žydai

Vietos žiniasklaida pranešė, kad penktadienį kaltu buvo pripažintas amerikietis, kuris prieš penkerius metus nušovė 11 žydų maldininkų per didžiausią antisemitinį išpuolį JAV istorijoje. Robertas Bowersas (Robertas Bauersas) buvo nuteistas už tai, kad 2018 metų spalio 27 dieną Pitsbergo, esančio Pensilvanijos valstijoje, „Tree of Life“ („Gyvybės medis“) sinagogoje atidengė ugnį, pranešė CNN ir ABC.

Seime – antisemitizmo skandalas, į kurį reaguoja ir užsienio ambasados. Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis savo feisbuko paskyroje prapliupo frazėmis apie žydus, kurie neva naikino lietuvius ir netgi vykdė Holokaustą prieš Lietuvą. Jis pareiškė, kad žydai prieš 90 metų neva sudegino ir Pirčiupių kaimą bei ragina Izraelio vadovą atsiprašyti lietuvių tautos. Šalies vadovai ir Seimo kolegos Žemaitaičio pareiškimus smerkia, o prokurorai jau pradėjo tyrimą, parlamentarui gali grėsti net apkalta.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky susitikusi su Ukmergės meru Dariumi Varnu bendruomenės vardu paragino nukelti paminklą Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui Juozui Krikštaponiui, siejamam su dalyvavimu Holokauste, penktadienį pranešė bendruomenė.  Dėl šio paminklo dar 2021-aisiais Vyriausybė kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę, tačiau, pasak bendruomenės, klausimas nebuvo išspręstas.

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ laikinasis vadovas Artūras Paulauskas pasmerkė parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pasisakymą apie nugriautą palestiniečių mokyklą kaip antisemitinį. „Smerkiu politiko R. Žemaitaičio antisemitinius pasisakymus“, – trečiadienį partijos paskelbtame pareiškime sako A. Paulauskas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį vienbalsiai pradėjo tyrimą dėl Remigijaus Žemaitaičio pasisakymo apie nugriautą palestiniečių mokyklą. Tyrimo EPK ėmėsi gavusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos skundą, kurį pasirašė ir Liberalų sąjūdžio bei Laisvės frakcijų vadovai, taip pat dėl to buvo gautas piliečio skundas.

Kilus didžiuliam skandalui dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio žodžių apie žydus sureagavo ir Prezidentūra. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas perdavė šalies vadovo poziciją, kad tokie R. Žemaitaičio pasisakymai kenkia Lietuvos įvaizdžiui pasaulyje ir dvišaliams santykiams. „Tokie neatsakingi pareiškimai kenkia Lietuvos įvaizdžiui pasaulyje ir dvišaliams santykiams“, – tv3.lt prezidento G. Nausėdos poziciją perdavė patarėjas komunikacijai Tomas Beržinskas.

Vokietijos, Jungtinių Valstijų ambasadoriai Lietuvoje pasmerkė parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio komentarus apie nugriautą palestiniečių mokyklą, vadindami juos antisemitiniais.

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) rašytoją, vertėją, ilgametį Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadovą Marką Zingerį prisimins kaip išmintingą, teisingą žmogų, sako bendruomenės vadovė Faina Kukliansky. „Labai gaila, kad taip anksti ir taip staigiai išėjo žmogus, mes, Lietuvos žydų bendruomenė, jį prisimename kaip išmintingą, teisingą žmogų, tikrą mūsų bendruomenės narį“, – BNS ketvirtadienį sakė LŽB pirmininkė F. Kukliansky.

FIBA priėmė sprendimą dėl incidento kilusio Čempionų lygos ketvirtfinalio rungtynėse Atėnuose tarp šeimininkės AEK ir Jeruzalės „Hapoel“ komandų. Atėnų klubo sirgaliai susitikimo metu arenoje užpuolė svečių iš Jeruzalės gerbėjus. Negana to, graikai sudegino Izraelio vėliavą bei skandavo antisemitines skanduotes.  Išnagrinėjusi incidentą FIBA priėmė itin griežtą sprendimą.

Lietuvos žydų gelbėtojai mums yra drąsos ir pasiaukojimo simbolis, sako premjerė Ingrida Šimonytė, trečiadienį dalyvavusi renginyje, skirtame pagerbti Pasaulio tautų teisuolius. Lietuvoje pirmą kartą minint žydų gelbėtojų dieną, Vilniaus universitete, Simono Daukanto kiemelyje, buvo skaitomos 1785 žydų gyvybes gelbėjusių asmenų pavardes.

Į Sovietų Rusiją atvykau 1989 metais, jau įsibėgėjus perestroikai ir glasnost politikai, kad padėčiau atkurti žydų bendruomenę, kurią sunaikino 70 komunistų valdymo metų, leidinyje „Foreign Policy“ rašo Pinchas Goldschmidtas – buvęs vyriausiasis Maskvos rabinas nuo 1993 iki 2022 metų ir dabar einantis Europos rabinų konferencijos prezidento pareigas.

Geros valios fondas pradeda priimti prašymus kompensacijoms gauti už nusavintą žydų asmeninį turtą, penktadienį pranešė Vilniuje viešintis Amerikos žydų komiteto tarptautinių žydų reikalų direktorius, rabinas Andrew Bakeris. „Šiandien žymime naujo etapo pradžią“, – penktadienį Vilniuje sakė A. Bakeris.

Pasaulis sausio 27 d. prisimena 6 milijonus žmonių, nužudytų per Holokaustą – aukų atminimo data sutampa su mirties stovyklos Aušvice išlaisvinimu. Tai viena baisiausių nacių koncentracijos stovyklų, kurioje buvo nužudyta milijonas žydų. Lietuvoje per Holokaustą nužudyta per 200 tūkstančių žydų tautybės žmonių. Aušvico mirties stovyklą regi ir 95-erių Jeruzalės gyventojas, kuris per stebuklą joje išliko gyvas.

Lietuvoje minint Holokausto aukų atminimo dieną, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad tūkstančiai nužudytų Lietuvos žydų laikė Lietuvą savo vieninteliais namais. „Masinėse kapavietėse visoje Lietuvoje nugulė daugybė talento, išminties, žinių, svajonių ir tikslų. Tai – brutaliai nutraukti gyvenimai, kurie turėjo tęstis, ir neišpildytas potencialas, kuris dabarties Lietuvą būtų pavertęs dar puikesne.

Penktadienį Lietuvoje vyks Holokausto aukų atminimo dienai skirti renginiai. Vilniuje vyksiančiame renginyje, kurio globėja – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, dalyviai diskutuos apie istorinį teisingumą, švietimą apie Holokaustą. Renginį organizuoja JAV, Izraelio, Vokietijos, Nyderlandų, Japonijos ambasados, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje bei Lietuvos žydų bendruomenė.  Ši diena bus paminėta ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose.

Europos žydų kongresas sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kuriame šis rusus palygino su žydais, o Vakarus – su Hitleriu. „Esame sukrėsti ir pasipiktinę šiuo gėdingu ministro Lavrovo palyginimu tarp demokratinių šalių koalicijos veiksmų ir Hitlerio šešių milijonų žydų persekiojimo ir nužudymo Holokausto metu“, – pareiškė Europos žydų kongreso prezidentas Arielis Musicantas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vyriausybė sveikina Seimo sprendimą dėl 37 mln. eurų kompensacijų žydams už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą, antradienį paskelbė JAV ambasada Vilniuje. „Šio įstatymo priėmimas yra svarbus žingsnis pripažįstant Holokausto tragediją Lietuvoje. Priimtas įstatymas kalba ne tik apie praeities nuoskaudas.

Įstatymo dėl kompensacijų už žydų nekilnojamąjį turtą pataisas Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas vadina antikonstitucinėmis ir diskriminuojančiomis.

Kraštutinių dešinųjų pažiūrų užpuolikas, 2019 metais įvykdęs gyvybių pareikalavusį išpuolį Vokietijoje, trumpam paėmė įkaitais du kalėjimo, kuriame atlieka laisvės atėmimo bausmę ir iš kurio bandė pabėgti, pareigūnus, antradienį pranešė Teisingumo ministerijos atstovas. 30-metis Stephanas Ballietas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tai, kad per didžiausią žydų religinę metų šventę Jom Kipurą bandė įsibrauti į sinagogą rytiniame Halės mieste ir nužudė du žmones.

Seime liko paskutinis žingsnis patvirtinti 37 mln. eurų kompensacijoms už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą. Parlamentas antradienį apsvarstęs 54 balsais „už“, vienam parlamentarui buvus „prieš“ ir septyniems susilaikius pritarė tokiai naujai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projekto redakcijai.

Idėjos vietoj apleistų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įkurti Lietuvos žydų istorijai skirtą muziejų ar memorialą įgyvendinimas gali būti ilgas ir sunkus procesas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Procesas vyksta, bet tam, kad ten sukurtume tikrai prasmingą ir savo esmę atitinkanti Lietuvos žydų atminimo objektą, reikės nemažai padirbėti. Komisija atrinks idėjas, reikės dėl jų susitarti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimui pateikė projektą, kuriame siūloma skirti 37 mln. eurų kompensacijų už XX a. per Holokaustą nusavintą asmeninį žydų turtą. Jos teigimu, priėmus šį projektą, leistų uždaryti kompensacijų žydams klausimą. Po pateikimo už projektą balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 2, 9 parlamentarai susilaikė. Vyriausybė pasiūlė šį projektą svarstyti skubos tvarka. „Tikiuosi, kad niekas iš kolegų nesipiktins, kad aš teikiu šį įstatymo projektą.

Vyriausybė siūlo skirti 37 mln. eurų kompensacijų už XX a. per Holokaustą nusavintą asmeninį žydų turtą. Šiuo metu kompensacijos kasmet skiriamos tik už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą – 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį, procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.

Izraelis antradienį prisaikdina naujos sudėties parlamentą, o politikos veteranas Benjaminas Netanyahu pasistūmėjo į priekį derybose su sąjungininkais dėl koalicijos formavimo. Tai gali gali būti labiausiai į politinio spektro dešinę nutolusi koalicija per Izraelio istoriją. Iš 120 lapkričio 1-ąją išrinktų parlamentarų 64 pritarė tam, kad kitai šalies vyriausybei vadovautų vanagiškų pažiūrų B. Netanyahu. Tai sudarė sąlygas jo pažadėtam sugrįžimui po metų ir dviejų mėnesių opozicijoje.

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad premjerės siūlomos kompensacijos už nusavintą privatų žydų turtą bus išbandymas Seimui ir visai Lietuvai. Ji pripažino, kad projektas dėl naujų 37 mln. eurų kompensacijų yra kompromisinis, tačiau bendruomenė jį vertina teigiamai. „Mes tai labai vertiname. Aš manau, kad bus kritikos iš visur.

Valstybei baigiant mokėti žydams pinigus už XX a. nusavintą jų bendruomenių turtą, premjerė Ingrida Šimonytė siūlo skirti analogišką sumą kompensuoti nusavintam privačiam turtui. Tai numatyta derinimui pateiktoje naujoje Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo redakcijoje. Dabar šiuo 2011 metais priimtu įstatymu Lietuva yra įsipareigojusi per dešimtmetį išmokėti per 37 mln.

Vyriausybė nutarė Geros valios fondui perduoti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus patalpas Vilniuje, Pylimo g. 4. Šiuo metu muziejus pastatą valdo patikėjimo teise. Taip pat šiam fondui bus perduoti dar du sinagogų Kaune bei Panevėžyje kompleksai, valdomi Turto banko, rašoma pranešime. Šis nekilnojamasis turtas perduodamas kaip kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dalis ir bus naudojamas Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo ir mokslo tikslams.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvos žydai per 700 metų reikšmingai prisidėjo kuriant šalies valstybingumą, tačiau Holokaustas fiziškai sunaikino šį palikimą bei „sujaukė dalį mūsų sąvasties“. „Lietuvos žydai buvo ypač aktyvūs kuriant Lietuvos valstybingumą per visą mūsų istoriją.

Sveikindama žydus su viena svarbiausių jų švenčių – Naujaisiais metais arba Roš ha-Šana, premjerė Ingrida Šimonytė linki sveikatos, laimės ir taikos, šeštadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.   „Visos mūsų Vyriausybės vardu sveikinu visus Lietuvos ir pasaulio žydus Naujųjų metų – Rosh ha Šana, arba, kaip įprastai juos vadina Lietuvos žydai, Rošešone proga.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė siūlo kovo 15-ąją minėti kaip Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Parlamentarė registravo tokį projektą Atmintinų dienų įstatymo papildymui.

Lietuva mini žydų genocido aukų atminimo dieną. Vilniuje prisimenamos ir sostinės geto likvidavimo 79-os metinės. Ten Antrojo pasaulinio karo metais nacistinė Vokietija ir jai talkinę lietuviai nužudė beveik 200 tūkstančių žydų. Nežmoniškus žiaurumus išgyvenę žydai dalijasi skaudžiais prisiminimais, ir sako, kad istorines pamokas privalu prisiminti.

Kitą savaitę Izraelyje ir žydų diasporoje švęsime žydų Naujuosius metus – Rosh Hashanah, savo straipsnyje rašo Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein. Ši diena, žyminti Naujųjų metų pradžią, anot jos, yra kur kas daugiau nei diena kalendoriuje. Tai ištisa samprata, persmelkianti gyvenimus, pažadas atsinaujinti ir viltis, kad geresnės dienos jau visai šalia.

Lietuvoje penktadienį bus minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Vilniuje bus prisimenamos sostinės geto likvidavimo 79-ąsias metinės. Penktadienį renginys prasidės Rūdninkų aikštėje iš kurios minėjimo dalyviai eis iki geležinkelio stoties. Iš čia jie traukiniu vyks iki Panerių ir tęs eiseną iki čia esančio memorialo.

 Izraelio centrinėje dalyje esančiame Holono mieste antradienį per „išpuolį“ žuvo 84 metų moteris, pranešė policija. Trečiadienį policija informavo, kad po visą naktį trukusių gaudynių aptiko izraelietės nužudymu įtariamo palestiniečio kūną. Pasak policijos, vyro kūnas buvo rastas Tel Avive praėjus kelioms valandoms po to, kai jis, kaip įtariama, partrenkė ir mirtinai sužalojo moterį pietiniame Holono priemiestyje.

Kas labiau laukė rugsėjo 1-osios – mokytojai ar moksleiviai? Mokytojams ši diena yra didžiulio darbo finišas, nes mūsų vasara visada intensyvi: kuriame naujus projektus ir programas, bendradarbiaujame su socialiniais partneriais, keliame kvalifikaciją, geriname mokyklos infrastruktūrą ir priimame naujus kolegas, formuojame kolektyvą. Moksleiviams nuo rugsėjo atsiveria naujos veiklos, patirtys, žinios, atgyja ir sustiprėja ryšys su bendramoksliais.

Šiuo metu Izraelyje gyvenantis buvęs Maskvos vyriausiasis rabinas ketvirtadienį įspėjo, kad virš žydų bendruomenės Rusijoje „tvenkiasi tamsūs debesys“, dėl karo Ukrainoje blogėjant abiejų šalių santykiams.      Pinchasas Goldschmidtas, kovą palikęs Rusiją protestuodamas prieš karą, žurnalistams sakė, kad „žydų bendruomenė buvo spaudžiama... atvirai palaikyti karą“. „Mūsų bendruomenė karo nepalaikė“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį paminės 80-ąsias žydų masinių areštų Prancūzijoje metines buvusioje geležinkelio stotyje, iš kurios jie per Antrąjį pasaulinį karą buvo deportuoti į Aušvico mirties stovyklą. Ceremonijoje Pitivjė stotyje, esančioje už 100 km į pietus nuo Paryžiaus, su prezidentu dalyvaus saujelė tuos įvykius pergyvenusių žmonių, deportuotų aštuoniais konvojais į nacių stovyklą.

Lenkijos lyderiai pirmadienį paminėjo per Antrąjį pasaulinį karą ukrainiečių nacionalistų vykdytų lenkų žudynių metines ir pabrėžė, kad tik visa tiesa apie šį smurtą, Varšuvos vadinamą genocidu, gali sustiprinti dvišalius santykius ir padėti juos plėtoti ateityje.

Šiurpą keliantis 1800 metų senumo kapo ženklas prakeikia kiekvieną, kuris į jį atverčia. Šis antkapis yra pirmasis radinys senovės žydų kapavietėje Beit Še'arim. Niekas nenorėtų rasti kapavietėje tokio antkapio, ant kurio būtų grėsmingas užrašas, kuris yra užrašytas tarsi krauju ir skelbiantis apie prakeiksmą. Tačiau būtent tai praėjusiais metais pavyko pastebėti Galilėjos teritorijoje, kuri apima šiaurės Izraelį ir pietų Libaną.

Penkiolika Europos valstybių penktadienį paragino Izraelį atsisakyti planų pastatyti dar tūkstančius būstų žydų naujakuriams okupuotame Vakarų Krante ir perspėjo, kad ši problema „pastoja kelią“ pastangoms užtikrinti tvarią taiką tarp izraeliečių ir palestiniečių. „Nauji būstai taptų papildoma kliūtimi dviejų valstybių sprendiniui, – sakoma šių šalių užsienio reikalų ministrų pareiškime.

Vilniaus savivaldybė parengė planą, kaip atkurti sovietmečiu sunaikintą senąją Žydų gatvės trajektoriją ir kvartalo erdves. Kaip penktadienį pranešė Vilniaus savivaldybė, rekonstruojant istorinę XVI amžių menančią Žydų gatvę ir architektūriniais akcentais būtų siekiama pažymėti ir Vilniaus Didžiosios sinagogos, sugriautos per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmečiu, buvusią teritoriją.

Po Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimo, kad Adolfas Hitleris turėjo „žydiško kraujo“, įsiuto ne tik Izraelis, bet ir Ukraina. Su Rusijos agresija jau daugiau nei du mėnesius kovojanti šalis ragina pasaulio valstybes imtis dar griežtesnių Rusijos izoliavimo priemonių. Po antisemitinių S. Lavrovo pasisakymų Ukrainos Užsienio reikalų ministerija išreiškė solidarumą su žydų tauta.

Mimi Reinhardt, sudarinėjusi sąrašus vokiečių pramoninkui Oskarui Schindleriui, padėjusius išgelbėti šimtus žydų per Holokaustą, mirė būdama 107 metų, penktadienį pranešė jos šeima. Dirbdama O. Schindlerio sekretore M. Reinhardt turėjo parengti žydų darbininkų, atrinktų Lenkijos pietiniame Krokuvos mieste veikusiame gete ir turėjusių dirbti šio pramoninko fabrike, sąrašus. Tokiu būdu šie žmonės buvo išgelbėti nuo deportacijos į nacių mirties stovyklas.

Visame pasaulyje minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną – Vokietija gedi daugiau nei 6 milijonų žydų, kurie buvo nužudyti nacių rėžimo metais. Berlyne prie memorialo aukoms gėles kartu nešė Vokietijos ir Izraelio lyderiai, o likę gyvi Holokausto liudininkai įspėja, kad antisemitizmas niekur nedingo.

Netrukus po Pirmojo pasaulinio karo prasidėjo iki pat šių dienų tebesitęsianti „Siono išminčių protokolų“, pasaulinio sąmokslo teorijos istorija. Nors dar 1921-aisiais buvo įrodyta, kad šis absurdiškas tekstas tebuvo padirbinys, ir A. Hitleris, ir J. Gėbelsas, ir tūkstančiai žmonių net ir šiomis dienomis aklai tiki tame kūrinyje aprašytu „pasauliniu suokalbiu“. Šis kūrinys yra neįprastas tuo, kad jis galėjo iš esmės prisidėti prie milijonų žmonių žūčių, pažymima „Die Welt“. Įvairūs šios knygelė...

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) penktadienį griežtai pasmerkė Kinijos bandymus manipuliuoti Holokausto tema. Bendruomenė teigia „su nuostaba ir susirūpinimu“ stebinti Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pranešimus, jog žydai ir kitos Lietuvos tautinės mažumos čia, Lietuvoje, kenčia nuo „rimtos diskriminacijos“ ir priespaudos.

Kaune paminėtos itin žiaurių žydų žudynių – Didžiosios akcijos – 80 metinės. Jos metu, per 9 tūkstančius žydų – vaikų, moterų, senelių – buvo sušaudyti. Prisiminimais dalijasi ir gete vykdytą atranką vis dar menanti kaunietė. „Labai prisimenu patį Rauką kaip jis stovėjo, žmonės kurie stovėjo prie jo… ir prisimenu tą mostą pirštu“, – pasakoja Fruma Kučinskienė. Piršto mostu tūkstančių žmonių gyvenimą ir mirtį sprendė Saugumo policijos vyresnysis seržantas Helmutas Rauka.

Ketvirtadienį minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena – tai 80-osios Holokausto pradžios šalyje metinės. Vilniuje ta proga rengiamos „Atminties kelio“ eitynės, jos prasidės Rūdninkų aikštėje ir baigsis Paneriuose, kur vyks Holokausko aukų pagerbimas. Jose dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, kiti Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, Lietuvos žydų bendruomenių nariai.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas ketvirtadienį pareiškė, kad žydams minint didžiausią religinę šventę Jom Kipurą sužlugdytas išpuolis vienoje Vokietijos sinagogoje tikriausiai buvo paskatintas islamistinių motyvų. „Atrodo, kad iki šios dienos, Jom Kipuro, pavyko išvengti islamistinių motyvų paskatinto išpuolio“, – nurodė A. Laschetas.