vyriausybė

Šiandien Seime vykusioje Vyriausybės valandoje ministrų kabineto nariai vėl negalėjo atsakyti, kada parlamentui bus pateiktas fizinių asmenų bankroto įstatymas. Šią gumą Vyriausybė tempia beveik metus. Anot Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, tokiais tempais Vyriausybė greičiau bankrutuos pati, negu bus priimtas Lietuvos žmonėms labai reikalingas įstatymas.

Prezidentės į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją (VLPK) pasiūlytas ir tik prieš mėnesį jos pirmininku išrinktas Robertas Kvietkovskis vadovo kėdėje gali nespėti nė gerai apšilti. Ar reikalinga iš mokesčių mokėtojų kišenės išlaikoma biurokratinė institucija, kurios nariams užtenka dirbti nuotoliniu būdu, Seimas žada pagaliau apsispręsti po Naujųjų.

Seimui nepritarus nuo kitų metų atkurti sumažintas pensijas, parlamentas vėl ketina sugrįžti prie šio klausimo. Ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje yra įtrauktas socialdemokratų Broniaus Bradausko ir Broniaus Paužos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo papildymo projektas.

Valstybės biudžetas patvirtintas, o finansų ministrė mus pradžiugino, kad kitąmet Lietuva skolinsis perpus mažiau nei šįmet – „tik“ 6,1 mlrd. Lt. Tačiau skolinimosi šaltiniai, atrodo, liks tie patys. Daugelis ekonomistų vėl stebėsis, kad Vyriausybė taip ir neišgirdo jų patarimų taupyti skolinantis ne tik užsienyje, bet ir vidaus rinkoje. Naudojasi komerciniai bankai, bet ne valstybė Gyventojų indėliai bankuose artėja prie 25 mlrd. Lt, be to, nemažai pinigų gyventojai dar saugo namuose.

Italijos parlamentui balsavus dėl pasitikėjimo premjeru Romoje ir kituose miestuose susirinko minios žmonių, reikalaujančių pokyčių vyriausybėje. Romos centre kilo didelės riaušės, per kurias nukentėjo 50 policininkų ir 40 protestuotojų. Susirinkusi minia padeginėjo automobilius, mėtė akmenis ir vartė šiukšliadėžes. Tai žiauriausios riaušės Italijoje per keletą pastarųjų metų. Prieš protestuotojus Romoje policija panaudojo ašarines dujas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susireikšmina, elgiasi, kaip supykusi mergaitė ir nepaiso argumentų. Be to, peržengia kompetencijos ribas, – mano Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas. „Jau daug kartų sakiau ir rašiau, dabar vėl kartoju – prezidentei nėra būdinga klausytis jai dėstomų argumentų arba faktų. Jai būdingi labai moteriški vertinimai, kuriuose svarbu ne argumentų kalba, bet tai, ką ji myli arba nemyli, kas jai patinka arba ne.

Turguose maisto produktais prekiaujantys gyventojai jau iki gegužės mėnesio turės įsigyti kasos aparatus, teigia premjeras Andrius Kubilius. „Mes numatome pereinamąjį laikotarpį, galvojame, kad kasos aparatai turėtų būti įrenginėjami nuo vasario iki gegužės – per tris mėnesius“, – interviu Lietuvos radijui antradienį teigė Vyriausybės vadovas. Pasak premjero, per tą laiką kasos aparatus prekybai turguose įsigyjantys žmonės galės tikėtis kompensacijų.

Kai kurie istorikai juokauja, kad nuo Žalgirio mūšio laikų nedidelėje Lietuvoje visi esame giminės. Kai kas iš to moka išpešti naudos sau ir saviems. Geriausias patarėjas – sutuoktinis Buvusi seimo narė Vilma Martinkaitienė savo sekretoriumi padėjėju parlamente kažkada įdarbino vyrą Raimundą. Seime Darbo partijos narės V. Martinkaitienės vyras tuomet gaudavo 2,5 tūkst. litų atlyginimą. Pati parlamentarė neįžvelgė nieko blogo. „Ką noriu, tą įdarbinu savo padėjėju.

Seime įregistruotas nutarimo projektas, kuriame siūloma Vyriausybei imtis priemonių, kad ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga dydis būtų padidinta ne mažiau kaip 200 litų ir siektų ne mažiau kaip 1000 litų. Tokį patobulintą nutarimo projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos dydžio“  Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo  Seimo narys Gintaras Songaila.

Švedijos sostinėje Stokholme šeštadienio vakarą nugriaudėjus dviem sprogimams žuvo žmogus, sužeisti du, praneša BBC. Apie 19 val. (Lietuvos laiku) judrioje prekybos centrų gatvėje sprogo mašina, o antrasis sprogimas nugriaudėjo po 10 ar 15 min. už maždaug 300 metrų nuo sprogusio automobilio. Švedijos spauda teigia, kad antrasis sprogimas buvo savižudžio mirtininko išpuolis, bet policija tvirtina, kad kol kas tai dar tiriama.

Galvoju, kaip čia gali būti, kad pragyvenimo lygis akivaizdžiai smunka, o kainos tuo pat metu taip pat akivaizdžiai kyla? Hm... O kur tuomet „nueina“ skirtumas? Kalbu, suprantama, apie pinigus. Logika paprasta – jei sukuriama daugiau vertės (prekių, paslaugų, etc.), natūralu, kad apyvartoje atsiranda ir didesnis kiekis tą vertę išreiškiančių matavimo vienetų – pinigų, o ūkiui klestint jau gali kilti tiek galutinės sukuriamų produktų kainos, tiek ir jų sukūrimo įkainiai, įskaitant atlyginimus.

Šiandien vykusioje Vyriausybės valandoje Seime ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas sulaukė pasiūlymo atsistatydinti, jei per ateinančius pusę metų nepavyks rasti naujo strateginio investuotojo Visagino atominės elektrinės projektui. A. Kubilių palikti postą paraginusiam Seimo nariui A. Šedžiui šis pasiūlė padaryti tą patį.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus vyriausybės prekinis ženklas – išskirtinai talentingas nemokėjimas komunikuoti ir socialinis žiaurumas, – mano ekspertai, aptarę antruosius kabineto darbo metus. Užmuša lūkesčius Ekonomistė, apžvalgininkė Aušra Maldeikienė portalui Balsas.lt sakė, kad antrųjų metinių sulaukusios vyriausybės išskirtinis bruožas yra gebėjimas niekinti žmonių lūkesčius ir diegti pesimizmą.

Vyriausybės nariai svarsto galimybes įvesti kasos aparatus dengtose turgavietėse, kurios prekiauja maisto produktais. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius trečiadienį sutarė, kad kasos aparatai yra būtini kovojant su šešėline ekonomika, ir kalbėjosi apie galimą pereinamąjį laikotarpį bei galimybes kompensuoti kasos aparatų pastatymo išlaidas.

Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl sumažinto akcizo alkoholiui kitų metų valstybės biudžeto deficitas padidės 100 mln. litų. Dėl to biudžeto projektas bus teikiamas su didesniu valstybės biudžeto deficitu. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, kitų metų biudžeto projekte numatyta pusę pajamų prieaugio gauti įvairiomis priemonėmis mažinant šešėlinę ekonomiką ir nelegalų verslą.

Vakar Seimui pateiktas Vyriausybės pakoreguotas, tiksliau, šiek tiek papudruotas, kitų metų šalies biudžeto projektas. Pinigų jame neatsirado nei opozicijos siūlomoms grąžinti pensijoms, nei kitiems Seimo narių pageidavimams patenkinti. Bet optimistiniai pajamų planai nesumažėjo. Seimas įtakos neturi Kosmetiškai pagražintame biudžeto projekte Vyriausybė pasiūlė tik perskirstyti apie 50 mln. litų ir, užuot finansavus vienus projektus, daugiau atrėžti kitiems. Duoklė krepšiniui – 7 mln.

Premjerui Andriui Kubiliui, metus tvirtinusiam, kad krizė jau įveikta, vakar pavyko įtikinti Seimą, kad sunkmetis Lietuvoje dar nesibaigė. Kardinalus nuomonės pokytis buvo reikalingas tam, kad nereikėtų pensijų grąžinti į prieškrizinį laikotarpį. Jos ir nebuvo grąžintos. Daug baubų Seimas vakar priėmė verdiktą: kitais metais pensininkai dar negaus ikikrizinio dydžio pensijų. Už tai, kad būtų mokamos ikikrizinės pensijos, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 37 parlamentarai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko ir kitų analitikų pateikta makroekonomikos apžvalga į Verslo inkubatorių surinkusių regiono verslininkų nenudžiugino. Bankai plukdo pinigus iš Lietuvos, verslas velka biurokratinę naštą, nedarbas nemažėja, šalį skandina šešėlinė ekonomika. Vargas dėl mokesčių „Norėdami padėti Vyriausybei kovoti su šešėline ekonomika siūlėme mažinti mokesčius, bet Šimonytė (finansų ministrė — red. past.

Konservatoriai blokavo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo pakeitimus ir papildymus, kuriais siūloma pradėti grąžinti pensijas. Prieš tai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė sukritikavo siūlymus. Opozicinės Seimo frakcijos ragino Vyriausybę tęsėti pažadą ir, fiksavus ekonomikos augimą, pradėti grąžinti sumažintas pensijas.

Vėl švara ir tyrumu žėrinti žiema atėjo.Toli gražu ne visi kraštai gali pasigirti tokia laime.Rogutės švilpia nuo kalno palikdamos už nugaros visus krizės rūpesčius.Džiaugsmingas Kalėdų stebuklo laukimas. Dabar daug kalbama apie visuomeninę-pilietinę depresiją (Krescencijus Stoškus).Svarbiausias tokio visuomenės (bendruomenės) pasyvumo rodiklis-menkas dalyvavimas piketuose ,mitinguose.

Krikšionių partijos frakcija kartu su ekonomistų komanda nagrinėjusi valstybės biudžetą, pateiks siūlymus Tėvynės Sąjungos valdomai vyriausybei iš kur rasti 600 mln. litų atstatyti pensininkams sumažintas pensijas. „Nors mūsų kolegos teigia, kad neįmanoma rasti 600 mln. litų biudžete, nesutinkame su tuo. Pensininkai kurių dauguma kūrė valstybę ir mokėjo mokesčius, yra nusipelnę gauti tai ką užsidirbo. Niekas negali atimti, tai kas priklauso žmonėms.

Bronislovas Lubys supyko. Praėjusią savaitę Seime vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto tarybos bendrame posėdyje konfederacijos prezidentas negailėjo piktų žodžių nei valdančiajai partijai, nei atskiriems Vyriausybės nariams. „Jau kurį laiką Vyriausybė mūsų, pramonininkų, nenori girdėti. Nutariau kalbėti atvirai, kad mane išgirstų. Padori kalba nepramuša biurokratinių barjerų.

Dvejų metų Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto veikla pirmadienio vakarą buvo vertinama Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) surengtoje diskusijoje. Visuomenės nuomonės tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad palankiausiai įvertinta Vyriausybės vykdoma užsienio politika. Toliau seka kultūra ir kitos sritys.

Ministrų kabinetas pirmadienį nutarė, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių pensijas pakelti į 2009-ųjų lygį. Vyriausybė pasitarime pirmadienį svarstė, iš kur gauti lėšų, jei reikėtų išmokėti vėl padidintas pensijas. Dalis parlamentarų siūlė parduoti valstybinių įmonių akcijas ir turtą, tačiau šios idėjos įvertintos skeptiškai. Balsas.

Kalba pasakyta konferencijoje Lietuvos liaudies partijos pirmosioms metinėms paminėti. Gerb. konferencijos dalyviai, malonūs svečiai, kolegos, LLP gyvuoja jau pilnus metus. Nelengvi tai buvo metai. Video apžvalga mums priminė pirmuosius žingsnius ir tą kontekstą, kuriame Liaudies partija kūrėsi. Sakoma, kad sunkumai užgrūdina, mus taip pat.

Ekonomikos krizė konkrečiam žmogui baigiasi ne tada, kai pradeda augti valstybės bendrasis vidaus produktas (BVP), o tada, kai jis gali susirasti tinkamą darbą ir nesibaiminti dėl ateities. Ne tik kritikuoja, bet ir teikia pasiūlymus Šią savaitę premjeras netikėtai pakeitė savo nuomonę apie jo vadovaujamos Vyriausybės sėkmės istoriją ir pripažino, kad valstybė iš krizės dugno dar nepajudėjo. Tiesa, tai padaryta tik Seimo opozicijai pasiūlius padidinti pensijas.

Premjeras Andrius Kubilius vakar ėmė gąsdinti Lietuvos žmones lito nestabilumu ir net nuvertinimu. Kalbėdamas per radiją Vyriausybės vadovas teigė, kad pensijų grąžinimas į prieš krizę buvusį lygį būtų tolygus finansų sistemos sugriovimui. „Gal norime pabandyti ir sugriauti finansų sistemą? Lito stabilumas yra labai trapus dalykas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė vis dar įvardijama geriausiai Premjero pareigoms tinkančia politike, tačiau jos populiarumas per du mėnesius kiek smuktelėjo: rugsėjį Premjerės poste šią politikę norėjo matyti 22,8 proc. apklaustų gyventojų, o lapkritį – 18,6 proc. Tokius duomenis atskleidė DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Gruodžio 1-ąją, Vyriausybė patvirtino Ilgalaikę jaunimo politikos strategiją 2011 – 2019-iems metams. Dokumentu siekiama sudaryti sąlygas jaunimo politikos Lietuvoje plėtojimui, ugdyti sąmoningą, pilietišką, patriotišką ir brandžią jauno žmogaus asmenybę, gebančią prisiimti atsakomybę bei susikurti gyvenimą gimtojoje šalyje.

Seimas ketvirtadienį pritarė Pilietybės įstatymui su visomis šalies vadovės teikiamomis pastabomis. Dalios Grybauskaitės nuomonę palaikė 65 Seimo nariai. Prieš tai buvo balsuojama, ar veto atmesti ir priimti įstatymą visiškai neatsižvelgus į Prezidentės nuomonę. Tačiau pritrūko 16 balsų, mat už tai pasisakė vos 55 parlamentarai.

Kitąmet Lietuvoje driokstelės grandiozinis privatizavimo sandoris. Koks – težino tik Vyriausybės vadovas ir artimiausia jo aplinka. Mat premjeras Andrius Kubilius užsibrėžęs 2011 metais iš valstybės turto privatizavimo gauti apie 400 mln. litų. Kokį aukso gabalą pardavus tikimasi tokios milžiniškos sumos, nenutuokia nei jo partijos kolegos, nei opozicija, nei Privatizavimo komisijos pirmininkas.

Premjeras Andrius Kubilius kol kas nesvarsto galimybės atsistatydinti, nes netiki, kad Seimas, nenurodydamas lėšų šaltinių, galėtų priimti sumažintų pensijų atkūrimą numatantį įstatymą. „Aš tikrai netikiu, kad Seimas galėtų priimti tokius nekonstitucinius įstatymus: didintų išlaidas, nenurodydamas kokių nors lėšų šaltinių. Tai todėl aš kol kas nesvarstau, kas bus tada, jeigu Seimas elgsis nekonstituciškai“, – ketvirtadienį A. Kubilius sakė žurnalistams.

Seimas iki ateinančio antradienio nukėlė sumažintų pensijų atkūrimo klausimą. Pertraukos iki kito posėdžio paprašė Premjeras Andrius Kubilius. Jo teigimu, pirmadienį Vyriausybė bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas turės apsvarstyti pasiūlymus dėl pensijų atkūrimo šaltinių. Seimas, triskart balsavęs, ketvirtadienį patvirtino Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, skelbiančią, kad svarstant Seime pensijų sumažinimo atšaukimą numatantį įstatymo projektą Seimo statutas nepažeistas.

Pensijų sumažinimo atšaukimas gali turėti neigiamos įtakos lito stabilumui, sako premjeras Andrius Kubilius, o Seime dėl šio klausimo vyksta procedūrinė kova. „Gal norime pabandyti ir sugriauti finansų sistemą? (...) Lito stabilumas yra labai trapus dalykas.

Vyriausybei paspaudus, didžiausias valstybės įmones valdančios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos jau mato galimybių kitų metų biudžetui surasti šimtus milijonų litų. Tiesa, į biudžeto pajamas tokios sumos neįtrauktos. Didžiausios valstybės valdomos įmonės kitąmet turi surasti ir į biudžetą sumokėti 300 mln. litų daugiau, nei planavo iki šiol.

Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje gali įvykti galutinis balsavimas dėl to, ar turi būti priimta Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisa, nustatanti, kad pensijų sumažinimas taikomas ne 2010–2011 m., bet tik šiais, 2010-aisiais. Jeigu toks įstatymas būtų priimtas ir įsigaliotų, nuo ateinančios sausio 1-osios visos pernai sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos būtų grąžintos į prieškrizinį lygį.

Šiomis dienomis sukanka dveji metai, kai dirba XV – Kubiliaus – vyriausybė. Pasidžiaugti visuomenė gali nebent nuolatiniais priminimais, kad krizė baigiasi. Tik šios valdžios veiksmai visuomenei suteikė daugiau ašarų nei džiaugsmo. Dar 2008–ųjų pabaigoje įvykdyta naktinė mokesčių reforma, kai per kelias dienas priimta per 60 įstatymų pataisų, per 100 mokestinių pakeitimų. vyriausybės palaiminimu PVM tarifas padidintas iki 19 proc. (nuo 2009–ųjų rugsėjo – iki 21 proc.

Vyriausybė pasitarime nusprendė dar padidinti paramą regioninių laikraščių ir žurnalų leidėjams. Šiandien Vyriausybė pritarė sprendimui kompensuoti regioninių laikraščių ir žurnalų leidėjams jų patirtas spaudos pristatymo išlaidas dėl AB „Lietuvos paštas“ padidintų periodinių leidinių pristatymo įkainių 2011 metams.

Vyriausybės posėdyje trečiadienį socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pateikė Darbo kodekso pakeitimus vietoje gegužės pirmosios nedarbo diena paskelbti Kūčias. Ministrų kabineto siūlomu Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimu numatoma pripažinti švente Kūčių dieną, tuo atveju, jei bus kartu atsisakoma pripažinti švente gegužės 1 ąją – Tarptautinę darbo dieną.

Pirmadienio pasitarime Vyriausybei pateikta valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo koncepcija, kurioje numatyta, kad Finansų ministerija valstybės valdomoms įmonėms kasmet nustatys siektinus finansinius rodiklius, kiek jos turės sumokėti dividendų į valstybės biudžetą.

Kaip įveikti pasaulio ekonomikos ir finansų krizės padarinius Europoje ir Afrikoje, bus tariamasi ateinančios savaitės pradžioje Libijos sostinėje Tripolyje vyksiančiame dviejų žemynų vadovų susitikime, kuriame Lietuvai atstovaus ūkio ir užsienio reikalų ministerijų delegacija, vadovaujama ūkio ministro Dainiaus Kreivio.

Šeštadienį Romoje vyksta visuotinė demonstracija prieš Silvio Berlusconio vyriausybės vykdomą ekonominę politiką, praneša naujienų agentūra „Lenta.ru“. Preliminariais duomenimis, iš viso į Romos gatves išėjo daugiau nei 200 tūkst. žmonių, iš kurių 110–120 tūkst. atvyko iš kitų Italijos regionų. Demonstracijoje dalyvauja labiausiai krizės paliestų pramonės šakų atstovai, bedarbiai, medicinos ir švietimo įstaigų darbuotojai.

Nuo lapkričio Žemės ūkio ministerija atvira visiems, ne tik saviems klerkams. Net iki vidurnakčio čia galima gurkšnoti alų ir stipresnius gėrimus. Ši ministerija – ne išskirtinė. Lietuvos įstatymai nedraudžia valstybinėms institucijoms būti svetingomis – savo patalpas užleisti restoranams, viešbučiams ar net kazino. Iš verslininkų dažniausiai paprašoma simbolinės kainos, o kartais jie įsileidžiami ir už dyką.

Sulaukus pasipriešinimo iš kai kurių ministrų, bandymai pertvarkyti Lietuvos turto valdymą, perimant jį iš ministerijų ir sutelkiant vienose rankose, patyrė nesėkmę. Valstybės įmonių valdymo koncepcijoje, kurią kitą savaitę svarstys Vyriausybė, atsisakoma planų įmones valdyti per specialiai steigiamą įstaigą – visas turtas paliekamas ministerijoms.

Vengrijos forintas nukrito labiausiai per septynias savaites, o Vengrijos pagrindinis akcijų indeksas nukrito iki žemiausios ribos per penkis mėnesius. Šalies vyriausybė planuoja nukreipti lėšas iš privačių pensijų fondų, kad pakeltų investuotojų pasitikėjimą, rašo verslo naujienų portalas „Bloomberg“. Šiuo metu silpniausia pasaulio valiuta, Vengrijos forintas nukrito 1,2 proc. iki 280,6 už eurą. Šalies akcijos nukrito 3,5 proc., „OTP Bank Nyrt.

Šalies valdžia kitais metais valstybinių įstaigų darbuotojams ne tik nežada sotesnių metų, bet dar ir gąsdina kalbomis apie etatų mažinimo būtinybę. Siūlo dar susimažinti Premjero Andriaus Kubiliaus ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės viešos kalbos apie nemokamas atostogas privertė dar labiau sunerimti dėl kitų metų biudžeto drebančias Panevėžio ir rajono savivaldybes, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir kitų valstybės institucijų vadovus.

Nors Vyriausybė panaikino elektros tiekėjų pelno maržos ribas, žadama, kad elektra kitais metais nebrangs. Vyriausybė giriasi, jog sukūrė vartotojams naudingą atsiskaitymo už elektrą tvarką. Vyriausybė skelbia, kad Lietuvos gyventojai galėsi rinktis, pagal kurį planą mokėti ir pasirinkt pigiausią. Tačiau Julius Veselka sako – tai cirkas! Kaip bevartysi tuos tarifus ir planus – niekas nepasikeis. Tiekėjas  juk tas pats.

Politikos ekspertai nemano, kad itin nepopuliarus ministras pirmininkas Andrius Kubilius greitai bus nuverstas. Net ir realiai gresiančią nesėkmę savivaldos rinkimuose jis greičiausiai nurašys ekonominei krizei bei žmonių emocijoms. Nei sociologinės apklausos, skelbiančios, kad A. Kubilius yra nepopuliariausias politikas, nei tragikomiškas skandalas su partijos statytiniu Vilniaus meru nieko nepakeis, nes sistema stabili.

Vyriausybė nutarė netaikyti mažesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) viešbučiams. Anksčiau buvo svarstoma galimybė taikyti ne 21 proc., bet 9 proc., tačiau nuspręsta, kad jokių lengvatų viešbučiai negaus. Kritiškai apie šias lengvatas atsiliepė tiek finansų ministrė Ingrida Šimonytė, tiek ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šis Vyriausybės sprendimas buvo argumentuotas  tuo, kad viešbučiams sąlygos Lietuvoje nėra blogesnės nei kaimyninėse šalyse.