zapad

NATO ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija nesilaikė tarptautinių įsipareigojimų laikytis visiško skaidrumo dėl ateinantį mėnesį vyksiančių didžiulio masto karinių pratybų „ Zapad“. Šios pratybos vėl pakurstė susirūpinimą Lenkijoje ir Baltijos valstybėse dėl vis agresyvesnę politiką demonstruojančios Rusijos, reiškiančios pasipiktinimą tuo, ką vadina nepateisinama NATO ekspansija į Rytų Europą.

Lietuvos Vyriausybės nariai ketvirtadienį sutarė tęsti spaudimą Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės saugumo, bet kartu siekti plėtoti gerus ekonominius ryšius, sako premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas. Dvišalių santykių perspektyvas Vyriausybės vadovas specialiai sukviestame pasitarime aptarė su užsienio, energetikos, ūkio, susisiekimo ir aplinkos ministrais. „Mūsų pozicija nesikeičia dėl Astravo, principingumas yra svarbiausias kriterijus, tikrai nenusileisime.

Krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai Raimundas Karoblis bei Eimutis Misiūnas antradienį aptarė institucijų bendradarbiavimą per rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos rugsėjį rengiamas pratybas „Zapad“. Lietuvos pareigūnams daugiausiai nerimo kelia vyksiančių mokymų mastas ir jų scenarijus. Kariuomenės Jungtiniame štabe rengiamame pasitarime dalyvavo ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas bei policijos, pasieniečių, Viešojo saugumo tarnybos vadovybė.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį lankysis Lenkijoje dislokuotame JAV vadovaujamame Aljanso batalione. Šis jo vizitas įvyks rytiniame Aljanso sparne vis labiau nerimaujant dėl kitą mėnesį Baltarusijoje vyksiančių rusų ir baltarusių karinių pratybų „Zapad 2017“ J.Stoltenbergas ketvirtadienį Varšuvoje susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), o kitą dieną jis vyks į šalies šiaurėje esantį Ožyšą, kur veikia NATO bazė, antradienį vietos žiniasklaid...

Antradienį Vilniuje vyks tarptautinė prezidento Valdo Adamkaus užsienio politikos konferencija. Jos tikslas – suburti Rytų regiono geriausius protus, atgaivinti regioninę lyderystė ir padėti tvirtai užtikrinti Rytų regiono saugumą. Apie šią naują iniciatyvą laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su prezidentu V. Adamkumi ir Seimo nariu, buvusiu ambasadoriumi Žygimantu Pavilioniu.

Kitą savaitę posėdžiausianti Valstybės gynimo taryba aptars krašto apsaugos sistemos poreikius ir Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Prezidentūra BNS informavo, kad per susitikimą šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybė taip pat kalbės apie grėsmes regione, artėjant rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos rengiamoms pratyboms „Zapad“. „Valstybės gynimo tarybos posėdis vyks rugpjūčio 21 dieną.

Iki vis dažniau linksniuojamų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ liko kiek mažiau nei mėnuo. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šias pratybas yra pavadinusi pasiruošimu karui su Vakarais, o ekspertai priduria, kad turėtume pasiruošti ir galimoms provokacijoms bei propagandos pliūpsniui.

JAV į Estiją atsiųs 173-iosios oro desanto brigados kuopą per Rusijos Baltarusijos bendras didelio masto karines pratybas „Zapad 2017“ šių metų rugsėjį. JAV 173-iosios oro desanto brigados kuopos dydžio dalinys, sudarytas iš 150 karių, į Estiją atvyks rugpjūčio pabaigoje, sakė naujienų agentūrai BNS kariuomenės atstovai Taline. „Zapad“ – bendros karinės Rusijos ir Baltarusijos pajėgų pratybos, vyksiančios nuo rugsėjo 14 iki 20 dienos.

Rusijos ir Baltarusijos rengiamų karinių pratybų „Zapad“ metu rudens pradžioje Jungtinės Valstijos dvigubai padidins oro policijos naikintuvų skaičių Lietuvoje, paskelbė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvoje mokymų metu taip pat bus dislokuota daugiau JAV karių ir technikos.

Lietuva penktadienį sulaukė Baltarusijos gynybos ministerijos kvietimo, adresuoto visiems Baltarusijai akredituotiems užsienio šalių gynybos atašė, dalyvauti bendrų Baltarusijos ir Rusijos strateginių pratybų „Zapad 2017“ stebėjimo programoje. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), programoje numatytas Baltarusijos gynybos ministerijos pratybų pristatymas, lankymasis pratybų poligone ir kitose su pratybomis susijusiose institucijose Minske.

Nors oficialusis Minskas tikina, kad užsienio valstybių atstovai galės laisvai stebėti Baltarusijos ir Rusijos karines pratybas „Zapad 2017“, bent jau Lietuva tokio kvietimo kol kas negavo, rašo „Lietuvos žinios“. Kaimynė jau anksčiau oficialiai buvo paskelbusi, kad Baltarusijai akredituoti užsienio valstybių gynybos atašė bus pakviesti į vyksiančius mokymus, taip pat pažadėjusi perduoti kvietimus gretimų valstybių kariniams ekspertams (Lietuvos atveju -Lietuvos kariuomenės Ginkluotės kontrolės ...

JAV ginkluotųjų pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas išsakė nerimą, kad rusų organizuojamos karinės pratybos „Zapad-2017“ („Vakarai-2017“) gali tapti „trojos arkliu“, tai yra nukreipti dėmesį nuo kitų karinių veiksmų, kuriuos planuoja Rusija. Visų pirma yra manoma, kad Baltarusijoje gali likti karinės pajėgos arba infrastruktūra, kuri leistų spausti Minską arba susidaryti sąlygas ateityje planuojamai hipotetinei puolimo operacijai.

Su Rusijos atstovu susitikę NATO ambasadoriai ketvirtadienį kėlė klausimus dėl rudenį greta Lietuvos planuojamų didelių karinių pratybų „Zapad“ masto ir scenarijaus, sako Lietuvos ambasadorius Aljanse Vytautas Leškevičius. „Aljansas kelia klausimus Rusijai dėl pratybų pobūdžio, masto, vietų, scenarijaus, taip pat to, ar po pratybų kai kurie daliniai gali pasilikti Baltarusijoje ar Kaliningrade“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė diplomatas.

Baltarusija laikosi taikingos politikos, tačiau yra pasirengusi duoti atkirti bet kokiam agresoriui, pareiškė prezidentas Aleksandras Lukašenka. „Baltarusija yra nepriklausoma valstybė, besilaikanti taikingos daugiavektorinės užsienio politikos. Mūsų nekintamas principas – visų šalių lygybė ir jų nesikišimas į viena kitos vidaus reikalus.

Neeilinis incidentas: iš Baltarusijos skridęs civilinis lėktuvas pažeidė Lietuvos oro erdvę. Į teritoriją ties Varėnos rajonu jis sugebėjo įskristi net du kartus. Nedaug trūko, kad jo perimti į orą kiltų ir NATO naikintuvai. Dėl to Baltarusijai įteikta nota, o pasieniečiai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Gali būti, kad orlaivio pilotas nusižengė netyčia, tačiau neatmetama, kad tai galėjo būti ir provokacija.

Septintą valandą ryto pagrindinėje Šventežerio sankryžoje nugriaudėję šūviai ir sprogimai galėjo pažadinti ne vieną šio Lazdijų rajone įsikūrusio kaimo gyventoją, tačiau Danielius Saukevičius jau nemiegojo. Jis stebėjo, kaip NATO šalių kariai sekmadienį treniruojasi ginti Suvalkų koridorių, kurio okupaciją, anot Lietuvos pareigūnų, Rusija repetuoja jau ne vienerius metus.

Amerikiečių generolai su nerimu laukia Lietuvos pašonėje vyksiančių Rusijos karinių pratybų „Zapad“. Anot vieno jų, niekas negali būti tikras, kad Kremlius nesvarsto įsiveržimo į Baltijos šalis scenarijaus. Dėl to rusų veiksmai jau dabar akylai stebimi. Tuo tarpu Vokietijos ir Austrijos pareigūnai griežtai sukritikavo Vašingtoną dėl naujų sankcijų Rusijai, susijusių su „Nord Stream“ projektu, ir paragino amerikiečius kenkiant Europos ekonomikai.

Baltijos šalių premjerai sako, jog šalys pasiruošusios rudenį vyksiančioms Baltarusijos ir Rusijos bendroms karinėms pratyboms „Zapad“ bei su NATO partnerių, skyrusių papildomus pajėgumus, pagalba jaučiasi saugiai. „Mes esame pasiruošę ir kaip suverenios valstybės, ir kaip Baltijos valstybės, ir kaip vienos iš NATO valstybių“, - bendroje trijų premjerų spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.

Prezidentė savo metiniame pranešime pabrėžė saugumo svarbą Baltijos šalių regione. Minėdama Lietuvoje dislokuotą NATO karių batalioną įspėjo, kad to gynybai nepakaks. „Europa neapsaugos mūsų nuo politinės trumparegystės: turime patys apsivalyti nuo išorinių įtakų ir didinti pilietinį atsparumą“, - ketvirtadienį Seime sakė prezidentė.

Rugsėjį pasienyje vyksiančios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ kelia nerimą dėl simuliuojamų puolamųjų veiksmų prieš NATO aljansą, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. „Turbūt didžiausia problema iki šiol buvusi, kad tos pratybos tikrai didžiulės, bet skaidrumas tikrai yra mažas. Švelniai tariant, yra nesmagu, yra simuliuojamos atakos prieš vadinamąsias aukštesnio pajėgumo šalis, tai yra NATO aljansas“, - LRT laidoje „Savaitė“ sakė R.Karoblis.

JAV kariškių teigimu, šalis imsis priemonių nuodugniau stebėti Rusijos kariuomenę Baltijos jūroje, prieš prasidedant didelio masto kariniams mokymams, kuriuos organizuoja Maskva, skelbiama „The Washington Post“. JAV gynybos ministerijos atstovai pranešė, kad jie stiprins budėjimą Baltijos jūros regione, įskaitant ir laivų dislokavimą Baltijos jūroje, taip pat oro erdvės kontrolę rugsėjį vyksiančių karinių mokymų Baltarusijoje ir Rusijoje metu.

Rusijos politikai sako, kad per Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso vizitą Lietuvoje paskelbti planai didinti Baltijos šalių gynybos pajėgumus sukelia papildomas rizikas regione. „Šiuo atveju nemanau, kad tiesioginis tikslas yra įbauginti Rusiją.

Rusų povandeninis „Dmitrij Donskoj“ iš savo nuolatinės bazės Šiaurės jūroje atplaukia į Baltijos jūros regioną, praneša „Izvestija“. Anot leidinio pašnekovų, povandeninis laivas dalyvaus Sankt Peterburge vyksiančioje karinėje jūrų parodoje MVMS-2017. „Dmitrij Donskoj“, rusų TK-208 „Typhoon“ tipo povandeninis laivas, yra didžiausias pasaulyje. Povandeninį laivą lydės sunkusis raketinis kreiseris „Petr Velikij“. Laivų dislokavimas Sankt Peterburge yra numatytas šių metų vasarą.

Rusija ir toliau išlieka didžiausia nacionaline grėsme, o rugsėjį Baltarusijoje organizuojamos karinės pratybos „Zapad 2017“ NATO sąjungininkus ir kaimynus privers atidžiai stebėti Rusijos karinių pajėgų veiksmus. Ir reikalui esant duoti atsakomąjį smūgį, tikina ekspertai. Antrojo operatyvinių tarybų departamento direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas tikina, kad Rusija ir toliau stiprina savo karines ginkluotes mūsų regione.

Rusijoje, apie kurios agentų keliamus pavojus šiandien kalba mūsų saugumas ir žvalgyba – nugriaudėjo sprogimas metro Sankt Peterburge. Bent 10 aukų pareikalavęs kruvinas teroro aktas įvyko kaip tik tuo metu, kai mieste vieši Putinas, o pas jį į svečius atskrido Lukašenka. Sprogimas iš „Sennaja aikštės“ metro stoties tik pajudėjusiame traukinyje nugriaudėjo apie 14.40 val. Tai pirmieji liudininkų filmuoti vaizdai iš nelaimės vietos. Stotis netrukus prisipildė dūmų.

NATO iš anksto norėtų sulaukti detalios informacijos iš Rusijos ir Baltarusijos apie šiemet vyksiančias pratybas „Zapad 2017“, keliančias nerimą Baltijos šalims dėl savo masto ir puolamojo scenarijaus. „Pratybos „Zapad 2017“ yra pavyzdys vienų iš tų pratybų, apie kurias norėtume būti informuojami iš anksto“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Rusijos ir Baltarusijos santykiai, dažniausiai pozicionuojami kaip tradiciškai draugiški ir kaimyniniai, tačiau užkulisinės batalijos ir kovos kartais prasiveržia ir į išorę. Baltarusijai dažnai tenka taikytis su Kremliaus ekonominiu spaudimu, o Krymo aneksija ir karas Ukrainoje, anot politologų, verčia Minską su nepasitikėjimu žvelgti į savo kaimynus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad šiais metais Rusijoje ir Baltarusijoje vyksiančios pratybos „Zapad 2017“ demonstruoja šių šalių rengimąsi karui su Vakarais. „Matome, kad grėsmės yra įvairios, jos didėja, tame tarpe mes laukiame su nerimu „Zapad 2017“ pratybų, kurių metu koncentruojamos labai didelės ir agresyvios pajėgos, demonstratyviai karui ruošiamasi su Vakarais“, – žiniasklaidai Rygoje sakė D.Grybauskaitė.

Baltarusijos prezidentas spaudos konferencijos Minske metu paskelbė, kad Astravo AE bus būtinai pastatyta, o Lietuvos kaltinimus dėl elektrinės saugumo pavadino politiniais. Jis taip pat tikisi prisivilioti buvusius ir „didelę darbo patirtį sukaupusius“ uždaromos Ignalinos AE darbuotojus.

Rusijos karinės bazės Chmeimime prieigas saugos Čečėnijoje dislokuoti spec. padaliniai „Vostok“ ir „Zapad“. Apie „asmenine Kadyrovo armija“ vadinamų dalinių įsitraukimą į karą Sirijoje skelbia leidinys „Izvestija“, kuris remiasi šaltiniais kariuomenėje. Leidinio teigimu, 2016-ųjų lapkritį šie padaliniai buvo performuoti į karo policijos batalionus ir pradėti ruošti perkėlimui į Siriją. Kariams yra išduotos raudonos karo policijos beretės ir antpečiai.

Atsakyti į klausimą, kokie yra Lenkijos ir Rusijos santykiai – ar patys geriausi naujausioje šių šalių istorijoje, ar tokie pat sudėtingi kaip įprastai, – nėra lengva. Atrodytų, kad pastaruoju metu šių dviejų valstybių santykiuose atsirado teigiama dinamika. Lenkijoje pradėta palankiau žiūrėti į Rusiją, o Rusijoje – į Lenkiją. Tačiau keli incidentai parodė, kad šis pagerėjimas yra tik laikinas, paviršutiniškas reiškinys. Giluminės Lenkijos ir Rusijos santykių problemos niekur nedingo.

Visą 2013 m. vasarą šimtai ir tūkstančiai „teroristų“ iš Vakarų lėktuvais ir laivais plūdo ir kaupėsi prie sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės sienų. Gerai parengtos jų grupės smelkėsi per sieną, terorizavo taikius gyventojus, griovė tiltus, vertė elektros stulpus ir užpuldinėjo karinius objektus. 2013 m. rugsėjo 20 d. banditai visai suįžūlėjo ir iki dantų ginkluoti „nežinomų geradarių“ skatinami įsiveržė į Baltarusiją ir vakarinę Rusijos dalį.

2013-ieji atnešė dar vieną pasikeitimą į Rusijos ginkluotųjų pajėgų gyvenimą. Tai netikėti jų kovinės parengties patikrinimai. Tokių šiais metais jau buvo keletas ir gali būti, kad tai ne pabaiga. Pirmiausia vasarį buvo patikrinta Jungtinės strateginės vadovybės (JSV) „Centras“ parengtis. Per netikėtą patikrinimą aliarmo tvarka pakilo ir nurodytas užduotis vykdė beveik 7 000 karių, keli šimtai kovos technikos vienetų ir keturiasdešimt lėktuvų.

„The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl prastų Lietuvos ir Lenkijos santykių. Pasak jo, pavojingiausias scenarijus yra konflikto persikėlimas į gynybos sritį. Lenkijos apžvalgininkas Jerzy Haszczynskis Lietuvą kaltiną didybė manija. Rusiją kelia nerimą E. Lucasas savo straipsnyje kalba apie tai, kad Lietuvas ir Lenkija iš tiesų turi daug bendrų interesų ir klausimų, kuriuos šalims vertėtų aptarti.

Paskutinėmis rugsėjo dienomis visame vakariniame Rusijos regione ir Baltarusijoje griaudėjo baigiamosios bendrų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų mokymų „Zapad-2009“ ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų mokymų „Ladoga-2009“ salvės. Kovos technika jau kraunama į ešelonus ir vežama namo. Vėl viskas, atrodytų, grįžta į senas vėžes. Taip buvo jau daug metų iš eilės, nuo „Zapad-99“ niekas nepasikeitė ir visi jau priprato, kad tokie mokymai vyksta beveik kasmet.

Praeitą savaitę naujausioji Rusijos istorija pasipildė dar viena politine žmogžudyste. Rugsėjo 24 dienos vakare pačiame Maskvos centre šalia Vyriausybės rūmų, faktiškai – „Putinui po langais“, buvo nužudytas buvęs Dūmos deputatas, Rusijos didvyris Ruslanas Jamadajevas. Sužeistas ir kartu su juo važiavęs buvęs Čečėnijos karinis komendantas Sergejus Kiziunas. Kaip pranešama, R. Jamadajevas vyko iš pokalbio su vienu iš aukštų Rusijos Prezidento administracijos pareigūnų.