vilius šapoka

 Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad šiais metais šalies ekonomikos augimas yra labiau subalansuotas nei praėjusiais metais. „Kalbant apie ekonomikos augimą, reikia pabrėžti, kad dabartinis augimas yra labiau subalansuotas, nei buvo prieš metus - auga tiek eksportas, tiek investicijos, tiek vidaus vartojimas. Akivaizdu, kad infliacija padarė poveikį vidaus vartojimui, jo augimas jau slopsta. Žiūrint į priekį, ekonomikos augimas bus lėtesnis, bet bus subalansuotas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Vyriausybės planui nuo kitų metų padidinti dyzelino akcizą. Komitetas atmetė konservatoriaus Edmundo Pupinio siūlymą tarifo nekeisti. Komitetas apsvarstė Akcizų įstatymo pataisas - jas priėmus, akcizas didėtų nuo 330,17 euro iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų. Žemdirbiams skirto dyzelino akcizą ketinama didinti nuo 21 iki 56 eurų.

Vienas didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO kol kas neatskleidžia savo plėtros planų Lietuvoje. Vilniuje su finansų ministru Viliumi Šapoka susitikęs PKO hipotekos banko vadovas Rafalas Kozlowskis (Kozlovskis) teigė, kad Lietuvoje bankas šiuo metu mato galimybes dalintis savo patirtimi plėtojant kapitalo rinką. „Aš atstovauju PKO hipotekos banką, kuris yra atsakingas už garantuojamų obligacijų išleidimą.

Seimui siūloma nuo 310 iki 380 eurų padidinant neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), bet atsisakyti papildomo NPD už vaikus. Be to, siūloma įvesti 30 eurų išmokams už vaikus - jas gautų visos šeimos, nepriklausomai nuo jų pajamų. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad teigiamą naujovių poveikį pajus tie darbuotojai, kurie uždirba vidutinį atlyginimą arba gauna labai mažą algą.

Progresiniai mokesčiai Lietuvoje nepasiteisintų, nes šalyje per mažai daug uždirbančiųjų, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Jeigu bandytume mažinti mokesčius kitiems ir įvesti progresinius mokesčius, tai įvairūs skaičiavimai rodo, kad eilei metų į priekį būtume užprogramuoti chroniškam kelių šimtų milijonų (eurų - BNS). Nematau, kad tai iš tikrųjų yra sprendimas, tiesiog jis nesuveiktų“, - ketvirtadienį Seime pristatant kitų metų biudžetą sakė V. Šapoka.

Valdantieji nenustoja džiūgauti, kad kitų metų valstybės biudžetas, kaip niekad iki šiol, bus perteklinis bei išskirtinai socialiai orientuotas. Ir nors socialinei apsaugai kitąmet išties ketinama atriekti nemenką biudžeto pyrago dalį, Seimo nariai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vidurinioji klasė ir vėl nesulaukė valdžios dėmesio. Pagal dabartinį 2018 m. valstybės biudžeto projektą, kitąmet socialinei apsaugai ketinama skirti per 1,8 mlrd. eurų, pernai ši suma kiek viršijo 1,5 mlrd. eurų.

Vyriausybei atsisakius planų nuo kitų metų didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui nuo 9 iki 15 proc., tarifas galėtų būti didinamas ateityje, renovavus daugiau daugiabučių, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Atsižvelgdami į tai, kad visose ar daugelyje sričių radome politinį konsensusą, tik jo nepavyko rasti, kas liečia šildymo lengvatą, ir liekame prie status quo, prie 9 procentų.

Kitąmet nuo rugsėjo planuojamam įvesti etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui numatyta 20 mln. eurų, spaudos konferencijoje Vyriausybėje paskelbė premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka.   Tiek lėšų mokytojams papildomai turėtų būti išmokėta per keturis paskutinius 2018 metų mėnesius. „Kiek atlyginimas augs, priklausys nuo to, kaip bus įvedamas ir kaip bus apsispręsta dėl etatinio apmokėjimo“, - sakė S. Skvernelis.

 Socialdemokratų partijos deleguotam Mindaugui Sinkevičiui paliekant ūkio ministro postą, laikinai į šias pareigas turėtų būti paskirtas finansų ministras Vilius Šapoka, sako premjeras. „Finansų ministras greičiausiai,“ - antradienį Seime žurnalistams tvirtino Saulius Skvernelis. Paklaustas apie kandidatus į ūkio ministrus, S. Skvernelis teigė jų dar neturįs: „Neturiu.

Kitų metų biudžetas bus perteklinis, o jo išlaidos, palyginti su šiais metais augs, tikina finansų ministras Vilius Šapoka. Tačiau jis nedetalizuoja jokių su biudžetu susijusių skaičių ir teigia, kad 2018 metų biudžeto projektas oficialiai bus pristatytas trečiadienį. „Pristatėme visiems ministrams ir premjerui biudžeto projektą, aptarėme gan detaliai visas sritis, manome, kad projektas yra gan optimalus.

Diskutuojant apie vieną opiausių Lietuvos problemų – pajamų nelygybę, Lietuvos banko tyrėjas pristatė duomenis, kaip skiriasi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir nuo ko tie skirtumai priklauso. Tuo tarpu ekonomistas tikina, kad didžioji nelygybė ateina ne iš atlyginimų skirtumo. Lietuvos banko tyrėjas Mihnea Constantinescu nagrinėjo atlyginimų tendencijas Lietuvos verslo sektoriuje.

Finansų ministras Vilius Šapoka pabrėždamas, kad didžiulė pajamų nelygybė tampa stabdžiu Lietuvos ekonomikos augimui, tačiau iš esmės nelygybė yrą sąžininga. Problema ta, kad daug dirbantys neišbrenda iš skurdo. Pasak V. Šapokos, pajamų nelygybė nėra vien Lietuvos fenomenas: vos 1 proc. pasaulio turtingųjų turi sukaupę virš 50 proc. viso pasaulio turto. Tad lygiava – nėra išeitis, tai parodo ir istorijos pamokos, sako jis. „Lygiava priešinga žmogaus prigimčiai.

Valdžia atsisako planų naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms, bet siūlo griežtinti jų apmokestinimą. „Dėl galutinės sumos dar nėra apsispręsta, dar ieškosime kompromiso su verslo atstovais“, - Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė finansų ministras Vilius Šapoka. Anot jo, apyvartos ribą, kurią viršijus reikės mokėti fiksuotą - 5-15 proc. pelno - pajamų mokestį, siūloma sumažinti nuo 45 tūkst. eurų (kaip siūlyta anksčiau) iki 20 tūkst. eurų.

Vykdydama mokesčių sistemos tobulinimą, Finansų ministerija siūlo peržiūrėti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Norima sumažinti PVM vaistams, knygoms ir periodiniams leidiniams, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugoms bei šildymui ir karštam vandeniui. Ministerija žada, kad turėtų kristi šių prekių ir paslaugų kainos, bet kiek – neaišku. Finansų ministerija siūlo nekompensuojamiems receptiniams vaistams taikyti ne dabar galiojantį 21 proc. o 5 proc. PVM tarifą.

Trišalė taryba turėtų susitarti dėl minimalios algos (MMA) didinimo, tačiau neaišku, ar ji padidės 20 eurų, kaip siūloma, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Aš tikrai matau, kad ir po pirmo susitikimo prielaidos susitarti yra, tik klausimas, ties kokia riba susitarsime. O kad susitarsime, tai manau, tikrai galima tikėtis. Reikia minimalią algą kelti, tai daryti pagrįstai“, - interviu LRT radijui antradienį sakė S. Skvernelis. Trišalė taryba MMA didinimo klausimą vėl svarstys ketvirtadienį.

Seimui grąžinus 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinį tarifą šilumai, galiosiantį nuo spalio iki metų pabaigos, šalies biudžetas negaus 11 mln. eurų pajamų, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Dėl sprendimo nuo spalio 1 dienos - trims mėnesiams - negautume 11 mln. eurų pajamų“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjeras. S.Skvernelis sako, kad tuo atveju, jeigu Seimas nesutiktų nuo 2018 metų sausio PVM tarifą šildymui padidinti nuo 9 proc. iki 15 proc.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad šiuo metu kalbėti apie Europos Sąjungos (ES) finansų ministro pareigybės įsteigimą yra per anksti, pirmiau reikia susitelkti į neišspręstus darbus. Tai jis sakė praėjus kelioms valandoms po to, kai tokią idėją skaitydamas metinį pranešimą Strasbūre iškėlė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris). „Esu įsitikinęs, kad šiuo metu nėra postų dalybos svarbiausias klausimas.

Vyriausybė tęsi pažadą grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį Vyriausybei pristatys tai numatančias įstatymo pataisas. „Šiandien Vyriausybei pateiksiu pasiūlymą grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui ir karštam vandeniui“, - BNS sakė V.Šapoka. Ministro teigimu, lengvata galiotų nuo spalio 1-osios iki gruodžio pabaigos ir tik centriniam šildymui.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad valstybė yra finansiškai pajėgi nuo kitų metų pradžios minimalią mėnesio algą (MMA) padidinti iki 400 eurų. „Vyriausybė siūlo subalansuotą variantą. Puikiai suprantame, kad atlyginimai privalo augti net už nekvalifikuotą darbą, nes turime sukurti žmonėms saugumą, kad jie iš tikrųjų galėtų atsistoti ant kojų. Kalbant apie šalies finansines galimybes, tai valstybė gali užtikrinti tokį padidėjimą“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė V. Šapoka.

Seimo valstiečiai ketvirtadienį su finansų, socialinių reikalų ir darbo, švietimo ir mokslo ministrais aptars planuojamą 2018 metų biudžetą ir socialinių reikalų bei švietimo finansavimą. „Susitikime aptarsime mokestinės sistemos siūlomus pakeitimus, vadinamąjį „pokyčių krepšelį“, investicijų skirstymą savivaldybėms, biudžeto formavimą bei bendrą ekonominę šalies raidą ir tendencijas“, - BNS sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Informacinių technologijų bendroves vienijanti asociacija „Infobalt“, įkūrusi grupę „Fintech Lithuania“, tikisi paskatinti finansų technologijų plėtrą Lietuvoje. Tikimasi sukurti technologijų ir jas eksportuoti, tačiau asociacija pabrėžia, kad susirūpinimo kelia švietimas ir specialistų trūkumas. „Infobalt“ prezidentas Tomas Vitkus teigia, jog IT sektorius yra vienas sparčiausiai augančių ir turintis plėtros galimybių. Tačiau, jo teigimu, būtina keisti švietimo sistemą.

Šeštadienį Nemuno saloje Kaune vyksta idėjų festivalis „Laisvės piknikas“: jo programoje numatytos diskusijos su politikais ir visuomenės veikėjais, renginyje lankysis ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiemet „Laisvės piknike“ vyks susitikimai su ekonomistais, politikais, visuomenės veikėjais bei savo srities ekspertais, bus diskutuojama aktualiomis temomis. Tarp jų dalyvauja ir Finansų ministras Vilius Šapoka bei Seimo audito komiteto pirmininkė, buvusi Finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) penktadienį pradeda vadovauti Edita Janušienė, iki šiol dirbusi Lietuvos banko vyriausiąja auditore. VMI kolektyvui naująją vadovę pristatys finansų ministras Vilius Šapoka.

Finansų ministras Vilius Šapoka pranešė, kad laikinai - nuo rudens iki metų pabaigos - bus grąžinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. Kokia ji bus nuo 2018-ųjų, kol kas neskelbiama. „Mano pozicija nesikeičia, kad iki šių metų pabaigos nuo rudens tas tarifas galėtų būti 9 procentai. Dėl Europos Sąjungos reikalavimų, kadangi galime turėti tik du lengvatinius tarifus.

 „Valstiečiams“ ir konservatoriams sutarus grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, finansų ministras Vilius Šapoka kol kas neatskleidžia, koks bus jo dydis. „Taip, yra toks svarstymas“ - ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams pareiškė ministras, konservatoriaus Mykolo Majausko paklaustas apie naują PVM tarifą šildymui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis yra sakęs, kad šis tarifas nuo rudens turėtų būti 15 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skeptiškai vertina ketinimus nustatyti „Sodros“ įmokų „grindis“, o Finansų ministerija siūlo šios idėjos neatsisakyti ir dar diskutuoti. „Didžiausias klaustukas yra dėl „Sodros“ neapmokestinamųjų pajamų dydžio“, - ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete narių diskusijoje su finansų ministru pareiškė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė.

Lietuva yra atvira diskusijai Prancūzijos prezidento pasiūlymui sukurti euro zonos finansų ministro pareigybę ir sudaryti atskirą zonos biudžetą, tačiau dabar tai nėra pats svarbiausias klausimas, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Pasiūlymas dėl euro zonos biudžeto ir finansų ministro svarstytinas ilguoju laikotarpiu.

Siekdamos įgyvendinti savo tikslus ir programas ministerijos turi veikti efektyviai ir turimas lėšas panaudoti prioritetinėms sritims, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Kalbėdamas apie tai, kad kultūros ministrė nesiruošia leisti apkarpyti ministerijos biudžeto dėl „pokyčių krepšelio“, V. Šapoka pabrėžė, kad veikdamos efektyviai, ministerijos gali įgyvendinti keliamus tikslus be papildomo finansavimo.

 Politikams susitarus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui grąžinimo, gyventojai ja tikriausiai galės naudosis jau šį rudenį, sako finansų ministras Vilius Šapoka. V.Šapoka interviu BNS prognozavo, kad dėl lengvatos grąžinimo neteks koreguoti šių metų biudžeto, tačiau pripažino, kad norint nustatyti naują 15 proc. tarifą, gali tekti atsisakyti vieno iš dviejų dabartinių (5 ir 9 proc.) lengvatinių PVM tarifų.

Po dvi savaites trukusių Premjero, finansų ministro ir kitų ministerijų diskusijų dėl lėšų paskirstymo, vadinamojo „pokyčių krepšelio“, pasiektas susitarimas, praneša Finansų ministerija.  Pasak pranešimo spaudai, finansų ministras derybas vertina kaip konstruktyvias, o jų rezultatą – rodantį Vyriausybės vieningumą, bendrą šalies poreikių ir Vyriausybės tikslų matymą. Drauge ministerijos žada sutaupyti 259 mln. eurų ir papildomai iš planuojamo pajamų augimo numatoma surinkti dar 234,6 mln.

  Diskusijos dėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimo iki 3 tūkst. eurų bus pratęstos rugsėjį. Seimo Biudžetų ir finansų komitetas dėl to apsisprendė trečiadienį. Komiteto nariai iš esmės sutarė, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų, kaip ir planuojama. „Šiek tiek paskubomis tuos dalykus darome“, - posėdyje teigė konservatorius Mykolas Majauskas. Jis taip pat siūlė nustatyti skirtingus ribojimus žmonėms ir įmonėms.

Finansų ministerija iki liepos pradžios laukia viešbučių atstovų argumentų, kodėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata jų veiklai neturėtų būti naikinama. Finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad PVM tarifo padidinimas viešbučių veiklai nekenks. „Tiek viešbučių atstovams, tiek visoms visuomenės grupėms, pristatydami mokesčių ir socialinių įmokų pasiūlymus, kvietėme aktyviai įsijungti į tą diskusiją. Visus argumentus, pasiūlymus ir patobulinimus pateikti iki liepos 1 dienos.

Visi sandoriai, viršijantys 3000 eurų sumą, turės būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Taip pat ir periodiniai mokėjimai, atliekami pagal tą patį sandorį, bendrai jų sumai pasiekus 3000 eurų. Siekdama užtikrinti sandorių skaidrumą, efektyvesnę jų kontrolę bei sumažinti galimybes piktnaudžiauti, tokiems Finansų ministerijos siūlymams pritarė Vyriausybė.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad ministerijos turi daug galimybių taupyti lėšas, todėl turėtų būti pajėgios susimažinti išlaidas beveik 616 mln. eurų, juos skiriant naujai formuojamam „pokyčių krepšeliui“. Jo lėšomis būtų finansuojamos 2018 metai įgyvendinti suplanuotos 33 prioritetinės Vyriausybės priemonės.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) naujasis vadovas turėtų paaiškėti vėliausiai liepos pradžioje, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Pasak jo, VMI vadovo konkurso, kuriame dalyvauja 15 kandidatų, rezultatai turėtų paaiškėti birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. „Vadovų konkursas turi ilgas procedūras, nes kandidatams reikia išlaikyti bent trejetą egzaminų. Pabaiga konkurso nusimato birželio pabaiga -liepos pradžia. Konkurso laimėtojas pradės dirbti nedelsiant.

Kai kurie Vyriausybės nariai, kurių kuruojamos sritys sulaukė prezidentės kritikos, tikina, kad ji buvo skirta visiems politikams. Kiti ministrai atsakomybę už jau padarytus sprendimus linkę numesti ankstesnės kadencijos Seimui. Treti sako nesutinkantys su Dalios Grybauskaitės kritika. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Vyriausybės parengta kai kurių mokesčių pertvarka sprendžia problemas, į kurias atkreipė dėmesį ir šalies vadovė.

  Panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams, valstybės biudžetas kitais metais gautų papildomai 14 mln. eurų pajamų. Tiek pat biudžetas papilnėtų, padidinus akcizą dyzelinui. Apie tai Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį pranešė finansų ministras Vilius Šapoka, pristatydamas nuo kitų metų planuojamą įgyvendinti kai kurių mokesčių peržiūrą. Pasak jo, panaikinti 9 proc. PVM lengvatą siūloma, įvertinus du faktus - kainą ir turistų srautą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį pristatys Vyriausybės pasiūlymus nuo 2018 metų pertvarkyti kai kuriuos mokesčius. Vyriausybė praėjusią savaitę pristatė numatomas permainas, kuriomis siekiama mažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitų metų biudžete siūloma papildomai beveik 0,5 mlrd. eurų, o bendra suma tam viršys 4 mlrd. eurų.

Ar didinti turto ir kitus mokesčius, gali būti sprendžiama vėliau, antrajame mokesčių peržiūros etape, sako finansų ministras. „Einant antruoju etapu, manau, galima kalbėti ir apie didesnius turto bei kitus mokesčius, kuomet papildomai jau ištrauksime tuos, kurie šiuo metu veikia šešėlyje“, - pirmadienį socialdemokratų frakcijos surengtoje diskusijoje apie pajamų nelygybės mažinimą teigė Vilius Šapoka.

Ministrų kabinetas pirmadienį iš esmės pritarė siūlymui nuo 2018-ųjų riboti atsiskaitymus grynaisiais - jei Seimas pritars, grynaisiais bus leidžiama atsiskaityti iki 3 tūkst. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka žurnalistams sakė, jog pasitarime tam pritarta iš esmės, o galutinai Vyriausybė apsispręs posėdyje trečiadienį. Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sakė nepritariantis 3 tūkst. eurų ribai, nes nemato aiškios sąsajos tarp tokio ribojimo ir šešėlio mažinimo.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitų metų biudžete siūloma papildomai beveik 0,5 mlrd. eurų, o bendra suma tam viršys 4 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pagrindinis vyriausybės tikslas buvo pateikti subalansuotą pasiūlymą.

Nuo birželio nebelieka daugiau kaip 15-a metų galiojusio lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo centralizuotai teikiamam šildymui bei karštam vandeniui. Kartu nuo birželio daugėja kompensacijų už šildymą gavėjų. 2001 metų sausį įvestas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šildymui turėjo galioti iki 2003 metų pabaigos, tačiau buvo nuolat pratęsiamas. Vis dėlto šiemet lengvatos nuspręsta nepratęsti, todėl nuo birželio centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikomas įprastas 21 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad svarstoma vaiko pinigus nuo kitų metų skirti visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų, o šios išmokos dydis 1-2 vaikų šeimoms galėtų siekti 30 eurų, o didesnėms šeimoms - 50 ar 60 eurų už kiekvieną vaiką. Ministras BNS taip pat sakė, kad Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio įvardyta 100-150 eurų išmokos galėtų būti siekiama palaipsniui.

Finansų ministras teigiamai vertina Lietuvos banko siūlymus dėl pensijų kaupimo sistemos pertvarkos. Viliaus Šapokos teigimu, dėl to būtina pasiekti ilgalaikį susitarimą, kad ji nebūtų kaitaliojama kasmet. „Nemaža dalis Lietuvos banko pateiktų pasiūlymų jau yra numatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Akivaizdu, kad sprendimus šioje kadencijoje tiek dėl pirmos, tiek dėl antros pensijų kaupimo pakopos reikės priimti“, - BNS sakė V.Šapoka.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad šešėlinio verslo kultūra Lietuvoje yra atėjusi iš sovietinių laikų, kai buvo įprasta vogti iš valstybės, tačiau, anot jo, svarbiausia, kad ji nebūtų perduodama ateities kartoms. Savo ruožtu „Sodra“ pirmadienį pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad oficialiai negaudami minimalaus atlyginimo darbuotojai rizikuoja nesukaupti privalomojo darbo stažo.

Lietuva – aukštųjų technologijų sostinė. Tokius tikslus išsikėlė naujoji valdžia pristatydama naujų mokesčių pakeitimą. Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, reikia galvoti ne tik apie bėdas, su kuriomis susiduriame šiandien: pajamų nelygybės mažinimas, emigracija, bet galvoti ir apie problemas, su kuriomis susidursime ateityje. „Turi būtų valios investuoti, atsinaujinti. Paskatinti valstybę, verslą, mokslą pažiūrėti gerokai toliau.

Po vakar paskelbtų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų, jog kovo mėnesį padidinus akcizus jų surinkimas smuko, sureagavo ir Finansų ministerija. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad kovo mėnesį, padidinus akcizus, jų surinkimas smuko beveik per pusę – 40 proc., t.y. 6,6 mln. Eur.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ne visada patikrina, kieno skambučius ir žinutes fiksuoja. Paaiškėjo, kad norėdami sekti Kauno mediko pokalbius, praeitą žiemą jie įrašinėjo dabartinio Finansų ministro Viliaus Šapokos skambučius. Tokia klaida pasirodė po to, kai pats medikas į STT atėjo pasiimti per kratą atimto telefono. Tuomet pareigūnai pradėjo aiškintis, kieno skambučius fiksavo visą mėnesį. STT įvykio nesureikšmina ir tyrimo dėl to neatlieka.

Valstybės valdomas energetikos holdingas „Lietuvos energija“ iš 2016 metais uždirbto pelno į valstybės biudžetą iš viso perves beveik 101 mln. eurų dividendų. Mažesnė pusė šios sumos (41 mln. eurų) už praėjusių metų pirmąjį pusmetį jau įmokėta, kita pelno dalis (60 mln. eurų), skirta dividendams už praėjusių metų antrąjį pusmetį, bus pervesta netrukus, pranešė Finansų ministerija.