vytautas gapšys

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata už sumokėtas būsto paskolų palūkanas nebus atgaivinta.  Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti tokios opozicijos teiktos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos: už buvo 52 Seimo nariai, prieš balsavo 41, o susilaikė 19. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. „Svarbu, kad judėtume į priekį ir spręstume šimtų tūkstančių gyventojų problemą“, – pristatydamas Seimui pataisas teigė „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Advokatas Mindaugas Barkauskas „MG Baltic“, pakeitusios pavadinimą į „MG grupė“, politinės korupcijos byloje prašo palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį Seimo nariui Vytautui Gapšiui. „Pagrįstai išteisintas, prašau palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį“, – per Apeliacinio teismo posėdį trečiadienį sakė politiko gynėjas. Anot jo, nenustatyta, kad politikas veiksmus atliko neteisėtai.

Vyriausybę purtant korupcijos skandalui, prezidentas Nausėda peikia ir Vyriausybės parengtą mokesčių reformą. Šalies vadovas pasisako prieš mokesčių kėlimą, ypač vidurinei klasei, ir siūlo lengvatas verslui išgyventi recesiją. Prezidento poziciją remia ir didelė dalis opozicijos. Verslas reikalauja mokesčių reformą išvis atidėti. Tačiau valdančiųjų atstovai gąsdina, kad tuomet gali pritrūkti pinigų finansuoti viešąsias paslaugas.

Panevėžio rajono gyventojas Vaidotas pasakoja, kad pakilus palūkanoms už būsto paskolas taupo, kaip išmano. O Seimo opozicija užsimojo gyventojams sugrąžinti dalį bankams sumokėtų pinigų už rekordiškai išbrangusias būsto paskolas: už kiekvieną 1000 eurų palūkanų per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą atiduoti 200 eurų. Tokia tvarka esą galiotų metus ir valstybei kainuotų 100 milijonų eurų.

Seimo valdantieji vis labiau spiečiami į kampą dėl tyrimo, kas nutekino Bartoševičiui informaciją apie prokurorų pradėtą pedofilijos bylą. Opozicija savo žvilgsnius kreipia į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri kelios valandos prieš Bartoševičiui skubotai iš Čilės atsiunčiant atsistatydinimo pareiškimą, turėjo pokalbį apie būsimus įtarimus Seimo nariui su Generaline prokurore.

Mykolo Majausko ir konservatorių konflikto epopėja baigėsi netikėta atomazga. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas galiausiai pats pasitraukė iš pareigų. Tiesa, iki tol Seimas kone pusdienį švaistė laiką nepasitikėjimo Majausku procedūrai, kurią sugalvojo Agnė Širinskienė, o valdantieji boikotavo. Kone vieną salėje dešiniųjų pusėje likusį Majauską opozicijos nariai gyrė ir liaupsino, o konservatoriai abejoja, ar atsistatydinimas prasikaltusį kolegą išgelbės nuo išmetimo ir iš frakcijos.

Lietuvoje šeštadaliu padaugėjo politikų milijonierių. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia turtingiausiųjų sąrašus, kurių šeimos deklaravo daugiausiai turtų. Kuris valstybės vadovas turtingiausias, kas Seime gali save vadinti milijonieriais, o kas neturi sukaupęs nė 6-ių tūkstančių eurų? Iš Valstybės vadovų turtingiausiojo titulu gali didžiuotis Gitanas Nausėda. Už 2021-uosius metus šalies Prezidento šeima deklaravo turto už 770 tūkstančių eurų.

Skandalais ne vienus metus garsėjusią opozicinę Darbo partiją palieka jos įkūrėjas ir ilgametis vedlys, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Politikas ir verslininkas sako tokį sprendimą priėmęs dėl naujų idėjų stokos, ir vertybių, kurios pradėjo nesutapti su kitų darbiečių nuomone. „Fantazijos nėra, fantazijos nėra, net pavadinimą savo nesugeba sugalvoti“, – taip prieš penkerius metus kitas partijas suvažiavime Klaipėdoje kritikavo darbiečių lyderis Viktoras Uspaskichas.

„MG grupės“ politinės korupcijos byla padarė milžinišką žalą joje figūravusioms ir išteisintoms politinėms jėgoms, taip pat ir „Darbo partijai“, sako jos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Amžiaus byla pasiekė finišo tiesiąją. Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Visi atsakomybėn patraukti asmenys ir juridiniai asmenys yra išteisinti.

Iš valstybės biudžeto išlaikomi vaikų darželiai, mokyklos, bibliotekos bei gydymo įstaigos kitąmet dar nebus eliminuotos iš paramos gavėjų sąrašo.   Seime stringa bandymas pakeisti gyventojų skiriamos paramos, pervedant iki 1,2 proc. pajamų mokesčio (GPM), tvarką.

9 proc. lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas būtiniausių maisto produktų krepšeliui bei ekologiškiems produktams artimiausiu metu nebus taikomas.  Tokį sprendimą antradienį priėmė Seimas, atsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvadą. Už lengvatą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 47, o susilaikė 22.  Seimas, kaip ir BFK, nepritarė grupės Seimo socialdemokratų siūlymui plėsti PVM lengvatas.

Valdančiųjų rengtas įstatymo projektas per plačiai apibrėžė partnerystės institutą, tokio požiūrio neremia visuomenė, teigia opoziciniai „darbiečiai“. Aštuoni jos frakcijos nariai antradienį per pateikimo stadiją balsavo prieš Partnerystės įstatymo projektą, du – Vytautas Gapšys ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė – susilaikė.

Darbietis Vytautas Gapšys atsitraukia – paaiškėjus, kad į teismą padavė Aplinkos ministeriją, kas itin naudinga Kuršių marias teršusiai „Grigeo Klaipėda“, parlamentaras pranešė atsiimsiantis skundą. Tačiau Antikorupcinius reikalus nagrinėjantiems politikams užkliuvo advokatų ir Darbo partijos piniginiai santykiai  – mat partija advokatams sumokėjo 180 tūkstančių eurų, o advokatais Vytautui Gapšiui atseikėjo 30 tūkstančių esą už konsultacijas.

Prekyba poveikiu korupcijos byloje kaltinamas darbietis parlamentaras Vytautas Gapšys tvirtina, kad jam inkriminuojamuose epizoduose kyšis nėra užfiksuotas, todėl nėra ir bylos esmės.  Tokius parodymus jis davė penktadienį Vilniaus apygardos teisme vykusiame vadinamosios „MG Baltic“ korupcijos bylos posėdyje.  „Pirmiausia tai – nebuvo jokio kyšio, pagrindinio elemento, be kurio šitie straipsniai išvis nėra galimi.

Nereikėtų skubėti džiaugtis, kad daugumoje Lietuvos savivaldybių pradinukai nuo kitos savaitės grįš į mokyklas. Sveikatos apsaugos ministerija įspėja, kad mokyklos vėl bus uždarytos, jei tik Lietuvoje išaugs susirgimų skaičius. O rizika tam, anot ministerijos, nemaža, mat šalyje gali išplisti britiškoji koronaviruso atmaina.

Darbo partijos frakcija dėl smulkiojo verslo diskriminavimo Seimo narius kviečia pasirašyti dėl neeilinės sesijos šaukimo

Laikinoji tyrimo komisija siūlo Seimui tenkinti generalinio prokuroro prašymą panaikinti „darbiečio“ Vytauto Gapšio teisinę neliečiamybę. Už tokį sprendimą penktadienį balsavo aštuoni komisijos nariai, prieš nebuvo niekas, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė nusišalino, du komisijos nariai nedalyvavo posėdyje. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą dėl V. Gapšio imuniteto kreipėsi, kad Vilniaus apygardos teisme toliau būtų galima nagrinėti vadinamąją politinės korupcijos bylą.

Seimo laikinoji tyrimo komisija, nagrinėjanti generalinio prokuroro prašymą dėl Seimo nario Vytauto Gapšio imuniteto panaikinimo, trečiadienį tik patvirtino darbo reglamentą, bet klausimo svarstyti nepradėjo. Darbiečio V. Gapšio prašymu, jo ir prokuroro informacijos išklausymas nukeltas į penktadienį.

Seimas ketvirtadienį subūrė dvi komisijas, kurios spręs, ar patenkinti Generalinės prokuratūros prašymą panaikinti Seimo narių Petro Gražulio ir Vytauto Gapšio teisinę neliečiamybę. Pats P. Gražulis tvirtina, kad jam metami įtarimai yra politinis susidorojimas prieš jį už kritiką prezidentei Daliai Grybauskaitei, konservatoriams ir žiniasklaidai. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti šių Seimo narių imunitetą.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį planuoja kreiptis į Seimą dėl parlamentarų Vytauto Gapšio ir Petro Gražulio imuniteto panaikinimo. Naikinti darbiečio V. Gapšio teisinę neliečiamybę prašoma, kad Vilniaus apygardos teismas toliau galėtų nagrinėti politinės korupcijos bylą. Politikas kaltinamas prekyba poveikiu ir kyšininkavimu vadinamojoje „MG Baltic“ korupcijos byloje.

Naujieji Seimo nariai jau formuoja ir skelbia savo komandas. Seimo narių padėjėjų sąraše matyti itin gerai pažįstamų pavardžių. Savo pagalbininkais naujieji parlamentarai įdarbina kitų politikų patarėjus, kolegas ir buvusius Seimo narius. Tarp jų – buvusio premjero Gedimino Kirkilo, Naglio Puteikio ir kitų pažįstamų politikų pavardės. Naujieji Seimo nariai jau skelbia savo komandų sudėtis. Sąrašuose matyti ir gerai žinomų pavardžių.

Generalinė prokuratūra pirmadienį kreipėsi į Seimą dėl politinės korupcijos byloje prekyba poveikiu ir kyšininkavimu kaltinamo parlamentaro „darbiečio“ Vytauto Gapšio neliečiamybės panaikinimo. Tai BNS patvirtino Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen atstovas Paulius Žeimys. „Seimo pirmininkė persiųs šį raštą visiems Seimo nariams susipažinimui.

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje politinės korupcijos byloje parodymus toliau tęs kyšių davimu politikams kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.  Parodymus verslininkas pradėjo duoti dar pavasarį. Anksčiau jis yra sakęs turintis apie 1000 lapų medžiagos, kurią ketina pasakyti per maždaug aštuonis posėdžius.

Ne visi kandidatai į Seimą gali pasigirti glėbiais turto. Dalis jų valdžios siekia tuščiomis kišenėmis ir su didžiulėmis skolomis, kurios kartais viršija ir 100 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt pateikia labiausiai įsiskolinusių kandidatų sąrašą, sudarytą pagal viešai prieinamus kandidatų finansinius duomenis ir turto deklaracijas. Iš 1754 asmenų, kandidatuojančių į Seimą, 29-ių skolos perkopia 10 tūkst. eurų.

Buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis sako, kad kaltinimai jam ėmus užslėptą kyšį iš koncerno „MG Baltic“ mainais už Vartojimo kredito įstatymo pataisas yra „laužti iš piršto“. Prokuratūra kaip kyšį traktuoja koncerno paramą jo įkurtai viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“. Duodamas parodymus teisme buvęs politikas ketvirtadienį teigė, kad „MG Baltic“ paramą institutui teikė nuo 2010-ųjų, o „MG Baltic Media“ 2015-aisiais skirti 8700 eurų buvo „paskutinė kada nors Taikomosios polit...

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teisme penktadienį nepavyko apklausti buvusio „Kauno tiltų“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičius, nes jis neatvyko į posėdį.  „Liudytojui du kartus buvo siųstas šaukimas, skambinta telefonu, (...) tačiau šaukimo įteikti nepavyko“, – sakė teisėja Nijolė Žimkienė. Prokuroras Justas Laucius taip pat tvirtino, kad jam nežinomos liudytojo neatvykimo priežastys.

Vilniaus apygardos teismui tęsiant „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, penktadienį prie liudytojų pakylos stojo buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.  Žemės ūkio ministrės pareigas V. Baltraitienė ėjo 2014–2016 metais. Darbo partijai politikė priklausė nuo 2003 iki 2017 metų, o Darbo partijos frakcijai Seime – nuo 2012 iki 2016 metų.

Vilniaus apygardos teisme koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje trečiadienį apklaustas viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus teigė, kad buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio palankus vertinimas buvo naudingas jo darbui. M. Katkus tvirtino, kad su verslininku jį siejo profesiniai santykiai. „R. Kurlianskis buvo vienas iš mano darbinių kontaktų“, – per apklausą sakė viešųjų ryšių specialistas. Anot jo, R. Kurlianskis buvo stambus tiekėjas, jo verslo partneris.

Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis trečiadienį teisme pareiškė, kad kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos projektu domėjosi daug Lietuvos ir užsienio įmonių. „Tas susidomėjimas buvo pakankamai didelis ir mes visiems tą informaciją teikdavome, nes jeigu būtų įvykęs tas pirkimas, tai jis būtų didžiulis, tarptautinis ir jame turbūt būtų dalyvavę daugybė įmonių“, – Vilniaus apygardos teisme sakė E. Skrodenis.

Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas pirmadienį teisme liudijo, kaip tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymu domėjosi kitos parlamentarės Irenos Degutienės pozicija dėl greituosius vartojimo kreditus reglamentuojančio įstatymo. Į teisėsaugos akiratį pateko 2015 metų įvykiai, kai tuo metu I. Degutienės patarėju dirbęs L. Kasčiūnas susitiko su verslininku, o vėliau jo prašymu nuvyko pas Seimo narę pasikalbėti apie parlamente svarstomas pataisas.

Aštrus ir tvirtas žodis bei griežta pozicija svarbiausiais šalies klausimais – turbūt už tokius prezidentavimo bruožus lietuviai prisimins pirmąją moterį Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Per 10 metų prezidentavimo šalies vadovė ne tik nevengė pastatyti į vietą prisidirbusių politikų, bet ir buvo kategoriškai nusiteikusi Lietuvai priešiškų valstybių atžvilgiu. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su garsiausiomis D. Grybauskaitės citatomis.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį atmetė prokuroro Justo Lauciaus prašymą suimti politinės korupcijos byloje teisiamą Raimondą Kurlianskį, pranešė advokatas. Teismas taip pat netenkino prokuroro prašymo buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui skirti namų areštą. „Teismas atmetė prokuroro prašymą sugriežtinti kardomąsias priemones“, – BNS sakė R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.

Liudyti prieš Vilniaus apygardos teismą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje trečiadienį stoja LNK vadovė Zita Sarakienė ir pardavimų vadovas Tomas Bartininkas. T. Bartininkas pirmadienį jau liudijo teisme, tačiau, kadangi posėdis buvo atviras, jis atsisakė aptarti bet kokias televizijos komercines paslaptis. Į kai kuriuos klausimus jis sakė galintis atsakyti raštu arba uždarame posėdyje.

Teismas tęsia „MG Baltic“ bylos kaltinamųjų slaptų pokalbių įrašų klausimą. Tačiau nepradėjus klausyti slaptų įrašų, vienas kaltinamųjų – Šarūnas Gustainis – pareiškė atsisakantis savo advokato paslaugų. Praėjusią savaitę pradėjus klausyti slaptai įrašytus kaltinamųjų pokalbius, tiek kaltinamieji, tiek jų advokatai piktinosi itin prasta įrašų kokybe ir stebėjosi negalintys suprasti net savo žodžių. Teismas spėjo perklausyti jau keturi pokalbių įrašus.

Prestižinį Vilniaus tarptautinį prancūzų licėjų puola utėlės. Mokinių tėvai skundžiasi, kad mokymo įstaigoje kraują siurbiančiais parazitais užsikrėtė kone visa pradinukų klasė. Ir labiausiai dėl savo atžalų bijančius gimdytojus piktina, kad utėlės licėjuje karaliauja jau ne pirmus metus, tačiau įstaiga neva nesiima jokių priemonių. Esą šiemet joje nebeliko net ir visuomenės sveikatos priežiūros specialisto.

Po trijų savaičių pertraukos kaltinamieji „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje grįžo į Vilniaus apygardos teismą. Teismas nepaisė kaltinamųjų advokatų prašymo teisėjų kolegijai nusišalinti ir tęsia bylos nagrinėjimą, klausydamiesi slapta padarytų kaltinamųjų pokalbių įrašų. Kaltinamiesiems atstovaujantys advokatai buvo nepatenkinti teismo sprendimu bylos pradžioje apklausti ne liudytojus, o peržiūrėti slapta užfiksuotus vaizdo įrašus.

Vilniaus apygardos teisme tęsiamas „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimas ir liudijimų maratonas. Liudyti prieš teismą stojo kyšininkavimu ir prekyba poveikiu kaltinamas buvęs parlamentaras ir Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys. Savaitės pradžioje savo liudijimus pateikė buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, eksliberalas Eligijus Masiulis, „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos advokatai. Kaltinimus atmeta (Papildyta 9:14 val.

Besitęsiant „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimui teisme, kyšininkavimu ir prekyba poveikiu kaltinamas buvęs parlamentaras ir Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys prisipažino ne kartą bendravęs su buvusiu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu. Šis apie judviejų ryši pasakoja išsamiau. Liudydamas teisme, V. Gapšys ketvirtadienį pasakojo ne kartą bendravęs su R. Kurlianskiu įvairiais klausimais.

Darbo partijai politinės korupcijos byloje atstovaujantis advokatas sako, kad buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys neturėjo jokių įgaliojimų veikti partijos vardu, o pati partija kalta neprisipažįsta. Darbo partija kaltinama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Prokurorai teigia, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis davė daugiau kaip 27 tūkst. eurų vertės kyšius buvusiam Seimo nariui V. Gapšiui.

Nepaisant to, kad parašu patvirtino suprantantys, už ką yra kaltinami, „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos dalyviai penktadienį teisme piktinosi, kad kaltinimai jiems neaiškūs ir primena „pasakų jūrą“ ar „tikrais faktais paremtą romaną“. Vis dėlto teismas trijų kaltinamųjų prašymo grąžinti bylą prokuratūrai nepaisė.

Vilniaus apygardos teismas nepaisė kaltinamųjų „MG Baltic“ byloje prašymo nušalinti teisėjų kolegiją arba valstybės kaltinimą byloje palaikantį prokurorą Justą Laucių nuo bylos. Savo ruožtu kaltinamuosius ginantys advokatai teismo prašo bylą grąžinti į prokuratūrą, kadangi mato trūkumų kaltinamajame akte. Bylos nagrinėjimą teismas tęs nepakitusia sudėtimi. Kitas teismo posėdis numatomas rugpjūčio 21 dieną.

LNK televiziją ir portalą alfa.lt valdęs koncernas „MG Baltic“ siekė daryti įtaką politikams, siekdamas kuo didesnių viešinimo projektų lėšų, rodo teismui perduota politinės korupcijos byla. Ją aprašo naujienų portalas delfi.lt.

Kūno kalba – tarsi atversta knyga atskleidžia tikrąsias žmogaus emocijas. Teisme pradėjus nagrinėti „MG Baltic“ bylą, keturi kaltinamieji nusispalvino skirtingomis emocijomis ir stebėtojui iš šalies tapo įdomiu reginiu. Kūno kalbos specialistė portalui tv3.lt išanalizavo, kaip jautėsi ir kaip vienas su kitu bendravo politinės korupcijos bylos dalyviai.

Penktadienį Vilniaus administracinis teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, kuriame kaltinimai pareikšti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims. Byloje tęsiasi trukdžiai, mat dalis kaltinamųjų prašo nušalinti arba teisėjų tarybą, arba prokurorą. Ketvirtadienį pradėtas bylos nagrinėjimas atidėtas, nes posėdyje nepasirodė vienas kaltinamųjų – Gintaras Steponavičius.

Dešimt su puse metų – tiek laiko nuo pirmųjų kratų iki neskundžiamos teismo nutarties truko Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla. Amžiaus bylos pavadinimą įgavusi „MG Baltic“ politinės korupcijos byla teismą pasiekė tik ketvirtadienį, bet jau pirmasis posėdis nukeltas dėl nepasirodžiusio kaltinamojo. Teisininkai nesutaria, ar bylos svarstymas užtruks ištisą dešimtmetį, bet pripažįsta, kad verdikto teks ilgokai palaukti.

Prekyba poveikiu ir kyšininkavimu bene didžiausioje politinės korupcijos byloje Lietuvoje kaltinamas buvęs parlamentaras ir Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys tokius kaltinimas kategoriškai atmeta. Jis tikina, kad Darbo partija su koncernu „MG Baltic“ jokių susitarimų neturėjo, o jo bendravimas su tuometiniu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu – ne nusikaltimas.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atsiverčia didžiausios politinės korupcijos bylą nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Joje kaltinimai pateikti penkiems fiziniams asmenims ir trims juridiniams. Tačiau posėdį teko nukelti į penktadienį, mat vienas kaltinamųjų nepasirodė.

Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis savo užrašuose kruopščiai fiksuodavo, kiek kuriam politikui atseikėjo eurų, o kiek – alkoholio. Užrašuose minimi ir šiuo metu politinės korupcijos byloje kaltinami politikai, ir mįslingas „Skvernas“. Portalas Delfi skelbia pareigūnų rastų R. Kurlianskio rankraščių fragmentus, kuriuose verslininkas inicialais pažymėdavo kyšių sulaukusius politikus ir koncerną dominančius Seime svarstomus įstatymus.