vyriausybė

 Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė pasirengusi svarstyti visus siūlymus, kur rasti papildomų pajamų kelių finansavimui kitais metais – ji neatmeta, kad tam galima būtų skirti lėšų iš didėsiančio kelių naudotojų mokesčio, tačiau suma būtų simbolinė – maždaug 30 mln. eurų.  „Kai tik bus pateikti pasiūlymai, iš kur turėtų ateiti pajamos tiems papildomiems dalykams finansuoti, Vyriausybė bus pasirengusi tuos pasiūlymus svarstyti.

Beveik dešimt darbuotojų teisių apsaugos, žmonių su negalia, švietimo, aplinkosaugos bei žmogaus teisių srityse veikiančių skėtinių organizacijų, taip pat devyni mokslininkai kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu neatidėlioti Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos priėmimo, taip pat ragina siekti, kad ji būtų ambicingesnė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pataisoms, kad dėstytojai daugiau darbo laiko galėtų skirti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloms.  Ministrų kabinetas pritarė tokiam Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovo Artūro Žukausko inicijuotam Mokslo ir studijų įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti naują mokslininkų visos darbo dienos reglamentavimą. Įstatymo projektui dar turės pritarti Seimas.

Konkursas dėl teisės vystyti antrąjį 700 megavatų (MW) jūrinio vėjo parką bus skelbiamas 2024 metų sausio 15 dieną, trečiadienį nutarė Vyriausybė.  Energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžia, jog jūrinis vėjas išspręs vieną svarbiausių energetinio ir nacionalinio saugumo iššūkių – vietinės elektros gamybos trūkumą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos iniciatyvai nuo 2026 metų gegužės uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes, išskyrus atvejus, kai toks kuras yra technologijos dalis pramoninėse krosnyse. Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Ruošiantis įstatymu įpareigoti privalomai civiline atsakomybe drausti paspirtukus, Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiems pokyčiams. Tam dar turės pritarti Seimas. Lietuvos draudikų biuro vadovas Algimantas Križinauskas sako, kad šį reikalavimą pritaikyti gali būti sunku. Drausti paspirtukus įpareigoja į Lietuvos įstatymus perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.

Grupei Seimo narių siūlant įteisinti prievolę prekybininkams besibaigiančio galiojimo, tačiau dar tinkamą vartoti maistą pasiūlyti labdarai, Vyriausybė tam pritarė, bet įstatymo pakeitimus siūlo tobulinti. Jos išvada bus teikiama Seimui.  Vyriausybė siūlo pakeitimus taikyti didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms, kurios dar tinkamą vartoti maistą žmonėms pasiūlytų ne tiesiogiai, bet tarpininkaujant paramos gavėjams.

Vyriausybė trečiadienį uždegė žalią šviesą tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai – ministrų kabinetas pritarė šios infrastruktūros vystymo planui. Vykdant įsipareigojimą Europos Sąjungai darbus reikia atlikti per šešerius-septynerius metus.  Vyriausybė patvirtino nutarimų projektus, numatančius trijų bendro 160 kilometrų ilgio magistralės ruožų planavimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė viešai susipliekė Vyriausybės susitarime po to, kai Vyriausybė pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui. Tad kritikos šūvius dėl plano leidžia ne tik opozicija, bet ir laisviečiai.

Seimas spręs, ar tikslinti šių metų valstybės biudžetą leidžiant Finansų ministerijai skolintis ir skirti papildomų lėšų savivaldybėms gyventojų kompensacijoms už šildymą. Pasak finansų ministrės, tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.    Seimas antradienį priėmė svarstyti tokią 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisą. Pakeitimų priėmimas numatomas lapkričio 21 dieną.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų. Taupymo lakštų emisija bus platinama lapkričio 6-20 dienomis, o išperkama 2024 metų lapkričio 21 dieną, ją platins SEB ir „Swebank“ bankai, pranešė Finansų ministerija. Platinamus Vyriausybės vertybinius popierius gali įsigyti tik fiziniai asmenys.

Neregėta įtampa – Vyriausybės posėdyje viešai susiginčijo premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybė pirmadienį pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau kritikos šūvius dėl plano leidžia ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. A. Armonaitė posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko I. Šimonytei.

Neregėta įtampa – Vyriausybės pasitarime viešai susiginčijo premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybė pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau kritikos šūvius dėl plano leido ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. Armonaitė pirmadienio posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko Šimonytei.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad negalima krašto apsaugos finansuoti iš skolintų lėšų, kaip siūlo prezidentas, anot jos, reikia rasti tvarių finansavimo šaltinių. „Man atrodo, be tvarių finansavimo šaltinių apie kokius nors rimtus didesnius įsipareigojimus bet kokioje srityje kalbėti, tiesą sakant, yra ne tai, kad naivu, bet yra tiesiog nesąžininga. Nes čia yra bandymas visą laiką pasakyti, kad mes viską padarysime, tik niekam už tai nereikės mokėti.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad koalicija turėtų dirbti tol, kol įmanoma įgyvendinti bendrus darbus, o įtampa tarp valdančiųjų lyderių yra normalus reiškinys prieš rinkimus. „Temperatūra kaista visada artėjant rinkimams. Tai yra ne vienintelė koalicija, kurioje temperatūra kaito, visaip toms koalicijoms baigdavosi – buvo, kurios išsivaikščiodavo, buvo, kurios persiformatuodavo, buvo, kurios dirbdavo iki pabaigos“, – žurnalistams antradienį Seime sakė ministrė pirmininkė.

Pirmadienį per Vyriausybėje pasitarimą kilo ginčas tarp premjerės Ingridos Šimonytės ir ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės. Nesutarimų kilo dėl patikslinto Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, pavadinto „Naujos kartos Lietuva“. Savo ginčą abi ministrės įvardijo kaip „lėkščių daužymą“. Nepaisant to, Vyriausybė pirmadienį pritarė teigiamai Europos Komisijos (EK) įvertintam „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymui naujomis investicijomis bei teikimui t...

Vyriausybė pirmadienį pritarė ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ keitimui ir papildymui naujomis investicijomis. Tam prieštaravo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, o susisiekimo ministras Marius Skuodis susilaikė.  Planą Vyriausybė pakeitė pagal su Europos Komisija (EK) šią savaitę baigtą derinti jo versiją. Su šių įsipareigojimų vykdymu susijęs ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas. Naująjį planą sudarys 2,3 mlrd.

Vyriausybė pirmadienį pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui sugriežtinti įkalinimo sąlygas laiku į bausmės atlikimo vietą negrįžusiems nuteistiesiems. Bausmių vykdymo kodekso įstatymo pataisos numato, kad nuteistieji, be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku negrįžę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ar iš jos pabėgę, būtų perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Ukrainiečių pabėgėlių vaikams ugdyti darželiuose, mokyklose Vyriausybė papildomai skyrė 16,1 mln. eurų. Šios lėšos taip pat bus panaudotos jų pavėžėjimui į mokyklą ir atgal. Pinigai skiriami susidariusiam poreikiui nuo rugsėjo iki metų pabaigos. Švietimo, mokslo ir sporto duomenimis, šiuo metu registruota 12 tūkst. 145 iš Ukrainos atvykusių vaikų, iš jų 9 tūkst. 641 mokomas pagal bendrojo ugdymo programą, o 2 tūkst. 504 vaikai – pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.

Kai kuriems valdantiesiems piktinantis Vyriausybės ketinimais atsinaujinančių išteklių bendrijoms skirti milijoninę valstybės paramą vėjo ir saulės jėgainėms – jos tiektų elektrą mažiausias pajamas turintiems gyventojams – energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad tai yra viena geriausių investicijų.

Prie Seimo keliems tūkstančiams žmonių susirinkus į protestą prieš svarstomą naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, dėl saugumo uždaromas vienas iš parlamento įėjimų. Kaip BNS informavo Seimo kanceliarija, tai padaryta Vadovybės apsaugos tarnybos nurodymu „dėl saugumo“. Pasak jos, nuo 12.30 iki 16 val. bus uždarytas įėjimas į Seimo II rūmus nuo Sausio 13-osios memorialo pusės, į juos patekti bus galima pro kitą įėjimą nuo A. Tumėno gatvės.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nedidinti dabartinės valstybinių miškų kirtimų normos. Jos nekeisti dar penkerius metus pasiūlė Aplinkos ministerija.   „Pirminis variantas pateiktas Vyriausybei buvo su didesne kirtimo norma – 12,166 tūkst. hektarų per metus, bet po diskusijų grįžome ir tvirtiname tą pačią penkmečio kirtimų normą, kaip ir praėjusį penkmetį – 11,85 tūkst. hektarų plotą“, – Vyriausybės posėdyje teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pokyčiams dėl rinkliavos už komunalines atliekas. Patikslinta jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius. Visgi Aplinkos ministerija negali tiksliai pasakyti, ar tai skaudžiau palies gyventojų pinigines ir kaip pasikeitusi tvarka paveiks atliekų išvežimo kainas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui steigti Sporto registrą, duomenys apie sporto organizacijas, sportininkų rengimą, trenerius kita su sportu susijusi informacija bus pradėta kaupti nuo kitų metų liepos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad šiuo metu nėra galimybės šiuolaikinėmis analitinėmis priemonėmis sistemingai kaupti sporto srities duomenų, o tokius įrankius suteiks Sporto registras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo Vyriausybei iš naujo apsvarstyti siūlymą kitų metų biudžete numatyti skolinimosi galimybę krašto apsaugai. „Atsižvelgdamas į Prezidento kanceliarijos pasiūlymą NSGK siūlo Vyriausybei apsvarstyti galimybę įstatymo projektą papildyti nuostata, numatančią teisę nepažeidžiant numatytų fiskalinės drausmės taisyklių skolintis papildomai krašto apsaugai iki 0,29 proc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė grupės Seimo narių siūlymui uždrausti maitinimo įstaigose neatlygintinai dalinti maisto ir gėrimų vienkartines pakuotes bei įpareigoti siūlyti daugkartines, jeigu maistas ir gėrimai vartojami vietoje. Aplinkos ministerija pasiūlė pokyčiams iš esmės pritarti, tačiau projektą tobulinti – drausti nemokamai dalinti ne visų rūšių pakuotes, o tik plastiko, PET ir kombinuotąsias.

Ne kartą parodžiusi, kad gali veikti vieningai ir efektyviai, Europos Sąjunga turi tai daryti ir esamų regioninių konfliktų akivaizdoje, sako premjerė Ingrida Šimonytė, trečiadienį susitikusi su Bendrijos šalių ambasadoriais. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, susitikime aptarti užsienio, Europos Sąjungos ir svarbiausi vidaus politikos klausimai.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl rinkliavos už komunalines atliekas pokyčių – ketinama patikslinti jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius.  Pasak Aplinkos ministerijos, siekiama sukurti efektyvesnę apmokestinimo sistemą koinkrečiai numatant kainos nustatymo, paskirstymo ir atskaitomybės, skundų nagrinėjimo tvarką.

Vyriausybė trečiadienį turėtų priimti sprendimą artimiausius penkerius metus nedidinti valstybinių miškų kirtimo normos – ji išliks tokia pat, kaip dabar, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, tai numatantis Aplinkos ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas įtrauktas į spalio 25 dienos posėdžio darbotvarkę.

Vyriausybei ketvirtadienį rengiantis svarstyti 2024-ųjų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Po susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) atstovais prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuvai taip pat reikia konsoliduoto politinio posūkio stiprinant šeimas.

Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto mokesčio konceptas nėra aiškiai suformuluotas, todėl gali būti nepriimtas Seime, sako prezidento patarėja. Irenos Segalovičienės teigimu, mokestį pasiūliusi valdančioji dauguma nepateikė tokio jo varianto, dėl kurio Seimas galėtų susitelkti.   „Kur yra tas konceptas atidirbtas ir už kurį galima kovoti ir sakyti, kur mes tas lėšas panaudosime, žmonės, konsoliduokimės.

Lenkijoje suskaičiavus beveik visus balsus nacionaliniuose rinkimuose, kuriuose dalyvavo daugiausiai rinkėjų nuo komunizmo žlugimo, anksti antradienį buvo paskelbta, kad proeuropietiška opozicija turėtų laimėti daugumą parlamente. Apie tai, ką nauji vėjai Lenkijos valdžioje atneš Lietuvai ir Europai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos politikas, kairiosios socialdemokratinės pakraipos atstovas Gediminas Kirkilas ir konservatorius Audronius Ažubalis.

Seimui liko paskutinis balsavimas, kad įsigaliotų naujas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau konservatorių planus sugriauti ketina koalicijos partnerė Laisvės partija, siūlanti mokesčio netaikyti pagrindiniam būstui. Ar tinkamas laikas apmokestinti dar daugiau žmonių, kalbamės su Seimo nariu Vytautu Mitalu. Už 100 tūkst.

Čekijos koalicinė vyriausybė ketvirtadienį atlaikė parlamento balsavimą dėl nepasitikėjimo, inicijuotą opozicijos, teigusios, kad ji netinkamai sprendžia ekonomikos ir imigracijos klausimus. Tik 85 opozicijos įstatymų leidėjai 200 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose balsavo už tai, kad būtų nuversta penkių partijų vyriausybė, vadovaujama konservatyvaus ministro pirmininko Petro Fialos. Po antradienį prasidėjusių debatų ankstų ketvirtadienį įvyko balsavimas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pataisoms, kuriomis siekiama užkamšyti Vietos savivaldos įstatymo spragas, išryškėjusias atsiradus naujam savivaldos modeliui. Pataisomis siūloma aiškiau atskirti savivaldybės institucijų funkcijas, aiškiau reglamentuoti savivaldybės komitetų ir komisijų darbo tvarką, įtraukti į Etikos ir Antikorupcijos komisijas visuomenės atstovus, spręsti su mero pavadavimu, vicemerų paskyrimu ir kitas praktikoje kylančias problemas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui iki 5 tūkst. eurų bauda bausti už vaistų įsigijimo, laikymo, apskaitos pažeidimus atsakingus asmenis. Baudos taip pat grėstų medicinoms įstaigoms ir vaistinėms. Vyriausybė pritarė tai numatančioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms. Jas toliau svarstys Seimas.

Pirmadienį baigėsi trečiosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 27,5 mln. eurų, sudaryta 2114 sandorių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, trečiosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti spalio 2–16 dienomis. Ši emisija bus išperkama kitąmet spalio 17 dieną. VTL platinami per „Swedbank“ ir SEB bankus.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pataisų, kuriomis taisomos įsigaliojus naujam savivaldos modeliui išryškėjusios Vietos savivaldos įstatymo spragos.

Sulaukę pėsčiomis nuo streiko pradžios iš Klaipėdos atėjusių kolegų, Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vienijami mokytojai ketvirtadienį susirinko prie Vyriausybės, kur reikalauja spartesnio atlyginimų kilimo. V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės į mitingą susirinko daugiau kaip tūkstantis žmonių. Ketvirtadienio popietę prasidėjusį mitingą gausiai papildė mokytojų kolona, kuria atlydėti pėsčiomis iš Klaipėdos į Vilnių atvykę pedagogai.

Prie Vyriausybės trečiadienį karšta – skamba protesto šūkiai ir sirenos. Prie antrą savaitę protestuojančių mokytojų prisijungė ir statutiniai pareigūnai. Išeiti į gatves juos privertė vyriausybės užmojai keisti statutą, darbo sąlygas ir garantijas. Tačiau vidaus reikalų ministrė tikina, kad reforma yra būtina, ir viliasi, jog nauji finansiniai pokyčiai pareigūno profesiją paskatins rinktis daugiau jaunimo.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, kuri bus įgyvendinama 2023-2030 metais. Toliau ji bus teikiama Seimui. Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, kad programoje įtvirtintos trys pagrindinės kryptys.

Krašto apsaugos ministerija siūlo tobulinti karių apmokėjimo sistemą, gerinti aprūpinimą mokymosi metu, socialinių garantijų sąlygas. Atitinkamoms kelių įstatymų pataisoms trečiadienį pritarė Vyriausybė, toliau jos bus teikiamos Seimui. Šiam pritarus, pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio. „Kariuomenėje svarbiausia – žmogus. Įgyvendinant Lietuvos kariuomenės personalo politiką esminis tikslas yra ne tik pritraukti kuo daugiau naujo personalo, bet ir jį išlaikyti tarnyboje.

Vyriausybė Seimui ketvirtadienį pristatys 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė jį vadina „žmonių“ biudžetu, „gana“ subalansuotu ir optimaliu dabartinei situacijai, o numatomas jo deficitas bus didesnis nei šiemet – 2,9 proc.

Šiandien Vyriausybės rūmuose vyko Vyriausybės kanceliarijos organizuoti pirmosios pagalbos mokymai 9–12 kl. moksleiviams „Tu gali išgelbėti gyvybę!“. Į Lietuvos Raudonojo kryžiaus specialistų vestus mokymus susirinko beveik 300 moksleivių iš 11 Vilniaus regiono mokyklų, rašoma Vyrausybės pranešime spaudai. „Šiandien čia vyksta vienas svarbiausių ir prasmingiausių renginių – kalbame apie gyvybės išgelbėjimą nelaimės atveju.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė 2024 metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams, dabar projektai keliaus į Seimą. Naujienų agentūra BNS pateikia 15 svarbiausių šių projektų finansinių rodiklių ir dydžių. 17,009 mlrd. eurų – planuojamos valstybės biudžeto pajamos, 9,4 proc. didesnės nei patvirtintos šiems metams. 14,522 mlrd. eurų – planuojamos pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, 7,4 proc.

Vyriausybė ketvirtadienį turėtų patvirtinti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimo Lietuvoje atidėjimą iki 2025 metų vidurio. Tai numatančią Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisą parengusi Susisiekimo ministerija aiškina, kad atidėti terminą būtina dėl teismuose užtrukusių ginčų, susijusių su sistemos kūrimu, pirkimu ir diegimu. Vyriausybei pritarus, pataisos bus teikiamos Seimui.

Vyriausybė ketvirtadienį ketina svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą. Premjerė Ingrida Šimonytė interviu BNS trečiadienį teigė, kad valdžios deficitas kitąmet didės iki 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiais metais, premjerės teigimu, jis bus apie 2 proc. vietoj planuotų 4,9 proc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Statybos įstatymo ir dar 12-kos teisės aktų pataisų paketui, kuriuo siūloma sutrumpinti statybos leidimo išdavimo procesą. Tam dar turės pritarti Seimas. Pasak aplinko ministro Simono Gentvilo, pakeitimais peržiūrimas statybos leidimų išdavimo procesas, atsisakoma daugelio perteklinių funkcijų.

Seimui svarstant Lietuvos banko (LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Vyriausybė tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui.