2018-aisiais dyzelinu varomi automobiliai šiame rinkos segmente sudarė 92,9 proc., o praėjusiais metais – 82,6 proc. Automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, benzininių modelių rinkos dalis išaugo nuo 4,6 iki 6,3 proc., o elektrinių ir hibridinių – nuo 1,3 iki 9,7 proc.
2023-aisiais sparčiai gerėjo ir elektra įkraunamų (+56,8 proc.), ir benzininių automobilių (+38,3 proc.) pardavimo rezultatai, jei lygintume su 2022 m. Nors dyzelinių lengvųjų komercinių automobilių pardavimo mastas taip pat padidėjo (+10,4 proc.), bendro rinkos augimo jie nepavijo (+14,6 proc.).
Pokyčiai užprogramuoti?
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius pažymi, kad didėjantys benzininių transporto priemonių pardavimo mastai nestebina.
„Apstu įvairių ekologinių reikalavimų, iš esmės nukreiptų prieš dyzelinius automobilius, tad turi atsirasti kokia nors alternatyva. Hibridai, iš tinklo įkraunamieji modeliai – brangesni. Elektriniai dar brangesni, be to, neatlieka visų šiai transporto grupei numatytų užduočių. Lieka benzinas. Varikliai ekonomiški, teko važinėti su „Ford“ benzininiu lengvuoju komerciniu automobiliu, visai šauniai veikia“, – paaiškina žinovas.
UAB „Biseris“ Transporto padalinio vadovas Gediminas Švaikauskas pažymi, kad benzininiai varikliai itin patobulėjo ir jų nauda išaugo.
„Sumažėjus šiandieninių benzininių automobilių degalų sąnaudoms ir emisijai, susilyginus benzino ir dyzelino kainoms, matant didesnį benzininių modelių poreikį antrinėje rinkoje, pastarųjų pasirinkimas atrodo labiau pragmatiškas. Tai ne mados klausimas. O kur dar ir mielesnis ausiai variklio darbas, greitesnis užvedimas ir darbinės temperatūros pasiekimas šaltuoju, žiemos periodu“, – dėsto pašnekovas.
Atlikta įvairių skaičiavimų, kiek vidutiniškai per metus nurieda lengvasis komercinis automobilis (LCV). Daugumos jų nuvažiuojamas atstumas varijuoja apie 15 000 km ribą. Pavyzdžiui, remiantis portalo Statista.com duomenimis, Prancūzijoje per metus LCV nuvažiuoja vidutiniškai apie 16 000 km. Atmetus ne darbo dienas, vidutiniškai įveikiama kiek mažiau nei 70 km per dieną.
Tačiau vidutinis kilometražas nebūtinai yra toks pat, kokį nurieda konkretus automobilis. Iš esmės visus juos galima skirstyti į tris grupes ir kiekviena jų turės savo degalų tipo favoritą.
Kilometrų rijikais vadinamiems modeliams iki šiol nėra jokios dyzelino alternatyvos. Krovimo stotelių paieška ir laukimas kelyje ar benzino sąnaudos nepalieka vietos diskusijoms, kuri degalų rūšis tinkamiausia, kai tenka nuolatos sukarti didelius atstumus.
Universalieji-hibridai tampa gera alternatyva tiems, kurių maršrutai varijuoja tarp miesto ir užmiesčio. Pavyzdžiui, pasirinkus populiaraus „Ford Transit Custom“ modelio iš tinklo įkraunamąją hibridinę versiją mieste galima naudoti elektros energiją, o, išsukus į užmiestį ir pasibaigus elektrai, nesukti galvos dėl įkrovimo stotelių ir naudoti benziną.
Nedidelė rida, ekologiniai reikalavimai, mažos emisijos zonos, ribojančios iškastiniu kuru varomų automobilių eismą – dėl šių priežasčių vien miestuose naudojamų transporto priemonių eksploatuotojai skaičiuoja, ar verta dyzelinius modelius keisti į benzininius, hibridinius ar grynakraujus elektromobilius.
Anksčiau visos trys šios kategorijos buvo dyzelinių automobilių karalystė, o šiuo metu dyzelis gali jaustis ramus tik pirmojoje. O į kurią nišą taiko tik benzinu varomi LCV ir kuo paaiškinti jų pardavimo augimą?
Kada benzinas tinka?
Dauguma gamintojų siūlo puikiai žinomus modelius su benzininiais varikliais: „Ford Transit“ ir „Tourneo“, „Opel Vivaro“, „Citroën Berlingo“, „Peugeot Partner“, „Volkswagen Caddy“ ir kt. Akivaizdu, kad benzinas neturi elektrifikuotoms transporto priemonėms būdingų „ligų“.
Jei lygintume su dyzeliniais automobiliais, dauguma mazgų vienodi, iš esmės skiriasi tik varikliai ir degalų sistema. Žvelgdami į jų aprašus pirkėjai tikisi mažų skaičių vidutinių degalų sąnaudų ir emisijos eilutėse. Ar benzininio transporto kūrėjai gali pasiūlyti kainos ir praktiškumo derinį, kuris galėtų konkuruoti su dyzeline versija?
G. Švaikauskas pabrėžia, jog neverta tikėtis, kad visi LCV gamintojai galės pateikti realią benzininę alternatyvą. Benzininiai varikliai pasirenkami labai tikslingai – labiausiai ši transporto rūšis populiarėja mažiausių modelių gretose.
„LCV segmentas dalijamas į keletą smulkesnių dalių: mažų, vidutinių ir didelių furgonų bei pikapų. Kadangi didieji bei dalis ir vidutinių turi tik dyzelines versijas, minėtų benzininių LCV augimas rodo, kad pirkėjai vis dažniau renkasi mažesnius, labiau realius poreikius atitinkančius automobilius, turinčius ir benzinines versijas.
Verslas tokį pasirinkimą grindžia realia finansine nauda įmonei. Jei kroviniui pervežti nereikia didelio tūrio, kam rinktis modelį, kuris dėl savo dydžio ir svorio pasižymi didesnėmis degalų sąnaudomis, didesniais eksploataciniais kaštais, kurį sunkiau manevruoti bei parkuoti? Na, o jei krovinių vežti dažnai nereikia ir jie nebūna tokie dideli, kad reikėtų vidutinio ar didelio furgono, idealu rinktis mažąjį furgoną su galimomis transformacijomis. Tokiu atveju jo benzininė versija visiškai priartėja prie lengvojo asmeninio automobilio“, – klientų pasirinkimą analizuoja G. Švaikauskas.
Paimkime pavyzdį – didžiausias Europos LCV rinkos žaidėjas „Ford“ jau siūlo „Tourneo Courier“ ir jo dvynį „Tourneo Connect“ su benzininiu varikliu. Automobilis jau bazinėje versijoje komplektuojamas su gausia įranga, kuri patvirtina eksperto pastabą, kad tokiuose automobiliuose vairuotojai ima jaustis tarsi įprastuose asmeniniuose.
Pridėjus tai, kad šiame modelyje montuojami „Ecoboost“ varikliai, pelnę ne vieną geriausios metų jėgainės apdovanojimą, gauname darbui skirtą transporto priemonę su ryškiais asmeninio automobilio bruožais – sutaupoma degalų neprarandant galios ir išlaikomas aukštas komforto lygis. Gretindamas skirtingus variklius turinčius automobilius, V. Milius taip pat pastebi, kad benzininiai modeliai nebeišsiskiria nei ryškiais privalumais, nei ryškiais trūkumais, lyginant su dyzeliais.
„Daug pranašumų, palyginti su dyzelinėmis versijomis, negali turėti, bet neturi ir aiškiai apčiuopiamų trūkumų. Panašios tendencijos ir asmeninių automobilių segmente, nes iš esmės nėra didelio skirtumo, ar lengvieji asmeniniai, ar lengvieji komerciniai automobiliai. Benzino suvartojimas šiek tiek didesnis. Anksčiau dyzeliniai automobiliai buvo gerokai taupesni už benzininius, o dabar benzininiai stipriai patobulėjo“, – vertina žurnalistas.
Poreikiai tie patys, degalų rūšis kita
Žvelgiant iš verslo perspektyvos, atrodo, kad įpročiai renkantis transporto priemones nepasikeitė. Pasikeitė rinkoje siūlomų LCV eksploatacinės galimybės – tai dar viena priežastis, dėl ko pirkėjų planuose vis dažniau figūruoja benzininiai modeliai.
„Mūsų įmonės parke turime mažųjų, vidutinių ir didžiųjų furgonų. Bent jau kol kas visi jie dyzeliniai, tačiau tikėtina, jog artimiausiu laiku įsigysime benzininių mažųjų furgonų: tai bus nulemta ne mados, o tiesiog vienintelio skaičiaus – kiek kainuoja nuvažiuoti 1 km arba kiek kainuoja pervežti 1 toną krovinio“, – artimiausių transporto priemonių pirkimų kriterijus atskleidžia G. Švaikauskas.
Tad nors elektra varomi automobiliai tebėra kylanti rinkos žvaigždė, tačiau, regis, ir benzininės transporto priemonės nepraleis progos pakonkuruoti su dyzelinėmis. Mažųjų komercinių modelių segmente jų privalumai aptarinėjami vis garsiau.
