vyriausybė

Partijos net ir sunkmečiu gali džiaugtis privilegijomis – joms ne tik skiriami milijonai iš valstybės biudžeto, bet ir dykai duodamos geriausios patalpos didmiesčių centruose, kurias savivaldybės galėtų sėkmingai nuomoti. Tik visuomenės interesus ginančioms organizacijoms kažkodėl tenka nueiti kryžiaus kelius, kol joms patalpos bent išnuomojamos.

Kodėl verslas taupo labiau nei valstybė? Kodėl algos valstybiniame sektoriuje mažėja lėčiau nei privačiame? Apie tai „Balsas.lt“ studijoje diskutavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma ir Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys.

Kodėl pirmokai skaičiuoja geriau už A.Kubilių? Todėl, kad pirmokai žino, kaip dirba (jei dar dirba) ir kiek uždirba jų tėveliai. Premjeras A.Kubilius, pareikšdamas, kad praėjusiais metais medikų ir pedagogų atlyginimai išliko nepakitę, praleido eilinę progą patylėti – nebemeluoti, nebekiršinti tarpusavyje visuomenės sluoksnių. Niekas jau nebesistebi realybės nebeatitinkančiais premjero pareiškimais.

Taupusis premjeras Andrius Kubilius greičiausiai yra ne tik dviračių, bet ir grožio konkursų gerbėjas. Mat būtent tokiems renginiams Vyriausybė, pasirodo, randa pinigų subliūškusioje savo kišenėje. Per vienas paskutinių Vyriausybės rezervo fondo dalybų bene didžiausias kąsnis buvo atriektas moterų grožio konkursui „Mrs. Universe". Šio renginio išlaidoms iš dalies padengti buvo atseikėta net 63 tūkst.

Sąskaitos už komunalines paslaugas, pabrangę maisto produktai, sumažėjusios pensijos – dalykai, dėl kurių retkarčiais pabamba pensininkai, tai kasdienybė. Tačiau yra tokių žmonių, kurie sugeba ne tik užsitikrinti stabilų gyvenimą, bet ir atrasti lėšų pramogoms. Tokia yra tauragiškių Stasės ir Petro Pocių šeima. Žmonės, kurie mane pasitiko šalia spalvoto namelio, visiškai kitokios asmenybės, jie į gyvenimą žvelgia su optimizmu.

Paskelbti Pasaulio banko analizės duomenys apie šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje iliustruoja, kad valdžios politika didinti mokesčius vis labiau stumia verslą į šešėlį, o konservatorių vadovaujama Vyriausybė ir toliau stengiasi to nepastebėti. Banko duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje sudaro kone trečdalį šalies bendrojo vidaus produkto. „Jeigu Lietuvos BVP yra apie 100 milijardų litų, šešėlyje yra apie 30 milijardų.

Vyriausybė trečiadienį vykusiame posėdyje nusprendė statyti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Pagrindiniu terminalo statybos instrumentu pasirinkta valstybinė įmonė „Klaipėdos nafta“. Numatoma, kad terminalo pajėgumas bus iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus. „Šis sprendimas yra svarbus, bet ne vienintelis žingsnis realizuojant Vyriausybės strategiją siekti visavertės energetinės nepriklausomybės“. - pažymėjo Premjeras Andrius Kubilius.

Vyriausybė pritarė teisingumo ministro siūlymui įtvirtinti lankstesnį peticijų teikimo ir nagrinėjimo mechanizmą, kuris leis piliečiams paprasčiau teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo keitimo, užtikrins skaidresnę teisėkūrą bei sutaupys biudžeto lėšų. Peticijas galės teikti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, įskaitant įvairias visuomenines organizacijas. Dabartinė peticijų teikimo tvarka yra gana nelanksti, formali ir ribota.

LiCS ir TPP sužadėtuvės: kartu tam, kad pasitiktų politinio gyvenimo saulėlydį Šeimyninis gyvenimas - gyvenime ir politikoje reiškia įvairių rūpesčių dalijimąsi pusiau. Neretai per gyvenimą eiti lengviau dviese. Regis, taip nusprendė ir Liberalų ir centro sąjunga bei Tautos prisikėlimo partija. Tačiau neretai būna, kad žvelgiant į du besijungiančius polius, gyvenime ir politikoje neapleidžia jausmas, kad ši sąjunga vienaip ar kitaip žlugs.

Nors Vyriausybė paskelbė puse milijardo viršijusi pirmojo pusmečio biudžeto įplaukų planą, pagrindo džiaugtis šalies finansiniu pagerėjimu nėra – šiems metams susiplanuota beveik pusantro milijardo litų mažiau, nei faktiškai gauta praėjusiais metais. Iždo įplaukos realiai toliau krenta. Nepaisant dešimtadaliu padidinto PVM tarifo, šį pusmetį gauta dar mažiau įplaukų, nei skaudžiausiu praėjusių metų ekonominiu juodmečiu.

Kovoti su biurokratija turėjusi Saulėlydžio komisija pati subiurokratėjo ir geriausia, ką galėtų dabar padaryti – sumažinti pati save. Tai padaryti siūlo aktyviausi komisijos interneto tinklalapio lankytojai. Didelės prasmės savo darbe neįžvelgia ir kai kurie Saulėlydžio komisijos nariai.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė prašo Vyriausybę ir jai pavaldžias institucijas nepriimti naujų gyvulininkystę ir paukštininkystę reguliuojančių teisės aktų , kol savo darbo nebaigs šiais klausimais planuojama steigti darbo grupė Seime.

Vyriausybė, matydama beviltiškus savo populiarumo reitingus, nė nebesistengia nors kiek taisyti įvaizdžio. Dabar vienintelis jos tikslas – rasti šiltus postus visiems saviškiams. Trečiadienį ministrų kabinetas priims sprendimą įdarbinti ir 8 buvusius politinio pasitikėjimo apskričių viršininkus.

Įvertinusi kitų metų finansines galimybes, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo metus ilgiau nei planuota kariams mokėti sumažintą atlyginimą ir kompensacijas už maitinimą. Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad pernai priimtas sprendimas sumažinti karių savanorių atlyginimus liks galioti ir kitąmet. Iki kitų metų pabaigos planuojama pratęsti ir kompensacijų už maitinimą sumažinimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė leidžia suprasti, kad premjeras Andrius Kubilius ir toliau gali tikėtis jos paramos – galbūt net iki Seimo kadencijos pabaigos. Taip pat išsitaria, jog – priešingai nei prezidentas Valdas Adamkus – nesijaučia vieniša. Aiškindama pasikeitusią užsienio politiką,  praeitį ji siūlo pamiršti ir žiūrėti vien į priekį – esą, taip elgiasi tiek mūsų kaimynai, tiek JAV ir Rusija.

Pastaruoju metu ūkio ministras kartu su ministru pirmininku pradėjo naują propagandinę kampaniją. Šį kartą puolamos neva neefektyviai ir neskaidriai  dirbančios valstybės valdomos įmonės. Bandoma pasiremti pavyzdžiais iš šiaurės šalių, kur valstybės valdomos įmonės sukuria žymiai didesnę BVP dalį. Ir tai daro konservatoriai, kurių rankomis privatizuotos pačios efektyviausios Lietuvos įmonės ( Mažeikių nafta, Lietuvos telekomas ir kt.

Vyriausybė, siekdama įtraukti visuomenę į visiems svarbių sprendimų priėmimo procesą, skelbia viešąsias konsultacijas aktualiais klausimais. Pirmoji viešoji konsultacija bus skirta kovai su kontrabanda, smukdančiai šalies įmonių konkurencingumą, neleidžiančiai surinkti biudžeto lėšų ir neigiamai veikiančiai visų mūsų gerovę.

Jeigu ir toliau valdantieji vykdys tokią ekonomikos politiką, kokia yra šiuo metu, ir nesiims jokių skatinimo veiksmų, tikėtina, kad ateityje nebus kam mokėti pensijas, dirbančių žmonių skaičius bus mažesnis už pensininkų. Pasak Margionių kaimo Varėnos rajone seniūno Vinco Kvaraciejaus, pensininkai kol kas iš bado dar nenumirė, bet gyvenimas sunkus.

Vyriausybė pritarė nutarimų projektams, kuriais Garantinio fondo ir Vaikų išlaikymo fondo administravimo funkcijos būtų atskirtos, o Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracinės funkcijos būtų padalytos tarp Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijų.

Europos Komisija (EK) Latvijai davė leidimą padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ribą, nuo kurios ekonominę veiklą vykdantys asmenys privalo mokėti šį mokestį. Mėnesio pradžioje EK, atsižvelgdama į Latvijos Vyriausybės prašymą, leido šią ribą padidinti iki 172 tūkst. Lt (50 tūkst. Eurų). Komisija pabrėžė, kad tokios priemonės turėtų paskatinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą Latvijoje.

„Prabėgo metai, kuriuos įvardinčiau labai įvairiai, jie buvo visokie, tokie, kokie buvo kiekvienam Lietuvos žmogui – ir skausmingi, ir sunkūs, ir teikiantys optimizmo. Visokie, taigi ir man jie buvo visokie“, – pirmadienį spaudos konferencijoje ištarė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apibendrindama pirmuosius savo darbo metus ji žeria priekaištus valstybinėms institucijoms, kai kurioms ministerijoms, teismams, užsimena susidūrusi netgi su nusikaltėliais.

Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą iš daugiau nei tūkstančio apklaustų respondentų teigiamai vertina tik 2 žmonės, arba 0,2 proc. visų savo nuomonę išsakiusių Lietuvos gyventojų. Greičiau teigiamai A. Kubiliaus ir jo ministrų darbą sakė vertiną 8,6 proc., greičiau neigiamai – 41,6 proc., neigiamai  – 41,8 proc. Dar 7,8 proc. apklaustųjų į klausimą arba neatsakė, arba nežinojo, kaip atsakyti.

Vyriausybė rengiasi pensininkų ir motinų antplūdžiui į teismus dėl nuo šių metų sausio nukarpytų pensijų ir motinystės išmokų. Vakar Ministrų kabinetas nutarė, kad valstybei tokiose bylose turėtų atstovauti institucijos, kurios priėmė sprendimus mokėti ar moka atitinkamas išmokas. Skundų daugėja Šių metų balandį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad dirbantiems pensininkams pensijos negali būti mažinamos labiau nei kitiems vien dėl to, kad jie dirba.

Valstybei teismuose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo atstovaus valstybės institucijos, kurios priima sprendimus mokėti ar išmoka atitinkamas socialines išmokas ar darbo užmokestį, išskyrus atvejus, kai socialines išmokas skiria ir išmoka savivaldybių administracijos iš valstybės biudžeto lėšų.

Seimas penktadienį patvirtino naują motinystės (tėvystės) išmokų tvarką, kuri leis rinktis vienų arba dvejų metų trukmės motinystės atostogas. Parlamento priimtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos taip pat nustatė maksimalias išmokų "lubas". Už šias pataisas penktadienį balsavo 57 Seimo nariai, prieš - 33, susilaikė 15 parlamentarų.

Naujų mokesčių architektas Tėvynės sąjungos lyderis premjeras Andrius Kubilius, atrodo, nepastebi, kad verslas jau pasislėpė šešėlyje, o gyventojai masiškai emigruoja iš Lietuvos. Per pusantrų Tėvynės sąjungos ir jos partnerių valdymo metų verslas tiek subliuško, kad vos ne vos alsuoja. Per tą laiką iš šalies emigravo apie 100 tūkstančių žmonių. Lietuva taip giliai smigo žemyn, kaip niekada iki šiol. Pabrangęs šildymas ir elektros energija itin skaudžiai smogė gyventojams praėjusią žiemą.

Susirūpinęs dėl Seimui pateiktų socialinių įstatymų pataisų Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius teigia, kad valdantieji jaučiasi tarsi dievai - ką nori, tą trumpina, ką nori, tą pailgina. "Panašu, kad valdantieji jaučiasi tarsi dievai, ką nori, tą trumpina, ką nori, pailgina, pamažina ar padidina, nekreipdami dėmesio į neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės įsitikinimu, Vyriausybės parengtos kovos su korupcija priemonės yra "popierinės" ir jų nepakanka. Tą pripažįsta ir Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, pasak kurio, tokios pastabos nėra kritika Ministrų kabinetui.

Vėl ketinanti mažinti motinystės pašalpas, ilginti pensinį amžių, Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė tęsia Lietuvos žlugdymo politiką, mano Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius. Ekspremjero teigimu, atimdami iš jaunų šeimų ir pagyvenusių žmonių pasitikėjimą valstybės socialine sistema valdantieji naikina tautą, skatina naują emigracijos bangą ir gimstamumo nuosmukį.

Vyriausybė atmetė siūlymą nuo kitų metų taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui, karštam vandeniui, knygoms, spaudai, visuomeniniam transportui, viešbučiams, šviežiai mėsai ir žuviai, gyvenamųjų namų statybai ir renovacijai. Dėl lengvatinio 10 proc. PVM tarifo taikymo devynioms prekių ir paslaugų grupėms, kaip siūloma Seime, metiniai valstybės biudžeto pajamų netekimai sudarytų apie 428 mln. litų.

Vyriausybė sutinko į renovacijos programą įtraukti individualius namus, statytus iki 1993 m. ir aukštųjų bei aukštesniųjų mokyklų bendrabučius, kurį laiką kompensuoti iki 100 proc. išlaidų už projektų rengimą. Tačiau siūlymui taikyti gyventojų pajamų bei planuojamo nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas pirmadienį posėdžiavę ministrai nepritarė.

Vyriausybė, įvertinusi itin ženklius galimus valstybės biudžeto pajamų netekimus ir tai, kad vartotojai vis tiek nepajus tiesioginės naudos bei atsižvelgusi į galimus konkurencinių sąlygų iškraipymus, nepritarė projektui, kuriuo buvo siūloma devynioms prekių ir paslaugų grupėms nuo 2011 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 10 procentų PVM tarifą. Dėl lengvatinio 10 proc.

Pirmadienį Vyriausybės posėdyje priimtas nutarimas, kuriuo patvirtinti kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos pakeitimai. Šiuo teisės aktu siekiama tobulinti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, didinti paciento galimybes rinktis bei racionaliau naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas. Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija nuosekliai siekia mažinti ne tik PSDF biudžeto išlaidas, bet ir pacientų priemokas už kompensuojamus vaistus.

Biudžeto išlaikytiniai mušasi į krūtinę svariai prisidedantys prie taupymo. Bet privatus sektorius, kurio algos mąžta kone kas mėnesį, jiems tikrai neturi už ką dėkoti. Valdančiųjų valia Seime jau įregistruotas įstatymo projektas šiukštu nesikabinėti prie valstybės politikų, tarnautojų, teisėjų atlyginimų.

Šiandien Vyriausybės posėdyje planuojama tvirtinti Vyriausybės išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymo projekto, parengto dar šį pavasarį. Neigiama išvada sustabdytų žaliosios energetikos plėtrą šalyje ir šiemet suplanuotas apie 500 mln. Lt investicijas, teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. AIE įstatymas buvo pradėtas rengti dar praėjusių metų pradžioje.

Lietuvos gyventojai ir toliau nepasitiki premjero darbu. Vyriausybės reitingai - ypač maži. Tik maždaug kas dešimtas mūsų šalies pilietis mano, jog dabartinė vyriausybė dirba gerai, o teigiamai konservatorių vadovaujamo ministrų kabineto sprendimus vertina tik  0,8 proc. tautiečių. Apie penktadalis gyventojų norėtų, kad dabartinį ministrą pirmininką Andrių Kubilių pakeistų jo partijos kolegė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, rašo portalas delfi.

Pusantrų metų tik aritmetiškai didinusi mokesčius ir atšaukinėjusi mokesčių lengvatas, Vyriausybė staiga padarė išimtį: pasiūlė įvesti vieną mokesčių lengvatą. Tačiau tai vienintelė gera vyriausybinė naujiena. Visos kitos - blogos. Šviesos spindulėlis Vyriausybė atmetė dešimtis siūlymų grąžinti buvusias mokesčių lengvatas, dešimtis siūlymų mažinti mokesčius. Į argumentus, kad sunkmečiu visos valstybės bent jau nedidina mokesčių, nebuvo įsiklausoma.

Vyriausybė ruošiasi pasiūlyti Seimui ilginti pensinį amžių, „Sodros“ pervedimus į privačius pensijų fondus „užšaldyti“ ties 2 proc. riba ir peržiūrėti motinystės (tėvystės) išmokas. Tai pirmadienį patvirtino finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Sprendimus dėl „Sodros“ reformos žadama priimti tik po to, kai rudenį bus pateikti detalūs skaičiavimai. Tuo tarpu politikų ir valstybės tarnautojų atlyginimai ir kitais metais gali likti sumažinti.

Planuodama kitų metų valstybės biudžetą Vyriausybė svarsto galimybę didinti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčius bei 0,1 proc. apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą. Taip pat jau galandamas kirvis ir motinystės pašalpoms kirsti.Tokie planai išdėstyti praėjusią savaitę Vyriausybės parengtame pranešime valdančiųjų partijų Seimo nariams.

Seime domimasi, kodėl Vyriausybė kišosi į komercinį ginčą. Kancleris Deividas Matulionis trečiadienį liudijo Seimo laikinajai komisijai, kuri tiria galimai neteisėtą politikų įtaką teisėsaugai. Šią komisiją domino ir tai, kodėl Ministro pirmininko tarnyba domėjosi dviejų bendrovių turtiniu ginču. Esą ji galėjo užimti vienos pusės gynimo poziciją.

Vertinant dabartinės vyriausybės nuveiktus darbus per praėjusius metus tiesiog neimanoma nepašmaikštauti. Labai skambiai buvo pranešta, kad vyks greitas susidorojimas su korupcija. Pompastiškai su orkestru, raudonu kilimu ir pobūviu (už mokesčių mokėtojų pinigus) buvo pradėta.

Seimas ragina Lietuvos Vyriausybę pradėti konsultacijas su Vokietijos Vyriausybe dėl kompensacijų galimybės Lietuvos piliečiams, kurie buvo prievarta iškeldinti iš okupuotos Lenkijos teritorijos pagal 1941 m. sausio 10 d. SSRS ir Vokietijos reicho slaptąjį protokolą dėl gyventojų mainų.

Antrus metus gyvendami suveržtais diržais susilaukėme iš Vyriausybės pasiūlymo – dar truputį, dviem milijardukais, susiveržti ir 2011 metais. Jei norim sumažinti biudžeto deficitą iki 5,8 proc. BVP (su sąlyga, kad BVP augs ir tą papildomą sunkvežimį pinigų mieliems mūsų obligacijų pirkėjams, dabar laukiantiems riebių palūkanų, mes pakrausim iš to BVP prieaugio, o ne iš savo pajamų, kuriose jokio prieaugio dar nebus). Apie tą suveržimą ir kunkuliuoja diskusija.

Ūkininkaujantiems nereikės šiuo metu prašyti trumpalaikių paskolų apyvartinėms lėšoms, kurių reikėtų degalams įsigyti. Dabar žemės ūkio veiklos subjektai, išskyrus Vyriausybės nustatyta tvarka registruotus žemės ūkio veiklos subjektus tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, iki šių metų birželio 30 d. galės įsigyti iki 15 proc.

Savivaldybėse trūkstant lėšų socialinėms išmokoms ir paramai moksleiviams, trečiadienį Vyriausybė nutarė ir papildomai skyrė 83,684 mln. litų. Socialinėms išmokoms ir kompensacijoms papildomai būtų skirta 75,584 mln. litų, socialinei paramai mokiniams - 7,1 mln. litų. Vilniaus miestui planuojama skirti apie 9 mln. litų, Kaunui - per 7 mln., Alytui - daugiau kaip 5 mln. litų. Daugiau kaip po 4 mln. litų papildomų lėšų turėtų gauti Klaipėdos ir Panevėžio miestų bei Vilniaus rajono savivaldybės.

Kam rūpi Lietuvos žmogus? Dujininkams? - Kurie skaičiuoja milijoninius pelnus, bet sunkmečiu didina kainas?Ar teikdami pasiūlymus, jie bent prisiminė kokia dabar ekonominė situacija Lietuvoje? Nors jie patys nejaučia krizės, turėtų bent iš laikraščių žinoti apie vis didėjantį bedarbių skaičių, bankrutuojantį verslą. Padidinus dujų kainą, didės ir šilumos kaina.

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.

Šiandien prie Vyriausybės rūmų į mitingą ketino susirinkti Vidaus reikalų sistemos pensininkų sąjungos, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, Konstitucinių teisių gynėjų asociacijos pakviesti žmonės. Jie ketino reikalauti grąžinti sumažintas pensijas, protestuos dėl dirbančių pensininkų diskriminavimo bei ketinimų didinti pensinį amžių.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovė Katriona Perfyld pareiškė, kad Lietuva iš krizės išlips tik po 7 metų, tačiau tam reikia ne tik didinti mokesčius, bet ir įvesti naujus. Vakar susitikusi su premjeru Andriumi Kubiliumi K. Perfyld darsyk pakartojo fondo nuomonę, kad Lietuvai būtina mažinti motinystės (tėvystės) išmokas, kurios yra didelės lyginant su kitomis šalimis.