vytautas landsbergis
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis (g. 1932 m. spalio 18 d. Kaune) – Lietuvos politikas, Seimo narys (1992–2004 m.) visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas.
Žymus Lietuvos politikas, laikomas vienu svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lyderių. Jis buvo Lietuvos Sąjūdžio, judėjimo, siekusio išlaisvinti Lietuvą iš Sovietų Sąjungos, pirmininkas. Po 1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybės atkūrimo Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininku, faktiškai vadovavęs šaliai pereinamuoju laikotarpiu.
Jo lyderystė buvo itin svarbi per 1991 m. sausio įvykius, kai Lietuva gynė savo nepriklausomybę. Landsbergis laikomas reikšminga asmenybe Lietuvos politikoje ir kultūroje, palikęs didelį pėdsaką šalies istorijoje.
L.Pociūnienė: man gėda dėl prokurorų
Generalinei prokuratūrai vakar paskelbus sprendimą nutraukti Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimą, jo našlė Liudvika Pociūnienė žada nenuleisti rankų. Kaip sako moteris, jai tiesiog gėda, kad tarp prokurorų neatsirado nė vieno, turinčio drąsos išsiaiškinti teisybę.
Generalinė prokuratūra vakar nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Baltarusijoje prieš pustrečių metų paslaptingomis aplinkybėmis žuvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko ir diplomato V.Pociūno mirties aplinkybių.
K. Prunskienė dalyvaus prezidento rinkimuose
Buvusi žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė apsisprendė dalyvauti Prezidento rinkimuose. K. Prunskienė rinkimuose ketina dalyvauti kaip nepriklausoma kandidatė. Tačiau, politikės teigimu, su jos vadovaujama Valstiečių liaudininkų sąjunga jau tartasi dėl paramos.
Kaip politikė sakė lrt.lt, ketvirtadienį priešpiet ji pateiks dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
K. Prunskienė lrt.
V. Landsbergis dėl dalyvavimo rinkimuose teigia dar neapsisprendęs
Konservatorių partijos Politikos komiteto pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis neskuba vertinti bendrapartietės Laimos Andrikienės atsisakymo dalyvauti prezidento rinkimuose jo naudai.
Antradienį BNS paprašytas įvertinti L. Andrikienės pareiškimą V. Landsbergis buvo lakoniškas: „Čia kiekvieno žmogaus reikalas.
L. Andrikienė nedalyvaus prezidento rinkimuose
Europarlamentarė konservatorė Laima Andrikienė pareiškė nedalyvausianti prezidento rinkimuose.
„Saugodama partijos vienybę ir vildamasi, kad Vytautas Landsbergis garbingai ir iki galo rungsis prezidento rinkimuose, atstovaudamas centro dešinei ir mūsų vertybėms, aš apsisprendžiau nedalyvauti rinkimuose“, - rašoma L.Andrikienės antradienį išplatintame pranešime.
D. Grybauskaitė tikriausiai pasakys „taip“
Šį ketvirtadienį į Lietuvą atvyksta eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Per šį vizitą ji pasakys savo sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose. Tai lrt.lt patvirtino jos padėjėja Rima Kaziliūnienė. Gerai informuoti lrt.lt šaltiniai teigia, kad pasakyti „taip“ dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose ji turėtų ketvirtadienį vakare.
Paklausus, ar tikrai taip bus, R. Kaziliūnienė šių žinių nepatvirtino ir tik dar kartą pakartojo, jog sprendimas bus pareikštas šio vizito metu.
Dar vienas kandidatas į prezidento postą – A. Pilvelis
Leidėjas Algirdas Pilvelis ketina kelti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose. Jis kartą jau dalyvavo prezidento rinkimuose 2002-aisiais, tąkart pirmajame ture liko priešpaskutinis iš 17 kandidatų, surinkęs 0,14 proc. rinkėjų balsų.
„Jau esu apsisprendęs, vasario 26 dieną pateiksiu dokumentus, gausiu parašų rinkimo lapus“, - BNS trečiadienį sakė A.Pilvelis.
Aktyviausia europarlamentarė - Darbo partijos atstovė D.Budreikaitė
Per besibaigiančią penkerių metų kadenciją dažniausiai Europos Parlamento aktyvumo statistikoje minima Darbo partijos atstovė Danutė Budreikaitė.
Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai priklausanti D.Budreikaitė per kadenciją pateikė 18 siūlymų dėl rezoliucijos, uždavė 40 klausimų, skaitė 2 pranešimus, 10 kartų pareiškė nuomonę, iš viso per plenarinius posėdžius pasisakė 176 kartus.
Ordinai be garbės
Šią savaitę pasirodžiusiame savaitraščio „Balsas.lt savaitės“ žurnalistų tyrime teigiama, jog valstybės apdovanojimus Lietuvoje gali gauti ir buvęs kagėbistas, ir žmogus, kurio veikla iš esmės prieštaravo tam, už ką jis apdovanojamas.
Vasario 16-osios proga Lietuvos prezidentas, kaip įprasta, apdovanoja nemažai valstybei nusipelniusių žmonių. Masinis ordinų dalijimas šalyje sukuria ginčytinų ir keistų situacijų. Kai kuriuos atvejus aiškintis tenka net Konstituciniam Teismui.
A. Brazauskas ir A. Valinskas paskatintų V. Landsbergį dalyvauti rinkimuose
TS-LKD partijos frakcijos seniūno Jurgio Razmos manymu, V. Landsbergio kandidatūra partijoje sulauktų palaikymo. Jei prezidento rinkimuose dalyvauti tokie partiniai kandidatai kaip socialdemokratų garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas Arūnas Valinskas, tuomet rimtai juose dalyvauti galvotų ir europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Tai jis pareiškė interviu Virginijui Savukynui LTV laidoje „Savaitė“.
„Aš galiu pasakyti vieną iš variantų.
Laikas, prarijęs asmenybes ir likimus
Amerikiečių kūrėjų dokumentinis filmas „Raudonasis teroras gintaro krante“ - tai pasakojimas apie Lietuvos pokarį: tremtis, rezistenciją, dvasines ir fizines lietuvių tautos kančias.
Juostos „Raudonasis teroras gintaro krante“ premjera vyks vasario 16 dieną sostinės „Skalvijos“ kino centre.
REKLAMA
REKLAMA
„Valstybininkai“ pamilo V. Landsbergį
Vytauto Landsbergio galimas kandidatavimas išjudino sustingusią prezidentų rinką.
Ligi šiol intriga buvo tik viena - kels ar nekels savo kandidatūrą Dalia Grybauskaitė. Išskyrus Valentiną Mazuronį, nelabai kas ryžosi oficialiai pasiskelbti, kad balotiruotųsi nepaisant bet kurio eurokomisarės sprendimo.
Dešiniųjų stovyklos viražai
V. Landsbergis sako, kad irgi sutiktų, bet čia atgyja įdomūs prisiminimai.
Konservatoriai: kandidato paieškos veda į skirtingas puses
Dilema, kuris kandidatas į prezidento rinkimus eis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paramos vėliava, dešiniesiems gali kainuoti vidinę santarvę. Artėjant lemtingam apsisprendimui, galimų pretendentų sąrašas tik ilgėja.
TS-LKD pastangos apsispręsti dėl keliamo ar remiamo kandidato į prezidentus virsta tikru iššūkiu.
Paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos
Šiandien savo nutarimu Vyriausybė paskyrė kultūros ir meno premijas trylikai nusipelniusių kūrėjų.
Vyriausybės nutarimu 44 200 litų dydžio Vyriausybės kultūros ir meno premijomis bus apdovanoti: teatrologė Irena Aleksaitė, kompozitorius Jurgis Gaižauskas, rašytojas Petras Gediminas Isokas, aktorė Nelė Klimienė, rašytojas, kino ir teatro režisierius Vytautas Landsbergis, dailininkas Bronius Leonavičius, dailininkė monumentalistė Sofija Liugailienė, menotyrininkė Gražina Marija Martinaitienė, ta...
Užsienio reikalų ministro kėdę siūbuoja valdantieji
Valdančiojoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje kyla nepasitenkinimas užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku.
„Lietuvos rytas“ praneša, kad V.Ušacku ypač piktintasi prieš kelias dienas vykusiame šios partijos Politikos komiteto posėdyje. Šiam komitetui vadovauja buvęs TS-LKD lyderis europarlamentaras Vytautas Landsbergis, o jo nariai yra nemažai partijos Seimo frakcijos atstovų.
Vyriausybės vadovo komanda
Premjeras Andrius Kubilius baigia formuoti savo patarėjų ir padėjėjų korpusą. Arti Vyriausybės vadovo taip pat laikysis keli konsultantai, valdininkai, politikai ir visuomenininkai.
Kas vaidenasi profesoriui?
Konservatorių vadovaujama koalicija skelbiasi esanti labai drąsi – riaušininkai jos esą neįbaugins. Pagirtina – mėgstame drąsius žmones.
Matyt, kad partijos kolegos jaustųsi dar drąsiau, jos Politikos komiteto pirmininkas ir patriarchas Vytautas Landsbergis LNK eteryje grakščiai ištraukia savaitraštį „Balsas.lt savaitė“. Rodydamas viršelį, kuriame skelbiama apie premjero Andriaus Kubiliaus valdymo būdą, jis perspėja tautą – kaip tik čia esą slepiasi „Jedinstvo“ ir grėsmė valstybei.
E. Lementauskas mėgo ant popieriaus braižyti papirkimo schemas – V. Urbonavičius
Bandymu papirkti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį kaltinamas „tvarkietis“ Evaldas Lementauskas konservatoriui Vidui Urbonavičiui pinigus už „tvarkiečiams“ naudingus sprendimus bandė įsiūlyti ant popieriaus lapelių piešdamas schemas.
Taip antradienį Vilniaus miesto I-ajame apylinkės teismo posėdyje tvirtino pats liudytojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys V.Urbonavičius.
Kaip žodis tapo kūnu, o Sąjūdis – valdžia
Česlovas Laurinavičius, Vladas Sirutavičius. Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo" iki Kovo 11-osios. V.: Baltos lankos, 2008.
2008 m. Lietuvoje švenčiant Sąjūdžio dvidešimtmetį, tuometiniam ideologiniam aparatui parūpo sukurti šiuolaikinę gausiausio ir brandžiausio lietuviško judėjimo istoriją, įvertinti jį kaip tautinį judėjimą, atvedusį Lietuvą į valstybingumą. Šis darbas buvo užsakytas dviems moderniosios Lietuvos istorijos žinovams – Česlovui Laurinavičiui ir Vladui Sirutavičiui.
V. Landsbergis: ES Komisijos komunikatas dėl Rytų partnerystės apeina saugumo klausimą
Lietuvos atstovas Europos Parlamente Vytautas Landsbergis kritikuoja ES Komisijos komunikatą dėl Rytų partnerystės, nes šis dokumentas apeina partnerių saugumo klausimą.
Sausio 20 d. Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete, dalyvaujant ES Komisijos už užsienio reikalus atsakingo generalinio direktorato RELEX vadovui Eneko Landaburu, buvo svarstomas naujasis ES Komisijos komunikatas dėl Rytų partnerystės, kurį Taryba nurodė parengti po Gruzijos karo.
Burti sąjungininkus, ne didinti oponentų skaičių
Apžvalgininkai šiandien kelia klausimą: kam buvo naudingos riaušės Vilniuje? Abejoti netenka, kad jos kažkam buvo naudingos, kadangi tam, kas nenaudinga, iš anksto nesiruošiama. O kad nevaldomam siautėjimui gatvėse buvo pasiruošta – akivaizdu. Ir tai patvirtina ne vien provokuojančiu elgesiu išsiskyrę demonstrantai.
Kam riaušės buvo nenaudingos?
Lengviau atsakyti į klausimą, kam riaušės buvo nenaudingos. Jos nenaudingos buvo visų pirma Lietuvai.
Algirdas Paleckis: galėjau patarpininkauti
„Fronto“ partijos lyderis atmeta priekaištus, kad politizavo profsąjungų mitingą ir prisidėjo keliant riaušes. Taip pat sako neįžvelgiąs Maskvos rankos ir lygina Arūną Valinską su Vytautu Landsbergiu. Prie Seimo protestavusią minią, jo nuomone, išprovokavo liberalcentristų lyderio Artūro Zuoko pasirodymas.
- Keli į parlamentą įsiveržę per antruosius rūmus ir čia pat sulaikyti asmenys buvo akivaizdžiai apsvaigę ir agresyvūs. Tokių minioje buvo ir daugiau.
Kalba prie laužo Nepriklausomybės aikštėje
Minime ir pagerbiame žuvusius, sužalotus ir išlikusius Apvaizdos apsaugotus to nakties mūšio nugalėtojus. Minime juos apgintoje, išlikusioje ir vėl nemažą vingiuotą kelią nuėjusioje Lietuvos valstybėje – bet ir nevisai paprastomis aplinkybėmis.
Kaip žinote, jei skaitote laikraščius, Andrius Kubilius sukėlė pasaulinę krizę. Padarė tai reikiamai nepasitaręs, negavęs kažkurios profsąjungos leidimo. Nors tai būtų užtrukę keletą mėnesių, reikėjo eiti kalbų ir pataikavimų, o ne sprendimų keliu.
Prezidento rinkimai – tuščia politinė scena
Prezidento rinkimai vyksta jau senokai, tik politinėje scenoje kol kas dar nepasirodė nė vienas pilnakraujis veikėjas.
Žiūrovų būriuojasi vis daugiau, juos vis labiau neramina tuščia scena – ji bado akis ir primygtinai verčia galvoti apie niekuo nepridengtą valstybės gyvenimą.
Filmo „Mergaitė ir tankai“ premjera
Vokietijos kompanija „LE Vision GmbH“, bendradarbiaudama su LRT, sukūrė dokumentinį filmą „Mergaitė ir tankai“. Izabelės Bliochl ir Andrė Mejerio filmas - tai jaudinantis pasakojimas apie Loretą Asanavičiūtę.
Filmas baigtas montuoti Vokietijoje prieš kelias dienas, dabar Lietuvos televizijoje yra verčiamas į lietuvių kalbą ir garsinamas - sausio 13 dieną įvyks pasaulinė filmo premjera.
Filmas bus rodomas be reklaminių intarpų.
Lilijana Astra: Kaip įveikti savigriovą nacionalinėje energetikoje?
Šių metų sausio 1 dieną Rusija vienašališkai nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, šiuo barbarišku politiniu sprendimu bausdama pastarosios siekį tapti NATO nare, ir sukeldama neregėtą energetinę krizę visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Net 13 Europos valstybių, besinaudojančių tranzitiniu dujotiekiu per Ukrainos teritoriją, patyrė pragaištingas ekonomines staigaus Rusijos dujų tiekimo sumažėjimo ar visiško jų nutraukimo pasekmes. Juo labiau, kad šaltą žiemą suvartojamų dujų kiekis didėja.
Nesitveria
Atrodo, blogesnės vyriausybės Lietuvoje dar nebuvo. Toks vaizdelis kyla ypač iš laikraščio, kuris pralaimėjo Seimo rinkimus. Kai kurie pokyčiai administracijos pusiau šešėliniame aparate – išties, tai valstybės perversmas!
Įsijungia nemaža anksčiau negirdėtų veikėjų, šturmuojami portalai. Kai kurie noriai spausdina demagogiją ir nesąmones.
Romanas Čabanas: Kubilius – Lietuvos profesionaliojo sporto žudikas
Krepšinis – antra Lietuvos religija. Turbūt nėra nė vieno Lietuvos gyventojo, kuris Europos bei pasaulio krepšinio čempionato metu liktų abejingas Lietuvos krepšininkų pasirodymui. O kiek gražių bei įspūdingų pergalių savo sirgaliams padovanojo Lietuvos nacionalinė ekipa ir tokie Lietuvos bei Europos krepšinio grandai kaip Kauno „Žalgiris“ bei Vilniaus „Lietuvos rytas“. 2000 metų Kauno „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą.
Atsiskleiskite, pone A.Valinskai!
Jeigu Lietuvos politikos scenoje būtų skelbiama Metų kaukės nominacija, realiausias pretendentas būtų Arūnas Valinskas ir jo partija. Net ir tapęs Seimo pirmininku, jis išliko Didžiuoju Nepažįstamuoju, kuris savo tikrąjį veidą slepia po kauke.
Apie šoumeno A.Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) kūrimo aplinkybes iki šiol nekalba nei jis pats, nei jo organizacijos nariai.
Balsuojant dėl V. Greičiaus atleidimo V. Landsbergis ragina nepasiduoti spaudimui
Vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderių europarlamentaras Vytautas Landsbergis ragina partijos narius elgtis pagal sąžinę ir garbės supratimą, balsuojant dėl Vytauto Greičiaus atleidimo iš Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininko pareigų.
„Kai yra prievartavimas, žmogui paprastai yra noras nenusileisti tam prievartavimui.
V. Landsbergis: Rusijos siūloma nauja saugumo sistema Europai paralyžiuotų NATO
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis tvirtina, kad Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo iškelta naujos Europos saugumo sutarties idėja reiškia Šiaurės Atlanto Aljanso paralyžiavimą.
„Tai Europos saugumas be JAV arba turint paralyžiuotą NATO su narės Rusijos veto teise. Manau, iš mandagumo neatmetant siūlymo, politiniuose svarstymuose šis ardymo tikslas bus pakankamai suvokiamas“, – per Europos Parlamento Baltijos ir Europos grupės posėdį sakė V. Landsbergis.
„Šatrija" liudija. Ne tik prieš save
Po Vilnių vaikšto keista moteris ir niršta ant Kazimieros Prunskienės. Esą politikė apšmeižė jos šeimą, kadaise atvėrusią savo svetingų namų duris K.Prunskienei. Ji pasakoja gausybę smulkmenų istorijos, kuri specialiu teismo sprendimu buvo įslaptinta.
Moteris pasakoja, jog „Šatrija“ buvusi ne vienintelė. Jų buvęs gausus būrys. Ir daugeliui tų žmonių ponia Onutė sakė „tu“, rašo „Lietuvos žinios“.
„Mano mieli lašinukai...“
Onutė nėra tikrasis tos ponios vardas.
V. Landsbergis priminė M. Chodorkovskį
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos sukakties proga trečiadienį Briuselyje priminė kalinamą rusų verslininką Michailą Chodorkovskį.
„Autokratija paprastai nemėgsta jokios opozicijos ir jokių žmogaus teisių. () Rusijoje yra du pagrindiniai tokie atvejai.
Kai kurie lenkai įklimpo
Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir dvylika buvusios Sovietų Sąjungos šalių atėjo Lenkijos įstatymas štai toje neva „posovietinėje“ erdvėje gyvenantiems tautiečiams. Pasiūlyta lyg ir atskiras lenkiškas asmens tapatybės dokumentas norintiems jį turėti papildomai prie lietuviško arba ukrainietiško paso. Tuo dokumentu nustatoma ypatingas pageidavusių rūšiavimas: Lietuvos lenkas savo laisva valia gali tapti „lenku Rytuose“. Nors ir gyventų išvykęs Tolimuose Vakaruose – apie tai jau esu rašęs.
„Vergės Izauros“ kelias į viršūnę
Irena Degutienė - pirmoji moteris, po nepriklausomybės atkūrimo tapusi Seimo pirmininko pavaduotoja. Į politiką jau brandžiame amžiuje pasukusi I.Degutienė pasakoja, kad ankstesnis jos gyvenimas jaunimui gali pasirodyti it „vergės Izauros“, tačiau jai pačiai jis suteikė dvasios ramybę.
Ar reikėjo palaidoti Ignalinos atominę?
Ar vertėjo sutikti uždaryti Ignalinos atominę elektrinę? Kas ir kaip gynė Lietuvos pozicijas derybose šiuo klausimu? Ar galima buvo numatyti, kad sprendimas uždaryti jėgainę sukels tiek problemų? Buvo kokių nors alternatyvų? Apie tai „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas klausinėjo Petro Auštrevičiaus, kuris pats derino derybinius punktus su Europos Komisija ir matė procesą iš vidaus.
- Patariamasis referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo žlugo.
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 7 dieną
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks kitų metų birželio 7 dieną.
Seimas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo nustatė rinkimų į EP datą.
Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimų datą skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.
Europarlamentarai renkami 5 metų kadencijai.
Konservatorių nelaimė
Į Arūno Valinsko kandidatūros žlugimo ir prisikėlimo naktį, apskritai į jo personą šiuo metu sutelkta nepagrįstai daug dėmesio. Kad ir kaip ten būtų, kol kas šis politinio biznio projektas valdžioje pasireiškia per koaliciją, kurioje dominuoja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Didžiausia atsakomybė teks būtent Andriaus Kubiliaus komandai. Kiti - mažesnieji - partneriai kol kas kelia daugiau problemų nei A.Valinskas. Bet visų pakraipų liberalus šįkart palikime nuošalyje.
Pataisa dėl parlamentarų algų mažinimo Seime susilaukė pritarimo
Seime pateiktas Statuto pakeitimo projektas, kuriuo būtų siekiama numatyti parlamentarams galimybę patiems susimažinti savo ir ministrų atlyginimus. Po pateikimo už balsavo 62, prieš – 8, dar 34 parlamentarai susilaikė.
V. Landsbergis ragina naikinti nueinančios valdžios minas
Prezidentui Valdui Adamkui pasirašius įstatymą, kuriuo nustatomi didesni Seimo narių atlyginimų koeficientai, Vytautas Landsbergis teigia, kad pirmadienio rytą Seime turi būti įregistruota radikali šio įstatymo, iššūkio naujajai Vyriausybei ir Seimui, pataisa. „Tuo prasidėtų nedelsiamas G. Kirkilo Vyriausybės paveldo išminavimas“, - teigiama V. Landsbergio pranešime.
Prezidento reitingas smuktelėjo, eurokomisarės - šoktelėjo (dar papildyta)
Politikų populiarumo lentelės viršūnėje esančio prezidento Valdo Adamkaus reitingas sumažėjo, eurokomisarės Dalios Grybauskaitės - pakilo. Šie politikai stipriai lenkia artimiausius konkurentus.
Kaip rodo lapkričio 7-15 dienomis surengta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvi apklausa, dabar 20,9 proc. apklaustųjų mano, kad geriausiai jų interesams atstovauja prezidentas V.Adamkus. Rugsėjį tokių 22,9 proc.
3,7 proc. punkto iki 19,1 proc.
Vytauto Landsbergio pareiškimas dėl atsikartojančio požiūrio į Baltijos šalis
Pasklidus žiniai, kad Rusija neturi pinigų Baltijos dujų vamzdžio į Vokietiją statybai, tai buvo suvokta kaip V.Putino traukimasis nuo itin brangaus ir vien geopolitiškai motyvuoto projekto, ekologiškai ir kitais atžvilgiais grėsmingo Baltijos krantų tautoms. Dėl grėsmių yra pasisakęs ir Europos Parlamentas.
Lietuvos politikų posūkiai
Apgalvoti, ar tik taip pasitaiko? Lyg ir atrodo, kad politikai jau patys pradeda suprasti, kas jiems tinka, kas ne. Įrodymas – du porinkiminiai pavyzdžiai, dalinantis ministrų kėdėmis. Pirmas: Artūras Zuokas atsisakė labai trokštos ir partijų derybose laimėtos sveikatos apsaugos ministro kėdės. Vis dėlto esu teistas, ir dėl to visuomenė man gali priekaištauti. Tikroviškas sprendimas, sakyčiau, bet, deja neišbaigtas. Sustota truputį per anksti. Prie jo grįšime vėliau.
Sąjūdžio kelias
Praėjusį savaitgalį po ilgos pertraukos į vieną salę vėl susirinko Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatai. Jautriu žodžiu į visus kreipėsi poetas, vienas Sąjūdžio pradininkų Justinas Marcinkevičius, kalbėjo Sąjūdžio politiniai bei ideologiniai lyderiai Vytautas Landsbergis ir Romualdas Ozolas, kiti Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatai iš visos Lietuvos.
Kažkas nervuojasi
Triukšmas nepadeda nei gauti informaciją, nei joje susivokti. Tai sakau ne apie senuosius laikus, kai spectriukšmas blokuodavo „Amerikos balsą“ ir BBC, kad laisvieji sovietų šalies piliečiai neišgirstų, kas kur įvyko. Kiek reikės, bus pranešta vėliau, o kad „nuo informacijos TASSo mums vidurius tąso“ (įrašas ant Sausio barikados), tai čia ne TASSo problema. Taip tada jų manyta ir daryta.
Minimas Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo dvidešimtmetis
Vilniuje šeštadienį rengiamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) steigiamojo suvažiavimo 20-mečio minėjimas.
Susirinkusiuosius sveikins prezidentas Valdas Adamkus, europarlamentaras ir Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, buvęs disidentas Antanas Terleckas, poetas Justinas Marcinkevičius, svečiai iš kaimyninių Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos.
Minimas Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo dvidešimtmetis
Vilniuje šeštadienį rengiamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) steigiamojo suvažiavimo 20-mečio minėjimas.
Susirinkusiuosius sveikins prezidentas Valdas Adamkus, europarlamentaras ir Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, buvęs disidentas Antanas Terleckas, poetas Justinas Marcinkevičius, svečiai iš kaimyninių Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos.
ES neturėtų atnaujinti strateginių derybų su Rusija - V.Landsbergis
ES neturėtų atnaujinti derybų dėl strateginės partnerystės sutarties su Rusija, pastarajai neįvykdžius įsipareigojimų išvesti karinių pajėgų iš Gruzijos, įsitikinęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Pokyčių metas
Pokyčiai jų laukiančioje Amerikoje virto galingu ir laiminčiu žodžiu. Dabar jų jau laukia beveik visur – keičiantis JAV politikai, ir pasaulyje daug kas gali krypti kitaip. Vyrauja tikėjimas, kad pokyčiai bus į gera.
Rusija netrykšta džiaugsmu, ir galima nuspėti, kodėl.
Sąjauka dėl Sąjūdžio
Pasitraukiantis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas keistai neskaidriu būdu siūlo naują valstybės apdovanojimą.
Viešojoje informacijoje, kurią formuoja iniciatorius, tai vadinama Sąjūdžio medaliu. Tačiau ant paties medalio būsiąs iškaltas įrašas „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis“ ir šio sąjūdžio veikimo metai 1988–1990. Tuo būdu Č. Juršėnas nori skelti Lietuvos Sąjūdį ir jo istoriją į du gabalus, tariamai du Sąjūdžius: buvusį 1988–1990 metais ir kitą po to, ligi dabar.
Pavarom du kiškius
Stebėjome ydingą besibaigiančios epochos praktiką, kai iš esmės nesirūpinanti paprastu darbo žmogum „darbininkų“ valdžia dalindavo kaip kompensaciją laisvadienius. Dirbti – vargas, tai švęskim ilgiau. Buvę kovingieji ateistai net nustatė, kad jeigu Velykos atsitiks kada kokį sekmadienį tai laisvos dienos netektį arba nelemtą sutapimą valdžia kompensuoja nubraukdama vienos tolesnės dienos darbą, žinoma, ne atlyginimą.
