vokietija

Vokietijos gamtinių dujų saugyklos užpildytos daugiau kaip 90 proc., nepaisant to, kad Rusija nuo šio mėnesio pradžios visiškai nutraukė jų tiekimą per Baltijos jūrą nutiestu eksporto koridoriumi, pažymi visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi „Aggregated Gas Storage Inventory“ duomenimis. „Užpildžiusi savo dujų saugyklas 90,07 proc.

Vokietijos pramonės produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu, pakilo 45,8 proc., pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“). Tai – didžiausias šio kainų indekso metinis prieaugis nuo jo skaičiavimo pradžios 1949-aisiais, o jo augimo rekordai beveik kas mėnesį buvo gerinami nuo pernai gruodžio, pažymi „Trading Economics“. Tuo tarpu analitikai pranašavo augimo sulėtėjimą vidutiniškai iki 37,1 proc. nuo liepą užfiksuotų 37,2 procento.

NATO, Jungtinės Valstijos bei Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pasmerkė okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vašingtonas pabrėžė, kad nepripažins šių „fiktyvių“ balsavimų rezultatų. „Šie referendumai pažeidžia suverenumo ir teritorinio vientisumo principus, kuriais grindžiama tarptautinė sistema“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Antradienį Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės Lubmino pramoniniame uoste pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas. Pramoninis uostas įsikūręs vietovėje, kur į sausumą iškyla abu Rusijos „Nord Stream“ eksporto dujotiekiai, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Projektą įgyvendins Vokietijos bendrovė „Deutsche ReGas“, jį finansuos privatūs investuotojai.

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį pareiškė, kad vis labiau tikėtina, jog didžiausia Europos ekonomika trauksis „ilgesnį laiką“, Rusijai stabdant energijos tiekimą žemynui.  „Vokietijos ekonomikos nuosmukio ženklų daugėja“, – sakoma Bundesbanko mėnesinėje ataskaitoje, perspėjančioje apie „platų ir užsitęsusį ekonominės veiklos nuosmukį“.  Tikėtiną recesiją visų pirma lems „pasiūlos suvaržymai“, kitaip tariant, sumažėjęs energijos tiekimas po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šią savaitę rengia kelionę po Persijos įlankos šalis ir lankysis Saudo Arabijoje, kur susitiks su sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu, pirmadienį pranešė jo atstovas spaudai, Vokietijai stengiantis užsitikrinti energijos tiekimą ne iš Rusijos. O. Scholzas, kuris savaitgalį taip pat nuvyks į Katarą ir Jungtinius Arabų Emyratus, taps dar vienu Vakarų lyderiu, pastaruoju metu susitikusiu su M. bin Salmanu.

Vokietijos pramonės konglomeratas „Siemens“ pradėjo naudoti vieną didžiausių šalyje ekologiško vandenilio gamybos gamyklų. Pasak „Siemens“ pranešimo, 1350 tonų vandenilio per metus gaminsianti gamykla pradėjo veikti Bavarijos mieste Vunzydelyje. 45 proc. jos operatorės „WUN H2“ akcijų valdys „Siemens“ padalinys „Siemens Financial Services“, tiek pat – pramoninių dujų gamintojas „Riessner Gase“, o likusius 10 proc.

Europos aikštėse per pastaruosius mėnesius, kol vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, buvo įprasta matyti ir girdėti siaubą keliančius liudininkų pasakojimus apie karą Ukrainoje, raginimą pasipriešinti kolonijiniam užkariavimui ir nuoširdžius kreipimusis į visuomenę prašant pagalbos, rašo „Politico“. Tačiau neseniai Berlyne surengtame mitinge žmonės kėlė ne Ukrainos, o nuo jos atsiskyrusių ir Kremliaus remiamų Luhansko ir Donecko respublikų vėliav...

Ukrainos užsienio reikalų ministras vėl kritikavo Vokietijos sprendimą nesiųsti su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui tankų ir sakė, kad nauji Berlyno pažadėti ginklai  nėra tai, ko ukrainiečiams reikia labiausiai. Berlynas ketvirtadienį paskelbė, kad perduos Ukrainai daugiau šarvuočių „Dingo“ ir raketų leidimo sistemų, bet nesiųs tankų, kurių prašo Kyjivas savo kontrpuolimui prieš Rusijos pajėgas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) penktadienį pareiškė, kad šalis yra pasirengusi imtis lyderės vaidmens užtikrinant Europos saugumą, ir pažadėjo šalies kariuomenę paversti „geriausiai aprūpinta“ žemyne. Pripažindamas Vladimiro Putino Rusiją „didžiausia grėsme“ NATO, O. Scholzas teigė, kad Europa turi būti pasirengusi atremti šį iššūkį. „Sakome labai aiškiai: Vokietija yra pasirengusi imtis vadovaujamos atsakomybės dėl mūsų žemyno saugumo“, – pabrėžė kancleris.

Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“ vėjo jėgainių parkų jūroje projektus įgyvendins bendradarbiaudama su Vokietijos energetikos milžine RWE, penktadienį pranešė „Latvenergo“ vadovas Martinis Čakstė.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį paskelbtame interviu paragino Berlyną greitai apsispręsti dėl Ukrainos prašomų tankų tiekimo, didindama spaudimą kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) patvirtinti papildomą paramą Kyjivui. „Kadangi Ukrainai atėjo daug lemiantis laikotarpis, nemanau, kad šį sprendimą galima ilgai atidėlioti“, – vokiečių dienraščiui FAZ sakė A. Baerbock.

Nauji dujų eksporto pajėgumai iš Prancūzijos į Vokietiją bus prieinami nuo spalio vidurio, trečiadienį pranešė Prancūzijos dujų tinklo operatorė, Europos energetikos sistemai persitvarkant po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.  „Istoriniai dujų srautai iš rytų pakito dėl karo Ukrainoje“, – sakoma operatorės „GRTgaz“ pranešime.

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ trečiadienį pranešė besideranti su Vokietijos vyriausybe dėl galimo grupės nacionalizavimo, nes sumažėjus gamtinių dujų tiekimui iš Rusijos bendrovė susidūrė su dideliais sunkumais. Vokietijos vyriausybė jau liepą manais į gelbėjimo paketą perėmė 30 proc. grupės akcijų. Be to, buvo pratęstos kredito linijos. Visgi „Uniper“ perspėjo, kad nėra jokių ženklų, jog Europą krečianti energetinė krizė greitai aprims.

Vokietijos Hohenfelso poligone vyksta tarptautinės pratybos „Saber Junction 22“, kuriose dalyvauja ir Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės kariai, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kartu su rinktinės kariais treniruojasi daugiau nei 4400 dalyvių iš JAV, Albanijos, Belgijos, Makedonijos, Bulgarijos, Kroatijos, Vengrijos, Italijos ir kitų valstybių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pareiškė, kad jo šalis iki 2023 metų pabaigos galės atsisakyti gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Kancleris priminė, kad federalinė vyriausybė ėmėsi priemonių mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos – gamtinių dujų saugyklos šalyje jau užpildytos 85 proc., o suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų statybos projektai sparčiai įgyvendinami.

Izraelio ministras pirmininkas Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) sekmadienį atvyko į Vokietiją, siekdamas įtikinti Vakarų valstybes nutraukti branduolinį susitarimą su žydų valstybės nesutaikomu priešu – Iranu. Izraelis jau ilgą laiką priešinasi pastangoms atgaivinti 2015 metais sudarytą paktą, byrantį nuo 2018 metų, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vienašališkai iš jo pasitraukė ir grąžino Teheranui griežtas sankcijas.

Europoje energijos kainoms šovus į dar neregėtas aukštumas, Rusija savo ruožtu degina didelius kiekius gamtiniu dujų, sakoma atliktame tyrime, kurį pateikė BBC News. Skaičiuojama, kad vienoje iš netoli sienos su Suomija esančių gamyklų Rusija kasdien sudegina dujų už maždaug 10 mln. JAV dolerių. Savo ruožtu ekspertai pastebi, kad prieš tai šis dujų rezervas buvo eksportuojamas į Vokietiją.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock šeštadienį ryte atvyko į Kyjivą neskelbto vizito.    Pasak ministrės, šiuo vizitu ji siekia parodyti, kad Berlynas tvirtai remia Ukrainą kovoje su Rusija. Tai jau antrasis A. Baerbock apsilankymas Ukrainoje. Praėjusią savaitę Berlyne lankėsi Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, per vizitą dar kartą paraginę Vokietiją atsiųsti jo šaliai daugiau ginkluotės kovai su Rusijos agresija.

Vokietijos dujų bendrovė VNG penktadienį papildė europiečių įmonių gretas, prašančias savo vyriausybių pagalbos, nes sumažėjęs tiekimas iš Rusijos padidino energijos kainas ir sukėlė įtampą verslui.  VNG, trečia pagal dydį Vokietijos dujų importuotoja ir dujų saugojimo operatorė, paprašė paramos, kad „išvengtų tolesnės žalos“ ir išlaikytų grupės „gebėjimą veikti“, sakoma jos pranešime.

Pietų Vokietijoje ketvirtadienį peiliu ginkluotas vyras sužeidė du žmones ir buvo nušautas policijos, pranešė pareigūnai, nurodę, kad tiria šį nusikaltimą kaip galimą islamistinį ar teroristinį išpuolį.      Pasak vietos policijos, 30 metų vyras, ginkluotas mažiausiai vienu peiliu, užpuolė kelis praeivius prie geležinkelio stoties Ansbache -  netoli Niurnbergo esančiame Bavarijos mieste. Du žmonės buvo sužeisti, tačiau pavojus jų gyvybei negresia, nurodė policija.

Vokietija sieks suteikti pilietybę užsieniečiams, kurie yra ypač gerai integruoti į šalies gyvenimą, vos per trejus metus, mėgindama užpildyti maždaug ketvirtadalio milijono darbuotojų spragą iki 2026 metų. Pagal planą, kurį trečiadienį pristatė Užimtumo ministerija, didžiausia Europos ekonomika taip pat siekia, kad darbuotojai būtų labiau suinterestuoti persikvalifikuoti arba įgyti tolesnį išsilavinimą.  Maždaug 80 mln.

Vokietijos pramonės gamybos apimtys liepos mėnesį sumenko, rodo paskelbti oficialūs duomenys, o staigesnis kritimas fiksuotas daug energijos naudojančiuose sektoriuose, susidūrusiuose su smarkiai išaugusiomis gamybos sąnaudomis.  Gamybos sektorius – Vokietijos ekonomikos ramstis – liepą pagamino 0,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nors birželį buvo fiksuotas 0,8 proc. prieaugis, sakoma federalinės statistikos agentūros „Destatis“ pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi tiekti dujas Vokietijai artėjančią žiemą, jei dėl energetikos krizės prireiktų tokio žingsnio.  Tai leistų Vokietijai gaminti daugiau elektros ir, atitinkamai, vokiečiai galėtų tiekti elektrą į Prancūzijos elektros tinklą piko valandomis, teigė prezidentas žurnalistams po vaizdo ryšio priemonėmis surengto pokalbio su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Izraelio prezidentas antradienį kreipdamasis į Vokietijos parlamentą kalbėjo apie žiaurumus, įvykdytus Trečiojo reicho laikais, ir kartu gyrė glaudžius bei draugiškus abiejų šalių santykius, užsimezgusius pasibaigus Holokaustui. Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos naciai ir jų pakalikai nužudė šešis milijonus Europos žydų.

Vokietijos automobilių pramonės gigantas „Volkswagen“ patvirtino, kad per artimiausią mėnesį planuoja surengti labai laukiamą savo aukščiausios klasės sportinių automobilių prekės ženklo „Porsche“ įžengimą į akcijų rinką – pirminį viešąjį akcijų platinimą (IPO). „Volkswagen AG“ valdyba pirmadienį nutarė... atlikti pirminį viešąjį „Porsche AG“ privilegijuotųjų akcijų pasiūlymą, siekiant jas įtraukti į Frankfurto vertybinių popierių biržos reguliuojamąją rinką.

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad paliks dvi atomines elektrines veikti parengties režimu ir pasibaigus 2022 metams. Po naujo tinklo bandymo, dvi iš trijų likusių elektrinių „prireikus, galės bus įjungtos iki 2023 metų balandžio vidurio“, sakoma ekonomikos ministro Roberto Habecko pranešime.  Šiuo žingsniu iš dalies atidedamas buvusios kanclerės Angelos Merkel planuotas branduolinės programos atsisakymas.

Vokietijoje automobilių pardavimai rugpjūčio mėnesį ūgtelėjo, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, nepaisant tebesitęsiančių pasiūlos kliūčių, dėl kurių pastaraisiais mėnesiais pardavimai smarkiai susitraukė.  Rugpjūčio mėnesį Vokietijoje buvo užregistruota kiek mažiau nei 200 tūkst. naujų transporto priemonių – 3 proc. daugiau nei analogišką mėnesį prieš metus, sakoma federalinės transporto tarnybos KBA pranešime.

Lietuvos rinktinė (0/3) Europos čempionate nebeturi teisės klysti. Mūsiškiai dar niekada Senojo žemyno pirmenybių nebuvo pradėję trimis pralaimėjimais iš eilės. Vis tik „EuroBasket 2022“ laidoje kalbintas krepšinio treneris Edvinas Justa tvirtai tiki rinktinės galimybėmis patekti tarp 4 stipriausių B grupės komandų ir žengti į atkrintamąsias varžybas. Tiesa, Kazio Maksvyčio auklėtiniai jau nebėra savo likimo kalviai.

Europos krepšinio čempionate – vis daugiau skandalų. EuroBasket 2022“ turnyre dirbančių teisėjų darbas kelia vis daugiau nepasitenkinimo iš aukščiausio kalibro komandų stovyklų, o arbitrų klaidos tampa vis skausmingesnės.

Vokietijos eksportas liepą traukėsi pirmą kartą per keturis mėnesius, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, sustiprinę nerimą, kad didžiausia Europos ekonomika gali artėti prie nuosmukio.  Remiantis pagal sezoniškumą pakoreguotais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, šalis eksportavo prekių už 131,3 mlrd. eurų (131,4 mlrd. JAV dolerių) – 2,1 proc. mažiau nei birželį.  Kartu rodiklis buvo 14,3 proc.

Vokietijos vyriausybė sekmadienį pristatė daugiamilijardinės eurų vertės planą, skirtą padėti namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija, pabrėždama, kad juo taip pat siekiama užkirsti galimybes energetikos bendrovėms žertis nepagrįstą pelną. „Kai kurios energetikos bendrovės, kurios veikiausiai nenaudoja gamtinių dujų elektrai gaminti, gali paprasčiausiai pasinaudoti tuo, kad didelė dujų kaina lemia aukštą elektros kainą, ir todėl jos gali uždirbti nepagrįstai daug.

Europa susiduria su energijos krize. Nežinomybė dėl gamtinių dujų tiekimo, atsiradusi Rusijai užpuolus Ukrainą, išprovokavo staigų kainų šuolį. Išaugusi gamtinių dujų kaina kelia baimę, kad žiemą trūks dujų, o namai bus šalti, rašo „Foreign Policy“. Tai jau spėjo paveikti svarbiausių prekių tiekimą. Trąšų gamyba, kuriai reikia daug gamtinių dujų, yra stabdoma dėl aukštų kainų. Gamintojai kaupia stiklą, laukdami trūkumo ateityje.

Europos čempionatuose visų spalvų medalius su Lietuvos rinktine iškovojęs Kšištofas Lavrinovičius nepraranda tikėjimo mūsų šalies nacionaline rinktine. Kazio Maksvyčio auklėtiniai „EuroBasket 2022“ turnyre startavo dviem pralaimėjimais, o šiandien mūsiškių kelyje – Vokietija. Šią dvikovą tv3.lt portale, TV3 televizijoje ir naujos kartos „Go3“ televizijoje stebėkite nuo 15:30 val.

Rusijai nutraukus dujų tiekimą į Europą dujotiekiu „Nord Stream 1“, Vokietija turės pakankamai energijos iki kitų metų, sekmadienį pareiškė kancleris Olafas Scholzas. Pasak O. Scholzo, vyriausybė priėmė „savalaikius sprendimus“, kad išvengtų žiemos krizės. Be kita ko, pripildytos dujų saugyklos ir atnaujintas anglimi kūrenamų elektrinių darbas. „Mes išgyvensime šią žiemą“, – pridūrė kancleris.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis sekmadienį taps pirmuoju per kelis mėnesius aukšto rango ukrainiečių pareigūnu, apsilankiusiu Vokietijoje – tai ženklas, kad įtampa tarp Kyjivo ir Berlyno slūgsta. Kancleris Olafas Scholzas ne kartą žadėjo, kad Vokietija tvirtai rems Ukrainą kovoje su Rusijos invazija. Tačiau praėjus kelioms savaitėms po Rusijos kariuomenės įžengimo į Ukrainą, Kyjivas pareiškė, kad Vokietijos pagalba per maža ir per vėlyva.

Aukštesnės klasės dviejų asmenų kambarys viename prašmatniausių Miuncheno viešbučių buvo rezervuotas vienai moteriai iš Rusijos. „Mandarin Oriental“ didžiuojasi savo penkių žvaigždučių įvertinimu bei prabangiu baru ant stogo ir savo svečiams žada „nesenstantį ir įmantrų žavesį“, kartu su „aukščiausio lygio aptarnavimu“. Tai tokia aplinka, kurioje net paties įtakingiausio žmogaus Rusijoje dukra gali pasijausti lyg namuose.

Neseniai vieną savaitgalį vykusiame renginyje Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris buvo paklaustas, kodėl jis nutraukia vieną geriausiai vertinamų programų – vos 9 eurus kainuojantį mėnesinį bilietą, su kuriuo galima važinėti vietiniais traukiniais ir kitu viešuoju transportu.

Izraelio ir Vokietijos prezidentai kartu paminės 1972 metų Miuncheno olimpinių žaidynių įkaitų dramos, per kurią žuvo 11 Izraelio sportininkų, metines po to, kai paskutinę minutę susitarus dėl kompensacijos pavyko išvengti žuvusiųjų artimųjų boikoto. Pirmadienį iškilmingoje 50-ųjų išpuolio metinių minėjimo ceremonijoje dalyvaus apie 70 aukų giminaičių, naujienų agentūrai AFP sakė Ankie Spitzer, kurios vyras Andre Spitzeris buvo vienas iš žuvusiųjų.

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad šalis yra pasirengusi oficialiai pareikalauti iš Vokietijos reparacijos už Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytą puolimą, skelbiama „Reuters“. Lenkų politikas pažymėjo, kad žala yra įvertinta 6,2 trln. zlotų (apie 1,3 trln. eurų). Šią sumą nustatė specialiai sukurta komisija. Oficialiai dar jokio Lenkijos pareiškimo Vokietijai nebuvo pateikta.

Nedarbo lygis Vokietijoje praėjusį mėnesį pakilo 0,1 procentinio punkto iki 5,5 proc., bedarbių padaugėjus 28 tūkst. iki 2,497 mln., pranešė Federalinė užimtumo agentūra. Toks rezultatas beveik sutapo su agentūros „Bloomberg“ kalbintų ekspertų prognozėmis, kurie tikėjosi bedarbių skaičiaus augimo 28,5 tūkstančio. Bedarbių gretos Vokietijoje gausėja trečiadienį mėnesį eilės, nedarbo lygiui kas mėnesį padidėjant po 0,1 procentinio punkto.

Dvi Norvegijos ir Vokietijos energetikos įmonės antradienį paskelbė apie projektą, kurį įgyvendinus Vokietijoje surinktas anglies dioksidas dujotiekiu bus gabenamos į jūroje esančią saugyklą Norvegijoje.  Norvegijos naftos ir dujų milžinės „Equinor“ ir Vokietijos „Wintershall Dea“ partnerystė apims 900 kilometrų ilgio dujotiekį, kuris sujungs anglies dioksido surinkimo terminalą Šiaurės Vokietijoje ir saugyklas Norvegijoje.

Vokietijoje metų infliacija rugpjūtį vėl padidėjo, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys, sparčiai kylančioms energijos kainoms didinant spaudimą namų ūkiams.  Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, vartotojų kainos per 12 mėnesių iki rugpjūčio pakilo 7,9 procento. Liepą metų infliacijos augimas buvo smuktelėjęs iki 7,5 procento.

Vokietija antradienį pasiūlė kompromisą pastaruoju metu ES svarstomu klausimu, ar rusų turistams turi būti uždrausta keliauti į bloką. „Manau, kad Prahoje galime rasti gerą sprendimą“ per antradienį prasidėsiantį dviejų dienų trukmės ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, sakė Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock.

Vokietijos vyriausybės priemonės, skirtos užtikrinti dujų tiekimą žiemos sezono metu, leido šaliai geriau pasirengti susidūrimui su tolesniais tiekimo iš Rusijos apribojimais, antradienį teigė kancleris Olafas Scholzas, likus dienai iki Maskvos paskelbto trijų dienų trukmės tiekimo nutraukimo.  Prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą, Vokietija ėmė ieškoti būdu išsivaduoti iš priklausomybės nuo rusiškų dujų.

Rusakalbė Julija iš Vokietijos paviešino vaizdo įrašą, kuriame neslepia savo pykčio dėl vietos valdžios reikalavimų Rusijos piliečiams. Pasirodo, vokiečiai sugriežtino dokumentų patikrą ir jos vyrui teko įrodinėti, kad jis dirba su tinkamu leidimu. Pasak susierzinusios moters, be neįvardinto dokumento Vokietijos valdžia negali įsitikinti, ar jos vyras atitinka darbo šalyje leidimo normatyvus.

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ pirmadienį pareiškė, kad jai reikia užsitikrinti daugiau valstybės remiamų paskolų, kad galėtų sustiprinti savo finansinę padėtį, nes rusiškų dujų tiekimo sutrikimai ir sparčiai augančios kainos daro grupei vis didesnį spaudimą.  „Uniper“, kuri liepos mėnesį priėmė vyriausybės gelbėjimo paketą, savo pareiškime teigė paprašiusi valstybinio banko „KfW“ padidinti kreditą „papildomais 4 mlrd. eurų (4 mlrd.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pažadėjo ryžtingai remti Ukrainą ir kitas kandidates į Europos Sąjungą, tačiau pabrėžė, kad norint išplėsti bloką iki „30 ar 36 narių“, reikės įgyvendinti reformas.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas rugsėjo 8 dieną Vokietijoje susitiks su kolegomis iš šalių sąjungininkių aptarti paramos Rusijos užpultai Ukrainai, pirmadienį pranešė Jungtinių Valstijų kariuomenė. Ukrainos gynybos kontaktinė grupė surengs tiesiogines derybas Ramšteino oro pajėgų bazėje, pranešė JAV oro pajėgos Europoje ir oro pajėgos Afrikoje.