vyriausybė

Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas antradienį pareiškė, kad Emmanuelio Macrono pergalės prezidento rinkimuose atveju jo vyriausybė pateiks atsistatydinimo prašymą, kad suteiktų „naują postūmį“ valstybės vadovo centristų partijai prieš birželį vyksiančius rinkimus. Sekmadienį E. Macrono laukia įtempta kova su kraštutinių dešiniųjų politike Marine Le Pen.

Vyriausybė trečiadienį planuoja nutraukti ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.  „Šį trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti sprendimą dėl ekstremalios padėties nutraukimo, susijusio su COVID situacija, ir perkelti, kadangi jau taip pasiruošta, šios ligos profilaktiką, taip pat ir gydymą į bendruosius imunoprofilaktikos ir gydymo algoritmus“, – Seime antradienį sakė premjerė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusius Vyriausybės metus teigia vertinanti „labai aukštu balu“. Taip ji teigė antradienį premjerei Ingridai Šimonytei parlamentarams pristatant praėjusių metų Ministrų kabineto veiklos ataskaitą. „Nesu, matyt, visiškai objektyvi, bet vertinčiau labai aukštu balu“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen. Ji teigė, kad daugiausia įtakos politiniams sprendimams turėjo kontekstas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nors Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, to sureikšminti nevertėtų. Vyriausybės vadovė paaiškino, kodėl mūsų šalyje matuojamas rekordinis kainų šuolis. Lietuvoje šiuo metu fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, tačiau premjerė I. Šimonytė to nesureikšmina.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui nuo vasaros papildomai – 5 proc. indeksuoti socialinio draudimo bei valstybines pensijas. Jei Seimas pritars, jos didės nuo birželio 1 dienos, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pernai ruošiant 2022 metų biudžetą, Vyriausybė  tikėjosi, jog vidutinė metinė infliacija šiemet bus 2,5 proc., todėl pensijas ir kitas socialines išmokas indeksavo 5 proc., išskyrus valstybines pensijas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė šių metų valstybės biudžeto pataisoms, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą bei šalies saugumą. Premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad koreguoti biudžetą teko dėl neišsipildžiusių prognozių, kurias koregavo ir karas Ukrainoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė šių metų valstybės biudžeto pataisoms, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą bei šalies saugumą. Ketvirtadienį biudžeto pakeitimo projektą planuojama pateikti Seimui.

Vyriausybei trečiadienį svarstant biudžeto pataisas dėl antiinfliacinių priemonių, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė siūlomą priemonių paketą ragina papildyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata būtiniausiems maisto produktams. Pasak V. Blinkevičiūtės, tik 3 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalys netaiko mokesčių lengvatos maistui: Estija, Danija ir Lietuva, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės pristatytos valstybės biudžeto korekcijos bei antiinfliacinis planas yra geras, turintis sisteminių pokyčių ir Seime jis turėtų būti priimtas.

Vyriausybei šią savaitę teikiant patikslintą šių metų biudžeto projektą su antiifliacinių priemonių paketu premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad valstybės biudžetas vėliau gali būti dar kartą peržiūrimas, jeigu ekonominio scenarijaus prielaidos pasikeistų. „Tie, kurie sako, kad yra per anksti (biudžeto peržiūra – BNS), jie mano, kad prielaidos gali būti ir per optimistinės.

Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės sprendimus dėl infliacijos padarinių švelninimo gyventojams vadina kiek pavėluotais.     „Kad pats paketas pasirodė, Vyriausybės sprendimą ir Vyriausybės šiek tiek pavėluotas ryžtą sveikinu ir tikiuosi, kad Seimas ras pačius racionaliausius  sprendimus tam, kad padėtų mūsų žmonėms išgyventi šitą tikrai visomis prasmėmis nelengvą laikotarpį“, – antradienį Seime žurnalistams teigė šalies vadovas.

Vyriausybė šią savaitę pritarė Lietuvos herbo – Vyčio – naudojimui ant automobilių valstybinių numerių. Kaip teigiama projekte, nuo 2018 metų išduodamuose automobilių numerių ženkluose nebeliko šaltuoju būdu išspaustų apskritimų – techninės apžiūros lipduko ir hologramos, kuri buvo viena iš numerio ženklo apsaugos priemonių. Būtent dėl to tuščią vietą tarp raidžių ir skaičių buvo siūloma užpildyti Vyčio simboliu.

Vienos didžiausių Baltarusijos trąšų gamintojų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis dėl milijonų tonų trąšų gabenimo per Lietuvą kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, paskelbė teismas.   Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį atmetė „Belaruskalij“ skundą Vyriausybei ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai.

Dalis Vyriausybės pasiūlytų antiinfliacinių priemonių nepadės suvaldyti infliacijos, o gali tik dar labiau ją skatinti, sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas. Jo teigimu, tarp kainų augimą skatinančių priemonių yra šildymo kompensacijos gyventojams.

Trečiadienio popietę buvo sutrikusi Vyriausybės interneto svetainės veikla: ji tapo nepasiekiama. Kaip BNS informavo Vyriausybė, svetainės išsijungimą nulėmė „laikinos problemos su tinklu“. „Priežastis aiškinasi Informacinės visuomenės plėtros komitetas“, – buvo teigiama atsakyme. Neveikė ne tik Vyriausybės puslapis, bet ir kiti ministerijų bei institucijų puslapiai, veikiantys su lrv.lt galūne, pavyzdžiui, Policijos departamento, puslapis.

Po Vyriausybės sprendimo pažeminti diplomatinio atstovavimo su Rusija lygį ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas grįžo į Lietuvą. Apie tai BNS trečiadienį patvirtino pats diplomatas. Lietuvai šią savaitę nusprendus atstovavimo su Rusija lygį, iš šalies taip pat išsiunčiamas Rusijos ambasadorius Vilniuje Aleksejus Isakovas. Taip Vyriausybė reagavo į žudynes Ukrainos mieste Bučoje, kurią atkovoję ukrainiečių kariai paskelbė radę dešimtis civilių lavonų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė lietuvių kilmės asmenų perkėlimui iš karo niokojamos Ukrainos. Būti perkelti į Lietuvą gali tikėtis Lietuvos piliečiai arba lietuvių kilmės asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos pilietybę, bei jų šeimų nariai. Pirminiais duomenimis, iš šiuo metu Rusijos užpultos karo niokojamos šalies į Lietuvą gali būti perkelti per 500 lietuvių kilmės žmonių. Tokie žmonės prašymus dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo galės pateikti iki šių metų pabaigos.

Vyriausybė rengiasi teikti Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekano Tomo Davulio kandidatūrą į Europos Sąjungos (ES) Bendrojo Teismo teisėjus. Ministrų kabinetas trečiadienį planuoja kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu pritarti T. Davulio kandidatūros siūlymui į šias pareigas, rodo Vyriausybės posėdžio darbotvarkė.

Dvidešimt ukrainiečių antradienį atskrido į Tokiją vyriausybiniu lėktuvu su užsienio reikalų ministru Yoshimasa Hayashi iš Lenkijos, kur šalies diplomatijos vadovas viešėjo kelias dienas, Japonijai atsargiai atveriant duris nuo Rusijos karo prieš Ukrainą bėgantiems žmonėms.  Japonija paprastai per metus priima vos kelias dešimtis pabėgėlių, nors sulaukia tūkstančių prašymų suteikti prieglobstį.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Sparčiai kylant energetikos išteklių, maisto bei kitoms kainoms, Vyriausybė penktadienį pristatys, šaltinių teigimu, maždaug 1 mlrd. eurų vertės paramos bei kompensacijų gyventojams ir verslui planą, kuris turėtų amortizuoti itin didelį infliacijos šuolį.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės antiinfliacinių priemonių plano kryptis gera, valdančioji koalicija pritaria tolesniam šių priemonių svarstymui.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), įgyvendindama Vyriausybės programos priemonių planą, pradėjo nacionalinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizaciją – sujungia dalį SAM pavaldžių įstaigų. Po reorganizacijos bus efektyviau organizuojama šių institucijų veikla, racionaliau panaudojami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, rašoma pranešime spaudai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, jog atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra yra vienas pagrindinių Vyriausybės prioritetų. Pasak jos, Seimui ketvirtadienį priėmus svarbų įstatymo pakeitimą, bus sudarytos sąlygos sparčiam jūros vėjo energetikos vystymui, o balandį Vyriausybė ketina pateikti siūlymus dėl vėjo ir saulės parkų plėtros sausumoje.

Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė sako, kad Vyriausybės siūloma viešojo sektoriaus pertvarka nevyks greitai, tačiau siekiama iki kadencijos pabaigos pradėti procesus, kurių negalėtų sustabdyti valdžių kaita. Planuojamos reformos gairės trečiadienį buvo pristatytos Vyriausybės posėdyje, penktadienį rengiamas viešas jų pristatymas Seimo Ateities komitete.

Apie du šimtus žmonių trečiadienio vakarą Vilniuje prie Vyriausybės protestavo prieš karą Ukrainoje, raginami nutraukti ekonominius santykius su šalimis agresorėmis Rusija ir Baltarusija. Su premjere Ingrida Šimonyte susitikęs akcijos iniciatorius, komikas Olegas Šurajevas ragino ir kitų Europos Sąjungos šalių visuomenes spausti savo vyriausybes. „Mes darome visuomenės spaudimą. (...) Karas užmigdo, žmonės pripranta prie karo, atrodo, kad tai dar viena karo diena.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui steigti Rūdninkų karinį poligoną Šalčininkų rajone. Ministrų kabinetas nusprendė teikti Seimui Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą projektą dėl šio naujo karinio poligono steigimo. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad priėmus šį sprendimą, poligono steigimas sumažės nuo penkerių metų iki pusmečio, o tokią skubą padiktavo ir geopolitinė situacija regione.

Vyriausybė atšaukė įsigalioti turėjusius palengvinimus keliaujantiems iš kai kurių trečiųjų šalių. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui palikti iki šiol galiojusius ribojimus dėl plintančio naujo koronaviruso omikron atmainos varianto.

Vyriausybė siūlo didinti į privalomąją karo tarnybą pakviečiamų jaunuolių, taip pat priimamų į Karo akademiją kariūnų bei civilių darbuotojų kariuomenėje skaičių. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui numatyti Principinę kariuomenės struktūrą ir karių skaičių nustatančiame įstatyme, jog per metus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą būtų pakviečiama nuo 3400 iki 4400 jaunuolių.

Patikslintą šių metų biudžeto projektą ir antiinfliacines priemones Vyriausybė pristatys vėliausiai iki Velykų ar kiek anksčiau, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, papildomos išlaidos gali būti susijusios su pensijų, neapmokestinamųjų pajamų dydžio ar kitų išmokų, kurios jau didėjo nuo šių metų pradžios, didinimu.

Šiandien Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pateiktiems siūlymams atsisakyti privalomo notaro dalyvavimo tam tikrose situacijose. Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, notaro vaidmuo užtikrinant sandorių teisėtumą visuomenėje yra labai svarbus, bet visuomenė, jos poreikiai ir lūkesčiai keičiasi, todėl labai svarbu atsisakyti notaro dalyvavimo ten, kur jo galima atsisakyti nesukuriant papildomų rizikų ir tokiu būdu sudaryti gyventojams bei institucijoms galimybes tam tikrus...

Vyriausybė siūlo plėsti institucijų galias ribojant informaciją, kurioje kurstoma neapykanta, smurtas ar karo propaganda. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė teikti Seimui Visuomenės informavimo pataisas, kurios suteiktų galimybę Žurnalistų etikos inspektoriui naujus įgaliojimus – duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti minėtą draudžiamą informaciją. Šiuo metu tai gali daryti tik policija.

Antradienį parlamentarai pradėjo svarstyti Vyriausybės projektą, kad dalį ištuokų tvirtintų nebe teismas, o notarai. Po pateikimo tokiam projektui pritarė 80 Seimo narių, prieš buvo trys, susilaikė 28. Toliau jį svarstys Seimo komitetai. „Atsisakius teismų veiklos, nesusijusios su ginčų sprendimų, bylų skaičius teismuose sumažėtų 10 procentų“, – pateikdama projektą sakė teisingumo viceministrė Jurga Greičienė.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino tarpvalstybinį susitarimą su Suomija dėl solidarumo priemonių gamtinių dujų tiekimo saugumui užtikrinti bei įgaliojo ekonomikos ir infrastruktūros ministrą Taavi Aasą jį pasirašyti.

Šiandien greitu metu Seimas turėtų priimti labai svarbų socialinės paramos ukrainiečiams paketą  – jame ir nustatytos konkrečios išmokos ukrainiečiams, kurių yra apie dvidešimt. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ išguldė konkrečiai, kokios išmokos laukia prieglobstį Lietuvoje gavusių ukrainiečių. Pasak jo, šiuo paketu siekiama nediskriminuoti atvykstančių ukrainiečių.

Prezidentūra tęsia Vyriausybės kritiką dėl abejingumo infliacijai ir pabrėžia, jog šalies vadovas Gitanas Nausėda mato tiek vidaus, tiek užsienio politikos problemas.

Opozicijai pateikus pluoštą pataisų, kuriomis siūloma taikyti įvairias pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, premjerė sako, kad visus siūlymus Vyriausybė įvertins ir balandį paskelbs planą, kaip sumažinti gyventojų išlaidas dėl išaugusių energijos, komunalinių paslaugų ir kitų kainų.    „Seimas veikiausiai po pateikimo pritars. Vyriausybė susirinks visus šituos pasiūlymus savo įvertinimui.

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas.   „Kol priemonės nėra patvirtintos Ministrų kabineto, tikrai negaliu diskutuoti ir kažko anonsuoti, bet taip, mes vertiname galimas priemones“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto svarstymuose dėl kylančių degalų kainų ir galimų sprendimų teigė G. Norkūnas.

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas.   „Kol priemonės nėra patvirtintos Ministrų kabineto, tikrai negaliu diskutuoti ir kažko anonsuoti, bet taip, mes vertiname galimas priemones“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto svarstymuose dėl kylančių degalų kainų ir galimų sprendimų teigė G. Norkūnas.

Sekmadienį, 11 val., Vyriausybės spaudos centre surengta spaudos konferencija dėl Lietuvos Vyriausybės veiksmų Rusijai užpuolus Ukrainą. Spaudos konferencijoje dalyvavo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė bei visuomenininkai, Lietuvos Raudonojo kryžiaus vadovė Kristina Meidė ir vienas savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ iniciatorių Edmundas Jakilaitis.

Atsižvelgus į opozicijos kritiką, dėl karo Ukrainoje Seimui teikiamos nepaprastosios padėties pratęsimo sąlygos yra patikslintos, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyko diskusijos, kiek žinau, keli punktai yra patikslinti: dėl to fotografavimo ir filmavimo, kur kažkam kilo klausimas, ar galima googlinti, man atrodo, tie dalykai yra daugiau ar mažiau išspręsti“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė atšaukti 88,4 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių įsigijimą. Tokia galimybė atsirado dėl to, nes farmacijos kompanija „Janssen Pharmaceutica NV“ iki praėjusių metų pabaigos nepristatė sutarto kiekio dozių. „Atsižvelgdami į vakcinavimo tempus ir į vakcinos veiksmingumą, (...) siūlome nebeįsigyti papildomų šios vakcinos dozių ir nesudaryti sutarčių su šia kompanija“, – pasitarime sakė Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, pagal kurias už verslo ir žmonių teikiamą paramą Ukrainai numatoma taikyti tokias pat mokestines lengvatas, kaip ir Europos ekonominės erdvės valstybėms. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pataisos praplėstų paramos gavėjų sąrašą ir leistų taikyti mokesčių lengvatas paramai, kuri teikiama Ukrainos kariuomenei ar kitoms šalies institucijoms.

Degalinėse itin sparčiai augant kuro kainoms, Vyriausybė kol kas nesiūlys mažinti degalų akcizo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Didžioji dalis litro (kuro – BNS) kainoje yra vis dėlto naftos kainos. Jūs matote, kaip kyla naftos kainos, naftos kainos kyla ir dėl neapibrėžtos situacijos naftos rinkoje, todėl kad nėra aišku, ar bus sankcionuojama rusiška nafta, ar į rinką ateis kitų tiekėjų nafta, kiek tos naftos ateis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Lenkijos vyriausybė pirmadienį pasiūlė įstatymą, turintį palengvinti Ukrainos pabėgėlių buvimą šalyje, jau priėmusioje daugiau nei milijoną nuo karo bėgančių žmonių. Įstatymo projektas, kurį dar turi patvirtinti parlamentas, leistų Ukrainos piliečiams likti Lenkijoje pusantrų metų, o vėliau šis leidimas galėtų būti pratęstas tokiam pačiam laikotarpiui. Ukrainiečiai taip pat turėtų leidimą dirbti, naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečia visų parlamentinių frakcijų Seime lyderius pasitarimui dėl krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo. Susitikime Vyriausybės vadovė ir ministrai taip pat pristatys numatomas krašto apsaugos stiprinimo iniciatyvas, kurias siūlys Seimo pavasario sesijos pradžiai, BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Vyriausybė penktadienį atsisakė ploto reikalavimo vienam lankytojui prekybos vietose. Šis žingsnis – ne pirmas, per pastarąsias kelias savaites Vyriausybei švelninant apsaugos reikalavimus, įvestus dėl koronaviruso pandemijos. Šiuo metu prekybos vietose, esančiose uždarose erdvėse, taikomas 15 kv. m. bendro ploto reikalavimas vienam lankytojui.

Vyriausybė ruošiasi skirti per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti. Tai Vyriausybė svarstys penktadienį rengiamame posėdyje. Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. „Nutarimo projekto tikslas – skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai teikti“, – rašoma Finansų ministerijos teikime Vyriausybei.

Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu ir aptarė karą Ukrainą, sankcijų kainą Rusijai bei galimas sankcijų pasekmės Europos Sąjungos ekonomikai.  I. Šimonytė spaudos konferencijoje taip pat sakė, kad Rusijos grėsmę mato kaip ilgalaikę problemą, o Putinui, pasak premjeres, nėra jokių apribojimų. Tai ji sakė reaguodama į Zaparožės atominės elektrinės apšaudymą ir gaisrą šianakt.