vyriausybė

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad artimiausiu metu pokyčių Ministrų kabinete nenusimato. A. Kubiliaus pasiteiravus, ar per jo antradienio susitikimą su Prezidente Dalia Grybauskaite kalbėta apie galimus Vyriausybės pasikeitimus, Premjeras tai paneigė. „Ne, neaptarėme, nes tokių nenumatome", - kalbėjo A. Kubilius. Dabartinę Vyriausybę sudaro 14 ministrų. A. Kubiliaus vadovaujamoje vadinamoje Permainų Vyriausybėje yra pasikeitę penki ministrai.

Penktadienį ir šį savaitgalį Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius paaukojo pramogoms Estijoje. Pas kaimynus premjeras išsiruošė su žmona Rasa, o lauktuvių įsidėjo lietuviško ekologiško vyno butelį ir saldainių dėžutę. Premjero kortežas paskutinę darbo savaitės dieną per Latviją nurūko į Estijos ministrų kabineto vadovo Andruso Ansipo gimtąjį miestą Tartu. Čia buvo suplanuotas A.Kubiliaus, A.Ansipo ir Latvijos Vyriausybės vadovo Valdžio Dombrovskio darbo susitikimas.

Vyriausybė ketina imtis iki šiol nematytos esminės valstybės turto valdymo reformos: pagal Švedijos, Suomijos ir kitų valstybių pavyzdžius siūloma sukurti bendrovę, kuriai ketinama perduoti visų valstybinių įmonių valdymą, skelbia lrt. Atsargiai į reformą žiūri kai kurios ministerijos ir valstybinės įmonės, tačiau pažangesniam turto valdymui pritaria prezidentė. Tuo labiau, kad nebaigtos kai kurios pradėtos reformos. Valstybė Lietuvoje valdo daugiausiai turto ir yra didžiausias darbdavys.

Sklando liūdni gandai, neva mūsų šalyje pilna bedarbių, bet tiesa yra kitokia: bedarbių Lietuvoje apskritai nėra. Yra tik žmonės, bandantys prisidengti neapsakomu Vyriausybės gerumu ir išpešti pašalpą. Toje šimtatūkstantinėje bedarbių armijoje beveik visi ką nors dirba. Ėjimai į talką pas kaimynus, grybavimas, uogavimas. Visi ką nors dirba, bet įžūliai bando gauti valstybės grašius.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad dėl Lietuvą nusiaubusio škvalo būtų nutraukęs atostogas tik tuo atveju, jeigu vyriausybė būtų rengusi neeilinius pasitarimus. A. Kubilius teigia, kad jam rūpėjo gamtos stichijos sukeltos problemos, o jo sugrįžimo iš atostogų klausimas per daug sureikšminamas.

Lietuvos Vyriausybė paprašė bankų „Barclays Capital“, „HSBC Holdings“ ir „Royal Bank of Scotland Group“ suorganizuoti susitikimų su Europos obligacijų investuotojais, skelbia du gerai informuoti šaltiniai.

Šiandien trisdešimt projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyvių pradeda savaitės praktiką Vyriausybės institucijose. Jų laukia susitikimai su Premjeru Andriumi Kubiliumi, ministrais, dalyvavimas Vyriausybės posėdžiuose, įvairiuose susitikimuose. Moksleiviai galės stebėti šių institucijų veiklą bei kasdienį darbą. „Džiaugiuosi Vyriausybės posėdžių salėje ministrų vietose matydamas tiek jaunų gabių žmonių, kurie neabejingi ir domisi, kaip valdoma valstybė.

Seimas valdančiosios koalicijos pastangomis birželį priėmė naujos redakcijos vyriausybės įstatymą. Ministrų kabinetui naujasis dokumentas labai palengvins darbą, mat nuo rinkėjų bus daug lengviau nuslėpti, ar vykdomi vyriausybės programoje išdėstyti pažadai. Kol kas įstatymas realiai dar neveikia, todėl lengva nustatyti, kad dauguma pažadų iki šiol neištesėti. Naujos redakcijos įstatymas padės vyriausybei geriau slėpti, vykdo ji duotus pažadus ar ne.

Neseniai oficialioje statistikoje pasidžiaugta, kad metų viduryje į bankus sunešta rekordinė indėlių suma. Tačiau, kokia nauda iš tokio taupymo, jei nuo vartojimo rinkoje atitraukiami pinigai neįliejami į šalies ekonomiką, o toliau išvežami į užsienį. Antrąjį šių metų ketvirtį fiziniai ir juridiniai asmenys sukaupė papildomai 1,6 milijardo litų indėlių, bet didieji bankai išsiuntė pagrindiniams bankams dar daugiau – 2,2 milijardo litų, toliau mažindami paskolų portfelį.

Ginklai be šovinių, uždarytos ambasados, basi policininkai, prasiskolinusios ligoninės. Tokią ateitį regi ministerijos, jeigu kitąmet negalės išleisti daugiau, rašo "Lietuvos rytas". Pradėjusios planuoti kitų metų išlaidas ministerijos pageidavo iš viso 4 mlrd. litų daugiau negu šiemet. Tada Finansų ministerija nurodė iki šios savaitės pradžios pateikti realius planus – 2011-ųjų išlaidos neturinčios viršyti šiųmetinių.

Vyriausybės atstovai sako sulaukiantys įvairių gyventojų siūlymų, kaip kovoti su kontrabanda ir nelegalių prekių pardavimu. Prieš mėnesį pradėję pirmąsias viešąsias konsultacijas su gyventojais internetu, Vyriausybės darbuotojai sako sulaukę laiškų, į kuriuos žada atsižvelgti priimdami sprendimus kovojant su korupcija.

Iki rugsėjo mėnesio Vyriausybei pavedus Ūkio ir Finansų ministerijoms parengti Strateginių valstybės valdymo įmonių veiklos efektyvumo didinimo planą, patirties bus semiamasi iš švedų. Ūkio ministerija dėl konsultacijų susitarė su žinoma tarptautine konsultacine kompanija „Detter & Co", kuri specializuojasi valstybės valdomo komercinio turto srityje.

Apkarpiusi pensijas ir išmokas motinoms, Vyriausybė surado dar vieną galimybę sutaupyti labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Senatvės ar ligų tarp keturių sienų įkalinti ir ne mažiau nei iš 700 litų besiverčiantys varguoliai privalės susimokėti už juos namuose aplankančių socialinių darbuotojų paslaugas. Iki šiol už jas atsilyginti reikėjo tiems, kurių pajamos viršydavo 1050 litų ribą. Panevėžio socialinių paslaugų centro taikomas valandos įkainis siekia 7,28 lito.

Partijos net ir sunkmečiu gali džiaugtis privilegijomis – joms ne tik skiriami milijonai iš valstybės biudžeto, bet ir dykai duodamos geriausios patalpos didmiesčių centruose, kurias savivaldybės galėtų sėkmingai nuomoti. Tik visuomenės interesus ginančioms organizacijoms kažkodėl tenka nueiti kryžiaus kelius, kol joms patalpos bent išnuomojamos.

Kodėl verslas taupo labiau nei valstybė? Kodėl algos valstybiniame sektoriuje mažėja lėčiau nei privačiame? Apie tai „Balsas.lt“ studijoje diskutavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma ir Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys.

Kodėl pirmokai skaičiuoja geriau už A.Kubilių? Todėl, kad pirmokai žino, kaip dirba (jei dar dirba) ir kiek uždirba jų tėveliai. Premjeras A.Kubilius, pareikšdamas, kad praėjusiais metais medikų ir pedagogų atlyginimai išliko nepakitę, praleido eilinę progą patylėti – nebemeluoti, nebekiršinti tarpusavyje visuomenės sluoksnių. Niekas jau nebesistebi realybės nebeatitinkančiais premjero pareiškimais.

Taupusis premjeras Andrius Kubilius greičiausiai yra ne tik dviračių, bet ir grožio konkursų gerbėjas. Mat būtent tokiems renginiams Vyriausybė, pasirodo, randa pinigų subliūškusioje savo kišenėje. Per vienas paskutinių Vyriausybės rezervo fondo dalybų bene didžiausias kąsnis buvo atriektas moterų grožio konkursui „Mrs. Universe". Šio renginio išlaidoms iš dalies padengti buvo atseikėta net 63 tūkst.

Sąskaitos už komunalines paslaugas, pabrangę maisto produktai, sumažėjusios pensijos – dalykai, dėl kurių retkarčiais pabamba pensininkai, tai kasdienybė. Tačiau yra tokių žmonių, kurie sugeba ne tik užsitikrinti stabilų gyvenimą, bet ir atrasti lėšų pramogoms. Tokia yra tauragiškių Stasės ir Petro Pocių šeima. Žmonės, kurie mane pasitiko šalia spalvoto namelio, visiškai kitokios asmenybės, jie į gyvenimą žvelgia su optimizmu.

Paskelbti Pasaulio banko analizės duomenys apie šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje iliustruoja, kad valdžios politika didinti mokesčius vis labiau stumia verslą į šešėlį, o konservatorių vadovaujama Vyriausybė ir toliau stengiasi to nepastebėti. Banko duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje sudaro kone trečdalį šalies bendrojo vidaus produkto. „Jeigu Lietuvos BVP yra apie 100 milijardų litų, šešėlyje yra apie 30 milijardų.

Vyriausybė trečiadienį vykusiame posėdyje nusprendė statyti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Pagrindiniu terminalo statybos instrumentu pasirinkta valstybinė įmonė „Klaipėdos nafta“. Numatoma, kad terminalo pajėgumas bus iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus. „Šis sprendimas yra svarbus, bet ne vienintelis žingsnis realizuojant Vyriausybės strategiją siekti visavertės energetinės nepriklausomybės“. - pažymėjo Premjeras Andrius Kubilius.

Vyriausybė pritarė teisingumo ministro siūlymui įtvirtinti lankstesnį peticijų teikimo ir nagrinėjimo mechanizmą, kuris leis piliečiams paprasčiau teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo keitimo, užtikrins skaidresnę teisėkūrą bei sutaupys biudžeto lėšų. Peticijas galės teikti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, įskaitant įvairias visuomenines organizacijas. Dabartinė peticijų teikimo tvarka yra gana nelanksti, formali ir ribota.

LiCS ir TPP sužadėtuvės: kartu tam, kad pasitiktų politinio gyvenimo saulėlydį Šeimyninis gyvenimas - gyvenime ir politikoje reiškia įvairių rūpesčių dalijimąsi pusiau. Neretai per gyvenimą eiti lengviau dviese. Regis, taip nusprendė ir Liberalų ir centro sąjunga bei Tautos prisikėlimo partija. Tačiau neretai būna, kad žvelgiant į du besijungiančius polius, gyvenime ir politikoje neapleidžia jausmas, kad ši sąjunga vienaip ar kitaip žlugs.

Nors Vyriausybė paskelbė puse milijardo viršijusi pirmojo pusmečio biudžeto įplaukų planą, pagrindo džiaugtis šalies finansiniu pagerėjimu nėra – šiems metams susiplanuota beveik pusantro milijardo litų mažiau, nei faktiškai gauta praėjusiais metais. Iždo įplaukos realiai toliau krenta. Nepaisant dešimtadaliu padidinto PVM tarifo, šį pusmetį gauta dar mažiau įplaukų, nei skaudžiausiu praėjusių metų ekonominiu juodmečiu.

Kovoti su biurokratija turėjusi Saulėlydžio komisija pati subiurokratėjo ir geriausia, ką galėtų dabar padaryti – sumažinti pati save. Tai padaryti siūlo aktyviausi komisijos interneto tinklalapio lankytojai. Didelės prasmės savo darbe neįžvelgia ir kai kurie Saulėlydžio komisijos nariai.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė prašo Vyriausybę ir jai pavaldžias institucijas nepriimti naujų gyvulininkystę ir paukštininkystę reguliuojančių teisės aktų , kol savo darbo nebaigs šiais klausimais planuojama steigti darbo grupė Seime.

Vyriausybė, matydama beviltiškus savo populiarumo reitingus, nė nebesistengia nors kiek taisyti įvaizdžio. Dabar vienintelis jos tikslas – rasti šiltus postus visiems saviškiams. Trečiadienį ministrų kabinetas priims sprendimą įdarbinti ir 8 buvusius politinio pasitikėjimo apskričių viršininkus.

Įvertinusi kitų metų finansines galimybes, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo metus ilgiau nei planuota kariams mokėti sumažintą atlyginimą ir kompensacijas už maitinimą. Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad pernai priimtas sprendimas sumažinti karių savanorių atlyginimus liks galioti ir kitąmet. Iki kitų metų pabaigos planuojama pratęsti ir kompensacijų už maitinimą sumažinimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė leidžia suprasti, kad premjeras Andrius Kubilius ir toliau gali tikėtis jos paramos – galbūt net iki Seimo kadencijos pabaigos. Taip pat išsitaria, jog – priešingai nei prezidentas Valdas Adamkus – nesijaučia vieniša. Aiškindama pasikeitusią užsienio politiką,  praeitį ji siūlo pamiršti ir žiūrėti vien į priekį – esą, taip elgiasi tiek mūsų kaimynai, tiek JAV ir Rusija.

Pastaruoju metu ūkio ministras kartu su ministru pirmininku pradėjo naują propagandinę kampaniją. Šį kartą puolamos neva neefektyviai ir neskaidriai  dirbančios valstybės valdomos įmonės. Bandoma pasiremti pavyzdžiais iš šiaurės šalių, kur valstybės valdomos įmonės sukuria žymiai didesnę BVP dalį. Ir tai daro konservatoriai, kurių rankomis privatizuotos pačios efektyviausios Lietuvos įmonės ( Mažeikių nafta, Lietuvos telekomas ir kt.

Vyriausybė, siekdama įtraukti visuomenę į visiems svarbių sprendimų priėmimo procesą, skelbia viešąsias konsultacijas aktualiais klausimais. Pirmoji viešoji konsultacija bus skirta kovai su kontrabanda, smukdančiai šalies įmonių konkurencingumą, neleidžiančiai surinkti biudžeto lėšų ir neigiamai veikiančiai visų mūsų gerovę.

Jeigu ir toliau valdantieji vykdys tokią ekonomikos politiką, kokia yra šiuo metu, ir nesiims jokių skatinimo veiksmų, tikėtina, kad ateityje nebus kam mokėti pensijas, dirbančių žmonių skaičius bus mažesnis už pensininkų. Pasak Margionių kaimo Varėnos rajone seniūno Vinco Kvaraciejaus, pensininkai kol kas iš bado dar nenumirė, bet gyvenimas sunkus.

Vyriausybė pritarė nutarimų projektams, kuriais Garantinio fondo ir Vaikų išlaikymo fondo administravimo funkcijos būtų atskirtos, o Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracinės funkcijos būtų padalytos tarp Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijų.

Europos Komisija (EK) Latvijai davė leidimą padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ribą, nuo kurios ekonominę veiklą vykdantys asmenys privalo mokėti šį mokestį. Mėnesio pradžioje EK, atsižvelgdama į Latvijos Vyriausybės prašymą, leido šią ribą padidinti iki 172 tūkst. Lt (50 tūkst. Eurų). Komisija pabrėžė, kad tokios priemonės turėtų paskatinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą Latvijoje.

„Prabėgo metai, kuriuos įvardinčiau labai įvairiai, jie buvo visokie, tokie, kokie buvo kiekvienam Lietuvos žmogui – ir skausmingi, ir sunkūs, ir teikiantys optimizmo. Visokie, taigi ir man jie buvo visokie“, – pirmadienį spaudos konferencijoje ištarė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apibendrindama pirmuosius savo darbo metus ji žeria priekaištus valstybinėms institucijoms, kai kurioms ministerijoms, teismams, užsimena susidūrusi netgi su nusikaltėliais.

Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą iš daugiau nei tūkstančio apklaustų respondentų teigiamai vertina tik 2 žmonės, arba 0,2 proc. visų savo nuomonę išsakiusių Lietuvos gyventojų. Greičiau teigiamai A. Kubiliaus ir jo ministrų darbą sakė vertiną 8,6 proc., greičiau neigiamai – 41,6 proc., neigiamai  – 41,8 proc. Dar 7,8 proc. apklaustųjų į klausimą arba neatsakė, arba nežinojo, kaip atsakyti.

Vyriausybė rengiasi pensininkų ir motinų antplūdžiui į teismus dėl nuo šių metų sausio nukarpytų pensijų ir motinystės išmokų. Vakar Ministrų kabinetas nutarė, kad valstybei tokiose bylose turėtų atstovauti institucijos, kurios priėmė sprendimus mokėti ar moka atitinkamas išmokas. Skundų daugėja Šių metų balandį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad dirbantiems pensininkams pensijos negali būti mažinamos labiau nei kitiems vien dėl to, kad jie dirba.

Valstybei teismuose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo atstovaus valstybės institucijos, kurios priima sprendimus mokėti ar išmoka atitinkamas socialines išmokas ar darbo užmokestį, išskyrus atvejus, kai socialines išmokas skiria ir išmoka savivaldybių administracijos iš valstybės biudžeto lėšų.

Seimas penktadienį patvirtino naują motinystės (tėvystės) išmokų tvarką, kuri leis rinktis vienų arba dvejų metų trukmės motinystės atostogas. Parlamento priimtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos taip pat nustatė maksimalias išmokų "lubas". Už šias pataisas penktadienį balsavo 57 Seimo nariai, prieš - 33, susilaikė 15 parlamentarų.

Naujų mokesčių architektas Tėvynės sąjungos lyderis premjeras Andrius Kubilius, atrodo, nepastebi, kad verslas jau pasislėpė šešėlyje, o gyventojai masiškai emigruoja iš Lietuvos. Per pusantrų Tėvynės sąjungos ir jos partnerių valdymo metų verslas tiek subliuško, kad vos ne vos alsuoja. Per tą laiką iš šalies emigravo apie 100 tūkstančių žmonių. Lietuva taip giliai smigo žemyn, kaip niekada iki šiol. Pabrangęs šildymas ir elektros energija itin skaudžiai smogė gyventojams praėjusią žiemą.

Susirūpinęs dėl Seimui pateiktų socialinių įstatymų pataisų Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius teigia, kad valdantieji jaučiasi tarsi dievai - ką nori, tą trumpina, ką nori, tą pailgina. "Panašu, kad valdantieji jaučiasi tarsi dievai, ką nori, tą trumpina, ką nori, pailgina, pamažina ar padidina, nekreipdami dėmesio į neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės įsitikinimu, Vyriausybės parengtos kovos su korupcija priemonės yra "popierinės" ir jų nepakanka. Tą pripažįsta ir Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, pasak kurio, tokios pastabos nėra kritika Ministrų kabinetui.

Vėl ketinanti mažinti motinystės pašalpas, ilginti pensinį amžių, Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė tęsia Lietuvos žlugdymo politiką, mano Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius. Ekspremjero teigimu, atimdami iš jaunų šeimų ir pagyvenusių žmonių pasitikėjimą valstybės socialine sistema valdantieji naikina tautą, skatina naują emigracijos bangą ir gimstamumo nuosmukį.

Vyriausybė atmetė siūlymą nuo kitų metų taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui, karštam vandeniui, knygoms, spaudai, visuomeniniam transportui, viešbučiams, šviežiai mėsai ir žuviai, gyvenamųjų namų statybai ir renovacijai. Dėl lengvatinio 10 proc. PVM tarifo taikymo devynioms prekių ir paslaugų grupėms, kaip siūloma Seime, metiniai valstybės biudžeto pajamų netekimai sudarytų apie 428 mln. litų.

Vyriausybė sutinko į renovacijos programą įtraukti individualius namus, statytus iki 1993 m. ir aukštųjų bei aukštesniųjų mokyklų bendrabučius, kurį laiką kompensuoti iki 100 proc. išlaidų už projektų rengimą. Tačiau siūlymui taikyti gyventojų pajamų bei planuojamo nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas pirmadienį posėdžiavę ministrai nepritarė.

Vyriausybė, įvertinusi itin ženklius galimus valstybės biudžeto pajamų netekimus ir tai, kad vartotojai vis tiek nepajus tiesioginės naudos bei atsižvelgusi į galimus konkurencinių sąlygų iškraipymus, nepritarė projektui, kuriuo buvo siūloma devynioms prekių ir paslaugų grupėms nuo 2011 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 10 procentų PVM tarifą. Dėl lengvatinio 10 proc.

Pirmadienį Vyriausybės posėdyje priimtas nutarimas, kuriuo patvirtinti kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos pakeitimai. Šiuo teisės aktu siekiama tobulinti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, didinti paciento galimybes rinktis bei racionaliau naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas. Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija nuosekliai siekia mažinti ne tik PSDF biudžeto išlaidas, bet ir pacientų priemokas už kompensuojamus vaistus.

Biudžeto išlaikytiniai mušasi į krūtinę svariai prisidedantys prie taupymo. Bet privatus sektorius, kurio algos mąžta kone kas mėnesį, jiems tikrai neturi už ką dėkoti. Valdančiųjų valia Seime jau įregistruotas įstatymo projektas šiukštu nesikabinėti prie valstybės politikų, tarnautojų, teisėjų atlyginimų.

Šiandien Vyriausybės posėdyje planuojama tvirtinti Vyriausybės išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymo projekto, parengto dar šį pavasarį. Neigiama išvada sustabdytų žaliosios energetikos plėtrą šalyje ir šiemet suplanuotas apie 500 mln. Lt investicijas, teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. AIE įstatymas buvo pradėtas rengti dar praėjusių metų pradžioje.

Lietuvos gyventojai ir toliau nepasitiki premjero darbu. Vyriausybės reitingai - ypač maži. Tik maždaug kas dešimtas mūsų šalies pilietis mano, jog dabartinė vyriausybė dirba gerai, o teigiamai konservatorių vadovaujamo ministrų kabineto sprendimus vertina tik  0,8 proc. tautiečių. Apie penktadalis gyventojų norėtų, kad dabartinį ministrą pirmininką Andrių Kubilių pakeistų jo partijos kolegė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, rašo portalas delfi.