vyriausybė

Vyriausybei ketvirtadienį rengiantis svarstyti 2024-ųjų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Po susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) atstovais prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuvai taip pat reikia konsoliduoto politinio posūkio stiprinant šeimas.

Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto mokesčio konceptas nėra aiškiai suformuluotas, todėl gali būti nepriimtas Seime, sako prezidento patarėja. Irenos Segalovičienės teigimu, mokestį pasiūliusi valdančioji dauguma nepateikė tokio jo varianto, dėl kurio Seimas galėtų susitelkti.   „Kur yra tas konceptas atidirbtas ir už kurį galima kovoti ir sakyti, kur mes tas lėšas panaudosime, žmonės, konsoliduokimės.

Lenkijoje suskaičiavus beveik visus balsus nacionaliniuose rinkimuose, kuriuose dalyvavo daugiausiai rinkėjų nuo komunizmo žlugimo, anksti antradienį buvo paskelbta, kad proeuropietiška opozicija turėtų laimėti daugumą parlamente. Apie tai, ką nauji vėjai Lenkijos valdžioje atneš Lietuvai ir Europai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos politikas, kairiosios socialdemokratinės pakraipos atstovas Gediminas Kirkilas ir konservatorius Audronius Ažubalis.

Seimui liko paskutinis balsavimas, kad įsigaliotų naujas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau konservatorių planus sugriauti ketina koalicijos partnerė Laisvės partija, siūlanti mokesčio netaikyti pagrindiniam būstui. Ar tinkamas laikas apmokestinti dar daugiau žmonių, kalbamės su Seimo nariu Vytautu Mitalu. Už 100 tūkst.

Čekijos koalicinė vyriausybė ketvirtadienį atlaikė parlamento balsavimą dėl nepasitikėjimo, inicijuotą opozicijos, teigusios, kad ji netinkamai sprendžia ekonomikos ir imigracijos klausimus. Tik 85 opozicijos įstatymų leidėjai 200 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose balsavo už tai, kad būtų nuversta penkių partijų vyriausybė, vadovaujama konservatyvaus ministro pirmininko Petro Fialos. Po antradienį prasidėjusių debatų ankstų ketvirtadienį įvyko balsavimas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pataisoms, kuriomis siekiama užkamšyti Vietos savivaldos įstatymo spragas, išryškėjusias atsiradus naujam savivaldos modeliui. Pataisomis siūloma aiškiau atskirti savivaldybės institucijų funkcijas, aiškiau reglamentuoti savivaldybės komitetų ir komisijų darbo tvarką, įtraukti į Etikos ir Antikorupcijos komisijas visuomenės atstovus, spręsti su mero pavadavimu, vicemerų paskyrimu ir kitas praktikoje kylančias problemas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui iki 5 tūkst. eurų bauda bausti už vaistų įsigijimo, laikymo, apskaitos pažeidimus atsakingus asmenis. Baudos taip pat grėstų medicinoms įstaigoms ir vaistinėms. Vyriausybė pritarė tai numatančioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms. Jas toliau svarstys Seimas.

Pirmadienį baigėsi trečiosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 27,5 mln. eurų, sudaryta 2114 sandorių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, trečiosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti spalio 2–16 dienomis. Ši emisija bus išperkama kitąmet spalio 17 dieną. VTL platinami per „Swedbank“ ir SEB bankus.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pataisų, kuriomis taisomos įsigaliojus naujam savivaldos modeliui išryškėjusios Vietos savivaldos įstatymo spragos.

Sulaukę pėsčiomis nuo streiko pradžios iš Klaipėdos atėjusių kolegų, Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vienijami mokytojai ketvirtadienį susirinko prie Vyriausybės, kur reikalauja spartesnio atlyginimų kilimo. V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės į mitingą susirinko daugiau kaip tūkstantis žmonių. Ketvirtadienio popietę prasidėjusį mitingą gausiai papildė mokytojų kolona, kuria atlydėti pėsčiomis iš Klaipėdos į Vilnių atvykę pedagogai.

Prie Vyriausybės trečiadienį karšta – skamba protesto šūkiai ir sirenos. Prie antrą savaitę protestuojančių mokytojų prisijungė ir statutiniai pareigūnai. Išeiti į gatves juos privertė vyriausybės užmojai keisti statutą, darbo sąlygas ir garantijas. Tačiau vidaus reikalų ministrė tikina, kad reforma yra būtina, ir viliasi, jog nauji finansiniai pokyčiai pareigūno profesiją paskatins rinktis daugiau jaunimo.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, kuri bus įgyvendinama 2023-2030 metais. Toliau ji bus teikiama Seimui. Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, kad programoje įtvirtintos trys pagrindinės kryptys.

Krašto apsaugos ministerija siūlo tobulinti karių apmokėjimo sistemą, gerinti aprūpinimą mokymosi metu, socialinių garantijų sąlygas. Atitinkamoms kelių įstatymų pataisoms trečiadienį pritarė Vyriausybė, toliau jos bus teikiamos Seimui. Šiam pritarus, pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio. „Kariuomenėje svarbiausia – žmogus. Įgyvendinant Lietuvos kariuomenės personalo politiką esminis tikslas yra ne tik pritraukti kuo daugiau naujo personalo, bet ir jį išlaikyti tarnyboje.

Vyriausybė Seimui ketvirtadienį pristatys 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė jį vadina „žmonių“ biudžetu, „gana“ subalansuotu ir optimaliu dabartinei situacijai, o numatomas jo deficitas bus didesnis nei šiemet – 2,9 proc.

Šiandien Vyriausybės rūmuose vyko Vyriausybės kanceliarijos organizuoti pirmosios pagalbos mokymai 9–12 kl. moksleiviams „Tu gali išgelbėti gyvybę!“. Į Lietuvos Raudonojo kryžiaus specialistų vestus mokymus susirinko beveik 300 moksleivių iš 11 Vilniaus regiono mokyklų, rašoma Vyrausybės pranešime spaudai. „Šiandien čia vyksta vienas svarbiausių ir prasmingiausių renginių – kalbame apie gyvybės išgelbėjimą nelaimės atveju.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė 2024 metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams, dabar projektai keliaus į Seimą. Naujienų agentūra BNS pateikia 15 svarbiausių šių projektų finansinių rodiklių ir dydžių. 17,009 mlrd. eurų – planuojamos valstybės biudžeto pajamos, 9,4 proc. didesnės nei patvirtintos šiems metams. 14,522 mlrd. eurų – planuojamos pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, 7,4 proc.

Vyriausybė ketvirtadienį turėtų patvirtinti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimo Lietuvoje atidėjimą iki 2025 metų vidurio. Tai numatančią Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisą parengusi Susisiekimo ministerija aiškina, kad atidėti terminą būtina dėl teismuose užtrukusių ginčų, susijusių su sistemos kūrimu, pirkimu ir diegimu. Vyriausybei pritarus, pataisos bus teikiamos Seimui.

Vyriausybė ketvirtadienį ketina svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą. Premjerė Ingrida Šimonytė interviu BNS trečiadienį teigė, kad valdžios deficitas kitąmet didės iki 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiais metais, premjerės teigimu, jis bus apie 2 proc. vietoj planuotų 4,9 proc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Statybos įstatymo ir dar 12-kos teisės aktų pataisų paketui, kuriuo siūloma sutrumpinti statybos leidimo išdavimo procesą. Tam dar turės pritarti Seimas. Pasak aplinko ministro Simono Gentvilo, pakeitimais peržiūrimas statybos leidimų išdavimo procesas, atsisakoma daugelio perteklinių funkcijų.

Seimui svarstant Lietuvos banko (LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Vyriausybė tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) perdavė patalpas Kaune, čia planuojama įkurti mokymų ir nekinetinių operacijų centrą bei logistikos bazę. Šauliams atiteks kareivinės ir štabas, kurių plotas – per 2,2 tūkst. kv. metrų, taip pat apie tūkstančio kvadratinių metrų sandėliai, ūkinis pastatas ir patalpos kontrolės postas. Kauno Eigulių mikrorajone, Žeimenos gatvėje, esančios patalpos perduodamos pagal panaudos sutartį 10 metų laikotarpiui.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Statybos įstatymo ir dar 12-kos teisės aktų pataisų paketą, kuriuo siūloma sutrumpinti statybos leidimo išdavimo procesą.  „Siekiama spartinti investicijas ir statybos procesus, mažinti administracinę naštą, didinti statybos procesų skaidrinimą,didinti formuojamos aplinkos kokybę, palengvinti ir trumpinti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, didintipasitikėjimą statybos dalyviais“, – nurodoma Aplinkos ministerijos pažymoje.

Lietuva ketina prisijungti prie Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD). Dėl to trečiadienį pasitarime spręs Vyriausybė. Anot Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos dalyvavimas IFAD veikloje suteiktų daugiau galimybių prisidėti prie paramos žemės ūkiui Lietuvai prioritetinėse srityse ir regionuose bei padėtų stiprinti bendradarbiavimą su Vakarų valstybėmis.

Lietuvai siekiant pritraukiant daugiau užsienio investicijų Vyriausybė trečiadienį svarstys  siūlymą sukurti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kuris pasiūlytų išvystytų didelių teritorijų naujoms gamybos investicijoms. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, naujasis modelis palengvintų bei pagreitintų sklypų pasiūlą gavus konkretaus investuotojo užklausą – jis leistų investuotojui rinktis iš konkrečių rezervuotų sklypų sąrašo.

Siekiant kurti aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką, skatinti darbo našumą ir tiesiogines užsienio investicijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo plėsti pelno mokesčio lengvatą didelius projektus įgyvendinančioms įmonėms. Dėl to Vyriausybė spręs trečiadienį. Šiuo metu tokios įmonės gali iki 20 metų nemokėti pelno mokesčio. Dideliais projektais laikomi tie, kurie sukuria bent 150 (Vilniuje – bent 200) darbo vietų ir jos išlaikomos bent penkerius metus, kai investuojama bent 20 mln.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgas turi būti pastatytas iki 2029-ųjų rugpjūčio, o tam reikės išpirkti daugiau nei 200 beveik privačių žemės sklypų ir daugiau nei 300 pastatų, numato projekto specialusis planas, kurį turės patvirtinti Vyriausybė.

Lenkijoje vyksta sunkiai suvokiami dalykai: kai visame pasaulyje naftos kaina kyla, degalai brangsta akyse, Lenkijos degalinėse – atvirkščiai, pinga. Štai kai kuriose Lietuvos degalinėse litras dyzelino ar benzino brangesnis beveik 50 ct nei to paties tinklo degalinėje Lenkijoje. Tiesa, ekonomistai turi paaiškinimą, kodėl degalai kaimyninėje šalyje pinga: netrukus lenkai rinks naują parlamentą ir valstybės valdoma naftos bendrovė „Orlen“ galimai įsitraukė į rinkimus.

Pirmadienį paskelbtas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vadovo konkursas. Kaip pranešė Vyriausybė, kandidatų prašymų per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą laukiama iki spalio 16 dienos.

Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) kitais metais bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Tai numato PSDF 2024 metų biudžeto projektas, jį šią savaitę turėtų svarstyti Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas. Pagrindinę įplaukų dalį sudarys „Sodros“ administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos – jos sieks 3,271 mlrd. eurų – 17,7 proc.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų. Taupymo lakštų emisija bus platinama spalio 2-16 dienomis, o išperkama 2024 metų spalio 17 dieną, pranešė Finansų ministerija. VTL galima įsigyti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ arba SEB bankus. Per rugpjūtį vykusį pirmosios VTL emisijos platinimą  gyventojai įsigijo VTL už 65,7 mln.

Penktadienį streikuojantys pedagogai pradeda žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki sostinėje esančių Vyriausybės rūmų. Per dieną planuojama nueiti nuo 15 iki 20 kilometrų, o naktis praleisti mokyklose ar bendruomenių namuose. Savo ruožtu Vinco Kudirkos aikštėje susibursiantys mokytojai nuo penktadienio ketina organizuoti įvairias diskusijas bei pilietiškumo pamokas.

Nuo pirmadienio, spalio 2 dienos, pradedama platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų. Kaip pranešė Finansų ministerija, taupymo lakštų emisija bus platinama spalio 2–16 d., o išperkama 2024 m. spalio 17 d.  Įsigyti VTL bus galima per Finansų ministerijos atrinktus platintojus, „Swedbank“ arba SEB, jų internetiniame banke.

Britų vyriausybė paneigė gandus apie tariamai pašlijusią Dauning Stryto katino Larry‘io sveikatą. „Vyriausiasis peliautojas“ – toks yra oficialus šio katino titulas – yra „laimingas ir sveikas“, pareiškė atstovas, kurį cituoja britų stotis ITV. 16 metų katinas nuo 2011-ųjų gyvena Didžiosios Britanijos ministro pirmininko rezidencijoje Dauningo gatvėje 10. Dabartinis premjeras Rishis Sunakas yra jau penktasis vyriausybės vadovas, su kuriuo Larry‘is dalijasi būstu.

NausėdaPrezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Vyriausybė, spręsdama pedagogų atlyginimų klausimą, nori įsipareigojimų naštą perkelti kitos kadencijos Ministrų Kabinetui. „Natūralu, turbūt Vyriausybei norėtųsi mažiau darbo užmokestį kelti nuo sausio 1 dienos, daugiau pakelti nuo rugsėjo mėnesio, nes bus likę tik 4 mėnesiai iki metų pabaigos, reiškia visai kitokie finansai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų plečiamos galimybės skaitmenines priemones naudoti ugdyme, tačiau tam papildomai prireiktų 4,6 mln. eurų kasmet. Šį vertinimą pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, išanalizavusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovo Artūro Žukausko atitinkamą Švietimo įstatymo pakeitimą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) 2023–2030 metų nacionalinės kibernetinio saugumo plėtros programai. Dokumente nurodoma, jog esamas kibernetinio saugumo modelis netinkamas augančiai kibernetinio saugumo sričiai.

Lietuva dar labiau stiprina savo gynybą prieš galimas grėsmes. Vyriausybė trečiadienį patvirtino pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planą. Dokumentas suskirstytas į keturias kryptis: atsparumo stiprinimo, pilietinės valios stiprinimo bei žinių ir įgūdžių, reikalingų tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimo ir ugdymo.

Vyriausybė trečiadienį ketina patvirtinti pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planą. Dokumentas suskirstytas į keturias kryptis, kurios apima atsparumo ir pilietinės valio stiprinimą, žinių ir įgūdžių, reikalingų tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimą ir ugdymą. 2023–2025 metams iš viso numatyta apie pusšimtį uždavinių ir dar panašiai tiek priemonių, detalizuojančių dalies uždavinių įgyvendinimą.

Nuo kitų metų įsigalios valstybės tarnybos pertvarka, todėl Vyriausybė patvirtino bendrąsias ministerijų atlyginimų gaires, kad darbo užmokesčio skirtumai tarp ministerijų nebadytų akių ir kad šios „nekanibalizuotų“ viena kitos, tai yra neviliotų žmonių didesniais atlyginimais.  Ministerijose dirba ne tik valstybės tarnautojai, bet ir darbuotojai pagal darbo sutartis – gairės apima juos visus.

Lenkijos vyriausybė susiduria su spaudimu dėl vizų išdavimo skandalo artėjant rinkimams, kuriuose valdantieji pasisako prieš imigraciją, „Dėl centrinio kovos su korupcija biuro veiksmų buvo sulaikyti septyni žmonės“, – Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas (Stanislavas Žarynas) penktadienį pranešė socialiniame tinkle „X“. Pasak prokuratūros, kuri atlieka tyrimą dėl įtariamos sukčiavimo schemos vizoms gauti, trys iš septynių asmenų yra suimti.

Finansų ministerijos rengiamame 2024 metų biudžeto projekte, be įstatymais numatyto išlaidų didinimo, erdvės liks tik Vyriausybės jau paskelbtiems pažadams įgyvendinti, sako ekonomistai. Anot jų, tik tokiu atveju viešųjų finansų iždas atitiktų kitąmet vėl pradedamas taikyti europines fiskalinės drausmės taisykles, numatančias, kad šalies biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė grupės parlamentarų siūlymui drausti skatinti dalyvavimą internetinėse loterijose, tačiau siūlo projektą tobulinti. Tokia Vyriausybės išvada bus teikiama Seimui. Finansų ministerijos parengtoje išvadoje nurodoma, kad siūloma atsisakyti formuluotės „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją“, kuri prieštarautų galiojančiam loterijų veiklos reglamentavimui, nedraudžiančiam loterijų reklamos.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė įstatymo pataisoms, kad už tarptautinių ir nacionalinių sankcijų nevykdymą gautos baudos būtų skiriamos Ukrainai atstatyti. Tam dar reiks Seimo pritarimo. Užsienio reikalų ministerijos pateiktame teisės akto projekte numatyta, kad minėtos lėšos patektų į Vystomojo bendradarbiavimo fondą ir būtų naudojamos su Ukrainos atstatymu susijusiems projektams įgyvendinti.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuojamai policijos įstaigų reorganizacijai, prijungiant jas prie Policijos departamento.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl žemės ūkio atašė pareigybės Italijoje steigimo.  Žemės ūkio ministerija siūlo ją steigti nuo spalio – pareigūnas atstovautų Lietuvai Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO).  Lietuva liepos 7 dieną dvejiems metams tapo FAO tarybos nare, joje vyksta daug diskusijų dėl Baltarusijos ir Rusijos veiklos bei vaidmens organizacijoje.

Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys įstatymo pataisas, kad už tarptautinių ir nacionalinių sankcijų nevykdymą gautos baudos būtų skiriamos Ukrainai atstatyti. Užsienio reikalų ministerija siūlo, kad minėtos lėšos patektų į Vystomojo bendradarbiavimo fondą ir būtų naudojamos su Ukrainos atstatymu susijusiems projektams įgyvendinti. Taip pat projekte numatyta, kad į šį fondą patektų biudžeto lėšos, gautos už konfiskuotus daiktus.

Iš dviejų blogybių šiandieninei Lietuvos Vyriausybei reikės pasirinkti vieną – ar netekti ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) milijonų neįgyvendinus pačių prisižadėtos mokesčių reformos, ar nesiskaitant su mažaisiais koalicijos partneriais stumti nesuderintą mokesčių reformą buldozeriu? Jau ne kartą esu kalbėjęs apie specialiai Lietuvai sukurtos taisyklės dėl mokėjimo iš RRF sustabdymo procedūros pritaikymą bei kėlęs klausimą dėl užšaldytų 26 mln.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako tikinti, kad Vyriausybei pavyks pasiekti kompromiso su streikais grasinančiomis profesinėmis sąjungomis šioms raginant skubiau didinti mokytojų atlyginimus ir keliant kitus reikalavimus. Vis dėlto ji pabrėžia, kad atlyginimų augimas jau numatytas galiojančiame partijų susitarime dėl švietimo.  „Mokytojai visada mokėjo Lietuvoje kovoti už savo teises, ir tai yra gerai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Biudžeto sandaros ir susijusių įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma įtvirtinti išsamesnius trejų metų biudžeto rodiklius.  Finansų ministerijos teigimu, trejų metų biudžetas leistų efektyviau planuoti išlaidas, užtikrintų finansavimo tęstinumą bei formuotų tvaresnę šalies fiskalinę politiką.