vitoldas milius

Nuo šių metų pradžios aplinkos apsaugos pareigūnai turi teisę stabdyti transporto priemones ir tikrinti, kiek teršalų jos išmeta į aplinką. Ir nors prabėgo jau daugiau kaip 7 mėnesiai, žadėti reidai keliuose taip ir nebuvo surengti. O dabar atsirado dar ir naujas siūlymas šiuo metu galiojančią tvarką vėl keisti.

Prieš Palangoje vykstančių „Aurum 1006 km“ lenktynių startą, laikinoje trasoje paskelbiama ne tik lenktynių pradžia. Kasmet joje duodamas startas ir unikaliems bandymams. Štai, praėjusiais metais Vitoldas Milius ir Dainius Jakas su „Kia e-Niro“ elektromobiliu užfiksavo rekordą, greičiausiai apvažiavę Lietuvą asfaltuotais keliais. 2023 metais jie 1176 kilometrų atstumą įveikė per 20 val. 28 min. 22 sek.

Renkantis asmeninį automobilį, didžiulę įtaką turi emocijos, o įmonės, pirkdamos automobilius darbuotojams važinėti, atidžiai skaičiuoja. Dėl to jų automobilių parkuose didesnio pravažumo stilingų krosoverių ar SUV buvo aptinkama retai, tačiau dabar laikai keičiasi.

Lietuvos vairuotojai per lėtai persėdinėja į elektromobilius. Valstybės kontrolė išrašė pylos valdžiai: esą Lietuvos keliais važinėja per mažai elektromobilių, o ir jiems reikalingų įkrovos stotelių keturis kartus mažiau nei turėjo būti pastatyta.

Automobilių pirkėjai visuomet dairosi naujausio, moderniausio modelio. Tą jau daugelį metų rodo statistika: daugiausia tam tikro modelio vienetų yra parduodama pirmaisiais–trečiaisiais metais, vėliau susidomėjimas blėsta, nes pasirodo kiti, dar naujesni ratuočiai. Dėl to gamintojai automobilio gyvavimo ciklo viduryje atnaujina modelius.

Kuo toliau, tuo labiau panašėja į lengvuosius automobilius. Taip specialistai tvirtina apie Lietuvos miestų ir priemiesčių gatvėmis zujančius naujausios kartos komercinius automobilius. O pagrindinė pokyčių sritis – didėjantis šio segmento transporto priemonių vairuotojų komfortas. Tuo buvo galima įsitikinti ir gegužės mėnesį vykusiuose „Lietuvos 2024 metų komercinio automobilio“ rinkimuose, kuriuose varžėsi geriausi mūsų šalies keliuose riedantys šio segmento atstovai.

Tobulėjančios elektromobilių technologijos, ilgėjantys jų viena įkrova nuvažiuojami atstumai ir infrastruktūros pažanga. Pasak specialistų, tai – svarbiausios sąlygos, galinčios paskatinti vis daugiau vairuotojų atsisakyti teršalus išmetančių transporto priemonių ir persėsti į elektros energija varomus modelius. Elektromobiliai jau dabar mieste turi galybę pranašumų prieš modelius su vidaus degimo varikliais.

Lengvieji komerciniai automobiliai dažnai vadinami „darbiniais arkliukais“, mat būtent šie ištisas dienas miestų ir tarpmiestiniais keliais zujantys modeliai palengvina įmonių darbą pervežant nedidelius krovinius. Vis dėlto vis dažniau į juos atsigręžia ir pavieniai vairuotojai – jie šiuos modelius renkasi kasdienėms asmeninėms kelionėms.

Asmeninės paskirties lengvųjų automobilių rinkoje įkraunamojo hibrido pavara išpopuliarėjo: ji leidžia kasdienes keliones mieste įveikti vien elektros energija ir nesibaiminti dėl įkrovimų ilgose kelionėse. Gatvėse jau rieda ir pirmieji įkraunamojo hibrido technologiją turintys komerciniai automobiliai.

Keliautojas ir „Auto Bild Lietuva“ žurnalo redaktorius Vitoldas Milius patikrino kuris būdas pasiekti už 800 kilometrų nuo Lietuvos sostinės esančią Krokuvą yra greitesnis – važiuojant traukiniu ar elektromobiliu.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2023-iaisiais Lietuvoje perkamiausių naujų automobilių dešimtuke buvo net aštuoni krosoveriai. Regis, kiti kėbulo tipai lietuvių nebedomina.

Policijos sukaupta statistika rodo, jog Lietuvos vairuotojai mėgsta greitį – praėjusiais metais greičio matuokliai užfiksavo apie 720 tūkst. pažeidimų – visgi, tai šiek tiek mažesnis skaičius, nei metais prieš tai. Savivaldybės nemiega – statoma dar daugiau greičio matuoklių, kai kurie iš jų galės būti perkeliami iš vienos vietos į kitą.

Laikui nepavaldus dizainas, patikimumas, praktiškumas ir laikmetį lenkiančios inovacijos – taip galima apibūdinti bet kurį „Volkswagen Golf“. Tai dar kartą patvirtino ir žurnalistas Vitoldas Milius, šio modelio 50-mečio proga įgyvendinęs vieną smagiausių savo pastarųjų metų kelionių.

Nuo lengvųjų automobilių iki sunkiasvorių vilkikų – vis dažniau naujose transporto priemonėse galime išvysti tradicinius šoninius veidrodėlius keičiančias vaizdo kamerų sistemas. Dalis gamintojų jas pasitelkia norėdami vairuotojams suteikti technologinio pranašumo pojūtį, kiti tokias sistemas diegia ir dėl praktinių sumetimų.

Sparčiai kilusi elektromobilių pardavimo kreivė ėmė plokštėti, kai nemenka dalis juos įsigyti troškusių vairuotojų išpildė savo norą. Anksčiau gamintojai nespėjo gaminti elektrinių modelių, o dabar yra priversti stumdytis pečiais dėl kiekvieno pirkėjo. Tačiau laukti liko neilgai – Europos įmonių atstovai užsimena radę sprendimą, kuris padės nutiesti platesnius tiltus į pirkėjų širdis ir paskatins dar daugiau žmonių taršų transportą keisti į elektrinį.

Vairuotojai negali nevairuoti. Keliautojai ir įvairių rekordų prie vairo laužytojai Vitoldas Milius ir Aidas Bubinas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną paminėjo originaliai, tačiau sau būdingu stiliumi. Jie kovo 11-osios išvakarėse aplankė visus Lietuvos miestus, kuriuose yra Kovo 11-osios gatvės. Skaičių magija: 11 Kariškiai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčia keldami vėliavas, piliečiai – minėjimui skirtuose renginiuose ar tiesiog besimėgaudami laisve.

Įsivaizduokite: išsileidžiate į ilgą kelionę elektromobiliu ir nenorite iš anksto sukti galvos, kada trūks plyš turėsite sustoti papildyti baterijos energijos atsargų. Tiesiog važiuojate ir kelionės pertraukas darote tuomet, kai ateina laikas pramankštinti stingstančius raumenis, nusipirkti kavos, gaiviojo gėrimo arba ko nors užkąsti. Kitaip sakant, elgiatės taip pat, kaip vairuodami vidaus degimo varikliu varomą automobilį. Ar tai įmanoma? Patyręs keliautojas tvirtina, jog įmanoma.

Keliauninkai ir vairavimo rekordininkai Vitoldas Milius ir Aidas Bubinas nusprendė paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną sau būdingu stiliumi: apvažiavo šalies perimetrą. Jie keliavo išskirtinai žvyrkeliais ir siaurais miško takeliais, esančiais kuo arčiau pasienio. Besibaigianti žiema diktavo nepavydėtinas važiavimo sąlygas, tad daugiau nei 1600 km kelionėje jie kliovėsi pikapo „Ford Ranger Raptor“ galimybėmis.

300 ar 400 km be sustojimo galintys nuvažiuoti lengvieji elektromobiliai jau nieko nebestebina. Tačiau lengvajam komerciniam transportui dar neseniai šie skaičiai buvo neįkandami. Vis dėlto daliai gamintojų pavyko pasiekti lūžio tašką – į gatves jau rieda solidesnius viena įkrova nuvažiuojamo atstumo skaičius demonstruojantys įvairios paskirties furgonai ar keleiviniai mikroautobusai.

Sostinės vairuotojai jau gali pasinaudoti naujove ir įsigyti specialius naktinius leidimus. Nusipirkus tokį leidimą, savo automobilius galėtumėte vakarais ir savaitgaliais statyti tam skirtose aikštelėse. Automobilio neturintiems kur pastatyti Vilniaus gyventojams siūloma viena iš išeičių – savo transporto priemones mėnesiui už 20 eurų leidžiama naujose stovėjimo aikštelėse.

Ankstų gruodžio 27-osios rytą iš Vilniaus geležinkelio stoties pajudėjo pirmasis tarptautinio maršruto Vilnius–Ryga–Vilnius traukinys. Skelbiama, kad šis maršrutas susisiekimą tarp dviejų Baltijos šalių sostinių padarys patogesnį. Bet ar traukinys gali pranokti automobilį? Vos tik jis pajudėjo nuo perono, į lenktynes iki Rygos traukinių stoties automobiliu leidosi ir keliautojas Vitoldas Milius. Geriausias palyginimas – lenktynės 6:30 val.

Komercinio transporto sektorius patiria nepaprastą transformaciją, o elektros energija varomi automobiliai tampa vis perspektyvesni ir patrauklesni įmonėms, siekiančioms tvarumo ir veiklos efektyvumo. Visuotinai pripažįstant, kad būtina skubiai prisitaikyti prie ekologiškesnių technologijų, automobilių gamintojai taip pat įneša savo indėlį į šią sritį didindami komercinių elektrinių transporto priemonių pasiūlą. Transporto evoliucija Vienintelis pastovus dalykas yra pokyčiai.

Net 53 proc. 2022 metais Baltijos šalyse parduotų naujų automobilių turėjo SUV kėbulą. Šių modelių užimama rinkos dalis kone kasmet nuosekliai paauga, o apie transportą rašantys žurnalistai sutartinai tvirtina – dabar tai yra trokštamiausi automobiliai: nuo mažyčio „ Volkswagen T-Cross“ iki septynis žmones galinčio vežti „Kia Sorento“. Mūsų regionas taip pat nėra išimtis, nes krosoveriai karaliauja visoje Europoje.

Kol Palangoje gaudė šimtai į tradicines ištvermės „Aurum 1006 km“ lenktynes susirinkusių galingų vidaus degimo varikliais varomų bolidų, Lietuvos pakraščiuose tyliai ir kantriai kilometrus rinko labiau mūsų kelių ateitį simbolizuojantis ekipažas. Nors jo ir nekamavo varžyboms būdingas konkuravimo nerimas, adrenalino Vitoldui Miliui ir Dainiui Jakui netrūko – su elektromobiliu „Kia e-Niro“ jie siekė greičiausiai apvažiuoti aplink Lietuvą asfaltuotais keliais.

Kad lietuviai mėgsta greitį, rodo skaičiai – vien pernai išrašyta daugiau nei 600 tūkst. baudų. Norėdami panaikinti šį masinį mūsų vairuotojų įprotį, valdžia parengė naujų tramdymo priemonių – kelius nusės sektoriniai greičio matuokliai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Praeitų metų pabaigoje Lietuvos policija pasidalijo vaizdais iš vieno Šalčininkų rajono gyventojo gaudynių.

Vilnietis, kuris darbo reikalais dažnai lankosi Kaune, kreipėsi į naujienų portalą tv3.lt. Vyras pasakojo, kad šuliniai gatvėse – tikras galvos skausmas vairuotojams. Dėl jų neišvengiama triukšmo, apgadintų automobilių ar auto įvykių. Jis teigė, kad Kaunas jau rado sprendimą, kuris palengvintų vairuotojų dalią, kad šuliniai gatvėse neįkristų.

Netikėtais užmojais garsėjantys lietuvių keliautojai Vitoldas Milius ir Aidas Bubinas šventiniu laikotarpiu dar kartą sugebėjo visus nustebinti. Nepabūgę kone be perstojo žyrančio sniego, žinomi vyrai per parą aplankė 50 skirtinguose miestuose ir miesteliuose tviskančių kalėdinių eglių. Pastarasis jų pasiekimas – naujas Lietuvos rekordas. Keliautojai per maždaug 24 valandas iš viso įveikė daugiau nei 1000 kilometrų.

Automobilių rinka, panašu, įžengė į naują etapą. Jeigu iki šiol, norėdami įsigyti transporto priemonę, pavyzdžiui, su šildomomis sėdynėmis, už tai sumokėdavote iš karto, dabar vairuotojams to daryti nebus būtina. Dalis gamintojų skelbia, kad tiesiog reikės užsisakyti prenumeratą, už kurią vėliau tektų sumokėti atitinkamą mokestį.

Lietuvos savivaldybės yra įpareigotos iki kitų metų pradžios nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose, tačiau dalis tautiečių net neįsivaizduoja, ką tai reiškia.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyrius vedėjas Rimantas Baravykas ir žurnalo „Auto Bild“ vyriausiasis redaktorius, automobilių ekspertas Vitoldas Milius paaiškino, apie ką čia kalbama.

„Įsikrauna per pusvalandį“, „100 km atstumui reikalingą energiją gausite per 5 minutes“, „galima įkrauti ypač didele galia“ – tokie pažadai ganėtinai dažni, kai kalbama apie naujausius elektromobilius. Vis dėlto, pasak ekspertų, ne visuomet galimybė įsikrauti elektromobilio bateriją ypač sparčiai turėtų tapti lemiamu veiksniu sprendžiant, kurį modelį pirkti.

Viena įkrova elektromobiliu nuvažiuojamas atstumas gali gerokai skirtis ne tik dėl pasirinkto modelio, bet ir dėl to, kur ir kaip juo važiuojama. Prieš renkantis norimą elektra varomą transporto priemonę, į tai siūlo atkreipti dėmesį ne vien specialistai, bet ir patys gamintojai. Nemaža jų dalis vis dažniau ima atskirai deklaruoti rodiklius, kurie įprasti ir vidaus degimo varikliais varomas mašinas eksploatuojantiems vairuotojams.

Lietuvos keliai – nepavydėtinos būklės. Skelbiama, kad beveik 40 procentų krašto kelių neatitinka keliamų dangos kokybės reikalavimų. Automobilių ekspertas Vitoldas Milius žvelgia į kadaise blogais keliais garsėjusią Lenkiją. Anot jo, lenkai ne tik sparčiau dirba, tačiau jų keliai nesugriūna taip greitai kaip mūsų.

Lietuvos keliai – nepavydėtinos būklės. Skelbiama, kad beveik 40 proc. krašto kelių neatitinka keliamų dangos kokybės reikalavimų. Kodėl taip atsitiko, kas dėl to kaltas ir ką galime dėl to padaryti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenko, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius, profesorius Audrius Vaitkus ir žurnalo „Auto Bild“ vyriausiasis redaktori...

Brangsta tiek nauji, tiek naudoti automobiliai, optimizmo neįkvepia ir faktas, kad rinkoje jaučiamas ir automobilių trūkumas, dėl ko lietuviai ima pirkti bet ką, kas papuola.

Dar viena naujiena vairuotojams. Jau po dvejų metų visi nauji Europoje parduodami automobiliai privalės patys reaguoti į greitį ribojančius ženklus keliuose ir patys lėtinti tempą jei vairuotojas bandys greitį viršyti. Mašinose turės būti išmanieji greičio ribotuvai. Taip biurokratai tikisi ženkliai sumažinti žūčių skaičių keliuose.

 Artėjant „Aurum 1006 km lenktynių“ savaitgaliui, bręsta intriga ne tik dėl to, kas šįmet taps nugalėtoju. Automobilių entuziastus kiekvienais metais parodomaisiais ir rekordiniais važiavimais stebina „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius. Šiemet žinomas žurnalistas paskutinę naktį prieš lenktynių startą planuoja „Kia EV6“ elektromobiliu viena įkrova apsukti 106 trasos ratus.

Šiuo metu situacija automobilių rinkoje sudėtinga: brangsta tiek seni, tiek nauji automobiliai, o naujų automobilių tiekimas sulėtėjęs. Tad norintiems įsigyti transporto priemonę sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį? Ar pirkti jį lizingu, ar rinktis alternatyvius būdus? Ekspertai apžvelgia naujo, 4 metų senumo ir 10 metų senumo automobilių įsigijimo privalumus, trūkumus ir kainą.

Naudojantis sparčiojo įkrovimo stotelėmis, elektromobiliu visą Baltijos jūrą galima apvažiuoti greičiau nei per penkias dienas. Tai gali patvirtinti žinomi lietuvių keliautojai Vitoldas Milius ir Aidas Bubinas, kurie sudėtingomis žiemiško klimato sąlygomis elektriniu „Peugeot e-Traveller“ įveikė visą suplanuotą 5 000 km maršrutą ir penktadienį, vasario 11-ąją, sėkmingai grįžo į Vilnių.

5 000 km atstumas kertant aštuonias skirtingas valstybes – tokį iššūkį teks įveikti pirmadienį, vasario 7-ąją, kelionę aplink Baltijos jūrą pradėjusiems lietuvių keliautojams Vitoldui Miliui ir Aidui Bubinui. Vairuodami elektra varomą keleivinį „Peugeot e-Traveller“, jie bandys kuo greičiau nuvažiuoti visą suplanuotą maršrutą ir užfiksuoti pirmąjį elektromobilio rekordą. Tai jau ne pirmas kartas, kai šie du patyrę vairuotojai leidžiasi į ilgą kelionę elektromobiliu.

Nagrinėjant tolimesnes keliones elektromobiliais, vis rečiau abejojama pačių transporto priemonių galimybėmis ir vis dažniau vartotojams rūpestį kelia infrastruktūros patogumas. Geriau pažinti Baltijos šalis, įskaitant ir pačią Lietuvą, vairuojant elektromobilį – viliojanti galimybė, tačiau preciziškai suplanuoti tokios išvykos eigą ir netgi numatyti išlaidas nėra pats lengviausias uždavinys.

Rekordus galima gerinti ir artėjant šventėms, ypač jei tai atitinka nuotaiką. „ Lietuvos metų automobilio“ komisijos narys ir keliautojas Vitoldas Milius papuošė Lietuvos „Metų automobiliu 2022“ tapusio C klasės „ Mercedes-Benz“ kėbulą net 2968 lemputėmis. Šis ryškiai spindintis pasiekimas – naujas šalies rekordas, kurį oficialiai registravo agentūros „Factum“ atstovas Vytautas Navaitis.

Kalėdų Senelis dovanas galėtų pristatyti ir elektrinėmis rogėmis – net ir šiaurinėje Suomijos dalyje jau yra visa tam būtina infrastruktūra. Tuo patys įsitikino žinomi lietuvių keliautojai Vitoldas Milius ir Aidas Bubinas, kurie visą – 1 500 km – maršrutą  nuo Rovaniemo iki Vilniaus įveikė vairuodami lengvąjį komercinį „Peugeot e-Expert“ elektromobilį.

Šventiniu laikotarpiu dideli ir maži vyksta į Suomijos šiaurėje esantį Rovaniemio miestelį aplankyti ten gyvenančio Kalėdų Senelio, vildamiesi, kad šis išpildys jų norus. Laplandijos sostinėje šiais metais svečiuosis ir žinomi Lietuvos keliautojai Viltoldas Milius bei Aidas Bubinas – grįždami jie pakartos užkrečiančiu juoku garsėjančio Žilabarzdžio kelionę. Tam šį kartą jie pasirinko netradicinę transporto priemonę – „ Peugeot e-Expert“ elektrinį furgoną.

Vyriausybei pritarus, metinis automobilių taršos mokestis keliaus į Seimą. Ekspertai sveikina šią valdžios iniciatyvą ir tikina, kad mokestis galėtų būti dar didesnis, nes tai labiau paskatintų žmones atsisakyti senų ir taršių automobilių.

Jau šią savaitę Vyriausybė spręs dėl automobilių taršos mokesčio. Anksčiau planavusi įvesti ir registracijos, ir naudojimo mokesčius, valdžia liko tik prie metinio taršos mokesčio, kuris vidutiniškai kas antram gyventojui atsieis mažiau nei 100 eurų per metus.

104 km/val. vidutinis greitis, įskaičiuojant sustojimus, ir nuvažiuoti 2 503 km – tokį rezultatą per parą spalio pabaigoje pasiekė keturi „Tesla Model 3“ elektromobilį vairavę lietuviai. Didžiausio Lietuvoje elektromobiliu per 24 val. nuvažiuoto atstumo rekordininkai per plauką atsiliko nuo prieš dvejus metus Vokietijoje pasiekto pasaulio rekordo.

Pandemija kaip reikiant sujaukė skirtingų gamybos sektorius, o automobilių rinka – ne išimtis. Specialistai aiškina, kad dėl skirtingų priežasčių dabar įsigyti naują arba naudotą transporto priemonę gali būti gerokai brangiau nei anksčiau. Lustų arba mikroschemų trūkumas transporto priemonių gamintojus privertė pakeisti užsibrėžtus planus.

Konservatorių ir liberalų Vyriausybė šiuo metu turi nemažai iššūkių – tiek dėl koronaviruso, tiek ir dėl nelegalių migrantų krizės. Jau netrukus Seimui bus pateikti svarstyti įstatymų pakeitimai, kuriais greta dabartinio transporto priemonių registracijos mokesčio atsiras ir mokestis jų naudotojams.

Jau netrukus Seimui bus pateikti svarstyti įstatymų pakeitimai, kuriais greta dabartinio transporto priemonių registracijos mokesčio atsiras ir mokestis jų naudotojams. Priklausomai nuo turimo automobilio taršos, už jį gali tekti pakloti ir kelis šimtus ar per tūkstantį eurų. Kodėl ruošiamas papildomas mokestis ir kam jis naudingas, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.