vokietija

Vokietija šeštadienį nutarė pasiųsti 400 prieštankinių raketų Ukrainai, kovojančiai su Rusijos karine invazija, pranešė vienas šaltinis vyriausybėje. Šis žingsnis rodo, kad Berlynas atsisako ilgalaikės politikos netiekti ginkluotės konfliktų zonoms. „Atsižvelgdama į Rusijos puolimą prieš Ukrainą, vyriausybė pasiruošusi pasiųsti labai reikalingų atsargų Ukrainos gynybai“, – sakė vyriausybės šaltinis.

Jungtinės Valstijos pasiųs į Europą dar 7 000 karių, kurie bus įkurdinti Vokietijoje, atsakant į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Pentagonas. „Jie bus dislokuoti Vokietijoje siekiant padrąsinti NATO sąjungininkes, atgrasyti Rusijos agresiją ir būti pasiruošusiems palaikyti įvairius poreikius regione“, – sakė vienas JAV Gynybos departamento pareigūnas.

Ketvirtadienį Rusija užpuolė Ukrainą. Dėl jos pradėto karo jau pranešta apie dešimtis karių ir civilių žūčių. Europos Sąjungos šalių vadovai ketvirtadienį renkasi į specialų Europos Tarybos posėdį, kuriame spręs, kokių veiksmų imtis agresorės atžvilgiu. Tačiau, panašu, kad kai kurios valstybės yra linkusios nuolaidžiauti.

Vokietijos kariuomenė gali nedaug prisidėti, kad palaikytų atsaką į Rusijos surengtą invaziją, ketvirtadienį pripažino buvusi šalies gynybos ministrė, pasak kurios, Berlynas padarė istorinę klaidą nestiprindamas savo kariuomenės.

Vokietijos ekonomikos ministras, vicekancleris Robertas Habeckas pareiškė, jog antrasis Rusijos eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą išvis neturėjo būti tiesiamas. „Protingiau būtų buvę išvis netiesti „Nord Stream 2“, nes Europai reikia diversifikuoto energetinio kraštovaizdžio, o ne rizikų sankaupų Baltijos jūroje“, – ADR televizijos eteryje kalbėjo jis.

Vokietijos federalinės Meklenburgo-Pomeranijos žemės klimato apsaugos fondas neberems Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietiją projekto „Nord Stream 2“, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos karinė operacija Ukrainoje yra „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“ visai Europai „tamsią dieną“.   „Vokietija griežčiausiai smerkia šį prezidento [Vladimiro] Putino beprincipį aktą. Solidarizuojamės su Ukraina ir jos žmonėmis“, – nurodė kancleris išplatintame pranešime.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino minimalaus darbo užmokesčio padidinimą iki 12 eurų per valandą, įgyvendindama vieną pagrindinių kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijos pažadų, duotų rinkimų kampanijos metu. „Daugelis mūsų šalies piliečių dirba daug, bet uždirba mažai – tai turi pasikeisti“, – pažymėjo O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“. „Man tai yra vienas svarbiausių įstatymų, taip pat pagarbos klausimas“, – pareiškė jis.

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį pareiškė ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį pareiškė ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

Vokietija svarstys, kokias rizikas Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ kelia Vokietijos ir visos Europos aprūpinimui energijos ištekliais, ir priims galutinį sprendimą dėl šio projekto, pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, vicekancleris Robertas Habeckas.

Vokietijai stabdant dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokio sprendimo poveikis dujų kainai priklausys nuo kitų veiksnių – bendros geopolitinės padėties bei galimų Kremliaus manipuliacijų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pranešė stabdantis dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti, reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus. O. Scholzas pranešė paprašęs sustabdyti Vokietijos reguliavimo institucijos atliekamą dujotiekio peržiūros procesą.

Rusija išsižada savo įsipareigojimų tarptautinei bendrijai, pripažinusi Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Ji atkreipė dėmesį, kad Rusija pati 2014 ir 2015 metais pasirašė Minsko taikos susitarimus, kuriais siekta sureguliuoti ginkluotą konfliktą tarp Kijevo provakarietiškos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų Ukrainos rytuose.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo Maskvą, jog ji vienašališkai pažeistų 2015 metų Minsko taikos susitarimus, jeigu pripažintų Rytų Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vėliau pirmadienį telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir toliau sieks mažinti įtampą dėl Ukrainos, paskelbė vokiečių vyriausybės atstovas. Steffenas Hebestreitas sakė, kad „šią popietę“ planuojamas pokalbis buvo „kruopščiai derinamas“ su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Šis su V. Putinu kalbėjosi sekmadienį.

Tvyrant įtampai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą, Lietuvoje artimiausiomis dienomis viešės Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht, europarlamentarai, JAV kongresmenai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Vokietijos kolege antradienį susitiks Jonavos rajone, Rukloje, kur tarnauja tarptautiniam NATO batalionui vadovaujantys vokiečių kariai.

Kancleris Olafas Scholzas nepasakys, kad dujotiekio nebus, jei Rusija puls Ukrainą, nepaisant stipraus sąjungininkų spaudimo. Daugeliui Vokietijos sąjungininkų kanclerio Olafo Scholzo atsisakymas aiškiai pasakyti tai, kas atrodo akivaizdu – kad Rusija netektų naujo dujotiekio į Vokietiją, jei įsiveržtų į Ukrainą – yra visiškai gluminantis, rašo politico.eu. Net kai kurie jo paties valdančiosios koalicijos nariai yra sutrikę.

Vokietija šeštadienį paragino savo piliečių „skubiai“ išvykti iš Ukrainos, stiprėjant nerimui, kad artimiausiomis dienomis Rusija gali įsiveržti į savo kaimynę. „Vokietijos piliečių dabar skubiai prašoma išvykti iš šalies“, – sakoma Vokietijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje pateiktoje atnaujintoje kelionių rekomendacijoje.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai šeštadienį Miunchene surengs derybas dėl Ukrainos krizės, trečiadienį pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerija. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock derybas organizuoja Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, nurodė jos atstovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad per derybas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu šalys susitarė ieškoti išeities iš konfliktinės situacijos, susijusios su televizijos kanalo RT veiklos uždraudimu Vokietijoje ir atsakomaisiais veiksmais prieš visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) biurą Rusijoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį Maskvoje sakė, kad, jo nuomone, diplomatinės galimybės deeskaluoti padėtį Europoje dar nėra išnaudotos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „per mūsų derybas pasakojo apie savo konsultacijas su užsienio reikalų ministru ir gynybos ministru“, sakė O. Scholzas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį per vizitą Maskvoje pareiškė, jog stabilus saugumas Europoje neįmanomas be Rusijos įsitraukimo, o dabartinė situacija, kad ir kokia būtų sudėtinga, nėra beviltiška. „Vokiečiams ir visiems europiečiams visiškai aišku, kad stabilaus saugumo negalima kurti prieš Rusiją – [jį galima užtikrinti] tik su Rusija“, – sakė O. Scholzas spaudos konferencijoje po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusijos pranešimą, kad dalis prie Ukrainos sienų dislokuotų karių grįžta į bazes, „turi lydėti veiksmai“, antradienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock „Kiekvienas realus žingsnis deeskalavimo link suteiktų vilties. Kol kas yra tik pranešimai, o juos turi lydėti veiksmai“, – spaudos konferencijoje Madride po susitikimo su Ispanijos kolega kalbėjo A. Baerbock.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį atvyksta į Maskvą ieškoti diplomatinio sprendinio karui Ukrainoje išvengti, Vakarams ir Rusijai išreiškus nedrąsią viltį dėl galimybės sušvelninti didžiulę priešpriešą. O. Scholzo derybos su Vladimiru Putinu yra naujausias intensyvios pastarųjų savaičių diplomatijos bandymas įtikinti Rusijos prezidentą nepulti kaimyninės Ukrainos.

Ukrainos narystės NATO klausimas šiuo metu nėra aktualus, pirmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Kijevo dėl ukrainiečių provakarietiškų ambicijų. „Kalbant apie narystę Aljanse, šiuo metu tai neaktualu. Todėl atrodo keista, kad Rusijos vyriausybė padarė įtemptų politinių diskusijų tema klausimą, kuris šiuo metu nėra įtrauktas į darbotvarkę“, – po derybų Kijeve su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per spaudos konferenciją sakė O. Scholzas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį lankydamasis Kijeve pareiškė, kad Vakarai gali bet kurią dieną priimti sprendimą įvesti sankcijas Rusijai. „Tiesa, mes labai intensyviai rengiame sankcijų paketą. Galime veikti bet kurią akimirką. Mes tai išsamiai aptarėme su savo draugais JAV, su amerikiečių prezidentu, Europos Sąjungoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad jo šalis suteikia Ukrainai 150 mln. eurų kreditą. „Džiaugiuosi, kad šiandien galiu paskelbti apie greitą 150 mln. eurų išmokėjimą iš esamo nesusieto finansinio kredito ir galiu paskelbti naują nesusietą finansinį kreditą“, – pirmadienį po Kijeve įvykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu surengtoje spaudos konferencijoje sakė O. Scholzas.

Mažėjant užsikrėtimo COVID-19 atvejų Vokietija kovo mėnesį panaikins daugumą kovai su koronaviruso pandemija vyriausybės įvestų apribojimų, rodo oficialaus plano projektas, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Suvaržymai bus pradėti švelninti praėjus dvejiems metams nuo pandemijos protrūkio Vokietijoje pradžios.

Kremliui gresia „neatidėliotinos“ sankcijos iš Vakarų sąjungininkų, jei Rusijos pajėgos įsiverš į Ukrainą, sekmadienį savo vizito į Kijevą ir Maskvą išvakarėse pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Šolcas. „Karinė agresija prieš Ukrainą lems griežtas sankcijas, kurias mes kruopščiai paruošėme ir kurias galime nedelsiant įgyvendinti kartu su savo sąjungininkais NATO ir Europoje“, – sakė O. Šolcas.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris sekmadienį buvo perrinktas antrai penkerių metų kadencijai šiame daugiausia reprezentaciniame poste, paskelbė šalies parlamento pirmininkė Baerbel Bas. Nuo 2017 metų prezidento poste dirbantį 66 metų socialdemokratą F.-W. Steinmeierį parėmė didžioji dauguma specialaus Federalinio Susirinkimo delegatų. 1,5 tūkst.

Vokietija šeštadienį paprašė savo piliečių, kurių buvimas Ukrainoje nėra „būtinas“, išvykti iš šalies, teigdama, kad didėjant geopolitinei įtampai „negalima atmesti karinio konflikto galimybės“. „Pastarosiomis dienomis įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos vėl išaugo dėl rusų karinių dalinių masinių manevrų prie Ukrainos sienos“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija Berlyne. „Jei šiuo metu esate Ukrainoje, įsitikinkite, kad jūsų buvimas yra būtinas.

Vokietijoje gyvūnų mylėtojų širdis tirpdo miniatiūrinis jautukas. Dėl genetinio defekto šeimininkai jį norėjo atiduoti skerdyklai, tačiau gerokai mažesnį nei įprastą gyvūną išgelbėjo aktyvistai. Dabar jis Bavarijoje esančios gyvūnų prieglaudos numylėtinis, kasdien įrodinėjantis, kad dydis – dar ne viskas. Napoleonas – miniatiūrinis jautukas, kurį šeimininkai dėl netradicinio dydžio norėjo pasiųsti tiesiai į skerdyklą.

Darbo vizitą Vokietijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog reikia sudaryti tokias sąlygas, kad karinė agresija prieš Ukrainą kainuotų per brangiai. Ketvirtadienio vakarą saugumo situaciją regione G. Nausėda kartu su Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Girtas kaip pėdas vilkiko vairuotojas Vokietijoje nusiaubė nedidelį Bavarijos miestą. Lėkdamas gatvėmis jis sudaužė daugiau nei 30 automobilių ir sukėlė didžiulį gaisrą gyvenamajame name. Fiurto miesto gyventojas filmuoja karo zoną primenančią įprastai ramią savo miestelio gatvę. Ten liepsnoja bent keletas gatvėje pastatytų automobilių.

Vokietijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako teigiamai vertinantis Vokietijoje kylančią diskusiją dėl paramos Ukrainai ir besitikintis „daugiau supratimo tarpusavyje“ šiuo klausimu. Apie tai prezidentas ketvirtadienį kalbėjosi su Vokietijos kolega Franku Walteriu Steinmeieriu. Pasak šalies vadovo, jeigu Vokietijoje ši diskusija būtų vykusi anksčiau, dabar, regione tvyrant įtampai dėl Rusijos veiksmų prie Ukrainos, Vokietijos politikams būtų lengviau priimti sprendimus.

Lietuva vertina Vokietiją kaip patikimą strateginę partnerę, ketvirtadienį Berlyne susitikęs su šios šalies vadovu Franku Walteriu Steinmeieriu sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip pranešė Prezidentūra, susitikimo metu G. Nausėda dėkojo už Vokietijos indėlį į rytinio NATO flango saugumą.

Vokietijos įmonės patikino nesitrauksiančios iš Lietuvos rinkos dėl Kinijos vykdomo spaudimo, sako prezidento patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Anot jos, tokį patikinimą Lietuvoje veikiančios įmonės davė prieš Gitano Nausėdos ketvirtadienio vizitą į Vokietiją. „Žinoma, kad prezidentas kalbės su Vokietijos lyderiais ir apie tai.

Vokietijos ginklų tiekimas Ukrainai – šių šalių pokalbių objektas, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. „Tai yra Vokietijos ir Ukrainos, pirmiausia, pokalbių tema, jie turi kalbėtis ir sutarti vienaip ar kitaip. Pasakysiu, kad Vokietija dar nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos turi tam tikrą rezervaciją dėl karinio įsitraukimo užsienyje“, – LRT ketvirtadienio rytą kalbėjo prezidento patarėja užsienio politikai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad per derybas su savo kolege vokietė Annalena Berbock nurodė, jog Berlynas neturi teisinių draudimų tiekti ginkluotę Ukrainai. „Atvirai pasakiau: „Annalena, jūsų pozicija neteisinga. Išanalizavome visą jūsų reguliavimo bazę ir jokių teisinių draudimų tiekti ginklus Ukrainai nėra. Tai politinis sprendimas. Jei tai grynai politinis sprendimas, jį galima bent iš dalies pakeisti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad pastaruoju metu dedamos diplomatinės pastangos atnešė „pažangos“ siekiant užkirsti kelią Rusijos įsiveržimui į Ukrainą. Jis taip pat pareiškė esąs tikras, kad karo žemyne galima išvengti. „Užduotis – užtikrinti saugumą Europoje. Tikiu, kad tai bus pasiekta“, – sakė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen.

Europos šalių lyderiai antradienį pažadėjo vieningai siekti užkirsti kelią karui žemyne, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po derybų Maskvoje ir Kijeve pareiškė matantis galimybių mažinti įtampą su Rusija dėl Ukrainos. Atvykęs į Berlyną po dviejų dienų derybų Kijeve ir Maskvoje E. Macronas paragino tęsti „tvirtą dialogą“ su Rusija, nes tai yra vienintelis būdas išsklaidyti būgštavimus, kad Kremlius gali įsiveržti į Ukrainą.

  Lietuvoje laukiant papildomų vokiečių karių, antradienį Jonavos rajone, Rukloje, tarptautinio NATO bataliono vado pareigas perėmė Vokietijos pulkininkas leitenantas Danielis Andra. Pareigose jis pakeitė kitą pulkininką leitenantą Hageną Ruppeltą. Baigdamas vadovavimą Aljanso priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, karininkas pabrėžė pastaraisiais mėnesiais ypač išaugusią Rusijos keliamą grėsmę, galinčią virsti karu.

Vokietijoje susprogdintas net 70-ies metrų aukščio ir pusės kilometro ilgio tiltas. Įspūdingo reginio stebėti susirinko keli šimtai vokiečių. Misijai įvykdyti prireikė 120-ies kilogramų sprogmenų. „Neįtikėtina. Man labiausiai įsiminė tas galingas sprogimo garsas. Manau, tokie buvo karo garsai, tad šiek tiek išsigandau. Bet džiaugiuosi, kad viskas – pagal planą“, – sako stebėtoja Linda Jung. Inžinieriai sako, kad tai – aukščiausias iki šiol Vokietijoje susprogdintas tiltas.

Vokietijos sprendimas siųsti daugiau karių į NATO tarptautinį batalioną yra pozityvus ir svarbus žingsnis, to galima tikėtis ir iš kitų sąjungininkų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vokietija paskelbė, kad numato sustiprinti priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę papildomais pajėgumais, kurių šiai grupei ir reikia, ir trūko. Iš mūsų pusės, mes patenkinti šiuo sprendimu“, – BNS pirmadienį sakė ministras. „Tai yra svarbus ženklas.

Vokietija į Lietuvą atsiųs dar iki 350 karių, kad padėtų sustiprinti NATO rytinį flangą, pirmadienį pareiškė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. „Todėl stipriname savo karių indėlį NATO rytiniame flange ir siunčiame aiškų mūsų ryžto ženklą savo sąjungininkams“, – sakė Ch. Lambrecht.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Vokietija netieks Ukrainai letalinės ginkluotės. Tai jis sakė Vokietijos ARD eteryje sekmadienį – oficialaus vizito į JAV išvakarėse. „Vokietijos vyriausybė jau seniai turi aiškų nusistatymą: mes netiekiame letalinės ginkluotės krizių ištiktiems regionams, netieksime jų ir Ukrainai“, – sakė O. Scholzas. „Mano pirmtakė [Angela Merkel] šios nuostatos laikėsi, tai buvo bei išlieka teisinga“, – pabrėžė Vokietijos kancleris.

Į Lietuvą gali būti atsiųsta daugiau Vokietijos karių,  pranešė krašto apsaugos ministras. „Pokalbiai apie tai tikrai vyksta. Lietuvai tai yra labai svarbi žinia ir atgrasymo politikos sustiprinimo dalis“, – sekmadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė Arvydas Anušauskas.

Vokietija neatmeta galimybės Lietuvoje dislokuoti papildomą karinį kontingentą, pareiškė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. „Iš esmės papildomos pajėgos, kaip pastiprinimas, yra prieinamos ir mes šiuo metu kalbamės su Lietuva, siekdami išsiaiškinti, kas konkrečiai būtų prasminga šiuo atžvilgiu“, – pareiškė ji žiniasklaidos grupei „Funke“. Ministrė pažymėjo, kad Vokietija „jau įneša svarbų indėlį“ į Lietuvos saugumo užtikrinimą, vadovaudama NATO kovinei grupei.