vokietija

Vokietija šeštadienį patvirtino pirmuosius šalyje du užsikrėtimo naujo varianto pandeminiu koronavirusu atvejus – omikron atmainos infekcija diagnozuota keleiviams, kurie į Miuncheno oro uostą atvyko iš Pietų Afrikos, pranešė Bavarijos pareigūnai.

Berlynas penktadienį nesutiko su Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimu, kad Vokietijai „nėra didelė našta“ priimti 2 tūkst. migrantų, įstrigusių jo šalies pasienyje. „Yra pranešimas, esą ponas Lukašenka šiandien pasienyje su Lenkija pareiškė, jog 2 tūkst. žmonių nėra didelė problema Vokietijai, o kanclerė A. Merkel sutinka įsileisti šiuos žmones į Vokietiją.

Vokietijos kompanijos iš anksto žinojo apie Rusijos planus apriboti dujų tiekimą į Europą, tuo siekiant „paspartinti“ „Gazprom“ valdomos dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorės sertifikavimo procesą, ir jos spėjo atkurti dujų atsargas, kad Vokietijos vartotojai nenukentėtų dėl tokių Kremliaus manipuliacijų, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis Prancūzijos „Opinion Internationale“. Prancūzų leidinys pažymi, jog visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ šiuo metu toli gražu n...

Vokietijoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 nusinešė jau daugiau kaip 100 000 gyvybių, ketvirtadienį paskelbė Roberto Kocho institutas (RKI). Europos didžiausioje ekonomikoje, besigrumiančioje su naujų užsikrėtimo atvejų šuoliu, per praėjusią parą užfiksuota 351 mirtis nuo koronaviruso. Bendras COVID-19 aukų skaičius išaugo iki 100 119, rodo RKI duomenys.

Praėjusią savaitę su Baltarusijos diktatoriumi telefonu du kartus kalbėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel šiandien pirmininkavo savo jau, turbūt, paskutiniam vyriausybės posėdžiui. Vokietijoje išties istorinė diena, mat centro kairės partijos pasirašė koalicijos susitarimą, kuriame pirmą kartą per daugelį metų nelieka Angelos Merkel krikščionių demokratų. Nauja valdžia žada ne tik žalią kursą Vokietijai, bet ir viltį gauti Vokietijos pilietybę imigrantams.

Naujoji Vokietijos vyriausybė, formuojama socialdemokratų, žaliųjų ir liberalų, pasirengusi pradėti dialogą su Rusija, nurodoma trečiadienį paskelbtoje koalicinėje sutartyje. „Vokietijos ir Rusijos santykiai yra gilūs ir daugialypiai. Be to, Rusija yra svarbi tarptautinė veikėja. Žinome, kokie svarbūs yra stabilūs ir tvirti santykiai, todėl ir toliau jų siekiame. Esame pasirengę konstruktyviam dialogui“, – nurodoma dokumente.

Trys partijos, sudarysiančios naująją Vokietijos vyriausybę, planuoja, kad šalis laipsniškai atsisakys anglių deginimo iki 2030-ųjų – aštuoneriais metais anksčiau nei ketinta iki šiol, sakoma trečiadienį sudarytoje koalicijos sutartyje. Socialdemokratų partija (SPD), Žaliųjų partija ir liberali Laisvoji demokratų partija (FDP) siekia „paankstinti laipsnišką anglių atsisakymą, idealiu atveju – iki 2030 metų, ir palikti praeityje vidaus degimo variklių technologiją“, – sakoma dokumente.

Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamas partijų aljansas trečiadienį paskelbė sudaręs susitarimą suformuoti naują vyriausybę, kurioje pirmąkart per pastaruosius 16 metų pirmuoju smuiku grieš Socialdemokratų partija (SPD), sakoma koalicijos sutartyje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį paprašė Europos Sąjungos ministrų „susilaikyti nuo bet kokių kontaktų“ su Aliaksandru Lukašenka, o Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius autoritariniam Baltarusijos prezidentui pavadino „labai keistais“. Vakarai kaltina Baltarusiją apgaulingais pažadais viliojant tūkstančius migrantų – daugiausia Irako kurdus – prie sienos su Lenkija ir Lietuva, tokiu būdu keršijant Europos Sąjungai už sankcijas, paskelbtas Minsko režimu...

Europos Sąjunga rengia naujas sankcijai Minskui, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, tęsiantis migrantų krizei Baltarusijos ir ES pasienyje. „Praėjusią savaitę Užsienio reikalų taryba inicijavo penktąjį sankcijų paketą, į kurį įtraukti Baltarusijos teisėjai, prokurorai ir saugumo tarnybų atstovai, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus“, – sakė H. Maasas per virtualią konferenciją apie Baltarusiją. Jo pareiškimą citavo Užsienio reikalų ministerija Berlyne.

Dauguma Vokietijos gyventojų po kelių mėnesių bus „pasiskiepiję, išgiję arba mirę“ nuo COVID-19, pirmadienį perspėjo sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas) ir paragino daugiau gyventojų vakcinuotis.

Vokietijos pramonės produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu, pakilo 18,4 proc., pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“). Šio Vokietijos kainų indekso metinis prieaugis – solidžiausias nuo 1951-ųjų lapkričio. Analitikų prognozių vidurkis buvo kuklesnis – 16,2 proc., pažymi „Trading Economics“. Anot „Destatis“, šalies gamintojų kainų šuolį per metus nulėmė 48,2 proc. brangę energijos ištekliai, o vien tik gamtinės dujos – 81,4 proc.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė norėjusi, kad iki jos darbo vyriausybės vadovės poste pabaigos būtų surengtas dar vienas Normandijos ketverto viršūnių susitikimas. „Tokie susitikimai visada turi savo dinamiką, todėl gera ir teisinga [juos rengti]. Apgailestauju, kad pastaruoju metu tokio susitikimo nebuvo“, – ketvirtadienį Berlyne žurnalistams sakė ji.

Vokietija įves naujus griežtus apribojimus, neleisiančius neskiepytiems gyventojams dalyvauti tam tikruose viešuosiuose renginiuose, siekdama suvaldyti didžiulį COVID-19 atvejų šuolį, ketvirtadienį po skubių derybų su regionų vadovais pareiškė kanclerė Angela Merkel. Pasak jos, vadinamoji 2G taisyklė – leidžianti į patalpas įleisti tik vakcinuotus ir persirgusius žmones – bus taikoma vietovėse, kur 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei trys hospitalizuoti COVID-19 pacientai.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ketvirtadienį pareiškė, kad Minsko teiginys, jog jo šalis yra pasirengusi priimti apie 2 tūkst. migrantų, įstrigusių Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje ir norinčių patekti į Europos Sąjungos teritoriją, neatitinka tikrovės. „Tai neteisinga informacija“, – pareiškė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su lenkų kolega Mariuszu Kaminskiu.

Vokietijos reguliavimo institucijai sustabdžius Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorės sertifikavimo procesą, „Nord Stream 2“ paleidimas gali būti atidėtas iki 2022 metų kovo mėnesio, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais Vokietijos vyriausybėje. „Tikiuosi, kad „Nord Stream 2“ paleidimas gali būti atidėtas iki 2022 metų kovo“, – anonimiškai sakė vienas šaltinių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako matantis riziką, kad po pokalbio su Vokietijos kanclere Angela Merkel Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ims save laikyti Vakarų pripažįstamu lyderiu. Jis pareiškė nematantis reikalo kalbėtis su A. Lukašenka, nes jis ir atsakingas už migracijos krizės pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija sukėlimą.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, atrodo, pasiekė savo. Migrantų minioms veržiantis prie Europos Sąjungos sienos ir kylant neramumams tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų, Vakarų lyderiai kelia telefono ragelius ir nori tartis su diktatoriais.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas ketvirtadienį pareiškė, kad atėjo metas imtis naujų Europos Sąjungos sankcijų prieš Baltarusiją dėl migrantų krizės Lenkijos pasienyje. „Esame situacijoje, kai (Minskas) pagaliau turi sulaukti tinkamų pasekmių. To norime mes kartu su mūsų Europos partneriais“, – sakė jis. H. Maasas kalbėjo dalyvaudamas parlamento diskusijose dėl masinio migrantų antplūdžio, kurį, anot ES, organizuoja autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka.

Vokietija per praėjusią parą užregistravo rekordiškai daug naujų COVID-19 atvejų – 50 196, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai. Tai yra pirmas kartas nuo pandemijos pradžios, kai paros užsikrėtimo atvejų skaičius Vokietijoje perkopė 50 tūkst. žymą, pastarosiomis dienomis labai padaugėjus užsikrėtimų COVID-19 ir mirčių.

Vokietija reiškia palaikymą Lietuvai, tūkstančiams migrantų susitelkus prie išorinės ES sienos, pranešė Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM). Šį klausimą antradienį nuotoliniu būdu aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir jos Vokietijos kolega Horstas Seehoferis. „Ministras H. Seehofer patikino, jog Lietuva turi visišką Vokietijos palaikymą.

Berlynas ignoravo Varšuvos ir Vokietijos aplinkosaugininkų argumentus, sutikdama sertifikuoti Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą operatorę „Nord Stream 2 AG“, tvirtina Vokietijos leidinys „Der Spiegel“. Praėjusio mėnesio pabaigoje Vokietijos ekonomikos ministerija pareiškė, kad „Nord Stream 2 AG“, kaip nepriklausomos operatorės, sertifikavimas „nesukels pavojaus dujų tiekimo Vokietijai ir Europos Sąjungai saugumui“. Tuo tarpu Lenkijos energetikos reguliavimo tarnyba savo ofi...

Vokietijos pietinėje Bavarijos žemėje mažiausiai trys žmonės buvo sužeisti peiliu ginkluoto asmens per incidentą viename greitajame traukinyje, pranešė vietos žiniasklaida ir policija. Kaip rašo dienraštis „Bild“, incidentas įvyko „Intercity Express“ sistemos traukinyje tarp Rėgensburgo ir Niurnbergo. Leidinio duomenimis, dviejų sužeistųjų būklė sunki, bet pavojaus gyvybei nėra.

Spalį iš Rusijos ambasados Berlyne viršutinio aukšto iškrito Rusijos diplomatas, jis žuvo, skelbia vokiečių leidinys „Der Spiegel“. Tai paaiškėjo tik dabar. Nors skelbiama, kad nelaimė nutiko spalio 19 d., apie jį paskelbta tik lapkričio 5 d. Nurodoma, kad kūną rado policininkas, saugantis ambasadą. Nėra žinoma, kad asmuo iškrito, jau būdamas negyvas, ar žuvo dėl smūgio.

Vokietijos teismas ketvirtadienį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę moteriai, nužudžiusiai penkis iš šešių savo vaikų.  28 metų moteris, įvardyta kaip Christiane K. (Kristianė K.), buvo pripažinta kalta dėl savo vaikų paskandinimo arba uždusinimo vonioje 2020 metų rugsėjį. Vienerių, dvejų ir trejų metų amžiaus mergaičių bei 6-erių ir 8-erių metų berniukų kūnai, suvynioti į rankšluosčius, buvo rasti jų lovelėse šeimos bute vakariniame Zolingeno mieste.

Ar neteisėtai į Lietuvą patekę migrantai sugeba pasiekti Vokietiją? Iš Lietuvos pareigūnų girdime, kad ne. Kad daugiausiai jų iš Baltarusijos į Vokietiją patenka per Lenkiją. O šiuo metu vokiečiai stovyklose tokių migrantų glaudžia apie 6 tūkstančius, Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu. Kaip ši migracijos krizė atrodo iš Vokietijos pusės? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Ramūnas Misiulis.

Vokietijoje vartotojų kainos spalį kilo sparčiausiai nuo 1993 metų dėl išaugusių energijos kainų, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. Remiantis pirminiais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ skaičiavimais, metų infliacijos lygis spartėjo ketvirtą mėnesį iš eilės ir spalį pasiekė 4,5 proc., tuo tarpu energijos kainos pakilo 18,6 procento. Rugsėjį kainos didžiausioje Europos ekonomikoje, palyginti su 2014 metais, augo 4,1 proc. metine išraiška.

Vokietijos parlamentas nepratęs „nacionalinio masto epidemijos padėties“, kai šis režimas baigs galioti ateinantį mėnesį, tačiau ir toliau taikys tam tikras priemones COVID-19 plitimui kontroliuoti, trečiadienį pranešė įstatymų leidėjai. Pasak įtakingų Bundestago narių, nors pastaruoju metu vėl daugėja užsikrėtusiųjų koronavirusu, nėra pagrindo pratęsti „epidemijos padėties“. Pirmą kartą ji buvo paskelbta 2020 metų kovą ir vėliau buvo kelis kartus pratęsiama.

Vokietijos pietuose esančio Miuncheno teismas pirmadienį skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę prie džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ prisijungusiai vokietei, pripažintai kalta dėl karo nusikaltimo už tai, kad paliko penkerių metų jazidę „vergę“ saulėje mirti iš troškulio. Nuosprendį Jennifer Wenisch paskelbė aukštesnės instancijos regioninio teismo Miunchene teisėjas Reinhold Baier, pirmininkavęs bylos nagrinėjimui.

Vokietijos vidaus reikalų ministras sekmadienį sakė, jog yra teisėta saugoti valstybės sienas, kelioms Europos Sąjungos šalims paprašius Briuselio sumokėti už fizinius barjerus, turinčius neleisti nelegaliems migrantams patekti į bloką. Tokio prašymo sulaukta anksčiau šį mėnesį, Lenkijai pasiūlius už 350 mln. eurų pastatyti tvorą prie savo sienos su Baltarusija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį davė palaiminimą Vokietijos būsimai veikiausiai koalicinei vyriausybei pareiškusi, kad ją pakeitus socialdemokratui Olafui Scholzui ji turėtų „miegoti ramiai“.  A. Merkel atsisveikina su politika, valdžioje išbuvusi 16 metų, tuo metu jos konservatorių blokas CDU-CSU ruošiasi užimti opozicijos vietą po blogiausio savo visų laikų pasirodymo praėjusio mėnesio rinkimuose.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad palieka valdžią „tokiu metu, kai yra pagrindo nerimauti“ dėl Europos Sąjungos, susiduriančios su virtine problemų. „Įveikėme daug krizių, bet turime virtinę neišspręstų problemų“, – sakė ji po savo paskutiniojo ES viršūnių susitikimo. Pasak A. Merkel, tos problemos susijusios su migracija, bloko ekonomika ir įstatymo viršenybės principu ES šalyse.

Vokietija šimtais skaičiuoja neteisėtus migrantus, kurie į šią šalį iš Baltarusijos pakliuvo, prasmukę pro Lietuvos ir Lenkijos pasienį. Šalies valdžia skambina pavojaus varpais, plečia migrantų stovyklas ir baiminasi, kad srautas tik didės.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ pirmoji gija užpildyta techninėmis dujomis ir paruošta veikimui, pranešė vamzdyno operatorė, kurios vienintelis akcininkas – „Gazprom“. „Dujotiekio „Nord Stream 2“ pirmoji gija baigta pildyti spalio 18-ąją. Pagal planą ir projektavimo reikalavimus gija buvo užpildyta vadinamosiomis techninėmis dujomis – apytiksliai 177 mln. kubinių metrų, o tai užtikrina 103 barų slėgį vamzdyne.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad jos šalyje besiformuojanti nauja proeuropietiška koalicija yra svarbi žinutė Europos Sąjungai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasikalbėjo telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kad aptartų padėtį separatistinio konflikto krečiamoje Ukrainoje, pirmadienį pranešė Kremliaus spaudos tarnyba. „Nuodugniai aptarta nerimą kelianti padėtis dėl stringančio Ukrainos vidaus konflikto sprendimo proceso. Trys lyderiai pažymėjo, kad svarbu įgyvendinti 2015 metų Minsko susitarimus kaip alternatyvų neturinčius sureguliavimo pagrindus.

Vienas skulptorius įamžino kadenciją baigiančią kanclerę Angelą Merkel. Jos skulptūra – ne ant pjedestalo, o ant žirgo. Toks sprendimas daliai vokiečių sukėlė nuostabą – jie nė nežino, ar Merkel moka jodinėti.  Ant žirgo sėdinčios kanclerės Angelos Merkel skulptūra papuošė muziejaus kiemą viename Bavarijos regione.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį per atsisveikinimo vizitą Izraelyje, surengtą baigiantis jos 16 metų trukusiam vadovavimui, pareiškė, kad žydų valstybės saugumas išliks svarbiu „kiekvienos Vokietijos vyriausybės“ prioritetu. A. Merkel, atvykusi į Izraelį aštunto ir paskutinio vizito kaip kanclerė, prieš apsilankydama Jeruzalės Holokausto memoriale Jad Vašem susitiko su ministru pirmininku Naftali Bennettu.

Vokietijos centro kairės Socialdemokratų partija (SDP) ir dvi mažesnės partijos ketvirtadienį paskelbė, kad kitą savaitę plės savo derybas dėl naujos vyriausybės suformavimo, darbą baigiančios kanclerės Angelos Merkel bloko lyderiui užsiminus apie norą trauktis po rinkimuose patirto pralaimėjimo.

Vokietija dar vienu žingsniu priartėjo prie Olafo Scholzo vadovaujamos vyriausybės, Žaliųjų partijai ir liberaliajai Laisvajai demokratų partijai (FDP) trečiadienį pareiškus, kad mėgins su jo vadovaujamais socialdemokratais sudaryti trišalę vyriausybę be kanclerės Angelos Merkel konservatorių. Atsižvelgiant į lemiamą balsą turinčių mažesnių politinių jėgų sprendimą, išaugo tikimybė, kad konservatyviajam blokui CDU-CSU teks eiti į opoziciją.

Vokietijos žaliųjų partijos bendrapirmininkė Annalena Baerbock trečiadienį pareiškė, kad jos partija norėtų mėginti sudaryti trišalę koaliciją su Socialdemokratų partija (SPD) ir liberalia Laisvąja demokratų partija (FDP). Šis pasirinkimas būtų smūgis į politikos besitraukiančios kanclerės Angelos Merkel konservatoriams, kurie tikėjosi sutelkti koaliciją su žaliaisiais ir FDP.

Vokietijos policija pirmadienį pranešė per pastarąsias tris dienas prie Lenkijos sienos sulaikiusi šimtus migrantų, kurių daugelį, kaip mano Europos Sąjunga, vykti į bloką paskatino Baltarusija. Migrantų iš Irako, Jemeno ar Sirijos, patenkančių į Vokietiją iš Lenkijos, skaičius pirmosiomis spalio dienomis pasiekė „naują savaitgalio rekordą“, nurodė federalinė policija. Tūkstančiai migrantų pastarosiomis savaitėmis bando iš Baltarusijos patekti į ES nares Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.

Vokietijos Kylio uostamiestyje praūžė galingas viesulas. Lietuviams, kurie keltais keliauja į Vokietiją, puikiai pažįstamame mieste, stichijos šėlsmas smarkiai sužeidė mažiausiai keturis žmonės. Vartė medžius ir plėšė namų stogus. Kylio gyventojų užfiksuotuose kadruose matyti, kaip Baltijos jūros pakrantės miestui smogia viesulas. Mažiausiai keturi su šiuo stichijos šėlsmu susidūrę vokiečiai patyrė sunkių sužalojimų.

Vokietijos federaliniai prokurorai penktadienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl vieno Turkijos piliečio, įtariamo šnipinėjus disidentus Turkijos slaptosioms tarnyboms. Įtariamasis, įvardijamas kaip Ali D., buvo suimtas rugsėjo 17 dieną viename Diuseldorfo viešbutyje, vienam darbuotojui pastebėjus, kad jis turi ginklą, sakoma prokurorų pranešime.

Lietuva už 19 mln. eurų papildomai perka vokiškų automatinių šautuvų G-36, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos teigimu, ketvirtadienį Gynybos resursų agentūra su Vokietijos įmone „Heckler & Koch GmbH“ pasirašė sutartį dėl šių ginklų įsigijimo.

96 metų buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė ketvirtadienį nepasirodė Vokietijos teisme prasidedant jos procesui, paskelbė teisėjas, išduodamas arešto orderį „bėglei“. Irmgard Furchner kaltinama bendrininkavimu 1943–1945 metais nužudant per 10 tūkst. žmonių Štuthofo koncentracijos stovykloje okupuotoje Lenkijoje. Ji šį rytą iš senelių namų, kuriuose gyveno, taksi išvyko į metropoliteno stotį, bet teisme taip ir nepasirodė, sakė Icehojės teismo atstovė Frederike Milhoffer.

Vokietijoje suskaičiavus rinkimų rezultatus, kurie nulems ir Europos Sąjungos ateitį minimalia persvara, pergalę iškovojo socialdemokratai, aplenkę 16-ką metų šalį valdžiusios Angelos Merkel partiją. Tiesa, nors ir nusileidę, krikščionys demokratai šalies vairo atsisakyti nežada. Kova kas valdys didžiausią ir turtingiausią Europos šalį tik prasideda. Rimtasis Vokietijos finansų ministras Olafas Šolcas negali sulaikyti šypsenos.

Vokietijos centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) reikia atsinaujinti po blogiausio rinkimų rezultato nuo Antrojo pasaulinio karo, pirmadienį pareiškė partijos vadovas Arminas Laschetas, prisiimdamas atsakomybę už pralaimėjimą socialdemokratams. CDU ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) aljansas „negali būti patenkintas tokiu rezultatu“, sakė A. Lachetas.

Nei socialdemokratų, nei krikščionių demokratų dominuojanti koalicija Vokietijoje didelių permainų tarptautinėje arenoje neturėtų įnešti, mano BNS kalbinti politikos analitikai. Jų teigimu, ar vienos įtakingiausių Europos valstybių Vyriausybei vadovautų socialdemokratas Olafas Scholzas, ar krikščionis demokratas Arminas Laschetas skirtųsi niuansai, bet ne esminiai dalykai.