš vidaus, labai pažemina orumą, tai iš tikrųjų yra ypač sunku kreiptis. Dar klausimas, kaip reaguos visuomenė, aplinka, bijoma ir policijos reakcijos ar nepradės kaltinti, nepradės klausinėti, kiek žmogus buvo išgėręs, ką apsirengęs ir panašiai“, – aiškina MIC konsultantė.
Be to, pašnekovė akcentuoja, kad nukentėjusiems kreiptis sutrukdo ir patiriamas bejėgiškumo jausmas, kadangi neretai ikiteisminiai tyrimai dėl galimai patirto seksualinio smurto yra nutraukiami.
Apsvaiginimo atvejai gana dažni
Teigiama, jog Nidoje seksualinį smurtą galėjusi patirti 20-metė galimai buvo apsvaiginta į gėrimą įpylus prievartavimo narkotiko – oksiko.
R. Zmitrevičiūtė sako, kad būtent ši narkotinė medžiaga yra dažniausiai vartojama seksualinių nusikaltėlių. O tokių atvejų, kada žmonės kreipiasi ir teigia, kad buvo apsvaiginti, MIC konsultantės teigimu, per metus „Prabilk“ platformoje fiksuojama nuo 5 iki 10 atvejų.
„Reikia turėti omenyje, kad ir tai labai maža dalis susiranda tą kontaktą ir kreipiasi. Tai, man atrodo, kad yra pakankamai dažni tokie nusikaltimai ir ypač per pastaruosius metus, nes pati medžiaga yra išpopuliarėjusi ir tuo labiau, kad apskritai tokie ar sintetiniai narkotikai labai stipriai evoliucionuoja ir jų vis daugėja įvairiomis formomis.
Dabar jau girdim ir tokių atvejų, kai, pavyzdžiui, netgi suleidžiami po oda tie narkotikai, toks atvejis buvo užfiksuotas festivalyje Prancūzijoje“, – teigė pašnekovė.
Nusikaltimą gali įvykdyti net ir artimi žmonės
Kalbėdama apie tai, kur dažniausiai įvyksta seksualiniai nusikaltimai, R. Zmitrevičiūtė pažymi, kad baisiausia yra tai, kad jie gali nutikti bet kurioje vietoje, tiek festivaliuose, tiek klubuose, baruose ar privačiuose vakarėliuose.
Be to, ji akcentuoja, kad neretai seksualinis smurtas gali įvykti net ir esant su pažįstamais žmonėmis.
„Dažnas atvejis, kad būtent kokioje nors didesnėje draugų kompanijoje tai gali įvykti, nes pats seksualinis smurtas labai dažnai vyksta kokioje nors artimesnėje aplinkoje. Mes linkę apie jį galvoti, kad jis yra naktinio gyvenimo dalis, bet tikrai nebūtinai“, – teigė R. Zmitrevičiūtė.
„Tu galbūt dar mažiau saugaisi, nes atrodo, kad esi su draugais, bet tai tikrai gali įvykti net ir pasimatymo ar vakarėlio tarp draugų, net ir privataus, metu“, – pabrėžia pašnekovė.
Įrodyti seksualinį smurtą itin sunku
Ikiteisminiai tyrimai seksualinio smurto bylose, R. Zmitrevičiūtės teigimu, dažnai būna itin sudėtingi, ypač kai nusikaltimas įvykdomas apsvaiginus nukentėjusįjį.
„Deja, mūsų įstatyminė bazė tokia yra, kad pas mus kalbama ne apie sutikimą, bet labiau apie jėgos buvimą, kad kas nors padaryta per prievartą“, – pridėjo ji.
Kaip sako MIC konsultantė, šiais atvejais pagrindinė problema – įvykio aplinkybės, kai viskas dažniausiai nutinka nuošalioje vietoje, be liudininkų, o apsvaigintas asmuo kai kuriais atvejais negali nieko atsiminti.
„Kas yra svarbiausia – jei jau galvojame, kad norime pranešti, tai kuo greičiau reikia tą padaryti. Kuo greičiau nuvykti į policiją arba į ligoninę, nes dauguma fiziologinių įrodymų išnyksta per 72 valandas“, – pažymi MIC konsultantė.
Pasak jos, įvykus galimam seksualiniam nusikaltimui, taip pat geriausia iš karto nesiprausti, nesituštinti, neliesti savęs ir jokiu būdu netvarkyti nusikaltimo vietos.
Ji pabrėžia ir rūbų svarbą – kiekvieną rūbą reikėtų sudėti į atskirą popierinį maišelį.
Itin svarbūs yra ne tik fiziniai, bet ir kiti faktiniai įrodymai.
„Kuo daugiau pasistengti atsiminti, kad būtų tas mūsų liudijimas kuo stipresnis. <...> Nurodyti, kas galėtų paliudyti, kad galbūt aš, kaip nukentėjusioji, buvau apsvaiginta, keistai, neįprastai elgiausi. Galbūt kas nors matė tą smurtautoją arba jį pažįsta ir galėtų paliudyti jo elgesį“, – teigė R. Zmitrevičiūtė.
Dar viena kritinė detalė – vaizdo įrašai iš stebėjimo kamerų.
„Kamerų įrašai yra labai, labai svarbūs – gal matysis, kokioj stadijoje mane išsivedė, kur įsisodino, kaip atrodė situacija“, – nurodė pašnekovė.
MIC konsultantė prideda, kad pasiruošti tinkamai bendrauti su nukentėjusiaisiais nuo seksualinio smurto turėtų ir teisėsaugos atstovai, kad nukentėjusysis nebijotų papasakoti įvykio detalių ir nesijaustų dėl jų kaltas.
Galiausiai, pašnekovė primena, kad itin svarbu turėti emocinę paramą viso proceso metu – tiek artimųjų, tiek pagalbos centrų.
Rekomenduoja netylėti
Išgyvenę seksualinį smurtą, anot R. Zmitrevičiūtės, pergyvena labai įvairius ir intensyvius jausmus. Žmogus gali jausti pyktį, gėdą, kaltę, bejėgiškumą. Pasireiškia depresijos požymiai, miego sutrikimai, net fiziniai simptomai – galvos ar pilvo skausmai, migrenos.
Todėl svarbiausia, pasak MIC konsultantės, nelikti vienam ir rasti su kuo nukentėjusysis galėtų pasikalbėti.
„Svarbiausia surasti bent vieną žmogų, kuriam gali pasisakyti, kad neliktum visiškai vienas su ta istorija. Tai labai svarbu“, – teigia pašnekovė.
Tuo metu artimiesiems ir draugams, kurie bando palaikyti nukentėjusį asmenį, nereikėtų klausinėti detalių apie įvykį ar klausti kaltinamųjų klausimų.
„Svarbiausi dalykai, ko nereikėtų daryti – tai klausinėti labai smulkių detalių, jei žmogus nenori pasakoti, ir vengti kaltinančių klausimų, pavyzdžiui, kodėl tu ten ėjai, kodėl taip pasielgei“, – primena ji.
R. Zmitrevičiūtė taip pat rekomenduoja kreiptis į pagalbos centrus, psichologus ar psichoterapeutus.
„Psichologinis krūvis yra didžiulis, trauma – didžiulė. Todėl bet kokiu atveju labai rekomenduotina dirbti su psichoterapeutais“, – akcentuoja ji.
Nelikite abejingi
Prevencija – viena iš svarbiausių priemonių siekiant išvengti seksualinio smurto. R. Zmitrevičiūtė pabrėžia, kad čia kertinį vaidmenį vaidina ir pasilinksminimo vietų administracijos, kuriose gali veikti nusikaltėliai.
„Labai svarbu, kad tokiose vietose dirbantys žmonės būtų apmokyti – žinotų, kaip reaguoti, kaip kviesti pagalbą, stebėtų situaciją. Labai gerai, jei klubuose, baruose ar festivaliuose yra saugumo taškai ar bent prevenciniai plakatai su algoritmu, ką daryti“, – sako MIC konsultantė.
Pašnekovė taip pat akcentuoja, kad, įvykus seksualiniam nusikaltimui, labai naudingas ir tokių vietų bendradarbiavimas su policija – ypač dėl užfiksuojamos vaizdo kamerų medžiagos.
Tuo metu leidžiantiems laiką tokiose pasilinksminimo vietose yra labai svarbu stebėti aplinką ir saugoti vienas kitą.
„Jei mūsų artimajam pasidaro negera, nesvarbu, kiek jis buvo išgėręs, nepalikite jų vienų. Neleiskite vienam eiti į gatvę, išsikviesti taksi ar vieno paleisti nueiti į tualetą. Kitaip tariant, pasiskirstykite, kad nei vienas neliktų vienas“, – pabrėžia MIC konsultantė.
Ji taip pat primena ir įprastas taisykles, tokias kaip nepalikti gėrimų be priežiūros, o jei gėrimas visgi buvo paliktas – jo nebegerti.
Dar viena svarbi dalis – bendruomeniškumas. Todėl R. Zmitrevičiūtė ragina nebūti abejingiems, jei pastebite įtartiną situaciją.
„Mes galime pastebėti, kada prie mūsų artimo ar ne artimo žmogaus įkyriai kabinasi, pavyzdžiui, koks nors vyras ar vaikinas, įkyriai kalbina, nors mato, kad mergina nenori su juo bendrauti, tai ir tokiais atvejais labai rekomenduotina įsikišti.
Arba stebint iš šono, kad galbūt kam nors kažko buvo įmesta į gėrimą, reikėtų pasakyti tam žmogui, kad tai matėte ir nereikėtų gerti gėrimo“, – akcentuoja R. Zmitrevičiūtė.
Nidoje galimai 2 vyrai išprievartavo 20-metę
Vienai 20-metei merginai, kuri pirmą kartą atvyko į kurortą padirbėti, Nidoje vykęs festivalis „Ant bangos“ baigėsi tragiškai. Pirmieji apie tai pranešė „15min“, o žiaurią istoriją socialiniuose tinkluose papasakojo ir merginos draugė:
„Ji jau buvo šiek tiek apsvaigusi – kaip dažnai nutinka tokiuose renginiuose, bet nesitikėjo, kad tas žmogus veiks tyčia, turėdamas tamsių ketinimų.“
Merginos draugė pasakoja, kad 20-metę užkalbino šviesiaplaukis vyriškis bei pasiūlė jai atneštą gėrimą, kuriame, galimai, buvo oksiko – prievartavimo narkotiko:
„Gėrimas, kaip įtariama, buvo paveiktas (klastingai papildytas medžiagomis) ir vyras pasiūlė nueiti prie jūros. Ten mergina netrukus prarado sąmonę, o vėliau paaiškėjo, kad ją išžagino du skirtingi vyrai (tai patvirtino DNR tyrimas). Ji atsipeikėjo visiškai nuoga, apleista, pažeminta. Ir tik atsitiktinai pro šalį ėję nepažįstami žmonės ją pastebėjo ir padėjo“.
Kaip, anot draugės, pasakojo kiti festivalio dalyviai, žmonės pastebėjo ant gultų santykiaujančią porelę. Vis tik nuoga mergina atsibudo visai šalia esančiame miškelyje. Tad kur tiksliai, o gal ir abiejose vietose, įvyko nusikaltimas, nėra aišku.
Tyli ir organizatoriai, ir teisėsauga
Festivalio dalyvės ar apie šią istoriją jau girdėjusios Nidoje kalbintos merginos neslepia pasibaisėjimo ir dalijasi savo patirtimi:
„Buvo arti, bet pastebėta buvo, nes per daug ilgai gėrimus paliko, pasikeitė spalva ir pastebėta buvo. Bet tikrai labai svarbu, reikia žiūrėti spalvas gėrimo, nes labai lengvai galima įdėti į gėrimą.“
„Tiesiog žinoti, su kuo esi, nepalikti gėrimų ir tiesiog visada niekas kitas neapsaugos mūsų, tik mes patys.“
„Aš buvau tam pačiam festivalyje tą pačią dieną ir, kad tai galėjo įvykti bet kuriai mergaitei, ir, kad patys organizatoriai dėl to nieko nedaro ir apie tai nešneka, tai labai skaudu dėl to.“
Ir iš tiesų, TV3 žurnalistai visą dieną bandė susisiekti su vienu iš festivalio organizatorių Karoliu Šliku. Tačiau jis neatsiliepė. Vėliau organizatoriai paskelbė žinutę socialiniame tinkle „Facebook“ .
Policijos atstovai nurodė, jog įvykį turi komentuoti prokuratūra, o šios atstovė pareiškė, kad vadovybės nurodymu komentarų nebus. Tik paminėjo, jog pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl išžaginimo. Ir visai nesvarbu, kad teisėsaugininkų visuomenei atskleistos detalės gali padėti kitoms merginoms išvengti panašaus likimo.
Nukentėjusios draugė rėžia: „Tai nėra tik nusikaltimas. Tai – žiaurus žmogaus orumo sutrypimas, įvykęs po festivalio vėliava „Kupole“. Mieste, kuris didžiuojasi kultūra, gamta ir laisve. Tačiau šiandien tyli visi, kurie neturėtų tylėti. Festivalio organizatoriai tyli, „Kupolas“ tyli, atsakingi vadovai tyli, kameros neperžiūrimos, informacija slepiama, auka palikta viena.“
Neringos meras pasibaisėjęs
Šia istorija pasibaisėjo ir Neringos meras. Anot politiko, labai gaila dėl to, kas įvyko, mat leidimą festivaliui išdavė savivaldybė.
„O dėl ateities, tai labai rimtai svarstysim, jei neina užtikrinti ir tai vyksta visiškai panosėje viešoje vietoje tokie dalykai ir tos apsaugos negali organizatoriai užtikrinti, tai tada, ko gero, kad gali būti taip, kad tai bus paskutinis buvęs šis festivalis Neringoje“, – tikino Neringos meras Darius Jasaitis.
Anot psichologų, traumos po išprievartavimo lieka visam gyvenimui. Aukoms sunkiai pavyksta kurti naujus santykius su priešinga lytimi, išsivysto depresija, panikos atakos, net valgymo sutrikimai.
„Gali lemti didžiulę nemeilę sau, netgi iki neapykantos. Pasitikėjimo savimi stoką, tai lemia, iš esmės, visus žmogaus gyvenimo sprendimus ir buvimą su pačiu savimi“, – teigė psichologė Inesa Golubovskaja.
Apie su vienu iš festivalio „Ant bangos“ organizatorių Karoliu Šliku susijusį klubą Vilniuje TV3 žinios rodė pernai lapkritį.
Tuomet viešojoje erdvėje paplito kaltinimai vienam populiariausių Vilniaus naktinių klubų – „Opium“: socialiniuose tinkluose merginos dalinosi, kad būtent ten vykstančiuose vakarėliuose nuolatiniai lankytojai apsvaigina žmones įpildami svaigalų jiems į gėrimus. Klubas kaltinimus neigė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
