vyriausybė

Krikščionių partijos lyderis, ekspremjeras Gediminas Vagnorius prognozuoja, kad kitais metais dabartinė valdžia užkraus mokesčių mokėtojams dar didesnę naujų skolų naštą, o po savivaldos rinkimų, kaip ir patys prisipažino, vėl mažins biudžetą ir dar slopins vidaus vartojimą. „Vyriausybės vadovų neveiklumas, bandant dar kiek laiko išgyventi iš naujų brangių paskolų, toliau didins nedarbą ir darbščiausių piliečių emigraciją, naikins pačią valstybę", - perspėja valdančiąją koaliciją G. Vagnorius.

Premjeras Andrius Kubilius įsitikinęs, jog galima drąsiai konstatuoti, kad pernai buvome kritikuojami ir mokomi, kaip turėtumėm elgtis krizės akivaizdoje, o šiandien kiti turėtų sekti mūsų pavyzdžiu. Ministras Pirmininkas prisiminė, jog prieš metus visas pasaulis laikraščiuose skaitė, kad esame ties žlugimo riba. „Pavyko viską išspręsti, kas priklausė nuo mūsų. Įgyvendinome tai, ką buvome užsibrėžę.

Mokesčių mokėtojų pinigus skirdama ne merdėjančiam šalies verslui prikelti, o pasaulio turtuoliams remti, Vyriausybė džiaugiasi keliais tūkstančiais naujų darbo vietų, kai jų trūksta jau trečdaliui milijono šalies piliečių. Premjeras Andrius Kubilius ir ūkio ministras Dainius Kreivys vakar džiūgavo, kad pagal pritrauktas užsienio investicijas Lietuva gerokai lenkia ir Latviją, ir Estiją.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kreipėsi į LR Prezidentę bei LR Seimo narius, ragindama neremti LR Vyriausybės ketinimų panaikinti privalomo sveikatos draudimo (PSD) apmokėjimą daliai studentų. Siūlymą iš valstybės lėšų įstojusius į aukštąsias mokyklas iki 2009 metų, studijuojančius ištęstine studijų forma bei vyresnius nei 25 metų studentus apmokestinti PSD ketinama svarstyti artimiausiame LR Vyriausybės posėdyje.

Atsakomybę už verslo sąlygų gerinimą siekiama padalinti visoms ministerijoms. Iki šiol už tai yra atsakinga tik Ūkio ministerija. „Mūsų noras – kad 2015 metais Lietuva papultų tarp penkiolikos geriausias verslo sąlygas turinčių šalių. Kad tą padarytume, visos ministerijos turi prisiimti atsakomybę. Iki šios dienos Ūkio ministerija buvo atsakinga už viską“, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo.

Rygos meras Nilas Ušakovas mano, kad, atėjus laikui rinkti naują Latvijos prezidentą, šalies valdančiojoje koalicijoje prasidės vidaus nesutarimai, o ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio vyriausybė ilgiausiai ištemps tik iki vasaros. Laikraščiui „Neatkariga“ Rygos meras sakė, kad vyriausybei pavyks priimti biudžetą, tačiau valdančioji koalicija skils dėl naujo prezidento pasirinkimo.

Savaitgalį posėdžiavusi Krikščionių partijos taryba siūlo antikrizinius veiksmus ir reikalauja pokyčių Vyriausybėje. Sekmadienį išplėstiniame partijos tarybos posėdyje priimtoje rezoliucijoje „Dėl Vyriausybės neveiklumo ir antikrizinių veiksmų“ Krikščionių partija pateikė dešimt svarbiausių šalies vidaus politikos keitimo nuostatų.

Prancūzijos vyriausybę performavęs prezidentas Nicolas Sarkozy pakeitė užsienio reikalų ir gynybos ministrus.Užsienio reikalų ministro poste Bernardą Kouchnerą pakeitė Michele Alliot-Marie, o gynybos ministru vietoje Herve Morino tapo Alainas Juppe, praneša BBC. Atnaujintai vyriausybei ir toliau vadovaus premjeras Francois Fillonas. Kiti ligšioliniai ministrai ir toliau eis savo pareigas.

Kalbos apie minimaliojo atlyginimo padidinimą gali tapti tikrove - Trišalės tarybos posėdyje „už“ nusiteikę balsuoti trys iš 7 darbdavių atstovų, rašo „Verslo žinios". Tokiu atveju minimalus atlyginimas gali didėti iki 1000 Lt, ar bent iki 900 Lt.

Per 20 metų politikai taip ir nesugebėjo reformuoti „Sodros“ sistemos, kad ši dirbtų efektingai. Gal pakaks rinkti į valdžią kvailius? Kiek galima tyčiotis iš tautos? Nei daug, nei mažai – maždaug 750 litų vidutiniškai gauna Lietuvos pensininkas. Per dieną – maždaug 25 litai. Atmetus išlaidas, skirtas šildymui, dovanoms anūkams, vaistams, lieka keli litai. Ir sotu, ir šilta, ir gera. Jei pasiknisi konteineriuose – gyvensi sočiau.

Nusivylęs Vyriausybės veikla ir ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus neveiksnumu iš Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų pasitraukė visas Elektrėnų skyrius . Daugiau kaip 100 žmonių ir prisijungė prie Gedimino Vagnoriaus vadovaujamos Krikščionių partijos. Elektrėniškiai teigia, kad juos gąsdina dabartinė Lietuvos ekonominė situacija.

Visų valstybinių įmonių subūrimui po vienu stogu, šiuo atveju „Visuomiu“, Lietuva dar yra nepasiruošusi, nes tiek jos gyventojus, tiek politikus kausto natūralios baimės. Ūkio ministras Dainius Kreivys pripažino, kad būtent šio faktoriaus neįvertino. „Visuomio“ idėja nemirė. Vis dėlto po viena bendrove sudėti visas šakas, ko gero Lietuva šiandien yra nepasiruošusi: ar dėl skaudžios patirties, ar dėl „Leo LT“, ar prisimenant visą privatizaciją iškart po Sovietų Sąjungos griuvimo.

Pirmadienį Vyriausybėje pagerbti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo bei Policijos departamentų pareigūnai – jiems suteikti atitinkamai vidaus tarnybos pulkininko ir vyriausiojo komisaro laipsniai ir įteikti aukštesnius tarnybos laipsnius ženklinantys antpečiai. Premjeras išreiškė padėką už reikšmingą darbą kartu primindamas, kad daugiau žvaigždučių ant antpečių ženklina ne tik pagarbą ir įvertinimą, bet ir dar didesnę prisiimamą atsakomybę.

Vartant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės ataskaitas ir klausantis kalbų peršasi išvada, kad didžiausiu savo nuopelnu Vyriausybė laiko elementarių kasdienių funkcijų vykdymą. „Permainų koalicijos“ vardu pasivadinę reformatoriai, oponentų ir dalies ekspertų nuomone, jokių sisteminių reformų nė nepradėjo.

Premjeras nesieja Vyriausybės sprendimo dėl valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų atlyginimų su taupymo politikos pabaiga. „Nesiečiau vakar priimtų sprendimų, kuriais iš esmės gal tik vienam sektoriui atlyginimai buvo peržiūrėti, su kažkokiais vertinimais, kad Vyriausybė atsisako taupymo politikos, mes ir toliau liekame labai taupiai besielgianti Vyriausybė, bet taip pat labai taupiai norime žiūrėti į tai, kaip yra valdomas valstybės turtas“, – sakė A. Kubilius ketvirtadienį interviu „Ži...

Vis dar sakoma – jis arba ji užaugo be pasakos. Tai apie mokslais ar sportais perkrautą vaikystę. Arba šiaip nykią būtį. Politikoje tokie posakiai nelabai turi prasmės. Valdžia pasirūpins, kad piliečiai neliktų be pasakos. Ką jau ką, o kokią nors pasakaitę tikrai paporins. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, šiaip jau santūri ir maloni moteriškė, turi pasakų sekėjos talentą. Naujausias jos kūrinys – apie slibiną ir šešėlyje užkastus pinigus. Nedaug ji apie tai šnekėjo, tačiau vaizdžiai.

Nedarbo lygis Vokietijoje nukrito žemiau 3 mln. pirmą kartą per 18 metų, rašo „Financial Times“. Šalies vyriausybė pasveikino šiuos rezultatus ir laikė juos kaip patvirtinimą, kad tos priemonės, kurių buvo imtasi pernai siekiant atgaivinti šalies ekonomiką, buvo savalaikės ir efektyvios. Šią informaciją apie sumažėjusį nedarbą pateikė darbo ministrė Ursula von der Leyen dieną iki Vokietijos centro dešinės koalicijos metinių šalies Vyriausybėje. „Pasiekti 3 mln.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama Vyriausybė mano, kad energetikams Lietuvoje trūksta pelno. Didingi užmojai Premjero, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas, kaip jau skelbė žiniasklaida,  sutarė iš Elektros energetikos įstatymo išbraukti sąlygą, kad elektros sektoriaus įmonės negalėtų turėti daugiau nei 5 procentų pelno maržą. Dabar galiojantį įstatymą, kuriame numatyta, kad elektros įmonių pelnas negali viršyti 5 proc.

Lapkričio viduryje turėtų paaiškėti pensijų sistemos reformos gairės – per ateinančias kelias savaites Vyriausybė turėtų apsispręsti, kuriuo keliu pasukti. “Lapkričio viduryje bus pateikti darbo grupės, kuri intensyviai dirba Seime, rezultatai, o toliau jau matome konkrečius dalykus, kuriuos reikės įgyvendinti", - teigė premjeras Andrius Kubilius. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, šiuo metu diskutuojama dėl dviejų pensijos reformos krypčių.

2011 metų nacionalinio biudžeto projekte numatytą 1 mlrd. litų, kurį tikimasi gauti iš šešėlinės ekonomikos ir kontrabandos, Vyriausybė į dienos šviesą ketina ištraukti „efektyviomis priemonėmis", tvirtina premjeras Andrius Kubilius.Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidento Antano Boso nuomone, tokie Vyriausybės tikslai tėra fantazija, rašo „Vakarų ekspresas". „Tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva, iki 30 proc. bendrojo vidaus produkto sukurti šešėlyje... Tai - valdymo pasekmės.

1990-aisiais nepriklausomybę susigrąžinusi Lietuva dvejus metus sugebėjo išgyventi nesiskolindama, o vien per 2009-2010 metus Vyriausybė tautai užvertė 25 mlrd. 600 mln. litų skolos naštą. Kol Vyriausybė džiaugiasi, kad šiandienės Lietuvos skola yra viena mažiausių ES, „Respublika“ išsiaiškino, kad po Kovo 11-osios Akto paskelbimo mūsų šalis be įsiskolinimų gyveno iki 1992 metų gegužės.

Turto už 17 mlrd. litų valdančių ir vos 30 mln. litų dividendų per metus Lietuvai uždirbančių valstybės įmonių vadovai tikriausiai sulauks mažesnių algų nei iki šiol. Apie tai rytoj diskutuos Vyriausybė. Tuo tarpu valstybės valdomų akcinių bendrovių vadovai ir toliau galės džiaugtis, kad krizė jiems neegzistuoja.

Viešajam sektoriui nemažėjant, šiandienos ir ateities mokesčių mokėtojų padėtį pablogins milijardu didesnės nacionalinio biudžeto išlaidos (be ES lėšų) bei auganti skola. Pirmą kartą šalies istorijoje siūloma įtvirtinti įstatymu, kad biudžetas bus mažinamas nesurenkant biudžeto pajamų. Ateinančių metų valstybės biudžeto projekto naujovė – įtvirtinti biudžeto mažinimą, nesurenkant planuotų pajamų.

Į praėjusį antradienį Seime minėtą Helsinkio proceso pradžios 35–metį nepakviestas vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų, iki šių dienų jai pirmininkaujantis Viktoras Petkus viešu pareiškimu kreipėsi į šalies Parlamentą, Vyriausybę ir visuomenę. Šiandien iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų gyvų beliko trys – Vokietijoje gyvenantis Eitanas Finkelšteinas, poetas Tomas Venclova, dėstytojaujantis Jeilio (JAV) universitete, ir V.Petkus.

Lietuvos socialdemokratų sąjungos pozicja dėl Vyriausybės planų 2011 m. iš šešėlinės ekonomikos atimti milijardą litų. Pristatydama 2011 m. biudžeto projektą, Vyriausybė pagaliau prakalbo ir apie planą kitąmet iš šešėlinės ekonomikos atimti daugiau kaip milijardą litų. Toks valdžios noras, be abejo, yra sveikintinas. Tačiau problema ta, kad prakalbusi apie planus kovoti su šešėline ekonomika Vyriausybė taip ir nepateikė konkrečių pasiūlymų tiems planams įgyvendinti.

Net ir nesibaigiantis sunkmetis smarkiai nepakoreguos valdžios įpročio trūkstamus pinigus investuoti į ne pačias reikalingiausias sritis. Pateikta 2011 metų Valstybės investicijų programa (VIP) parodo, kad ir toliau bus įrenginėjama rezidencija premjerui, statomi rūmai saugumiečiams, šimtus milijonų litų leisime keliams tiesti, pinigų liks net kalėjimams remontuoti. Rezidencija brangs Finansų ministerija paskelbė, kad „iš viso VIP 2011 metams skiriama 3 mlrd. 751,7 mln.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui kreiptis į Europos Komisiją dėl registravimosi PVM mokėtojais ribos padidinimo nuo 100 000 iki 150 000 litų.  Šiuo siūlymu siekiama efektyvinti pridėtinės vertės mokesčio administravimą.

Vyriausybė siūlo Seimui naujas Privatizavimo komisijos pirmininko ir narių kandidatūras. Atnaujinti Privatizavimo komisijos sudėtį reikia pasikeitus kai kurių Privatizavimo komisijos narių tiesioginio darbo pobūdžiui.

Tautos ateities forumas (TAF) Vilniuje prie Vyriausybės rūmų surengė piketą prieš nedarbą, emigraciją, mažas algas ir pensijas, taip pat piktinosi augančiomis kainomis. Prie paminklo Vincui Kudirkai lietingą trečiadienio vidurdienį susirinko keli šimtai, daugiausia vidutinio amžiaus piketuotojų.

LR Elektros energetikos įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2009-06-01 naujai nustatė, kad elektros sektoriaus įmonių pelnas negali būti didesnis nei 5 procentai nuo reguliuojamo pelno.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės nuomone, kai kuriems viešiesiems sektoriams yra reikalingos struktūrinės permainos, kurios leistų išvengti deficito „sprogimo“ pagerėjus ekonominei situacijai. Tuo pačiu ministrė pažymi, kad su kitų metų biudžetu tokios permainos dar nėra siūlomos.

Pati Vyriausybė, ko gero, nelabai tiki, kad į biudžetą kitąmet įkris papildomas milijardas iš šešėlinės ekonomikos. Mat biudžetas planuojamas taip, kad jį būtų kuo paprasčiau apkarpyti nesėkmės atveju, rašo Lietuvos rytas". „Sunku vertinti Vyriausybės planus kovoti su šešėliu, nes nekalbama apie konkrečias priemones", – teigė LLRI ekspertas V.Žukauskas. Vyriausybės patvirtintame biudžeto projekte numatyta skelbti karą kontrabandininkams ir papildomai surinkti 400 mln. litų akcizų.

Didžiosios Britanijos vyriausybė ketina leisti miestų valdžiai drausti alkoholio pardavimo akcijas prekybos centruose ir alkoholinių gėrimų parduotuvėse. Tokiems planams jau pritaria keturi didieji prekybos tinklai, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Šiuo metu Britanijoje nusigerti galima už perpus mažiau nei kainuoja šokolado plytelė, parodė neseniai atlikto tyrimo rezultatai. Stipraus sidro butelį lengva nusipirkti vos už 10 pensų.

Vyriausybės pasitarime nuspręsta nebesteigti visuomenės ir politikų prieštaravimų sulaukusio holdingo valstybės turtui valdyti - „Visuomis“. Finansų ministerijos padalinys visoms valstybės bendrovėms turės nustatyti strateginius tikslus. Premjeras Andrius Kubilius pasisako, kad vietoj siūlyto įmonių valdymo jungimo pasirinktas „vieningas strateginis vadovavimas“. Ministras pirmininkas žada steigti centrinę priežiūros agentūrą, tačiau daugiau detalių nepateikia.

Vyriausybė planuoja, kad kitąmet valstybės skola padidės „vos" 6,1 mlrd. litų, tačiau skolinimosi limitas – bemaž 10 mlrd. litų per metus – nemažinamas. Už kiek bus skolinamasi? Už 8 proc. metų palūkanų? Truputį didesnes ar truputį mažesnes? Į šiuos klausimus atsakyti niekas negali, nes Lietuva skolinasi iš komercinių bankų. Tuo tarpu Latvija dar 2008 metais pasiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 7,5 mlrd. eurų su mažesnėmis palūkanomis (siekia vos 3 proc.

Sveikindama ketinimus kovoti su šešėline ekonomika, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja Vyriausybės sprendimą kitų metų biudžete numatyti didesnes išlaidas nei šiemet, pranešė LTV „Panorama“. Vyriausybės teigimu, išlaidos beveik milijardu litų išaugs dėl ankstesnių valstybės įsiskolinimų, daugiau skiriamų lėšų socialinėms išmokoms ir Europos Sąjungos remiamiems projektams. Šalies vadovės teigimu, daugiau lėšų reikėtų surinkti iš valstybės turto. Anot Vyriausybės, 18 mlrd.

Siekdama suvienodinti verslo sąlygas prekiautojams pirotechnikos gaminiais, Vyriausybė šiandien pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtoms Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės bei Rinkliavų įstatymų pataisoms. Jei Seimas šias pataisas patvirtins, bus nustatyti vienodi valstybės rinkliavos dydžiai už prekybą visų kategorijų fejerverkais. „Pagal dabartinį reglamentavimą, valstybės rinkliava imama už leidimą prekiauti visų kategorijų (2, 3 ir 4 kategorijos) fejerverkais.

Lenkdama daugelį ES valstybių akcizų didinimo tempais Lietuvos vyriausybė tikėjosi užkamšyti ne vieną skylę biudžete, bet jų atsirado dar daugiau – biudžetas prarado net tuos pinigėlius, kuriuos surinkdavo anksčiau, kai akcizai dar nebuvo padidinti. Verslininkai skundžiasi, kad ir iš šių klaidų nepasimokyta, nes Vilniaus mūruose lindinti valdžia negirdi nei jų pastabų, nei patarimų.

Maisto kainų pasiutpolkė pagaliau sudomino ir politikus. Tik šie tvirtina nieko negalintys padaryti – tikina, kad brangsta žaliavos arba baksnoja į priežiūros institucijas. Šios tyli. O kainos toliau kyla pačios, be kaltininkų. Premjeras karpo ausimis (Papildyta) Neregėtas maisto kainas kelias dienas linksniavo kone visa Lietuva – apie tai kalbėta ir naujienų agentūroje Elta Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo surengtoje diskusijoje.

Valstybės kontrolei parengus ataskaitas, kuriose  įvardijama daug praėjusių metų biudžeto eikvojimo ir ekonominės politikos trūkumų, valdantieji jų komentuoti neskuba, o opozicija savotiškai triumfuoja, įrodinėdama, kad viskas nutiko taip, kaip ji ir sakė.

Premjeras Andrius Kubilius teigia pritariąs siūlymui viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius. Tai reglamentuojantį Kainų įstatymo papildymo projektą trečiadienį Seime įregistravo parlamentaras Saulius Stoma. „Panašią idėją mes jau prieš porą metų esame svarstę ir tikrai manau, kad tai būtų visai nebloga idėja“, - ketvirtadienio rytą „Žinių radijuje“ sakė Premjeras. Jis siūlė įvertinti, kaip tai galėtų būti realizuota.

Maždaug 500 litų, mokamų už šildymą, sutaupytų kiekvienas namų ūkis, jeigu valstybė sutaupytų 3–4 mlrd. litų, kuriuos kasmet sumoka už energetinių resursų importą iš Rytų, teigia energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Kaip pasiekti šį ir kitus Lietuvai svarbius energetikos tikslus, yra numatyta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė. Strategija dar bus tvirtinama Seime.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad verslą prižiūrinčių institucijų veikla neoptimizuojama taip sklandžiai, kaip buvo tikėtasi, tačiau aktyviai dirbama siekiant, kad visos institucijos kuo greičiau pradėtų vykdyti koordinuotą bendrą veiklą ir taptų realiais verslo pagalbininkais. „Kad šie pokyčiai vyktų operatyviau, o verslas greičiau pajustų šių pagerinimų rezultatą, šiandien (trečiadienį. - ELTA) Vyriausybė pasitarime pritarė papildomų priemonių įgyvendinimui.

Ukrainos vyriausybėje uždrausti trumpi sijonai, ryškiai dažytos lūpos ir bateliai plonais aukštais kulniukais. Čia įsigaliojo naujos rengimosi taisyklės, kurias priėmė vyriausybė. Naujosiose taisyklėse detaliai nurodyta, kad moterų rūbai, pavyzdžiui, neturėtų būti marginti „gėlytėmis“ ar „taškeliais“, piešiniais ar tekstais. Be to, valdžios koridoriuose draudžiama vaikščioti rūbais iš permatomo audinio arba jaudinančiomis iškirptėmis.

Premjerui Andriui Kubiliui skėsčiojant rankomis, kad maisto kainoms augti nemato objektyvių priežasčių, grupė Seimo narių inicijavo Kainų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti maisto produktų antkainius. Projekte numatyta, kad maisto produktais vidaus rinkoje prekiaujančios įmonės negali imti jokio kito mokesčio, išskyrus prekybos antkainį. O šis didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 proc., mažmeninėje – nei 25 proc. iš gamintojo įsigyto produkto kainos.

Pernai, kai visi Lietuvos piliečiai veržėsi diržus, Seime atsirado net 5 nauji milijonieriai. Tai rodo specialiame „Valstybės žinių“ leidinyje paskelbtos 2009 m. turto ir pajamų deklaracijos. Iš viso Parlamente pernai dirbo 39 milijonieriai, Vyriausybėje – 4. Turtingiausiu Seimo nariu tituluojamas jokiai partijai nepriklausantis Valdemaras Valkiūnas. Pernai bendra jo turto ir piniginių lėšų suma buvo 36,34 mln. litų. Beje, šio parlamentaro verslas – ne Lietuvoje.

Krikščionių partija smerkia Premjero Andriaus Kubiliaus ketinimus šalies finansų valdymo problemas spręsti piliečių sveikatos apsaugos ir švietimo sąskaita. Partijos pirmininko Gedimino Vagnoriaus teigimu, nuo tiesioginių pareigų nusišalinęs Vyriausybės vadovas akivaizdžiai nepajėgia spręsti valstybės iždo pajamų atkūrimo ir racionalaus naudojimo klausimų.

Vyriausybė trečiadienį iš Rezervo fondo 101,8 tūkst. Lt žada skirti Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko laidotuvių išlaidoms padengti. Tokios sumos, suskaičiavusi išlaidas laidotuvių aptarnavimui, apsaugai, transportui, svečių priėmimui ir kitoms reikmėms paprašė Prezidentūra. Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentas A. M. Brazauskas po ilgos ir sunkios ligos mirė birželio 26-ąją.

Krikščionių partijos frakcija Seime piktinasi aukščiausių šalies pareigūnų veidmainystėmis raginant bendrapiliečius susiveržti diržus, kai patys tuo metu negaili biudžeto lėšų savo pavaldinių priedams ir abejotinų konsultantų paslaugoms apmokėti.