vytautas landsbergis
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis (g. 1932 m. spalio 18 d. Kaune) – Lietuvos politikas, Seimo narys (1992–2004 m.) visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas.
Žymus Lietuvos politikas, laikomas vienu svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lyderių. Jis buvo Lietuvos Sąjūdžio, judėjimo, siekusio išlaisvinti Lietuvą iš Sovietų Sąjungos, pirmininkas. Po 1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybės atkūrimo Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininku, faktiškai vadovavęs šaliai pereinamuoju laikotarpiu.
Jo lyderystė buvo itin svarbi per 1991 m. sausio įvykius, kai Lietuva gynė savo nepriklausomybę. Landsbergis laikomas reikšminga asmenybe Lietuvos politikoje ir kultūroje, palikęs didelį pėdsaką šalies istorijoje.
Tomas Baležentis: Ketveri EP darbo metai – jau istorija
Liepos 18 d. baigiasi ketveri šios kadencijos Europos Parlamento (toliau - EP) darbo metai, todėl turime progą įvertinti Lietuvos atstovų šioje ES institucijoje darbą.
Šiame straipsnyje apžvelgiami mūsų europarlamentarų pasisakymai EP plenarinėse sesijose, jų pateikti klausimai Europos Komisijai ir ES Tarybai, taip pat jų parengtos ir EP priimtos rezoliucijos. Trumpai analizuojama ir europarlamentarų raiška Lietuvos viešoje erdvėje.
Prezidentas ir eurokomisarė tapo dar populiaresni
Politikų populiarumo lentelėje šoktelėjo šalies prezidento ir eurokomisarės reitingai - jie dar labiau nutolo nuo kitų veikėjų.
Kaip rodo liepos 10-13 dienomis surengta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvi apklausa, dabar 24,1 proc.apklaustųjų mano, kad geriausiai jų interesams atstovauja prezidentas Valdas Adamkus. Birželį tokių 21,5 proc.
V.Landsbergis: derybas dėl okupacijos žalos išjudins tik laiškas į Maskvą
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis mato poslinkį Rusijos politikoje SSRS okupacijos žalos Lietuvai atlyginimo klausimu ir mano, kad derybas dėl okupacijos žalos judinti reikia ne ilgametėmis strategijomis, o oficialiu laišku į Maskvą.
„Nord Stream“ atstovams Europos Parlamento rezoliucija - nė motais
Europos Parlamento priimta rezoliucija dėl „Nord Stream“ dujotiekio statybos nepajėgs sustabdyti projekto realizavimo, antradienį pareiškė „Nord Stream“ atstovas.
„Nord Stream“ atstovas sakė „Reuters“ naujienų agentūrai, kad Europos parlamente vykęs balsavimas nepakoreguos nei projekto realizavimo terminų, nei statybos kaštų.
Lietuvos televizija išsigando „Sovietų istorijos“?
Į programų tinklelį įtraukusi didžiulį Kremliaus pasipiktinimą sukėlusį latvių dokumentinį filmą „Sovietų istorija“, Lietuvos nacionalinė televizija vietoj jo parodė „Volkerį, Teksaso reindžerį“, rašo antradienio „Lietuvos žinios“ (LŽ).
Lietuvos televizijos (LTV) žiūrovai, Gedulo ir vilties dieną, birželio 14-ąją, laukę pažadėto parodyti Latvijos politologo Edvino Snore sukurto dokumentinio filmo „The Soviet Story“ („Sovietų istorija“, kurio pavadinimą LTV kažkodėl vertė kaip „Sovietų pasaka“)...
Europarlamente stabdomas „Nord Stream“ dujotiekio poveikio aplinkai tyrimas
Lietuvos europarlamentarai teigia, kad vokiečiai ir Rusijos kompanija „Gazprom“ , pasitelkę lobistus Europos Parlamente bando sužlugdyti nepriklausomą būsimo dujotiekio Baltijos jūroje poveikio aplinkai tyrimą, skelbia LNK žinios.
Europos parlamente stringa Baltijos šalių siekis, kad būtų atlikta nepriklausoma Vokietiją ir Rusiją sujungsiančio „Nord Stream“ dujotiekio poveikio aplinkai analizė.
„Gazprom“ stumia „Nord Stream“ projektą EP – Lietuvos europarlamentarai
Rusijos dujų gigantė „Gazprom“, pasitelkusi lobistus, siekia, kad Europos Parlamente (EP) būtų duotas palaiminimas Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį „Nord Stream“, teigia Lietuvos europarlamentarai.
Pasak jų, „Gazprom“ interesus gina Vokietija, todėl priešinimasis Lietuvą apeinančiam dujotiekiui tampa ypač sudėtingas. Balsavimas EP plenarinėje sesijoje Strasbūre numatomas kitą savaitę.
V. Landsbergis: Rusijos Dūmos pareiškimas – planingos Rusijos valdžios politikos išdava
Rusijos Valstybės Dūmos itin griežto tono pareiškimas - planingos jau kurį laiką Kremliaus vykdomos politikos veiksmas.
Lietuva šiuo atveju neturėtų veltis į primetamą ginčą, mano Europos parlamento narys Vytautas Landsbergis.
"Dūmos pareiškime metami vertinimai neturi nieko bendro su realybe.
Vytautas Landsbergis: Tėvynės sąjunga – partija su vertybėmis
Interviu portalui „Balsas.lt“ Vytautas Landsbergis kalba apie Tėvynės sąjungos aktualijas prieš rinkimus – vidinę partijos trintį, partijos strategiją ir galimus partnerius.
Sekmadienį įvykusiame Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) tarybos posėdyje, formuojant rinkiminius sąrašus, išryškėjo problemos ir nesutarimai, atsiradę po jungimosi su krikščionimis demokratais bei tautininkais.
Ryjam neriją
Aiškiau lyg nebūna. Ligi rinkimų belikę trys mėnesiai, o ten – nežinia, tad susigrobti Kuršių neriją reikia dabar, nedelsiant.
Parašiukai, vsio zakonno, kertam arba deginam (kaip Šnipiškes), varom statybas. „Taikos sutartyse“ parašysim, kad kas neteisėta – jau teisėta. Bet štai dvi moterys nesutinka, kalba apie kažkokius įstatymus, gaišina laiką. Tiesiog stribės. Rinkimai artėja.
REKLAMA
REKLAMA
Konservatoriai dalijasi vietas rinkimų apygardose
Dabartiniai parlamentarai opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Povilas Jakučionis ir Stasys Stasiškis traukiasi iš aktyvios politikos ir būsimuose Seimo rinkimuose rudenį nedalyvaus.
Tuo tarpu į Seimą ketina grįžti buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas buvęs parlamentaras Stasys Stačiokas, kai kurie buvę ministrai bei parlamentarai - Stasys Šedbaras, Sigitas Kaktys, Arvydas Vidžiūnas, Algirdas Katkus bei kiti.
Yra išankstiniai konservatorių-krikdemų kandidatų į Seimą sąrašai (atnaujinta)
Jau yra preliminarūs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų į Seimą sąrašai.
1. Irena Degutienė 2. Rasa Juknevičienė 3. Arvydas Vidžiūnas 4. Jurgis Razma 5. Mantas Adomėnas 6. Edmundas Pupinis 7. Arvydas Anušauskas 8. Audronius Ažubalis 9. Stasys Šedbaras 10. Kazimieras Starke...
Sociologas: TS elektoratas - stiprus ir patikimas, kitų partijų - linkęs migruoti
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos elektoratas stiprus ir patikimas, tačiau neturi galimybių plėstis, tuo tarpu kitų partijų rinkėjai linkę migruoti ir yra simptomų, kad parems televizijos laidų vedėjo Arūno Valinsko partiją, sako sociologas Vladas Gaidys.
Komentuodamas konservatoriams palankius partijų reitingus, kuriuose šį mėnesį Tėvynės sąjunga, pelniusi 15,1 proc.
Laiko kliurka
Europa, geriau ar prasčiau organizuota, susiduria su vis didesnėmis problemomis. Jos nėra vien europinės, bet tai maža paguoda. Kiekvienas – o Europa, Europos Sąjunga mėgina būti toks „vienas“ – pirmiausia pats tvarkosi savo darže. Žinomus demografinius, šylančio klimato, energetinius („Gazpromo“ įkaito perspektyva), socialinius (nusikalstamumas, narkomanija) krizių požymius bei išmėginimus nūnai papildo aukštai išskridusios, lyg pavasario aitvarai, maisto ir degalų kainos.
Pagerbiant didžiųjų trėmimų aukas
V.Landsbergio žodis, pagerbiant 1941 m. Baltijos tautų didžiųjų trėmimų aukas prie atminimo lentos Europos Parlamente.
Susirenkame štai tomis kalendorinėmis dienomis, kad susikauptume ir pagerbtume įvykių prieš 67 metus aukas. Tačiau verta ir susimąstyti, apie ką ir kaip tokiomis progomis kalbame.
Kaip atjaučiantys žmonės paprastai kalbame apie tragediją. Kaip politikai turime kalbėti apie nusikaltimą.
Darių Kuolį atleido valstybė
Apie tai praneša ne bet kas, o pati URM drausmindama keturis ambasadorius, kam kišasi į valstybės reikalus. Mat politika, tai ir yra valstybės reikalai. Taip suprantama nuo Platono laikų. O kai valstybė žino, ką daranti, jos tarnautojai politikai negali prieštarauti, net jei galvotų kitaip.
Tie keturi viešai nepritarė D.Kuolio atleidimui, tad pažeidė savo statutinį pavaldumą valstybei.
Sąjūdžio 20-mečio proga – tik pliaukštelėjimas
Pasakojama, kad vienas iš didžiausių Graikijos išminčių, filosofijos pradininkas Talis Miletietis kartą numatęs gerą orą ir gausų alyvų derlių supirko visus alyvuogių presus, o po to juos pardavė daug didesne kaina. Tai jis daręs ne tam, kad praturtėtų, o kad Mileto gyventojams pademonstruotų intelekto ir išminties galią.
Masinis ordinų dalinimas tęsiasi?
Masinis ordinų ir kitų valstybės apdovanojimų dalijimas, Lietuvoje tapęs tradicija, galbūt ne visada paiso net ir įstatymuose reglamentuotų formalumų.
Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas portalui „Balsas.lt“ atsisakė komentuoti, ar jo pasirašytas teikimas apdovanoti visą Sąjūdžio iniciatyvinę grupę yra teisėtas, ir paprašė klausimus atsiųsti raštu – elektroniniu paštu.
Sąjūdi, sugrįžk
Ne tik dėl to, kad tave kviečia buvęs vadovas prof. Vytautas Landsbergis, tikriausiai vildamasis sustiprinti Lietuvos politikos viršūnėje silpnokai besikapstančius konservatorius, bet daugiau dėl to, kad šiuo laiku esi beveik vienintelė likusi viltis grąžinti valstybės vairą į tautos patriotų idealistų rankas. Tų, kurie anais laikais, iškėlę į dangų rankas, prašė Dievą padėti jiems baigti pusšimtį metų trukusią laisvės kovą ir atkurti lietuvių tautai savo nepriklausomą valstybę.
V. Adamkus ragina iš Sąjūdžio mokytis vienybės ir tolerancijos
Prezidentas Valdas Adamkus, kalbėdamas Sąjūdžio 20-mečiui skirtoje tarptautinėje konferencijoje, paragino visuomenę mokytis iš Sąjūdžio vienybės ir tolerancijos.
Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusioje konferencijoje „Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus“, prezidentas pažymėjo, kad darbas atkuriant nepriklausomybę prilygsta svarbioms pergalėms mūšių laukuose.
„Tikriausiai čia glūdi vienas iš atsakymų į klausimą, kodėl tada buvome tokie vieningi.
Šimtas europarlamentarų palaiko iniciatyvą drausti Lietuvoje abortus
Šimtas europarlamentarų atsiuntė laišką Lietuvos Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui ir premjerui Gediminui Kirkilui, kuriame teigia, jog Europos teisė leidžia drausti abortus ir tokia iniciatyva yra skatintina.
„Džiaugiamės Lietuvos parlamentarų pastangomis užtikrinti geresnę vaikų apsaugą iki jų gimimo“, - sakoma laiške. Tarp pasirašiusiųjų yra daugiausia konservatorių ir krikdemų frakcijų atstovai, tarp jų - 38 lenkų europarlamentarai, 15 politikų iš Italijos ir 10 iš Vokietijos.
Kova dėl ordinų tęsiasi
Sąjūdžio dvidešimtojo gimtadienio proga šalyje užvirė intensyvūs ginčai dėl apdovanojimų. Signataras, Seimo sudarytos komisijos narys bei jai talkinančios darbo grupės pirmininkas Zigmas Vaišvila apkaltino meluojant Sąjūdžio pirmininką Rytą Kupčinską. Pastarasis sako, kad esmė tik oponento procedūrinėse manipuliacijose.
Kovo 11-osios akto signataras, atgimimo laikų sąjūdininkas Zigmas Vaišvila sako esąs nustebęs. „Dabartinis Sąjūdžio vadovas Rytas Kupčinskas yra didžiausias melagis.
Sąjūdis protestuoja prieš masinį aukščiausių valstybės apdovanojimų dalinimą
Dvidešimtųjų Sąjūdžio metinių proga, šalia iškilmių ir svarbių datų, į paviršių iškilo ir nesutarimai dėl valstybės aukščiausių apdovanojimų. Lietuvos Sąjūdis apkaltino kai kuriuos savo iniciatorius, kartu su valdžia, mėginant pradėti masines ordinų dalybas. Aistras sukėlė Seimo sudarytos komisijos praėjusio pirmadienio (gegužės mėn. 26d.) balsavimas.
Viena iš XI-ojo Sąjūdžio suvažiavimo rezoliucijų skirta kaip tik tam.
Sąjūdis planuoja dalyvauti Seimo rinkimuose
Šeštadienį vykusiame XI-ajame Sąjūdžio suvažiavime jo garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis teigė, jog dalį kovų sąjūdininkai turėtų jaustis pralaimėję. Pasak jo, jei Sąjūdžiui kylant 1988-ais kas nors būtų pasiūlęs likti nelaisvėje ir nepadorume „dėl trupinio aukso ir gardaus valgio šaukšto“, didelė minia būtų jį nušvilpusi.
Vincas Kudirka ir Maironis tuomet, anot profesoriaus, buvo tapę Lietuvos širdimi.
Į suvažiavimą rinksis Lietuvos Sąjūdžio nariai
Minint Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo 20-metį, į suvažiavimą Vilniuje šeštadienį rinksis jo nariai.
Anot Lietuvos Sąjūdžio pirmininko Ryto Kupčinsko, suvažiavimo dalyviai ne tik prisimins Sąjūdžio nueitą kelią, bet ir aptars aktualias šių dienų problemas.
„Lietuvos Sąjūdžio 11-asis suvažiavimas - tai šios visuotinai žinomos organizacijos, sutelkusios lietuvių tautą laisvės siekiui ir nepriklausomos valstybės atkūrimui, 20-mečio paminėjimo renginys.
D. Grybauskaitė lieka geidžiamiausia kandidatė į prezidentus (papildyta)
Pretendentų į prezidento postą sąraše geidžiamiausia išlieka eurokomisarė nuo Lietuvos Dalia Grybauskaitė, tačiau didžiausia naujiena - ekonomisto Gitano Nausėdos šuolis: iš sąrašo apačios jis pakilo į penktąją poziciją.
Tokias tendencijas atskleidžia naujienų portalo „alfa.lt“ užsakymu viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ balandžio 25-gegužės 8 dienomis atlikta apklausa.
V. Landsbergis: ES kuria kliūtis naujų valstybių prisijungimui
Europos Sąjunga kuria papildomus kriterijus, kuriais būtų vertinamos valstybės, norinčios tapti Bendrijos narėmis, teigia Lietuvos europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Jo nuomone, taip ES kuria dvigubus standartus.
Šiuo metu Europos Parlamente svarstomas ES plėtros strategijos projektas numato, jog šalia 1993 metais nustatytų Kopenhagos kriterijų, prisijungti norinčioms šalims būtų taikomas ir dar vienas reikalavimas - neturėti teritorinių problemų.
Populiariausi visuomenės veikėjai: trečioje vietoje Č. Juršėnas
Populiariausių Lietuvos visuomenės veikėjų penketuke - rokiruotė.
Geriausiai visuomenės interesams atstovaujančiais išlieka prezidentas ir eurokomisarė, tačiau iškart po jų atsidūrė Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, iš trečios į penktąją sąrašo vietą nustūmęs socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę.
A. Monkevičius – vienas prieš visus
Įstrigo Seimo narys Algirdas Monkevičius tarsi ašaka valstybės gerklėje - nei išspjaut, nei nuryt. Į Lietuvos politinį gyvenimą jis galų gale įnešė intrigos, kurią galima pavadinti sveika. Atsirado proga pakalbėti apie principus, idėjas, programas, kurios ir turi būti politikos esmė.
„Laisvas laikraštis“ toliau provokuoja V. Landsbergį
„Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius išspausdindamas formalų paneigimą, kad Vytautas Landsbergis suklastojo dokumentas apie Kazimieros Prunskienės bendradarbiavimą su KGB, o kartu iš naujo ir seną šmeižiantį straipsnį, provokuoja iškelti dar vieną bylą, teigiama Tėvynės Sąjungos frakcijos išplatintame pranešime.
Susijungė Tėvynės sąjunga ir krikščionys demokratai (dar papildyta)
Vilniuje šeštadienį jungtiniame suvažiavime Tėvynės sąjungos (TS) ir Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) vadovai Andrius Kubilius bei Valentinas Stundys pasirašė partijų jungimosi sutartį.
Prieš tai vyko atskiri konservatorių ir krikdemų suvažiavimai, kurių dalyviai pritarė dviejų partijų susijungimui. Konservatorių suvažiavime už jungimąsi balsavo 623 delegatai, aštuoni buvo prieš, šeši susilaikė. Krikščionių demokratų gretose už pasisakė 211 delegatų, 40 buvo prieš, 3 susilaikė.
Paaiškėjo „Misija Sibiras‘08“ bandomojo žygio dalyviai
Šiandien paaiškėjo pavardės žmonių, kuriuos, projekto „Misija Sibiras‘08“ organizatoriai, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), kvies dalyvauti antrajame projekto atrankos etape – bandomajame žygyje Dzūkijos miškuose. Į bandomąjį žygį birželio 31 d. – gegužės 1 d. bus kviečiami 72 kandidatai, kurių motyvacija dalyvauti ekspedicijoje į lietuvių tremties vietas Sibire pasirodė įtikinamiausia. Jų pavardės skelbiamos: www.misijasibiras.lt.
Naujoji smarvė?
Kai pamačiau tą primityvų europarlamentarės Margaritos Starkevičiūtės užpuolimą („Valstiečių laikraštis“, š.m. gegužės 7 d.), kilo tik viena mintis: kuriuo pasisakymu ir kuriam klanui mūsų kolegė perėjo kelią, o gal primynė uodegą. Už smulkmeną torpedų nesamdytų, nors gal jau artėjam į tokį naują tvarkos ir teisingumo darnių darbų laikotarpį, kai nebepakęs nė smulkmenos, jokios pastabos.
V. Aleknaitė-Abramikienė: Nedidelė pergalė ginant totalitarinių režimų aukų orumą
2008-04-08 Briuselyje vyko Europos Komisijos surengti viešieji klausymai tema – totalitarinių režimų nusikaltimai – praeities vertinimas bei kelias į susitaikymą. Tuose klausymuose dalyvavo Lietuvos atstovai, tarp jų – prof. V. Landsbergis, E. Zingeris, V. Aleknaitė-Abramikienė.
Birželio pradžioje Lietuvos teisingumo ministerijos atstovai vyks į Briuselį ir pareikš apie šia tema atliktus "namų darbus" įstatymdavystės srityje. Tokius darbus yra atlikusi Vokietija, kitos valstybės.
P. Vaitiekūnas: vienpusių nuolaidų Rusijai nebus
Mandatą ES deryboms su Rusija stabdančios Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad mūsų šalis vienpusių nuolaidų dėl išdėstytų reikalavimų nedarys, tačiau abipusio kompromiso neatmeta.
Ieško formos
„Šiuo metu ieškom formos, kaip atspindėti Lietuvos interesus pačiu geriausiu ir adekvačiausiu būdu“, – sako ministras. Analitikai priduria, kad formos trūksta ir ES bei Rusijos santykiams apskritai.
Justinas Žilinskas: Kosovo mazgas
Kai Aleksandras Makedonietis atkeliavo į Frygiją, jam parodė bene painiausią galvosūkį antikiniame pasaulyje – Gordijo mazgą.
Orakulas išpranašavo, kad tas, kas išnarplios mazgą, valdys visą pasaulį. Karštakošis vaikinas, sušukęs: „O koks skirtumas, kaip aš jį atrišiu!“, čiaukštelėjo kardu. Tą pačią naktį Frygijos dangų užgriuvo žaibai ir audra – patys dievai žavėjosi būsimo pasaulio valdovo ryžtu.
Europos Parlamente – paramos žodžiai Gruzijai
Trečiadienį prasidėjusioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje deputatai skubos tvarka apsvarstė padėtį Gruzijoje. Daugelis kalbėjusiųjų nuogąstavo dėl Rusijos sprendimo padidinti savo kariuomenės pajėgas Abchazijoje, kuris sukėlė įtampą regione. Jie ragino ES Tarybą ir Europos Komisiją tarpininkauti sprendžiant konfliktą ir padėti apsaugoti Gruzijos teritorinį vientisumą.
V. Landsbergis: Gruzijai gresia realus pavojus
Kai Rusijos valdžia kaltina, neva Gruzija elgiasi agresyviai, tai iš tikrųjų reiškia, kad Gruzijai gresia realus Rusijos agresijos pavojus, teigia Lietuvos atstovas Europos Parlamente Vytautas Landsbergis.
Rinkimai artėja
Gražu, kad Arvydas Vidžiūnas steigia zanavykų partiją.
Girdėjome, Sergejus Jovaiša galvoja apie krepšininkų partiją.
O Baravykų partija, siekianti autonomijos Varėnoje?
Susiprivatizuotas lentų būdeles su giriomis aplink reikės juk apsaugoti nuo galimų porinkiminių netikėtumų. Demokratinėje šalyje ir plėšikai lygūs prieš įstatymą, jų teisėti lūkesčiai turės būti gerbiami. Todėl po tiltu tebevyksta debatai dėl Šviesios Ateities vardo. Atgimimas Per Juoką irgi gerai. Arkliai pradėjo domėtis.
Kaune pristatoma knyga „Visas Čiurlionis“
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V.Putvinskio g. 55, Kaune) gegužės 9 d., penktadienį, 17 val., įvyks Vytauto Landsbergio knygos „Visas Čiurlionis“ pristatymas.
Renginyje dalyvaus knygos autorius prof. Vytautas Landsbergis, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, menotyrininkė Milda Mildažytė-Kulikauskienė. Susitikimą ves profesorius Leonidas Donskis.
Pilietinio sąmoningumo prevencija „valstybininkiškai“
Nužudžius pulkininką Vytautą Pociūną, prieš dvidešimt mėnesių prasidėjo pilietinis Lietuvos atgimimas. Žmonės pradėjo domėtis, kas gi iš tikrųjų vyksta mūsų šalyje, kas tie paslaptingi lėlininkai, de facto uzurpavę valdžią valstybėje ir pasivadinę skambiu „valstybininkų“ vardu? Paaiškėję faktai ir jų detalūs komentarai daugelį iš mūsų privertė susimąstyti ir pradėti žiūrėti į tai, kas vyksta, visai kitomis akimis.
Landsbergio ir Nikžentaičio ginčas – vaisingas
Vytauto Landsbergio ir Alvydo Nikžentaičio ginčas Lietuvos istorijos temomis tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip dviejų skirtingų profesijų atstovų – politiko ir istoriko – nevienodų patirčių problema.
Žvelgiant giliau – nesusikalbėjimas konceptualus: istoriniams faktams mėginama suteikti skirtingas prasmes ir šios nevienodos traktuotės toli pranoksta šiandienines politines aktualijas.
Čiurlionio muziejus neremontuotas 45 metus
Memorialinio muziejaus Druskininkuose, kur gyveno bei kūrė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, stogas kiauras, pro jį teka vanduo, pelija sienos. Menininko gerbėjų iš viso pasaulio lankomas muziejus buvo įkurtas prieš 45 metus ir nuo to sykio – nėkart rimtai neremontuotas, praneša LTV „Panorama“. Pasak muziejaus darbuotojų, pastaruoju metu dažnai sulaukiama lankytojų priekaištų dėl prastos muziejaus būklės – ypač dėl dviejų medinių namų, kuriuose gyveno ir kūrė dailininkas ir kompozitorius.
Baltijos šalių europarlamentarai pasigenda ryžto vertinant totalitarinius režimus
Europarlamentarai iš Baltijos šalių kritikuoja Europos Parlamento lyderius dėl neryžtingumo įvertinant totalitarinių režimų Europoje padarinius.
Tuo metu Europos Komisijai priekaištauta dėl neveiklumo.
Tai konstatuota Europos Parlamento plenarinės sesijos Strasbūre viešuose politiniuose debatuose. Jie surengti po to, kai kilo nepasitenkinimas kiek anksčiau EK surengtu uždaru totalitarinių režimų nusikaltimų temos svarstymu.
Uždariusi reaktorius Bulgarija reikalauja dvigubai daugiau pinigų iš ES
Kol Lietuvoje politikai rodo pirštais vieni į kitus, šalies vadovai nuolat keičia nuomonę dėl galimybės išsiderėti Ignalinos atominės jėgainės uždarymo atidėjimą, Bulgarija pradėjo derybas.
Tiesa, derėtis ne dėl darbo pratęsimo, o dėl piniginės kompensacijos dydžių. Minėta šalis siekia padvigubinti kompensacijos apimtis uždarant trečiąjį ir ketvirtąjį Kozloduy jėgainės reaktorius. Vietoj planuojamų iki 550 mln. eurų bulgarai norėtų gauti 1 mlrd.
Č. Juršėnas - tarp populiariausių
Populiariausių visuomenės veikėjų trejetukas nesikeičia jau ilgus mėnesius - gyventojai labiausiai simpatizuoja prezidentui, eurokomisarei bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Tačiau į ketvirtąją vietą įkopė naujas veidas - neseniai Seimo pirmininku tapęs socialdemokratas Česlovas Juršėnas.
Kaip rodo "Vilmorus" tyrimas, kurio rezultatus šeštadienį skelbia dienraštis "Lietuvos rytas", keletą metų pirmoje vietoje esančiu prezidentu Valdu Adamkumi pasitiki 23,8 proc. apklaustųjų.
Patikimiausi politikai – Adamkus ir Grybauskaitė
Prezidentas Valdas Adamkus – patikimiausias politikas. Pasibaigus jo kadencijai daugiausia gyventojų jo vietoje norėtų matyti eurokomisarę Dalią Grybauskaitę.
Tai rodo pagal bendrą Alfa.lt bei Lietuvos–Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ projektą atlikta gyventojų apklausa. Ji vyko šių metų kovo 14–21 dienomis, apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų iš 100 šalies vietovių.
Pusmetis iki Seimo rinkimų
Pastarųjų mėnesių įvykiai, privertę rimtai suabejoti Lietuvos valstybės pirmųjų asmenų teise vadintis „moraliniais autoritetais“, anaiptol neišsėmė šios temos aktualumo. Iki Seimo rinkimų likus vos pusmečiui, Lietuvos rinkėjams (bent jau tiems, kurie balsuoja ne už partijos iškabą, o už jos vertybiškai orientuotą programą) kyla ne ką mažiau klausimų ir dėl beveik visų reitinguose figūruojančių partijų patikimumo.
Dėl P. Vaitiekūno ligos atšaukiamas jo vizitas į Maskvą
Susirgus užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui atšauktas jo vizitas į Maskvą. Tai sekmadienį pranešė Lietuvos URM.
Maskvoje P.Vaitiekūnas turėjo lankytis pirmadienį ir antradienį. Buvo numatyti ministro susitikimai su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu, taip pat Rusijos transporto ministru Igoriu Levitinu bei Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalyse dirbančiais Lietuvos ambasadoriais.
Pastarąjį kartą P.Vaitiekūnas Maskvoje lankėsi 2006 metų lapkritį.
Kas sieja V. Landsbergį ir M. K. Čiurlionį?
Profesorius Vytautas Landsbergis, neseniai pristatęs ne vieną dešimtmetį ruoštą monografiją „Visas Čiurlionis“, sako turįs bent vieną panašumą su didžiuoju kompozitoriumi ir dailininku - tai nedidelis ūgis, rašo „Respublika“.
Nors profesorius kaip visada nestokoja šmaikštumo, jo parašyta monografija - neabejotinai rimtas indėlis į Lietuvos kultūrą. M.K.Čiurlionį „Respublikos“ skaitytojai“ išrinko ir projekto „Respublikos“ nacionalinės vertybės 2007“ laureatu.
