vyriausybė

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako, kad yra įvairių variantų, kaip išsispręs kilusi Vyriausybės krizė. Visgi, jei ministrų kabinetas išliks ir į Seimą nešis daug ginčų sukėlusią mokesčių reformą, tai bus veidmainiška. „Variantų gali būti įvairių. Gali ministrai pasitraukti, gali premjerė pasitraukti, gali ir Vyriausybė griūti. Bet jei Vyriausybė negrius ir liks su šita našta, tai tokia situacija, kad atbilda zombiai atidunda.

Darbo partija pirmadienį šaukia prezidiumą, kuriame spręs pirmalaikių Seimo rinkimų klausimą, sako partijos vadovas Andrius Mazuronis.  „Norime išgirsti, kokia pozicija partijos prezidiumo narių. Tokį klausimą reikėtų spręsti ne frakcijos, ne Seimo formate, bet partijos formate. Žiūrėsime kokios nuomonės. Kaip mes balsuosim, norėtųsi tą poziciją išsigryninti ir sau, ir visiems kitiems“, – BNS sakė A. Mazuronis.

Liberalų sąjūdžio Valdybos teigimu, artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje bei vykstant karui Ukrainoje, valstybėje būtina užtikrinti politinį stabilumą.

Klausimai dėl Vyriausybės likimo ir išankstinių Seimo rinkimų turi būti išspręsti greitai, siekiant sutrumpinti politinio chaoso laiką, sako prezidento patarėjas Valdas Augustinavičius. „Visi kiti sprendimai, kurie šiandien yra pasiūlyti viešojoje erdvėje, yra Seimo apsisprendimo klausimai ir kad ir kokie būtų sprendimai, svarbiausia apsispręsti greitai, kad politinis chaosas būtų kuo trumpesnis“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė V. Augustinavičius.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio iškelta mintis dėl pirmalaikių rinkimų veikiau yra derybinė pozicija nei noras iš tikrųjų eiti iki galo, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Krašto apsaugos ministras, konservatorius Arvydas Anušauskas atsisako vertinti Vyriausybės galimybes dirbti toliau, jo partijai rengiantis svarstyti šį klausimą. A. Anušausko teigimu, spręsti dėl Ministrų kabineto ateities ir pirmalaikių Seimo rinkimų reikia kartu su koalicijos partneriais, nes sprendimui paleisti parlamentą priimti reikės daug balsų, įskaitant paramos iš opozicijos.

Vis labiau atskleidžiama savivaldos politikų lėšų naudojimo praktika auga į politinę krizę. Tuo metu žurnalistas Andrius Tapinas sureagavo į paviešintas Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ataskaitas, kuriose atsispindi, kaip buvo panaudojami pinigai. A. Tapinas penktadienį socialiniame tinkle paviešino nuotrauką, kurioje matyti, kaip Kauno meras panaudojo mokesčių mokėtojų pinigus. Pasak žurnalisto, jau dabar aišku, kad dėl to turės įsikišti ir prokurorai.

Vis labiau atskleidžiama savivaldos politikų lėšų naudojimo praktika gali peraugti į politinę krizę, todėl Vyriausybės pasitraukimas galimas, bet tai nereiškia pirmalaikių Seimo rinkimų, sako valdančiosios koalicijos partneriai.

Opozicija blefu vadina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimus, kad bus svarstoma, ar Vyriausybė turėtų trauktis. Kaip teigė BNS kalbinti Seimo opozicijos atstovai, tokiais pareiškimais valdantieji gudrauja, mėgindami pridengti negebėjimą spręsti problemų. „Tai reiškia, kad ponas Landsbergis yra kaip kortų šuleris, blefuoja ir meluoja visuomenei.

Prezidento Gitano Nausėdos raginimų trauktis sulaukęs kultūros ministras Simonas Kairys sako, jog nuo asmeninių sprendimų susilaikys, kol vyksta diskusijos dėl visos Vyriausybės likimo. Šalies vadovas S. Kairį, taip pat finansų ministrę Gintarę Skaistę paragino trauktis kilus abejonių dėl darbo Kauno taryboje metu panaudotų lėšų skaidrumo.

Ekspertams vis dažniau kalbant, kad Jurgitos Šiugždinienės skandalas gali išjudinti visą Vyriausybę, veiksmų imasi ir opozicija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo skelbti interpeliaciją visam ministrų kabinetui. Situaciją TV3 žinių „Dienos komentare“ komentavo „Eltos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris. Ramūnas Karbauskis sako, kad turi planą inicijuoti interpeliaciją visai Vyriausybei.

Ketvirtadienį Seime pristatyta praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitai. Premjerė Ingrida Šimonytė parlamentarams atsiskaitė už praėjusių metų darbus ir pristatė, ką sieks padaryti šiemet. Ministrės pirmininkės teigimu, pernai vasario pabaigoje Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą tapo svarbiausiu ilgalaikio poveikio Lietuvai turinčiu įvykiu.

Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog Lietuvoje šiuo metu vyksta techninė recesija ir ekonomikos nuosmukis, su kuriuo „būtina tvarkytis“.  „Mes tiesiog galime konstatuoti, kad tiek techninė recesija jau vyksta Lietuvoje, tiek ekonomikos nuosmukis vyksta visoje Europoje ir Lietuvoje. Aišku, jis greičiausiai nebus toks gilus, kokį matėme prieš dvylika metų, bet tai jau matėsi prieš gerus metus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo kitąmet 10 proc. Vyriausybė priims, kai Seime bus sutarta dėl mokesčių pertvarkos paketo.

Paviešinus trijų ministrų išlaidų ankstesnio darbo Kauno taryboje metu ataskaitas, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo visam ministrų kabinetui skelbti interpeliaciją. „Šnekėti apie vienos ministrės atsakomybę yra juokinga, kada tą pačią dieną paskelbti dar dviejų ministrų duomenys ir jie sutampa su ministrės Šiugždinienės situacija. Trys, penki, septyni, mes tuoj pat turėsime situaciją, kad visi iki vieno.

Ingridai Šimonytei antradienį ruošiantis pristatyti Seimui Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą, socialdemokratai joje įžvelgia daug prieštaravimų ir teigia, kad ši ataskaita iliustruoja Vyriausybės nuostatas, kurios lėmė „rekordinį ūkio nuosmukį“, rašoma partijos pranešime spaudai. Pasak Socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, ministrų kabineto ataskaita – nuvilianti.

Seimas Vyriausybę ketina įpareigoti tvirtinti ne tik dešimties metų kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programas, bet ir trimečius kurortologinius tyrimus bei jų sąmatas.    Tokie tyrimai parodytų klimato, mineralinio vandens, gydomojo purvo poveikį organizmui, jų naudojimą profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai. Be to, savivaldybėms būtų leista nustatyti rinkliavas už naudojimąsi kurortų viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra.

Vyriausybės siūloma mokesčių reforma padarys neišvengiamą žalą investiciniam Lietuvos klimatui, pakenks ekonomikos vystymuisi bei gyventojų gerovei, teigia šalies verslo organizacijos  – jos prašo valdžios atidėti įstatymų priėmimą ir siūlo juos tobulinti. „Vieningai neigiamai vertiname projektus ir siūlome jų priėmimą atidėti, siekiant platesnės diskusijos su suinteresuotomis pusėmis“, – teigiama Vyriausybei ir visoms Lietuvos politinėms partijoms adresuotame laiške.

Vyriausybė trečiadienį svarstys įstatymo pataisas, kurios leistų Lietuvai 2024 metais sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarais, bei nustatytų teisines sąlygas efektyviau įgyvendinti projektą.  Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pakeitimai sudarytų teisines prielaidas pasirengti ankstesniam šalies elektros sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos.

Premjerė Ingrida Šimonytė kadencijos pradžioje žadėjo visapusišką skaidrumą, prisiekinėjo, kad reputacinės dėmės yra pernelyg didelė našta Vyriausybei. Tačiau praktika rodo, kad realybėje susidūrus su įtarimais dėl neskaidrumo priimti sprendimus tampa sunkiau. Šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bando įrodyti, kad pirmojo karantino metu per tris mėnesius išvažinėjo net 1100 eurų vertės degalų dirbdama Kauno miesto tarybos narės darbą opozicijoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų reorganizuojami Vidaus reikalų ministerijai pavaldūs poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bei tarnautojų mokymo centras „Dainava“. Palangoje esantis „Pušynas“ bus prijungiamas prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, o Druskininkuose esanti „Dainava“ – prie Kauno klinikų. Ligoninėms pereis šių įstaigų teisės ir pareigos. Kaip nurodoma teikime, įstaigos reorganizuojamos siekiant atsisakyti Vidaus reikalų ministerijai nebūdingų funkcijų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam vadinamajam pieno įstatymo projektui, kuris numato pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą. Tam dar turės pritarti Seimas. Ministerija nurodo, kad būtina tobulinti šią kainodarą, apriboti nesąžiningą prekybą bei stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias ir jų jungimąsi į kooperatyvus.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamų gazolių normų.  Žemės ūkio ministerija siūlo už trumpos rotacijos želdinių auginimą skiriamą degalų normą nuo liepos sumažinti nuo 102 litrų už hektarą iki 40 litrų.  Anot ministerijos, 102 litrų norma yra per didelė – ši veikla, kuriai reikia degalų, vyksta tik pirmaisiais ir paskutiniaisiais šių kultūrų auginimo metais, o gazolių norma skiriama kasmet.

Vyriausybės siūloma mokesčių reforma Seime turėtų būti svarstoma kaip paketas, o ne atskiromis dalimis – tokiu atveju tai jau nebūtų reforma, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tai mažintų valstybės galimybes finansuoti įsipareigojimus, įskaitant ir tuos, dėl kurių yra sutarusios visos partijos.

Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova pirmadienį prisaikdino technokratų vyriausybę, kuri ves šalį į rugsėjo mėnesį vyksiančius pirmalaikius rinkimus, šaliai kovojant su politine krize. 15 narių ministrų kabinetui vadovaus buvęs centrinio banko valdytojo pavaduotojas ir gerbiamas ekonomistas Ludovitas Odoras. Užsienio reikalų ministru taps karjeros diplomatas Miroslavas Wlachovsky (Miroslavas Vlachovskis), gynybos ministru – buvęs aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūnas Martinas Sklenaras.

Ministrų kabinetas Seimui teikia Vyriausybės 2022 metų veiklos ataskaitą, kurioje įvardijami svarbiausi pasiekimai ir artimiausio laikotarpio prioritetiniai darbai, aptariami iššūkiai, praneša Vyriausybė „2022-ieji tapo metais, kai Ukrainai teko ginti viso laisvojo pasaulio ateitį, o mes išvydome pilietišką, solidarią ir drąsią Lietuvą. Įrodėme, kad nesame pasaulyje vykstančių transformacijų statistai, Lietuvos balsas geopolitiniuose debatuose buvo svarus ir girdimas.

Premjerė tikisi, kad valstybės tarnybos reforma Seime bus patvirtinta sklandžiai, nes Vyriausybė „stipriai nusileido“ profesinėms sąjungoms. „Reforma stipriai pakoreguota ir tikrai Vyriausybė nuo savo pasiūlymų stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų, pvz., dėl tokių dalykų kaip stažo buvimo kaip papildomo faktoriaus darbo užmokestyje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Ispanija pareiškė planuojanti uždrausti darbą lauke vyraujant dideliam karščiui.  Darbo ministrė Yolanda Diaz trečiadienį žurnalistams teigė, jog vyriausybė ketina pakoreguoti teisės aktus, reglamentuojančius profesines rizikas, kad uždraustų darbą lauke, kai valstybinė meteorologijos agentūra AEMET paskelbs raudonus arba oranžinius pavojaus signalus.  Agentūra dažnai skelbia tokius perspėjimus, kai pakilusi temperatūra kelia pavojų asmenims būnant lauke arba aplinkai.

Ketvirtadienį į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti Vyriausybės parengta ir vienu svarbiausių šios kadencijos darbu vadinama valstybės tarnybos reforma. Po Seimo komitetų peržiūros projekte padaryta pakeitimų, vienas pagrindinių – siūloma vis dėlto palikti priedą už darbo stažą. Ministrų kabineto teiktame projekte numatyta atsisakyti priedo už darbą valstybės tarnyboje, tačiau svarstant projektą komitete pasiektas susitarimas, kad šis priedas liks, bet negalės viršyti 20 proc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė žemės valdymo ir naudojimo pakeitimams, kuriais tikslinamas teisinis reguliavimas, mažinama administracinė našta. Tai daroma, norint nuo kitų metų sausio visoms savivaldybėms atiduoti valdyti valstybinę žemę.  Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, parengti Žemės įstatymo ir jį lydinčiųjų 17 teisės aktų pakeitimai. Juos Seimo bus prašoma svarstyti skubos tvarka.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė Azerbaidžanui padovanoti beveik 5 tūkst. vakcinų nuo koronaviruso. Šie preparatai skiriami kaip humanitarinė pagalba, gavus Baku prašymą. Taip pat Ministrų kabinetas iš Vyriausybės rezervo Sveikatos apsaugos ministerijai skyrė iki 5 tūkst. eurų gabenimo išlaidoms padengti. Azerbaidžanui skiriamos omikron atmainai adaptuotos „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos.

Vyriausybė trečiadienį aptarė minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą 2024 metais, tačiau galutinį sprendimą tiek dėl jos, tiek dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) priims kitą savaitę. Planuojama, kad MMA augs 10 proc. iki 924 eurų, o NPD – 20 proc. iki 751 euro. „Per penkerius metus yra pirmas susitarimas, kai pavyko ir darbuotojų, ir darbdavių atstovams, ir Vyriausybei sutarti Trišalėje taryboje, kokiu dydžiu būtų didinama minimali mėnesio alga 2024 metais.

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės iniciatyvos įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą. Seimas balandžio pabaigoje po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, bei atmetė opozicijos atstovų siūlymą įnašo lėšas skirti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.

Estijos vyriausybė patvirtino ir netrukus perduos parlamentui svarstyti mokesčių įstatymų pataisų paketą, kurių tikslas – subalansuoti biudžetą, išaugus išlaidoms šalies gynybai. „Mokesčių pakeitimai yra svarbūs siekiant padengti padidėjusias mūsų gynybos išlaidas bei sumažinti biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumą. Naujoji vyriausybė užsibrėžė tikslą sutvarkyti biudžetą, o tai reiškia išlaidų peržiūrėjimą ir įplaukų didinimą“, – pareiškė finansų ministras Martas Vorklaevas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje įtvirtino migrantų apgręžimą pasienyje, tačiau atsisakė Seimo numatytos išimties, baimindamasi papildomų paskatų neteisėtai migracijai iš Baltarusijos. Ministrų kabineto patvirtintu nutarimu įgyvendinamas trečiadienį įsigaliojęs įstatymas, leidžiantis apgręžti neteisėtai į Lietuvą bandančius patekti migrantus. Pagal jį, tokį leidimą suteikia Vyriausybė, gavusi Nacionalinio saugumo komisijos rekomendaciją. Šiai komisijai priklauso dauguma Ministrų kabineto narių.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kritikuoja Vyriausybės planus atsisakyti išimties dėl migrantų apgręžimo pasienyje.

Vyriausybė ketina atsisakyti Seimo numatytos išimties dėl migrantų apgręžimo, baimindamasi papildomų paskatų neteisėtai migracijai iš Baltarusijos. Tai numatyta Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamame projekte, kuriuo būtų įgyvendinamas trečiadienį įsigaliojantis įstatymas, leidžiantis apgręžti neteisėtai į Lietuvą bandančius patekti migrantus. Pagal įstatymą, tokį leidimą Vyriausybė gali suteikti gavusi Nacionalinio saugumo komisijos rekomendaciją.

Jaunimo amžius neturi būti ilginamas iki 35 metų, nusprendė Seimas. Už tokį sprendimą balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo 12, 15 susilaikė. Amžiaus ilginimui nepritarė ir Vyriausybė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisą, kad jaunu žmogumi Lietuvoje būtų laikomas asmuo nuo 14 metų iki 35 metų įskaitytinai, siūlė liberalas Andrius Bagdonas.

Savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), tuo metu Švietimo mokslo ir sporto ministerija teigia, kad pakoreguos Švietimo įstatymo nuostatas. Taip pat KT paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja taisyklių nuostatos, kiek jose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos.

Lietuvos biudžeto deficitas 2023 metais turėtų siekti 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 2,7 procentinio punkto mažiau negu numatytas biudžete (4,9 proc.). Tai nurodoma Lietuvos stabilumo šių metų programoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Finansų ministerija nurodo, kad geresnį valdžios sektoriaus balansą gali lemti didesnės biudžetų pajamos, be to, gali neprireikti visų numatytų lėšų kompensacijoms už elektrą ir dujas.

Vyriausybė trečiadienį papildė kriterijus, kuriems esant galima paskelbti ekstremaliąją situaciją dėl neteisėtų migrantų antplūdžio, ir tuomet įstatymas leistų juos apgręžti pasienyje.  Šiuo metu ekstremaliąją situaciją galima skelbti, jei per parą vienos pasieniečių rinktinės užkardos veiklos teritorijoje neteisėtai sieną mėginančių kirsti žmonių skaičius siekia 30 ir daugiau.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros, ligos išmokų bei kompensuojamųjų uždarbių pakeitimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus.

Pietų Korėja Lietuvoje planuoja atidaryti ambasadą, pirmadienį pranešė Vyriausybė. Apie tai premjerę Ingridą Šimonytę informavo Pietų Korėjos prezidento vyriausiasis ateities strategijos sekretorius Jang Sung-minas. „Susitikime Jang Sung-minas patvirtino Korėjos Respublikos planus artimiausiu metu atidaryti šalies ambasadą Lietuvoje“, – rašoma Vyriausybės pranešime. Lietuva ambasadą Pietų Korėjoje atidarė prieš dvejus metus, jai vadovauja diplomatas Ričardas Šlepavičius.

Ministrės Pirmininkės patarėju sistemų analizės klausimais pradėjo dirbti Raimondas Kuodis, praneša Vyriausybė.  R.Kuodis – žinomas šalies ekonomistas, daug metų dirbo Lietuvos banke, buvo  Lietuvos banko valdybos nariu, valdybos pirmininko pavaduotoju. R.Kuodis aktyviai dalyvauja akademinėje veikloje, dėsto mikroekonomiką, tarptautines finansų rinkas, viešojo sektoriaus ir pinigų sąjungos ekonomikas bei kitas disciplinas šalies aukštosiose mokyklose, dalyvauja jų valdymo tarybose.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradeda bylą, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas. KT trečiadienį pranešė pagal grupės Seimo narių kreipimąsi pradedantis nagrinėti bylą dėl atitinkamų Švietimo įstatymo nuostatų ir Vyriausybės patvirtintų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių.

Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti laikiną bankų įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Vyriausybė trečiadienį skyrė daugiau nei 0,7 mln. eurų, kuriuos teismo sprendimu valstybė turi  grąžinti vieno didžiausių prekybos tinklų „Maxima LT“ kontroliuojamai bendrovei „Vatubela“ už neteisėtai jai parduotą sklypą, kurį valstybė turi atsiimti.  Finansų ministerijos siūlymu 712,3 tūkst. eurų skirta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, skirtų Aplinkos ministerijai.

Vyriausybė siūlo įteisinti naują mecenatų kategoriją – bendruomenės mecenatus, įtvirtinti dar vieną mecenuojamą sritį ir leisti mecenato vardą suteikti daugiau nei vieną kartą. Tai numatoma naujos Kultūros ministerijos parengtame ir trečiadienį Ministrų kabineto pritartame naujos redakcijos Mecenavimo įstatymo projekte. Toliau jį svarstys Seimas.

Nuosavo gyvenamojo būsto neturintys prokurorai galės gauti kompensaciją už jo nuomą – Vyriausybė trečiadienį patvirtino šių kompensacijų dydžius. Nuomojantis būstą Vilniuje numatyta iki 11 bazinių socialinių dydžių (BSI) išmoka, Kaune ir Klaipėdoje – iki 9,6, Šiauliuose ir Panevėžyje – iki 7,3, kitose vietovėse – iki 5,7 BSI. Šiuo metu BSI sudaro 49 eurus, tad atitinkamai kompensacijos galėtų siekti 63–539 eurus.