vokietija

Berlyne vykusiame Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Vokietijos atstovų susitikime sutarta dėl anksčiau įsteigtos dvišalės darbo grupės veiklos modelio, grafiko, tarpinių veiklos rezultatų aptarimo, bendrų pratybų ir karinės infrastruktūros pogrupių sudarymo specialistų lygmenyje, antradienį pranešė ministerija. Anot KAM, rudenį įkurtos darbo grupės tikslas – užtikrinti, kad Lietuvoje būtų dislokuota daugiau Vokietijos karių.

Vokietija pirmadienį paragino Turkiją „proporcingai“ reaguoti ir laikytis tarptautinės teisės po to, kai Ankara sudavė aviacijos smūgių kurdų kovotojų bazėms Sirijos ir Irako šiaurėje. „Civiliai gyventojai visada turi būti apsaugoti“, – vyriausybės pasitarime sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Christoferis Burgeris.

Vokietija pasiūlė Lenkijai naikintuvų „Eurofighter“ ir gynybos sistemų „Patriot“, kad padėtų jai ginti savo oro erdvę, sakė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht. Jos komentarus pirmadienį paskelbė Vokietijos laikraščiai.

Didžiausia Vokietijos profsąjunga penktadienį susitarė dėl darbo užmokesčio padidinimo jos nariams iš viso 8,5 proc., kuris turėtų paliesti beveik 4 mln. darbuotojų, susiduriančių su sparčiai augančia infliacija. Susitarimas leis išvengti didelės apimties streiko didžiausioje Europos ekonomikoje.

Rusijos karo Ukrainoje pašaliniai padariniai ir nuogąstavimai, kad karas galėtų išplisti į kitas šalis, ketvirtadienį dominavo per Didžiojo septyneto (G-7) vidaus reikalų ministrų susitikimą Vokietijoje. Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser, dvi dienas truksiančio susitikimo šeimininkė, sakė, kad po antradienio incidento, kai Lenkijoje per raketos sprogimą – tikriausiai atsitiktinį – žuvo du žmonės, karas Ukrainoje „šiuo metu yra didžiausia grėsmė“ saugumui.

Lietuvai siekiant, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuota nuolat, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tam reikės ne tik Vyriausybės, bet ir Prezidentūros indėlio. „Pats praktinis įgyvendinimas ir žingsniai yra techniniai, kuriuos diskutuoja dabar ministerijos darbo lygiu. (...) Bet akivaizdu, kad tą klausimą, privedant prie galutinio rezultato, padirbėti reikės visiems: ne tik Vyriausybei, bet ir Prezidentūrai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad gali pasiųsti savo karo lėktuvus, kurie padėtų patruliuoti virš Lenkijos po gyvybių pareikalavusio raketos smūgio netoli sienos su Ukraina esančiame kaime. „Nedelsiant reaguodami į incidentus Lenkijoje, pasiūlysime siūlysime sustiprinti oro policiją su koviniais oro patruliais virš jos oro erdvės su vokiečių „Eurofighters“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas Christianas Thielsas.

Vokietija ir Ispanija planuoja apmokyti tūkstančius Ukrainos karių pagal Europos Sąjungos programą, turinčią pastiprinti ukrainiečių kontrpuolimą, antradienį pranešė pareigūnai.  Anksčiau ir kitos ES šalys paskelbė, kad savo teritorijoje apmokys Ukrainos karius.  ES pradeda didžiausią karinę mokymo misiją per savo istoriją, siekdama parengti 15 tūkst. Ukrainos karių kovos veiksmams.

Vokietija antradienį pranešė, kad jos dujų saugyklos jau yra visiškai užpildytos, o tai pasiekti padėjo ir sezonui nebūdingi neįprastai šilti orai.  „Bendras saugyklų užpildymo lygis Vokietijoje yra 100 proc.“, – pranešė rinkos reguliuotoja Vokietijos federalinė tinklo agentūra.  Didžiausia Europos ekonomika, kuri ilgus metus buvo smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų importo, suskubo didinti atsargas Maskvai sumažinus tiekimą po vasario mėnesio invazijos į Ukrainą.

Vokietijoje investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika lapkritį netikėtai ūgtelėjo, parodė antradienį paskelbti atidžiai stebimos apklausos rezultatai, prekiautojams tikintis, kad infliacija pradės lėtėti ir palengvins įmonių ir namų ūkių naštą.  Ekonomikos instituto ZEW sudaromas indeksas lapkritį šoktelėjo 22,5 punkto iki minus 36,7 punkto. Tai jau antras prieaugis iš eilės po kelis mėnesius trukusio neigiamų nuotaikų stiprėjimo.

Vokietijos vyriausybė nusprendė nacionalizuoti buvusį Rusijos gamtinių dujų monopolininko „Gazprom“ Europos prekybos ir tiekimo padalinį, taip dar kartą siekdama suvaldyti ekonominį šoką, kurį sukėlė karo Ukrainoje fone Rusijos priimtas sprendimas smarkiai apriboti dujų tiekimą Europai, skelbia „Bloomberg“. Agentūra, remdamasi Vokietijos ekonomikos ministerija, nurodo, jog federalinė vyriausybė per valstybės įmonę „Securing Energy for Europe Holding“ perims 100 proc.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas perspėja šalies pramonės milžines netapti priklausomomis nuo Pekino. Tačiau panašu, kad Rusijos pavyzdys daugeliui nepadėjo išmokti pamokų apie verslo santykių su autokratinėmis šalimis pavojus, rašo „Der Spiegel“. Prieš kelias savaites Vokietijos pramonės lyderiai susirėmė su R. Habecku.

Vokietijos parlamento žemieji rūmai (Bundestagas) pritarė kanclerio Olafo Scholzo planui pratęsti visų trijų šalyje dar veikiančių atominių elektrinių eksploatavimo laikotarpį iki 2023 metų balandžio 15 dienos. Planas patvirtintas 375 balsais „už“, 216 deputatams balsavus „prieš“, o 70 parlamentarų susilaikius.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad dalis Berlyno pažadėtos karinės brigados būtų dislokuojama Lietuvoje, o kita dalis liks gimtinėje. Pasak jos, dėl to birželį sutarė Lietuvos ir Vokietijos vadovai. „Jūsų prezidentas ir mūsų kancleris sutarė dėl to ir tai fiksuota raštu.

Sunkią pergalę Eurolygoje iškovojo Miuncheno „Bayern“ (2-5) krepšininkai. Antrąją pergalę paeiliui pasiekę bavarai šį kartą svečiuose po atkaklios kovos 79:77 (26:15, 19:24, 23:19, 11:19) palaužė Berlyno ALBA (3-4) klubą, kuris pralaimi jau ketvirtas rungtynes iš eilės.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis darbo vizito Berlyne metu susitiko su Vokietijos federalinės pramonės asociacijos (vok. BDI) Valdybos nariais, rašoma pranešime spaudai. „Naujausi duomenys rodo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją stabiliai auga, o Vokietija išlieka pagrindine investuotoja Lietuvoje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį lankysis Berlyne, kur aptars bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse. Jis planuoja susitikti su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock, Gynybos komiteto pirmininke Marie-Agnes Strack-Zimmermann, Vokietijos kanclerio patarėju užsienio politikai Jensu Plotneriu, Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos frakcijos Bundestage atstovais, pagrindinių Vokietijos politinės minties institutų atsto...

Staiga Europa turi daugiau dujų nei gali jų sunaudoti. Netekusi rusiškų dujų, nuo kurių ilgą laiką priklausė, Europa suskubo importuoti suskystintas dujas iš viso pasaulio, kad galėtų užpildyti savo saugyklas. Dabar dėl neįprastai šilto oro ir sėkmingų sandorių saugyklos yra beveik pilnos dar prieš įjungiant šildymą europiečių namuose. Be to, smarkiai krito ir pačių dujų kaina – dabar ji nesiekia nė trečdalio vasaros piko kainos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad penktadienį vykusiose derybose Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pasakė, jog nori, kad Pekinas pasinaudotų savo „įtaka“ Maskvai, siekiant sustabdyti karą Ukrainoje. „Prezidentui Xi [Jinpingui] pasakiau, kad Kinijai svarbu pasinaudoti savo įtaka Rusijai, – sakė O. Scholzas. – Rusija turi nedelsiant nutraukti atakas, nuo kurių kasdien kenčia civiliai gyventojai, ir pasitraukti iš Ukrainos.

Vokietijoje automobilių pardavimai spalį ūgtelėjo, rodo paskelbti oficialūs duomenys, tačiau analitikai vis dar išliko nusiteikę pesimistiškai, nes sparčiai kylančios kainos ir nuosmukio baimė temdo perspektyvas.  Spalį šalyje buvo užregistruota apie 208 tūkst. naujų automobilių, sakoma federalinės transporto tarnybos KBA pranešime, arba 16,8 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu prieš metus.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį priėmė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, atvykusį į Pekiną, abiem šalims siekiant stiprinti ekonominį bendradarbiavimą per vizitą, kuris sukėlė kritikos dėl didėjančios Berlyno priklausomybės nuo galingosios Azijos valstybės. O. Scholzas yra pirmasis Didžiojo septyneto (G-7) lyderis, apsilankęs Kinijoje nuo koronaviruso pandemijos, kuri privertė antrąją pasaulio ekonomiką uždaryti sienas, o Xi Jinpingą vengti asmeninės diplomatijos, pradžios.

Tradiciškai neutrali Šveicarija ketvirtadienį uždraudė Vokietijai siųsti į Ukrainą bet kokius Šveicarijoje pagamintus šaudmenis, naudojamus oro gynybos ginkluotėje, kurią Berlynas nori išsiųsti į karo draskomą šalį, kad padėtų atremti Rusijos invaziją.

Vokietija trečiadienį patvirtino energijos kainų lubas – svarbiausią didžiulio 200 mlrd. eurų (198 mlrd. JAV dolerių) paramos paketo, skirto padėti su energetikos krize susidūrusiems namų ūkiams ir įmonėms, priemonę. „Šių pasekmių ir didelių iššūkių šaltinis yra [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karas“, – spaudos konferencijoje pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ penktadienį pranešė, kad jos veiklos atsigavimas Kinijoje spartėja, tačiau perspėjo apie geopolitinę riziką, augant politikų ir visuomenės nerimui dėl Vokietijos priklausomybės nuo Azijos milžinės. Vokietijos koncerno, tarp kurios prekių ženklų yra „Audi“ ir „Skoda“, grynasis pelnas liepos–rugsėjo mėnesiais sumažėjo dėl veiklos Rusijoje sustabdymo ir išlaidų, susijusių su „Porsche“ įtraukimu į biržos sąrašus.

Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP), trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, padidėjo 0,3 proc., skelbia Federalinė statistikos tarnyba „Destatis“, remdamasi išankstiniais duomenimis. Metinis ekonomikos augimas, pakoreguotas įvertinus kalendorinį faktorių, siekė 1,2 procento. Analitikų prognozių vidurkiai buvo pirmojo rodiklio kritimas 0,2 proc., o antrojo – augimas 0,8 proc.

Lietuvių šeimoje – nerimas. Netikėtai Lenkijoje pradingo į Lietuvą iš Vokietijos vykęs 32-ejų Linas Bartkus. Naujienų portalui tv3.lt Lino sesuo Aistė Dubeikaitė sako, kad gyvena laukimu, tačiau nebežino, ko griebtis – galvoje sukasi pačios įvairiausios versijos, tačiau blogiausias mintis stengiasi vyti lauk. Norėjo susisiekti su šeima „Spalio 23 dieną mikroautobusu mano brolis vyko iš Vokietijos link Lietuvos. Apsistojo nedideliame Lenkijos miestelyje, prie „Shell“ degalinės.

Vokietijos koalicinė vyriausybė trečiadienį leido Kinijos įmonei įsigyti mažesnį nei buvo planuota iš pradžių Hamburgo uosto terminalo akcijų paketą, kancleriui Olafui Scholcui atmetus raginimus visiškai uždrausti kontroversišką pardavimą dėl saugumo sumetimų.  Pagal pasirinktą kompromisą, dėl kurio susitarė ministrų kabinetas, Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ bus leista įsigyti „mažiau nei 25 proc.

Vokietija trečiadienį atvėrė kelią įteisinti nedidelio kiekio marihuanos įsigijimą ir laikymą rekreaciniais tikslais, taip pat jos gamybą. „Šiandien federalinis ministrų kabinetas susitarė dėl pagrindinių punktų, susijusių su kontroliuojamu kanapių platinimu suaugusiesiems rekreaciniais tikslais“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas.

Antradienį Ukrainoje viešėjęs Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris buvo priverstas bėgti į slėptuvę, rašo „Sky news“. Pranešama, kad Vokietijos prezidentui kalbant su žiniasklaida Černihivo srityje buvo paskelbtas oro pavojus. Dėl to tiek prezidentui, tiek kitiems pareigūnams bei žurnalistams teko slėptis. Antradienį jis atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito. Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Vokietijoje verslo pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis spalį vėl susilpnėjo, rodo antradienį paskelbti tyrimo duomenys, šaliai artėjant prie recesijos dėl didelės infliacijos ir siaučiančios energetikos krizės. Ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ mėnesinis indeksas, pagrįstas maždaug 9 tūkst. įmonių apklausa, smuko penktą mėnesį iš eilės ir pasiekė 84,3 punkto, palyginti su 84,4 punkto rugsėjį.  Verslo nuotaikos „ir toliau yra niūrios“, sakoma „Ifo“ prezidento Clemenso Fuesto pranešime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad Ukrainos atstatymas yra „kartų užduotis“, kuri turi būti pradėta vykdyti nedelsiant, nors Rusijos invazija tęsiasi. „Ant kortos pastatyta ne kas kita, kaip naujo Marshallo plano XXI amžiui sukūrimas – tai kartų užduotis, kuri turi būti pradėta vykdyti dabar“, – sakė O. Scholzas, Berlyne atidarydamas tarptautinę Ukrainos atstatymo konferenciją.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, patvirtino jo atstovė. Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Prezidento nuotrauką Ukrainos sostinės geležinkelio stotyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė jo atstovė spaudai Cerstin Gammelin. „Mūsų solidarumas yra nesunaikinamas ir toks išliks. Federalinis prezidentas Steinmeieris atvyko į Ukrainą“, – rašė ji.

Užsienio reikalų ministras, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis ginčus dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje vadina dalykiniu iššūkiu. „Tai turbūt yra tai daugiau dalykinis iššūkis valstybei pačiai, ne tik ministrui“, – LRT radijui antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Bet kokie Kinijos ir Taivano santykių pokyčiai turi vykti taikiai, pirmadienį pareiškė į savarankišką salą atvykęs Vokietijos įstatymų leidėjas, praėjus dviem dienoms po to, kai Kinijos valdančioji komunistų partija savo chartiją papildė potencialios Taivano nepriklausomybės atmetimu. Vokietijos parlamento delegacija, daugiausia akcentuodama žmogaus teises, pirmadienį susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen jos biure.

Europos Komisija (EK) jau prieš kelis mėnesius įspėjo Vokietiją dėl Kinijos investicijų į Hamburgo uostą, šeštadienį naujienų agentūrai AFP teigė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis, kancleriui Olafui Scholcui susilaukus kritikos dėl tariamo pritarimo sandoriui.  Šaltinis patvirtino dienraščio „Handelsblatt“ publikacijoje paskelbtą informaciją, kad EK pavasarį nepritarė Berlyno sprendimui Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ perduoti 35 proc.

 Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija nerodo „jokio noro“ tarpininkauti taikos Ukrainoje deryboms, ir gyrė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasiūlymą surengti derybas. „Ankara laikosi kitokios pozicijos nei Paryžius ir Berlynas... ir pareiškė esanti pasirengusi tęsti tarpininkavimo pastangas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

 Euro zonoje ekonominė veikla spalį toliau traukėsi, tuo metu didžiausia ES ekonomika Vokietija, regis, nenumaldomai artėja prie recesijos, pirmadienį parodė atidžiai stebimo tyrimo rezultatai.  „S&P Global“ sudaromas Pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) spalį nukrito iki 47,1 punkto, palyginti su 48,1 punkto rugsėjį, nes sparčiai auganti infliacija ir aukštos energijos kainos skaudžiai smogė Europai.  Mažesnis nei 50 punktų rodiklis rodo ekonomikos susitraukimą.

Vokietijos valdžia neseniai išslaptino „Nord Stream 2“ dujotiekio saugumo vertinimą, atliktą 2021 metais, tai yra likus vos keturiems mėnesiams iki karo Ukrainoje pradžios. Jame teigiama, kad padidėjusi priklausomybė nuo rusiškų dujų nekels pavojaus energijos išteklių atsargoms, rašo „Politico“. 2021 m. spalio 26 d. datuotas dokumentas buvo priimtas paskutinėmis buvusios kanclerės Angelos Merkel valdymo dienomis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) siūlomos gamtinių dujų kainų lubos, skirtos pažaboti didėjančias energijos sąnaudas, gali būti veiksmingos tik glaudžiai bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis partnerėmis, tokiomis kaip Pietų Korėja ir Japonija.

Vokietijos energetikos kompanija „Uniper“ pasirinko Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorę „Klaipėdos nafta“ valdyti Šiaurės jūros pakrantėje statomą pirmąjį šalyje Vilhelmshafeno SGD terminalą – jis turėtų pradėti veikti šią žiemą.

Vakarai turi išsaugoti vienybę Rusijos atžvilgiu ir nenuolaidžiauti Maskvai, aneksuojančiai Ukrainos teritorijas, sako Vokietijos eksprezidentas Joachimas Gauckas, trečiadienį tapęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaru. Jis taip pat ragino Lietuvą ir kitas Rytų bei Vidurio Europos šalis garsiau kalbėti ir įtikinti vakarų europiečius. „Putino pradėto karo prieš Ukrainą akivaizdoje transatlantinė bendrija reagavo vieningai.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo šalies politikams vengti kaltinimų Vokietijai, jog ši kol kas neplanuoja nuolat dislokuoti karinės brigados Lietuvoje, bei ragina „atlikti namų darbus“ sąjungininkės kariams priimti. Anot jos, diskusija dėl to, ar brigada turi būti fiziškai dislokuota Lietuvoje, ar būti pasirengusi atvykti čia per dešimt dienų, yra nekorektiška. „Čia yra nekorektiška diskusija, labai politizuota diskusija.

„Lufthansa“ patronuojamoji įmonė „Eurowings“ antradienį pranešė stabdanti savo plėtros planus Vokietijoje, nes pastarosiomis dienomis patyrė „didžiulę žalą“ dėl pilotų streikų.  Vokietijos pigių skrydžių bendrovė pareiškė „stabdanti planuotą mažiausiai 200 darbo vietų plėtrą“, o 2023 metais sumažins savo lėktuvų parką nuo 81 iki 76 orlaivių.

Vakarų Vokietijoje antradienį per išpuolį panaudojant peilį žuvo du žmonės, pranešė policija ir pridūrė, kad įtariamas nusikaltėlis sulaikytas. Pasak policijos, incidentą, įvykusį Liudvigshafeno mieste, lėmę motyvai kol kas neaiškūs. Prieš sulaikydami įtariamąjį pareigūnai paleido į jį šūvių, sakė policijos atstovė spaudai. Pirmieji pranešimai rodo, kad „asmuo užpuolė kitą asmenį peiliu“, sakoma policijos pareiškime.

Vokietija sukurs „teisinį pagrindą“, būtiną, kad visų trijų šalyje dar veikiančių atominių elektrinių eksploatavimo laikotarpis būtų pratęstas iki ateinančių metų balandžio vidurio, pareiškė kancleris Olafas Scholzas. „Bus sukurtas teisinis pagrindas, kad branduolinės jėgainės „Isar 2“, „Neckarwestheim 2“ ir „Emsland“ galėtų veiktų ir po 2022-ųjų gruodžio 31-osios – iki 2023 metų balandžio 15 dienos“, – laiške ministrų kabineto nariams pranešė kancleris.

Vokietijos pigių skrydžių bendrovės „Eurowings“ pilotai paskelbė trijų dienų streiką šią savaitę, žlugus deryboms dėl darbo sąlygų pagerinimo. Tai bus jau antrasis streikas vežėjos pilotų šį mėnesį.  Pilotai streikuos nuo pirmadienio iki trečiadienio, nepasiekus susitarimo su „Lufthansa“ valdomos įmonės vadovais, pranešė profsąjunga „Cockpit“.  Streikuotojai reikalauja sumažinti darbo krūvį, įskaitant maksimalaus skrydžių laiko apribojimą bei poilsio laikotarpių pailginimą.

Vokietijos Bundesbanko vadovas pareiškė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), prisijungęs prie kitų pagrindinių monetarinės politikos formuotojų pasaulyje ir pakėlęs bazines palūkanas infliacijai slopinti, neturėtų sustoti. „Norint vidutiniu laikotarpiu infliaciją euro zonoje sugrąžinti prie 2 proc. lygio, teks toliau didinti bazinių palūkanų normas – manau, kad ne tik spalio pabaigoje vyksiančiame monetarinės pinigų politikos posėdyje“, – sakė Joachimas Nagelis.

Švedijos, Vokietijos ir Danijos bendros tyrimų grupės Rusijos eksporto dujotiekių „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ nuotėkių priežastims išsiaiškinti nebus, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Švedija, Danija ir Vokietija neformuos planuotos bendros tyrimų grupės „Nord Stream“ incidentams ištirti. Švedija atsisakė joje dalyvauti“, – pranešė leidinys „Der Spiegel“, remdamasis savais šaltiniais Vokietijos saugumo tarnybose.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį paragino įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) reformas ir siekti didesnės karinės bloko autonomijos. Europos socialistų partijos suvažiavime Berlyne kalbėjęs O. Scholzas ragino laipsniškai atsisakyti vienbalsiškumo principo priimant su užsienio politika susijusius sprendimus, taip pat sprendimus kitose srityse, pavyzdžiui, mokesčių politikos. „Žinau, kad šiuo klausimu dar reikės daug įtikinėjimo, – pareiškė kancleris.