vytautas gapšys

128 dienos. Tiek truko Antano Guogos odisėja su Vilniaus „Lietuvos rytu“. Europarlamentas birželį svaidėsi pažadais grąžinti klubui šlovę. Spalį lošėjas savo partiją baigė. Netikėtas atėjimas Birželio 19-oji. „Lietuvos ryto“ interneto svetainė paskelbė, kad klubas turi naują savininką. Juo tapo A. Guoga. 43-ejų verslininkas įsigijo dvi iš keturių „Krepšinio rytas“ dalių. Jas A. Guogai perleido Remigijus Kazilionis ir Sigitas Židonis. Europarlamentaras tą pačią dieną dalyvavo televizijos laidoje.

„Reikalauju Darių Gudelį nušalinti nuo pareigų, o Vilniaus savivaldybei, su meru Remigijumi Šimašiumi priešaky, pasiaiškinti“, – ketvirtadienį rėžė Vilniaus „Lietuvos ryto“ prezidentas Antanas Guoga. Tą pačią dieną klubo dalininkai susirinko į pasitarimą, po kurio išreiškė pasitikėjimą direktoriui D. Gudeliui ir suabejojo A. Guogos veiksmais. Meras problemos nemato „Situacija nemaloni, bet išreiškėme pasitikėjimą Dariumi ir norime, kad jis liktų.

Didžiausios krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ dalininkės Vilniaus savivaldybės vadovas Remigijus Šimašius tikina nežinojęs apie koncerno „MG Baltic“ tapimą pagrindiniu klubo rėmėju – jis pareiškė, kad klubo prezidentas Antanas Guoga „nevaldo situacijos“. „Yra klubo prezidentas, yra direktorius, ir panašu, kad klubo prezidentas šiuo metu visiškai nevaldo situacijos. Artimiausiu metu ketinu paklausti paties A. Guogos, kaip jam sekasi įgyvendinti įsipareigojimus dėl klubo ateities.

Už Darbo partijos apgaulingos apskaitos organizavimą nuteista buvusi Seimo narė Vitalija Vonžutaitė nusprendė nebeskųsti nuosprendžio – ji nepadavė skundo Aukščiausiajam Teismui. Birželio pabaigoje Apeliacinis teismas V.Vonžutaitei skyrė daugiau nei 6,7 tūkst. eurų baudą. Buvusios parlamentarės byla buvo atskirta nuo Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ baudžiamosios bylos ir kurį laiką nagrinėta atskirai.

Buvusios Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Ritos Aliukonienės galimos korupcijos byla artimiausiu metu bus perduodama teismui, įtarimai pateikti tik V.Aliukonienei ir neįvardijamam verslininkui.

Buvusiam Seimo nariui, buvusiam „Darbo partijos“ pirmininko pirmajam pavaduotojui Vytautui Gapšiui įteiktas praplėstas pranešimas apie įtarimus kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra. Eksparlamentaras teigia, jog įtarimai yra nepagrįsti.

Liberalų sąjūdžio valdyba išsakė aiškią poziciją, jog asmuo, sulaukęs oficialių įtarimų baudžiamojoje byloje, turėtų trauktis ne tik iš partijos, bet ir iš užimamų pareigų, teigia partijos vadovas Remigijus Šimašius. Anot jo, apie šią priimtą poziciją informuotas Gintaras Steponavičius, kuriam ketvirtadienį pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo siekiant naudos. G.Steponavičius traukiasi iš partijos ir frakcijos, bet Seimo nario posto nepalieka.

Specialiųjų tyrimų tarnyba šiandien išplatino informaciją, kad pareiškė įtarimus koncernui „MG Baltic“ dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. „Atliekant ikiteisminį tyrimą politinės korupcijos byloje, surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad juridinis asmuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 3 d. (prekyba poveikiu) ir 227 str. 3 d. (papirkimas)“, - rašoma STT išplatintoje informacijoje.

Teisėsaugos tyrime figūruojantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Aidukas žada jau kitą savaitę apsispręsti, ar liks pareigose. V.Aidukas praėjusią savaitę buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas byloje dėl prekybos poveikiu nagrinėjant Darbo partijos bylą LAT, trauktis iš pareigų jį paragino teismo pirmininkas Rimvydas Norkus. „Kažkur kitą savaitę tas sprendimas turi subręsti. Dar reikia pasitarti su savo advokatu, žiūrėsime.

Ketvirtadienį po Vilniaus apygardos prokuratūroje Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktos kratos, buvo apklausta prokurorė Rita Aliukonienė, kuriai buvo pateikti įtarimai prekyba poveikiu stambiu mastu. Generalinės prokuratūros teigimu, tyrimas, kuriame įtariam R. Aliukonienė, yra susijęs su Darbo partijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiame Teisme. Šios bylos galutinė nutartis buvo priimta praėjusių metų gruodžio 30 dieną.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Aidukas jo prašymu nuo pirmadienio išleidžiamas dviem savaitėms atostogų, galimybės teisėjui pačiam laikinai nusišalinti nuo pareigų nėra, patvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus. „Aš patenkinau jo prašymą teisėjui suteikti dviejų savaičių atostogas.

  Darbo partijos pirmininke sekmadienį Kėdainiuose išrinkta Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Dėl šio posto politikė varžėsi su Ukmergės rajono meru Rolandu Janicku. Už Ž.Pinskuvienę per slaptą balsavimą buvo 354 suvažiavimo delegatai. Išduoti buvo 658 biuleteniai. „Dėkoju už šį pasitikėjimą (....) Čia ne nominacija, čia atsakomybė. Ačiū jums, jūs esate mano jėga, didžiuojuosi jumis ir mes eisime tik aukštyn“, - suvažiavimo dalyviams sakė naujoji Darbo partijos pirmininkė.

Sekmadienį per suvažiavimą Darbo partijos pirmininko rinkimuose liko du kandidatai - Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas ir Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Eksparlamentaras Vydas Gedvilas ir per šių metų rinkimus į Seimą išrinktas Valentinas Bukauskas atsiėmė savo kandidatūras. Abu politikai partijos lyderio rinkimuose parėmė Ž.Pinskuvienę. „Tai, kad šiandien stoviu čia, aš manau pasiekiau ir parodžiau savo darbu. Manes niekada niekas nevedė niekur už rankos.

Sekmadienio naktį miręs parlamentaras, sveikatos apsaugos ministras Juras Požela siekė pokyčių tiek Socialdemokratų partijoje, tiek Lietuvos politikoje, sako politinių partijų vadovai. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis prisimena J.Poželą kaip iniciatyvų ir nuolat idėjų turintį politiką. „Mačiau jame Socialdemokratų partijos atsinaujinimą, šiandien tas klausimas yra ypač svarbus.

Koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui anksčiau pateiki įtarimai yra susiję ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės skyrimo į generalinius prokurorus procedūra. „Čia sena informacija. Dar vasarą pateikė Gapšiui tą patį, na, ir mums tą patį pateikė“, – BNS sakė R.Kurlianskio advokatas Romualdas Mikliušas.

Apie politikus, kandidatus į Seimą, žinome beveik viską. Nuo to, kiek pajamų jie turi ar su kuo kartu gyvena, iki asmeninių hobių. Tačiau, bent jau daliai rinkėjų, gali būti ne mažiau svarbu, nei informacija apie tai, kad kandidatas mėgsta medžioti, skaityti knygas ir leisti laiką su šeima, žinoti jo tikėjimo pasirinkimą, kuris gali nulemti ir vėliau jam teksiančius priimti svarbius sprendimus.

 Laisvą Seimo nario mandatą užims žemės ūkio viceministras „darbietis“ Saulius Jakimavičius. Trečiadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino jo mandatą. Už tokį sprendimą VRK nariai balsavo vienbalsiai. Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, S.Jakimavičius rugsėjo 20 dieną galės duoti parlamentaro priesaiką ir pradėti eiti pareigas. Laisva vieta parlamente atsirado, kai mandato atsisakė pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą išrinktas Vytautas Gapšys.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sulaukė prokurorų prašymo panaikinti kandidato į Seimo narius „darbiečio“ Vytauto Gapšio teisinę neliečiamybę. „Prašoma leisti kandidatą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, – pirmadienį BNS sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Kol kas tai vienintelis Rinkimų komisiją pasiekęs prašymas dėl teisinio imuniteto panaikinimo. VRK prokurorų kreipimąsi planuoja svarstyti trečiadienį.

Kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis kritikuoja užtrukusias procedūras dėl Jono Basanavičiaus įamžinimo Vilniuje, sakydamas, kad koncerno „MG Baltic“ siūlytas paminklas patriarchui įamžinti būtų geriausias variantas ir jis jau būtų pastatytas, jei savivaldybė būtų jam parinkusi vietą K.Sirvydo skvere. Ministro manymu, koncerną supantys skandalay nepakenktų J. Basanavičiaus įvaizdžiui.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl galimos politinės korupcijos, teisėsauga pirmadienį buvusiam parlamentarui Darbo partijos vicepirmininkui Vytautui Gapšiui pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir stambaus masto kyšininkavimo. „Įtarimai pareikšti dėl stambaus masto kyšininkavimo ir prekybos poveikiu“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė. Buvusiam Seimo nariui taip pat skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

  Seimo nario mandato atsisakęs ir teisinę neliečiamybę praradęs Vytautas Gapšys pirmadienio popietę atvyko į Generalinę prokuratūrą.   Prokurorai įtaria, kad V.Gapšys paėmė 25 tūkst. eurų kyšį už verslo koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus. V.Gapšys savo kaltę neigia. Žurnalistams Generalinėje prokuratūroje eksparlamentaras sakė, jog teisėsauga pirmadienį jam greičiausiai pateiks įtarimus. Jis teigė kol kas nežinantis, ar atsakys į tyrėjų klausimus.

Buvęs Darbo partijos kandidatas į Seimą Aurimas Truncė teigia atsisakąs Seimo nario mandato, nes įeiti į parlamentą su šios partijos vėliava jam nepriimtina. Apie tai 44 metų Alytaus rajono ūkininkas pranešė ketvirtadienį išplatintame pareiškime. Tokiu atveju į Seimo nario mandatą galės pretenduoti dabartinis žemės ūkio viceministras Saulius Jakimavičius. „Į Seimą reikia eiti dirbti, o ne kėdės kelis mėnesius trinti.

Darbo partijos nariui Vytautui Gapšiui atsisakius Seimo nario mandato savo darbą turėtų baigti ir laikinoji tyrimo komisija, kuri nagrinėjo generalinio prokuroro prašymą panaikinti šio politiko teisinį imunitetą, mano kai kurie šios komisijos nariai. Trečiadienį turėjęs vykti komisijos posėdis atidėtas nenumatytam laikui, pranešta antradienį.

Valdančiajai koalicijai ir opozicijai priklausantys parlamentarai Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo Vytauto Gapšio sprendimą trauktis iš Seimo vadina teisingu, bet pavėluotu žingsniu. Valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Kęstutis Bartkevičius BNS pirmadienį sakė pasigendantis aiškesnių V.Gapšio pasitraukimo iš parlamento priežasčių. „Jis teigė, kad yra nekaltas... Buvo toks pasitikintis, o dabar palieka Seimą.

  Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys traukiasi iš Seimo, BNS patvirtino Darbo partijos atstovas Paulius Paulaitis.   Apie tokį sprendimą V.Gapšys pranešė Darbo partijos tarybos posėdyje pirmadienį.

Seimo komisija, kuri turės teikti parlamentui siūlymą dėl Darbo partijos frakcijos atstovo darbiečio“ Vytauto Gapšio neliečiamybės panaikinimo, trečiadienį planuoja išklausyti patį parlamentarą ir prokuratūros atstovus. „Darbotvarkė patvirtinta, kviečiame prokuratūrą ir išklausome Seimo narį V.Gapšį. Jei išgirstam, viskas aišku, sėdam, rašom išvadas ir jas priimam, jei bus kas neaišku, dar ką nors kviesim papildomai“, – BNS sakė komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis.

Du partijų lyderius tarsi volu pervažiavusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, regis, išėjo vasaros atostogų. Apie „MG Baltic“ bylą jau senokai nieko nebegirdime, nors būta drąsių pareiškimų, kad ne vienas parlamentaras turėtų drebinti kinkas, nes ir į jų duris pasibels STT pareigūnai. Tačiau, rodos, STT užstrigo, kai prireikė imtis didžiųjų partijų.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti „darbiečio“ Vytauto Gapšio neliečiamybę. Pasak generalinio prokuroro, V.Gapšys „už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, dviejų šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir kitų naudai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė 25 tūkst.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužiniene tvirtina, kad jai nepakanka prokurorų pateiktų duomenų, kad būtų galima panaikinti jos partijos kolegos Vytauto Gapšio teisinę neliečiamybę. „Iš to, kiek yra pateikta kreipimęsi, man jau kaip Seimo narei perskaičius duomenų tikrai maža“, – trečiadienį ji sakė Žinių radijui. L.Graužinienė teigė, kad jai klausimų kelia generalinio prokuroro Evaldo Pašilio rašte Seimui minimos Pelno mokesčio įstatymo pataisos.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė neprognozuoja, ar sprendimas dėl Vytauto Gapšio imuniteto panaikinimo gali būti išspręstas šią sesiją. „Čia reikia klausti Seimo, Seimas atliks visas reikalingas procedūras, sudarys komisiją, o kiek komisija užtruks, komisijos darbo klausimas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio rašte Seimui dėl „darbiečio“ Vytauto Gapšio neliečiamybės panaikinimo teigiama, kad jis galėjo veikti koncerno „MG Baltic“ naudai Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius–Utena projekto.

Pirmadienį papildomų įtarimų dėl papirkimo ir prekybos poveikiu sulaukęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis iki galo nesuprato jam pateiktų įtarimų, teigia jo advokatas Kazys Pėdnyčia. „Įtarimai susiję su V.Gapšiu, bet detaliau dar juos reikia įsisąmoninti. Mano ginamasis, pagal tokį įtarimą, kaip jis pareikštas, ne iki galo suprato jo turinį.

Darbo partijos narys Vytautas Gapšys dėl galimos korupcijos turėtų pasekti buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio pavyzdžiu ir atsisakyti Seimo nario neliečiamybės, mano antikorupcines iniciatyvas skatinančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas. Anot Sergejaus Muravjovo, ši situacija verčia susimąstyti, kad politikai jaučiasi nebaudžiami, o visos partijos turėtų aiškiai išsakyti savo poziciją, kaip elgtųsi tokiose situacijose.

Į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratį pakliuvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys, kurio namuose ir darbo vietoje Seime pirmadienį pareigūnai atliko kratas, atrodo ramus. Jis neslėpė įtariantis, kodėl galėjo pakliūti į teisėsaugos taikiklį. STT pareigūnams iš Seimo nario kabineto pirmadienį išsinešus portfelį ir kuprinę, po kelių minučių pasirodė ir pats V. Gapšys. Jis patvirtino, kad keturi STT pareigūnai atliko kratas jo namuose ir darbo kabinete Seime.

Opoziciniai konservatoriai ragina pradėti apkaltos procedūrą „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui, po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė nagrinėti paklausimą, ar pastarojo veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas, įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys teigia, kad jo nenustebimo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas atsisakyti nagrinėti Seimo prašymą pradėti jam apkaltą. „Sprendimas buvo toks, kokio buvo galima tikėtis iš teisinės pusės. Ir tada sakiau, kad iš teisinės pusės neįmanoma kalbėti apie priesaikos sulaužymą, jeigu nebuvai net prisiekęs šiuo atveju.

Seimas trečiadienį renkasi į neeilinę sesiją, kurioje spręs, ar pradėti apkaltos procesą Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje nuteistam šios partijos atstovui Vytautui Gapšiui. Opozicija savo inicijuotoje neeilinėje sesijoje planuoja pateikti nutarimo projektą, kuriuo būtų pradedamas apkaltos procesas V.Gapšiui ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (KT) išvados, ar jo veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir jis gali eiti Seimo nario pareigas įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui.

Lietuvos apeliaciniui teismui išteisinus Darbo partijos vadovą europarlamentarą Viktorą Uspaskichą ir jo bendrapartiečius dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo, o už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą jiems skyrus tik kelių tūkstančių pinigines baudas, Seimo opozicija stebisi tokiu nutarimu ir rengia apkaltą byloje figūravusiam “darbiečiui“ Vytautui Gapšiui.

Lietuvoje kol kas „apsimoka“ sukčiauti, vogti ir vengti mokesčių, pirmadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė po Apeliacinio teismo sprendimo Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje. „Kol „juodosios buhalterijos" byloje galutinai nesibaigė teisminis procesas, prezidentė negali vertinti teismo sprendimo.

Lietuvos apeliacinis teismas išteisino buvusį Darbo partijos vadovą europarlamentarą Viktorą Uspaskichą dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo. Už kitą nusikaltimą – apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skirta piniginė 6,8 tūkst. eurų bauda. Kiti Darbo partijos kaltinamieji taip pat išteisinti dėl sukčiavimo, o dėl juodosios buhalterijos skirtos piniginės baudos. „Darbietis“ Vytautas Gapšys nubaustas 3,6 tūkst. eurų bauda, buvusi buhalterė Marina Liutkevičienė - 5,7 tūkst.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį baigė nagrinėti Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ baudžiamąją bylą, verdiktas bus skelbiamas kitų metų vasario 1 dieną. Paskutinio žodžio teisė trečiadienį buvo suteikta kitiems dviem nuteistiesiems - buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei ir Seimo nariui Vytautui Gapšiui. Abu jie prašė visiško išteisinimo.

Viešojoje erdvėje užvirė sveikos diskusijos dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) sulyginimo su minimalia mėnesine alga (MMA). Didžioji dalis pasisakiusių ekonomistų sutinka su mūsų pasiūlyta mintimi – NPD turi augti ir logiška jį būtų prilyginti MMA. Dalis žurnalistų, pavyzdžiui, Edmundas Jakilaitis, ėmė tam oponuoti sakydamas, kad biudžetas negaus lėšų, o Darbo partijai šis projektas lyg ir konkuruos su kitu – minimalios mėnesinės algos didinimu, nors abu projektai mūsų ir yra pasiūlyti.

Darbo partija įregistravo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama uždarosioms akcinėms bendrovėms įstatinio kapitalo reikalavimą sumažinti iki 1 euro. Projekto pataisą užregistravo Darbo partijos frakcijos nariai Vytautas Gapšys, Darius Ulickas ir Valdas Skarbalius. Šiuo metu LR akcinių bendrovių įstatyme yra nustatyta, kad uždarųjų akcinių bendrovių įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2,5 tūkstančio eurų.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį po dviejų mėnesių pertraukos ketina grįžti prie Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ baudžiamosios bylos. Savo kalbas turėtų tęsti nuteistųjų gynėjai. Prieš dvejus metus - 2013 metų liepos 12 dieną - už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą V.Uspaskichui Vilniaus apygardos teismas skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, V.Gapšiui - per 10 tūkst. eurų baudą. M.Liutkevičienė tuomet nuteista vienų metų laisvės atėmimo bausme.

Kelerius metus prieš krizę didžiulėmis palūkanomis, vienu metu siekusiomis net iki 10 proc., džiaugęsi komerciniai bankai pastaraisiais mėnesiais nebežino ką daryti. „Euriborui“ nusiritus į neregėtas žemumas, o dabar persiritus į neigiamą pusę, jie turi primokėti žmonėms, kurie yra paėmę iš jų būsto ar kitas paskolas.

Seimo nariai Bronius Bradauskas, Vytautas Gapšys ir Remigijus Žemaitaitis pateikė naujas vartojimo kreditų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama apriboti kreditus teikiančių įmonių pasipelnymą iš vartotojų.

Ne paslaptis, kad Seimo narių atlyginimai pridėjus kanceliarines išlaidas yra neblogi. Paprasto seimūno atlyginimas prasideda nuo 2 tūkst. 531,70 eurų į mėnesį ir baigiasi Seimo pirmininko atlyginimu 3 tūkst. 366,90 eurų. Į šią sumą nėra įskaičiuoti priedai už tarnybą Lietuvos valstybei stažas, kanceliarinės išlaidos. Nors Seime galima pasipildyti savo kišenę, dalis jų jau ateina į Seimą su nemažu finansiniu bagažu.

  Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas sako, kad Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje teisiamam Seimo nariui Vytautui Gapšiui turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė.

 Valdančiajai koalicijai priklausanti Darbo partija šeštadienį per suvažiavimą Kėdainiuose išsirinks naują lyderį. Kandidatais į partijos pirmininkus iš anksto iškelti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, paskirta švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Seimo nariai Saulius Bucevičius, Valentinas Bukauskas, Kęstutis Daukšys, Vytautas Gapšys, Vydas Gedvilas, Artūras Paulauskas, Mečislovas Zasčiurinskas, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Viktoras Uspa...