vyriausybė

Maisto kainų pasiutpolkė pagaliau sudomino ir politikus. Tik šie tvirtina nieko negalintys padaryti – tikina, kad brangsta žaliavos arba baksnoja į priežiūros institucijas. Šios tyli. O kainos toliau kyla pačios, be kaltininkų. Premjeras karpo ausimis (Papildyta) Neregėtas maisto kainas kelias dienas linksniavo kone visa Lietuva – apie tai kalbėta ir naujienų agentūroje Elta Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo surengtoje diskusijoje.

Valstybės kontrolei parengus ataskaitas, kuriose  įvardijama daug praėjusių metų biudžeto eikvojimo ir ekonominės politikos trūkumų, valdantieji jų komentuoti neskuba, o opozicija savotiškai triumfuoja, įrodinėdama, kad viskas nutiko taip, kaip ji ir sakė.

Premjeras Andrius Kubilius teigia pritariąs siūlymui viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius. Tai reglamentuojantį Kainų įstatymo papildymo projektą trečiadienį Seime įregistravo parlamentaras Saulius Stoma. „Panašią idėją mes jau prieš porą metų esame svarstę ir tikrai manau, kad tai būtų visai nebloga idėja“, - ketvirtadienio rytą „Žinių radijuje“ sakė Premjeras. Jis siūlė įvertinti, kaip tai galėtų būti realizuota.

Maždaug 500 litų, mokamų už šildymą, sutaupytų kiekvienas namų ūkis, jeigu valstybė sutaupytų 3–4 mlrd. litų, kuriuos kasmet sumoka už energetinių resursų importą iš Rytų, teigia energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Kaip pasiekti šį ir kitus Lietuvai svarbius energetikos tikslus, yra numatyta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė. Strategija dar bus tvirtinama Seime.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad verslą prižiūrinčių institucijų veikla neoptimizuojama taip sklandžiai, kaip buvo tikėtasi, tačiau aktyviai dirbama siekiant, kad visos institucijos kuo greičiau pradėtų vykdyti koordinuotą bendrą veiklą ir taptų realiais verslo pagalbininkais. „Kad šie pokyčiai vyktų operatyviau, o verslas greičiau pajustų šių pagerinimų rezultatą, šiandien (trečiadienį. - ELTA) Vyriausybė pasitarime pritarė papildomų priemonių įgyvendinimui.

Ukrainos vyriausybėje uždrausti trumpi sijonai, ryškiai dažytos lūpos ir bateliai plonais aukštais kulniukais. Čia įsigaliojo naujos rengimosi taisyklės, kurias priėmė vyriausybė. Naujosiose taisyklėse detaliai nurodyta, kad moterų rūbai, pavyzdžiui, neturėtų būti marginti „gėlytėmis“ ar „taškeliais“, piešiniais ar tekstais. Be to, valdžios koridoriuose draudžiama vaikščioti rūbais iš permatomo audinio arba jaudinančiomis iškirptėmis.

Premjerui Andriui Kubiliui skėsčiojant rankomis, kad maisto kainoms augti nemato objektyvių priežasčių, grupė Seimo narių inicijavo Kainų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti maisto produktų antkainius. Projekte numatyta, kad maisto produktais vidaus rinkoje prekiaujančios įmonės negali imti jokio kito mokesčio, išskyrus prekybos antkainį. O šis didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 proc., mažmeninėje – nei 25 proc. iš gamintojo įsigyto produkto kainos.

Pernai, kai visi Lietuvos piliečiai veržėsi diržus, Seime atsirado net 5 nauji milijonieriai. Tai rodo specialiame „Valstybės žinių“ leidinyje paskelbtos 2009 m. turto ir pajamų deklaracijos. Iš viso Parlamente pernai dirbo 39 milijonieriai, Vyriausybėje – 4. Turtingiausiu Seimo nariu tituluojamas jokiai partijai nepriklausantis Valdemaras Valkiūnas. Pernai bendra jo turto ir piniginių lėšų suma buvo 36,34 mln. litų. Beje, šio parlamentaro verslas – ne Lietuvoje.

Krikščionių partija smerkia Premjero Andriaus Kubiliaus ketinimus šalies finansų valdymo problemas spręsti piliečių sveikatos apsaugos ir švietimo sąskaita. Partijos pirmininko Gedimino Vagnoriaus teigimu, nuo tiesioginių pareigų nusišalinęs Vyriausybės vadovas akivaizdžiai nepajėgia spręsti valstybės iždo pajamų atkūrimo ir racionalaus naudojimo klausimų.

Vyriausybė trečiadienį iš Rezervo fondo 101,8 tūkst. Lt žada skirti Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko laidotuvių išlaidoms padengti. Tokios sumos, suskaičiavusi išlaidas laidotuvių aptarnavimui, apsaugai, transportui, svečių priėmimui ir kitoms reikmėms paprašė Prezidentūra. Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentas A. M. Brazauskas po ilgos ir sunkios ligos mirė birželio 26-ąją.

Krikščionių partijos frakcija Seime piktinasi aukščiausių šalies pareigūnų veidmainystėmis raginant bendrapiliečius susiveržti diržus, kai patys tuo metu negaili biudžeto lėšų savo pavaldinių priedams ir abejotinų konsultantų paslaugoms apmokėti.

Trečiadienį, rugsėjo 29-ąją, Vyriausybėje numatoma priimti nutarimą, kuriuo velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko laidotuvių išlaidoms padengti būtų skirta 101,8 tūkst. Lt. Šie pinigai būtų paimti iš Vyriausybės rezervo fondo. Finansų ministerijos parengtame projekte numatoma, kad tokia suma būtų skiriama gavus Lietuvos prezidento kanceliarijos prašymą. Pagal tą patį nutarimą kitų Lietuvai nusipelniusių žmonių laidojimo išlaidoms būtų skirta daugiau kaip 50 tūkst. Lt. Balsas.

Vienydamiesi su Europos profesinėmis sąjungomis rugsėjį Briuselyje rengiamoje tarptautinėje protesto demonstracijoje – „Gana skurdinti žmones! Svarbiausia – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas!“ Lietuvos profesinių sąjungų nacionaliniai centrai trečiadienį sostinėje ir šalies regionuose rengia pritariamąsias akcijas.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad kitų metų šalies Lietuvos biudžeto deficitas sudarys apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot premjero, „kitų metų biudžetas bus taupus ir nepaliksiantis ateities kartoms nepakeliamų skolų.“ „Deficitas – tiek, kiek ir skelbėme, – apie 6 proc., galbūt net ir mažiau. Tai būtų mūsų tikslas“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas. A. Kubilius pabrėžė, kad deficitas – nesavitikslis dalykas.

ES šalių atstovai pradeda svarstyti prieštaringą planą milijardinėmis piniginėmis baudomis bausti šalis, kurių vyriausybės nesiima būtinų taupymo priemonių. Tačiau gali būti, kad pažangos bus pasiekta tik minimalios, nes reformas aptariančiai grupei sunkiai sekasi mažinti aštrius nuomonių skirtumus, o jau poryt laukia ir nauja protestų banga.

Pavasarį pradėjusi pirmąjį išvykų turą „Už protingą Lietuvą“, Krikščionių partija aplankė pusę šalies miestų ir rajonų ir per trumpą laikotarpį narių gretas padidino 4 kartus. Per du mėnesius į partiją įstojo 4,5 tūkstančiai naujų narių, bendras skaičius jau pasiekė 6000. Per rugpjūtį į partiją naujai įstojo 2 tūkstančiai žmonių, kurių dauguma ankščiau nepriklausė jokioms partijoms.

Ne kartą tvirtinau, kad dabartinės Vyriausybės veikla yra Lietuvos valstybės nelaimė. Deja, tokiam nemokšiškam valstybės valdymui atrišo rankas ir bedantė, nesolidi, tarpusavyje kovojanti Seimo opozicija. Taip teigiu matydamas bergždžias opozicijos pastangas, dažniausiai panašias į viešųjų ryšių spektaklius, norint tiesmukiškai priminti rinkėjams apie save, o kartu ir pažeminti tas politines jėgas, kurios galėtų padėti veikti opozicijai ir už Seimo sienų.

Per penkerius metus Vyriausybė įsipareigojo 210 mln. litų skirti ne savo šalies verslo ir mokslo bendradarbiavimui skatinti, o užsienio informacinių technologijų milžinui, kurio veikla Lietuvoje slepiama nuo visuomenės. Praėjusią savaitę premjeras Andrius Kubilius džiūgavo, kad tarptautinė informacinių technologijų milžinė kompanija IBM su mūsų Vyriausybe pasirašė unikalią sutartį dėl bendro mokslinių tyrimų centro įkūrimo Lietuvoje.

Trečiadienį Lietuvos vidaus reikalų sistemos (VRS) respublikinės profesinės sąjungos pradėjo mėnesį truksiančią bado akciją prie Seimo. Akcija prasidėjo protesto mitingu prie Vyriausybės rūmų. Protestuotojai reikalauja sugrąžinti nuo rugpjūčio 1–osios sumažintas ligos pašalpas, parengti apkarpytų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą ir sėsti prie derybų stalo dėl 2011 m. biudžeto, kad policijai būtų skiriama tiek lėšų, kiek reikia viešajam saugumui užtikrinti.

Prieš dirbtinį ir nusikalstamą maisto kainų didinimą – valdžia bejėgė. Praėjusią savaitę dar bandė tautai suvaidinti spektaklį, kaip labai pergyvena dėl didėjančių kainų, pakilnojo savo kumštelius, nereikšmingai pabaksnojo piršteliais į dangų. Ir viskas. Ašarojantys premjeras A.Kubilius, žemės ūkio ministras K.Starkevičius vos ne viešai prisipažino, kad nieko nebegali. Įgaliojo tuo reikalu užsiimti Konkurencijos tarybą.

Vyriausybė nepritarė Seime įregistruotoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisomis, kuriomis siūloma įteisinti stiprių alkoholinių gėrimų gamybą kaimo turizmo sodybose. Neigiamai pasisakė devyni ministrai. Atsisakymas legalizuoti naminukę grindžiamas tuo, kad alkoholio suvartojimo vienam gyventojui mastai išlieka dideli, prasta alkoholio vartojimo kultūra visuomenėje.

Trečiadienį vyriausybės posėdyje nutarta nepritarti visuotiniam piliečių turto deklaravimui. Finansų ministrė I. Šimonytė posėdyje nurodė, kad šio proceso administravimo išlaidos būtų per didelės, atsižvelgiant į tą informaciją, kuri būtų gauta. Pasak I. Šimonytės, Valstybinė mokesčių inspekcija ir dabar turi arba gali, tikrinimų metu, gauti beveik visą tą informaciją, kuri būtų pateikta.

Praėjusią savaitę premjeras Andrius Kubilius džiūgavo, kad Lietuva pasirašė sutartį su galinga kompanija IBM, kuri steigs Lietuvos tyrimų centrą. Tačiau paaiškėjo, kad kompanijos atėjimas mums kainuos net 210 mln. litų per penkerius metus. Reikalauja pasiaiškinti Vakar parlamentarų grupė iš Seimo krikščionių frakcijos kreipėsi į Vyriausybę, reikalaudama šios pasiaiškinti dėl su IBM pasirašytos sutarties.

Antradienį pusė Lietuvos valdžios subėgo kaip ant gaisro į Vilniaus kraštą – čia Vyriausybė teisinosi, kodėl diskriminuojamos tautinės mažumos nesirūpinant rajono keliais, nedarbu, negrąžinama žeme, prasta švietimo įstaigų būkle, draudimais gatves vadinti nelietuviškai. Nors paaiškėjo, kad labiausiai kenčianti mažuma – būtent lietuviai, valdžios atstovai tai pripažino nenoriai. Mat žarstydami pažadus vietiniams darėsi rinkimų reklamą.

Mitingo metu Lietuvos vidaus reikalų respublikinės profesinės sąjungos vadovė Loreta Soščenkienė tvirtino, kad pareigūnai neretai dirba už du, dėl ko smarkiai nukenčia darbo kokybė. Taip pat ji piktinosi, kad galimybė finansuoti atsiranda tik partijų įsiskolinimus, o nemokamas pareigūnų atostogas Vyriausybė skaito ne kaip skolą, o kaip kuklią pareigūno dovaną valstybei.

Praėjusią savaitę premjeras Andrius Kubilius džiūgavo, kad Lietuva pasirašė sutartį su galinga kompanija IBM, kuri steigs Lietuvos tyrimų centrą. Tačiau paaiškėjo, kad kompanijos atėjimas mums kainuos net 210 mln. litų per penkerius metus. Antradienį parlamentarų grupė iš Seimo krikščionių frakcijos kreipėsi į Vyriausybę, reikalaudama šios pasiaiškinti dėl su IBM pasirašytos sutarties.

Seimo Krikščionių partijos frakcija reikalauja Vyriausybės pasiaiškinti dėl bendradarbiavimo sutarties su IBM finansinio pagrįstumo. „Nors galiojantys įstatymai įpareigoja Vyriausybę dėl esminių turtinių įsipareigojimų gauti Seimo pritarimą, Lietuvos Vyriausybė ir IBM, prieš pasirašydamos bendradarbiavimo sutartį, to nepadarė. Iki šiol nėra aiškios įmonės steigimo finansinės sąlygos, juolab kad Vyriausybė įsipareigojo per penkerius metus šiam projektui skirti 210 mln.

Nori išreikšti nepasitenkinimą valdžia? Reikšk! Tačiau ne po valdžios langais, o prie „Siemens“ arenos. Tokios nuostatos laikosi sostinės savivaldybė. Spjūvis į veidą Su tokia kurioziška situacija susidūrė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK). Profesinės sąjungos panoro rugsėjo 29 d. surengti didžiulį mitingą. Prie Vyriausybės planuojama surinkti apie 4 tūkst. žmonių.

Jau trečią kartą Vyriausybėje buvo svarstoma idėja legalizuoti naminės degtinės gamybą ir jos pardavimą kaimo turizmo sodybose. Tiesa, vėl nebuvo prieita vieningos nuomonės ir greičiausiai trečiadienį Vyriausybė šiuo klausimu pateiks neigiamą išvadą. „Sveikatos apsaugos ministerija nekeičia savo pozicijos. Manome, kad Vyriausybė neturėtų pritarti tokiam įstatymo projektui, koks jis dabar yra“, – po Vyriausybės pasitarimo teigė sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

Jei „Visuomis“ bus atskaitingas Vyriausybei, šiame projekte skaidrumo nebus, teigia Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė. „Visuomis“ bus atskaitingas Vyriausybei, tai reiškia Premjerui, tai kur yra skaidrumas, viešumas?, – spaudos konferencijoje Seime klausė B.Vėsaitė, – suprasčiau, jei jis būtų atskaitingas Parlamentui – su 141 žmogumi atskirai nesusitarsi, tačiau atskaitinga bus tik vienam žmogui.

Dar net neprasidėjus Seimo rudens sesijai ir nepasirodžius 2011 m. valstybės biudžeto projektui, dėl jo jau pradėtos kryžiuoti politinės špagos. Aštriausią dūrį kol kas atliko LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareikšdama, „kad netoleruos rinkėjų pirkimo valstybės biudžeto lėšomis“. Taip, tai labai bloga parlamentarų praktika. Tačiau šios lėšos dažniausiai dar pasiekia gyventojus ir vienaip ar kitaip kažkokia tai forma pasitarnauja bent kokios tai visuomenės dalies interesams.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sakosi nemetęs pirštinės šalies vadovei dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pavaldumo ir mano, kad Vyriausybės darbo grupė dėl FNTT buvo nusistačiusi iš anksto.

Baigiantis Nacionalinio susitarimo galiojimui, lietuvių minios jau rengiasi protestams prieš valdžios apgavystes: darbo nedaugėja, verslas toliau žlunga, kainos kyla, o žmonės skursta. Valdžios atstovai džiugiai pritaria protestams, tik visuomenei nurodė piktintis kuo toliau nuo jų akių. Neleis nė protestuoti Beveik prieš metus profsąjungos bei Vyriausybė pasirašė išliaupsintą Nacionalinį susitarimą.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė programai, pagal kurią iš Privatizavimo fondo politinėms partijoms bus skirta 4 mln. litų. Jie bus skirti skoloms padengti. „Seimas priėmė sprendimą ir paragino Vyriausybę rasti būdą, kaip finansuoti išlaidas, kurios nebuvo iki tol finansuojamos. Tas buvo padaryta birželį. Tik finansuojant iš Privatizavimo fondo turi būti patvirtinta programa, kuri ir buvo patvirtinta šiandien“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius prognozuoja, kad šalies krepšinio rinktinės įspūdingos pergalės pasaulio čempionate vien Lietuvos ekonomikai per porą metų atneš milijardinės naudos, nes neabejotinai bent keliais procentais palengvins kelią lietuviškoms prekėms į Europos ir viso pasaulio rinkas, taip pat privilios naujų investicijų.

Konstituciniame Teisme šiandien priimti nagrinėti trys nauji pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai. Prašoma ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, jame nėra įtvirtinta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo, ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, atitiktį Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo įstatymo 7...

Dėl sumažintų atlyginimų Lietuvos valstybę į teismą padavusiems net aštuoniems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjams buvo priskaičiuota net po 50 tūkst. Lt daugiau nei jiems priklausė. Kai kuriems teisėjams galutiniais ir neskundžiamais sprendimais pinigai jau buvo priteisti, todėl Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) teks atnaujinti procesą, rašo delfi.

Vyriausios rinkimų komisijos duomenimis, jauni žmonės yra būtent ta visuomenės grupė, kuri pasyviausiai naudojasi savo aktyviąja rinkimų teise – beveik nebalsuoja ir patys vengia kelti savo kandidatūras vietos valdžios ar nacionaliniuose rinkimuose. Politika nūnai nebemadinga. Nors akylesniam politinių procesų stebėtojui ar jų dalyviui politika galėtų pasirodyti net įdomesnė už sporto varžybas ar šokių konkursus.

Pradedant naują politinį sezoną Seimo pirmininkė Irena Degutienė pakvietė parlamentarus daugiausiai dėmesio skirti įstatymų kokybei ir tolesnei parlamentinės kontrolės veiklai. „Tikiuosi, kad tai suvokdami būsime dar reiklesni sau ir dėmesingesni tai priedermei, kurią mums ketveriems metams patikėjo Lietuvos piliečiai.

Rugsėjo 10 d. rytą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastato, įsikūrusio Vilniuje, Gedimino pr. 11, skubėjo specialiųjų tarnybų darbuotojai – ugniagesiai gelbėtojai, policininkai. Ne vienam praeiviui kilo klausimas, kodėl teritorija aptverta „stop“ juosta, o gaisrininkai lieja vandenį. Paaiškėjo, jog jokia nelaimė iš tiesų  neįvyko. 10 val.

Prasidėjus naujam politiniam sezonui Dalia Grybauskaitė ėmė itin aktyviai perti kailį iš atostogų grįžusiems politikams. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas – jau ne vienintelis, tai pajutęs. D. Grybauskaitė ketvirtadienį leido suprasti, kad Andriaus Kubiliaus pastangos užstoti į jos nemalonę patekusį ministrą G. Kazlauską gali atsirūgti ir pačiam premjerui.

Naujo politinio sezono išvakarėse Seimo opozicija prabilo apie galimas interpeliacijas kai kuriems ministrams ir Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui. „Opozicija numačiusi daug darbų, bus interpeliacijų siūlymai, kitos frakcijos kalba (...), kad galima galvoti ir apie Vyriausybės vadovo interpeliaciją. (...) Visos frakcijos bendrai sutaria, kad šitos Vyriausybės darbas yra netinkamas ir reikia pasikeitimų. Šita Vyriausybė dirba nekompetentingai, reikia padaryti pakeitimus.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nesiima prognozuoti jos kritikuojamo aplinkos ministro Gedimino Kazlausko darbo perspektyvų, tačiau gali pareikalauti atsakomybės ir iš Vyriausybės. „Kiek girdėjau ir skaičiau pasisakymą, ypač premjero, premjeras įvardina, kad šios problemos yra daug didesnės neva negu tiesioginė ministro atsakomybė.

Seimo rudens sesijoje Vyriausybė ragina Seimą svarstyti jos pateiktą Vartojimo kredito įstatymo projektą, kuriame numatytas ir greitųjų kreditų reglamentavimas. Trumpalaikių paskolų rinka sparčiai auga – šiuo metu veikia per 30 tokias paslaugas teikiančių įmonių, kartu didėja ir gyventojų skundai dėl nesugebėjimo vykdyti finansinius įsipareigojimus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vien šiemet sulaukė virš 100 tokių nusiskundimų.

Iki liepos 1 d. Vyriausybė turėjo parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą. Padaryti tai ją įpareigojo patys valdantieji, praeitų metų gruodžio mėn. priėmę Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Ir nors už šį įstatymą drausmingai balsavo visi valdančiosios daugumos atstovai, jie neskuba savo pačių priimtų įstatymų įgyvendinti.

Beveik 3 mlrd. Lt deficitą šiemet planuojanti „Sodra“ ketina skolintis 875 mln. Lt, kad galėtų nevėluodama iki metų pabaigos gyventojams mokėti socialinio draudimo išmokas, rašo vz.lt. Iki 375 mln. Lt „Sodra“ prašo paskolinti valstybės, o 500 mln. Lt numato skolintis iš bankų, teigiama Finansų ministerijos, į kurią dėl paskolos kreipėsi „Sodra“, rašte Vyriausybei. Ministrų kabinetas dėl paskolos „Sodrai“ iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų spręs trečiadienio posėdyje.

Škvalo padariniams miškuose likviduoti skubos tvarka supaprastinti administraciniai reikalavimai, stiprinamos policijos bei Aplinkos ministerijos regioninių tarnybų pajėgos, raginama įrengti įspėjamuosius ženklus vėtros nuniokotuose miškuose. Tokią naująją privačių ir valstybinių miškų priežiūros tvarką nustatė antradienį posėdžiavusi Ministro Pirmininko pavedimu surengta tarpžinybinė darbo grupė.

Vakar, paskutinę kalendorinės vasaros dieną, sukako 17 metų, kai iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos išvesta Rusijos kariuomenė Net po pusės amžiaus paskutinis svetimos kariuomenės ešelonas išdundėjo į Rytus su savo amunicija ir ideologija. Laisvę varžiusi svetima kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta metais anksčiau nei iš Vokietijos ir Lenkijos.

Šiandienos susitikime su Prezidente Dalia Grybauskaite Premjeras Andrius Kubilius teigė, jog didelių naujienų tvirtinant ateinančių metų biudžetą nebus, kadangi sprendimai, kuriais siekiama taupyti, buvo priimti dar pavasarį. Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime pabrėžė, jog Vyriausybė, formuodama biudžetą, turėtų skirti didesnį dėmesį kultūros politikai.