vilius šapoka

Finansų ministerijai pristačius ilgai lauktą mokesčių reformą, ekonomistai, politikai ir visuomenė susirūpino, kas padengs daug planuojamų išlaidų, nes numatoma skylė biudžete – 200 mln. eurų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai paprašė finansų ministro Viliaus Šapokos paaiškinti, iš kur gausime papildomų lėšų.

Siekiant didesnės konkurencijos finansų sektoriuje, Lietuvos įmonėms siūloma leisti dalyvauti tarpusavio skolinimosi veikloje ir teikti paskolas. Dabar šioje veikloje skolinti gali tik fizinis asmuo, o įmonėms tokia galimybė nenumatyta. Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime registravo Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis, anot kurio, tarpusavio skolinimosi platformos yra alternatyva ir kredito unijoms, ir bankams.

Mokesčių reformą parengusios Vyriausybės siūlymas leisti gyventojams susigrąžinti dalį pajamų mokesčio (GPM) už legaliai įsigytas namų ūkio paslaugas vertinamas skirtingai. Finansų ministras Vilius Šapoka tikisi, kad ši naujovė bus populiari, tuo metu Seimo Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė didelio poveikio neprognozuoja. „Tikiuosi, kad tas mastas tikrai bus didelis“, – BNS sakė V. Šapoka.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo grąžinti į ikikrizinį lygį neketinama, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Šiuo klausimu nėra jokių svarstymų (...) Dabartiniame ekonomikos cikle tai paskatintų infliaciją“,– ketvirtadienį Seime BNS pareiškė V. Šapoka. Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens. Pernai lapkritį Seimas nesutiko sumažinti PVM tarifą iki 18 procentų. Liberalai tuomet jį mažinti siūlė pamažu – per trejus metus po 1 punktą kasmet.

Vyriausybės paskelbtus siūlymus dėl pensijų kaupimo ir mokesčių pertvarkos, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai ketvirtadienį aptars su finansų ministru Viliumi Šapoka. Parlamentarai sako, kad Vyriausybei pristačius mokesčių reformą kyla klausimų dėl jos sklandaus įgyvendinimo. Frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas pasigenda pačių valdančiųjų paramos žadamoms permainoms.

Lietuva pasiekė proveržį finansinių technologijų („fintech“) srityje, jos jau tampa šalies vizitine kortele. Tačiau naujas galimybes lydi ir rizika, teigia valdžios atstovai ir ekspertai. Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad Lietuvos finansų rinkos prioritetai turėtų būti mokėjimų rinka, tvarūs finansai, kapitalo rinkų plėtra, „fintech“, finansinis švietimas. Pasak jo, požiūris į Lietuvą, kaip į „fintech“ lyderę, pakito tiek pačioje šalyje, tiek už jos ribų.

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali nepavykti išvengti „klaidų“, kuomet darbuotoją pasieks mažesnė alga. Finansų ministerija paruošė tris priemones, kaip numato didinti šalies gyventojų pajamas, ypač viduriniosios klasės.

Su nelygybe ir skurdu kovoti užsimojusi Vyriausybė pristatė mokesčių reformą, kuri, panašu, pagelbės ne tiek skurstantiesiems, kiek turtingiesiems. Keičiant mokesčių tarifus, automatiškai šiek tiek paaugs ir daugiau uždirbančiųjų pajamos, tačiau ekonomistai ir Finansų minsitras primena, kad dabar metas užsiauginti viduriniąją klasę.

Daug kalbėta ir pagaliau imtasi. Taip būtų galima įvertinti kalbas apie darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą. Tačiau kartu su šiuo pokyčiu numatyti ir mokesčių tarifų pasikeitimai. Kai kurie analitikai įžvelgia čia slypinčią grėsmę – didesnius mokesčius savarankiškai dirbantiesiems. Maža to, kyla klausimas, iš kur bus paimti 600 mln. eurų reformoms.

Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus turimus būstus. Tuo metu pagrindinis būstas ir sodybos bus apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą. Tokia naujovė pasiūlyta pirmadienį Vyriausybei pristatant mokesčių ir kitų sričių reformas.

Vyriausybė teikia naujus mokestinius pasiūlymus, kuriais siekia spręsti su darbo pajamomis susijusių mokesčių naštos mažinimo problemą, teigia finansų ministras. Vilius Šapoka interviu BNS sakė, kad siūlomas trejų metų trukmės mokesčių permainų planas turės teigiamos įtakos tiek mažas, tiek vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams. „Tiesioginė šių pokyčių nauda, be numatomo „Sodros“ tarifo sumažinimo, per trejus metus sudarys 1 mlrd.

Antradienį visi ministrai už uždarų durų diskutavo apie galimas struktūrines reformas, įskaitant mokesčių ir pensijų reformą. Tačiau kol kas su visuomene dalinamasi tik abstrakčiomis mintimis, o ne konkrečiais pasiūlymais.  Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad kaupimas antroje pensijų pakopoje turėtų būti toliau skatinamas. Kaip vieną būdų jis mini pačių darbuotojų bei darbdavių įnašus į šiuos fondus bei galimybę atgauti dalį pajamų mokesčio.

Mokesčių reformos gaires Vyriausybė svarstys iš karto po Velykų, kitą antradienį, teigia premjeras Saulius Skvernelis. Jis kartoja, kad pokyčiai bus nukreipti į tolesnį skurdo bei socialinės atskirties mažinimą.

Didesnis uždarbis, mažesnis nedarbas, nuosaikiau augančios maisto kainos ir mažėjanti infliacija – tokius skaičius pateikia Finansų ministerija, pristatydama svarbiausių Lietuvos ekonominių rodiklių prognozę. Maža to, ministerija teigia, kad Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei euro zonos.

Jau kurį laiką kalbama, kad Lietuva turėtų bandyti save pozicionuoti kaip finansinių technologijų (Fintech) centrą. Tačiau, kaip to pasiekti, vis dar ieškoma idėjų, o siekiami rezultatai – itin ambicingi. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje konferencijoje „Lietuvos ekonomikos konferencija“ finansų ministras Vilius Šapoka kalbėjo apie Fintech naudą vartotojams ir, kaip šį sektorių Lietuvoje plėsti.

Lietuva siekia dar šiais metais gauti kvietimą prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Ši organizacija įvardijama, kaip pažangiausiųjų bei turtingiausiųjų šalių klubas. Nenuostabu, kad ir prisijungimas prie organizacijos kasmet pareikalautų papildomų lėšų iš Lietuvos biudžeto. Visgi šalies analitikai teigia, kad tai nedidelė suma palyginant su gaunama nauda. EBPO biudžetas susideda iš dviejų dalių.

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procesas artėja į pabaigą – kvietimo tapti EBPO nare Lietuva tikisi sulaukti birželio mėnesį, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. EBPO komiteto posėdyje Paryžiuje pirmadienį pristatyta Lietuvos ekonominė apžvalga – vienas iš narystei privalomų instrumentų, kuriuo identifikuotas įvairių sektorių politikos poveikis ilgalaikiam šalies augimui ir makroekonominei situacijai.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ teigiamai įvertino Lietuvos įgyvendinamą fiskalinę politiką bei ekonominio augimo perspektyvą ir pakeitė šaliai nustatytus skolinimosi reitingus. Finansų ministerija pranešė, kad ilgalaikio skolinimosi reitingas pagerintas iš A- į A, o trumpalaikio – iš ir A-2 į A-1. Agentūros nustatyta ilgalaikio kredito reitingo perspektyva išlieka stabili.

Padidinus akcizą tabakui, nuo šiandienos ir vėl brangsta cigaretės bei cigarilės. Prisiekę rūkaliai tikina, kad dešimčia euro centų pakilusios kainos nuo rūkymo jų neatbaidys, o štai ekspertai pateikia gąsdinančią statistiką – cigaretėms nuolat brangstant, į Lietuvą vis labiau plūsta didžiuliai kiekiai kontrabandos. Jau dabar kas penktas pakelis tautiečių kišenėse – nelegalus.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad nuo ketvirtadienio išaugę akcizai rūkalams gali didėti ir toliau. Vis dėlto akcizai alkoholiui ar naftos produktams, pasak ministro, artimiausiu metu nesikeis. „Šiuo metu tokių svarstymų nėra, ypatingai dėl alkoholio, nes, kaip žinia, buvo akcizų šuolis, kuris įvyko pernai. Tai ta linkme tikrai nesvarstome.

Nuo kovo 1–osios didėja rūkalų akcizai, todėl išaugs jų kainos. Skaičiuojama, kad cigarečių pakelis (20 vnt.) vidutiniškai pabrangs apie 0,10 euro, cigarų ir cigarilių pakelis (17 vnt.) – apie 0,17 euro. Minimalus cigarečių akcizas didėja 5,4 proc. iki 59 eurų, o kombinuotas - 6,7 proc. iki 96 eurų už 1 tūkst. cigarečių. Akcizas už cigarus ir cigariles didės 12,1 proc. iki 37 eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka pirmadienį ir antradienį Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos („Ecofin“) posėdžiuose. Euro grupėje bus aptariama Graikijos finansinės paramos programa, tęsiamos diskusijos, susijusios su ES Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo iniciatyvomis, taip pat apie Europos stabilumo mechanizmo pertvarkymą į Europos valiutos fondą.

Naujus mokesčių pakeitimus ruošianti Vyriausybė ketina sujungti darbdavio ir darbuotojų įmoka „Sodrai“ bei mažinti darbo apmokestinimą, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Mes dabar baigiame ruošti savo pasiūlymus dėl mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų. Labai aišku, kad mes konsoliduosime darbuotojų ir darbdavių socialinės apsaugos įmokas“, – per Amerikos prekybos rūmų verslo pietus ketvirtadienį Vilniuje kalbėjo V. Šapoka.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuva neturėtų didinti įmonėms taikomo pelno mokesčio tarifo, taip prarasdama savo konkurencinį pranašumą prieš kitas Europos Sąjungos (ES) šalis. „Lietuvai yra labai svarbu pritraukti investicijas į pridėtinę vertę kuriančius sektorius. Mes turime ne tik vieną žemiausių pelno mokesčio tarifų, bet ir vieną geriausių tyrimų ir inovacijų plėtros paketų visoje Europos Sąjungoje.

Lietuva prisijungė prie tarptautinio projekto „Hyperledger“, kuriuo siekiama paskatinti blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos naudojimą įvairiose pramonės šakose. Asocijuotąja nare tapusios Finansų ministerijos teigimu, Lietuva finansinių technologijų ir inovacijų sektoriui patraukli dėl lanksčios reguliavimo sistemos.

Finansų ministras Vilius Šapoka šios savaitės pradžioje Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose. Ministras taip pat susitiks su Austrijos finansų ministru ir aptars aktualius ES darbotvarkės klausimus. Euro grupėje bus aptariama esama situacija dėl Graikijos finansinės paramos programos trečiosios peržiūros. Tai galėtų atverti kelią tolesnėms paskoloms iš 2015 metais patvirtintos 86 mlrd.

Premjeras Saulius Skvernelis kol kas nekomentuoja galimybės įvesti naujus mokesčius. Paklaustas, kaip vertina idėją įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, S. Skvernelis žurnalistams sakė, jog dėl visų mokesčių bus diskutuojama išklausius ekspertus. „Aš tikrai nenorėčiau šiandien kalbėti ir leisti vieną ar kitą žinią dėl mokesčių.

Panašu, kad jaunieji medikai gali ruoštis pokyčiams – jų organizuojamo mitingo išvakarėse parlamentarai, medikai, prezidentūros ir Vyriausybės atstovai prie derybų stalo vieningai palaikė rezidentų siūlymus spręsti įsistenėjusias problemas.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikisi, kad šiemet bus padėti pamatai Vyriausybės žadėtai mokesčių reformai, pradėta valstybės įmonių pertvarka bei baigta aukštųjų mokyklų pertvarka. Parlamento vadovas linkęs pritarti visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui, bet abejoja automobilių mokesčio nauda. „Mokesčių pertvarka lyg ir turėtų ateiti, Vyriausybė pasiryžusi eiti prie mokesčių pertvarkos.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė, kad po ilgo laiko Lietuvoje vėl plečiasi šešėlis. Maža to, lietuviai vis dažniau pradeda pirkti alkoholinius gėrimus Latvijoje ar Lenkijoje. Vis dėlto Finansų ministerija atkerta, kad jų duomenys rodo priešingą situaciją. Remiantis „Nielsen“ atliktu „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė, kad per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 procentinius punktus iki 20 proc.

Tarpušvenčiu atostogauja pusė Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės ministrų, taip pat ir pats premjeras. Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad gruodžio 27-29 dienomis ministras pirmininkas yra išėjęs kasmetinių atostogų. Jį pavaduoja finansų ministras Vilius Šapoka.

Seimui priėmus kitų metų biudžetą, jau kalbama, kokias reformas būtų galima pradėti vykdyti kitais metais. Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad šių metų tikslai įvykdyti, o kitais metais bus dar labiau mažinamas darbo jėgos apmokestinimas.  „Paskatos produktyvioms investicijoms, verslumo skatinimas, teisingesnis apmokestinimas. Dabartinėje mokesčių sistemoje chaoso elementų buvo nemažai ir tai buvo nemažas iššūkis išgliaudyti tai.

Po sėkmingų ir nelabai vykusių reformų, aštrių pareiškimų, puikių, o kartais ir protu nesuvokiamų sprendimų Lietuvos Vyriausybė švenčia pirmąjį gimtadienį. Nors darbų būta įvairių, toli gražu ne visos ministerijos sugebėjo parodyti, ką gali, gal todėl ir Vyriausybei rašomas pažymys nėra pats aukščiausias.

Seime ruošiantis tvirtinti kitų metų šalies biudžetą, pasiūlymas didinti mažiausiai uždirbančių ugniagesių atlyginimus palaikymo nesusilaukė. Idėją kritikavęs premjeras Saulius Skvernelis priminė, kad ugniagesiai savo pinigus iššvaistė pirkdami „auksines kopėčias“. Seimas antradienį tvirtina kitų metų valstybės biudžetą, kuris, valdančiųjų teigimu, yra socialiai orientuotas ir padės sunkiausiai gyvenantiems visuomenės sluoksniams bristi iš skurdo.

 2018 metų biudžetas yra išskirtinis, jame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, sveikatos apsaugos stiprinimui, verslumo ir investicijų skatinimui bei savivaldybių finansiniam savarankiškumui, teigia finansų ministras. „Svarbus faktas, kad tai pirmas nedeficitinis biudžetas po Nepriklausomybės atkūrimo, o socialinei atskirčiai mažinti skiriama papildomai 600 mln.

Vyriausybė nusprendė skatinti mokėjimų rinkos plėtrą, konkurenciją ir inovacijas mokėjimų srityje. Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis taip pat bus sustiprinama mokėjimo paslaugų vartotojų apsauga ir didinamas jų saugumas.

Finansų ministras Vilius Šapoka tiki, jog Lietuva kitais metais prisijungs prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). „Jau kitąmet tikimės, kad Lietuva gaus pakvietimą prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos“, – pranešime spaudai sakė V. Šapoka, penktadienį susitikęs su EBPO politinės misijos atstovais ir aptaręs EBPO rengiamą Lietuvos ekonominę apžvalgą.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad automobilių mokestis dar labiau padidintų žmonių pajamų nelygybę, tačiau nepaisant to, jis mano, kad mokesčio įvedimą galima svarstyti. „Taip, toks klausimas yra svarstytinas“, – ketvirtadienį Seime, pristatydamas pakoreguotą kitų metų biudžeto projektą, sakė V. Šapoka.

Įvedus progresinius mokesčius, papildomai surinktų pajamų neužtektų iš esmės padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, tikina finansų ministras Vilius Šapoka.

2018 metais planuojamas 0,6 proc. BVP viešųjų finansų perteklius rodo, kad Lietuvos ekonomika atsigauna, sako finansų ministras. „Akivaizdu, kad mes atliepiame tą situaciją, jog ekonomika „šyla“. Vienas iš indikatorių – augančios kainos“, – ketvirtadienį Seime, pristatydamas pakoreguotą kitų metų biudžeto projektą, sakė Vilius Šapoka. Pasak jo, infliacijos augimas lėtės – šiemet ji sieks apie 3,5 proc., o kitais metais – 2,7 proc.

Finansų ministras Vilius Šapoka pirmadienį ir antradienį dalyvaus euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos („Ecofin“) posėdžiuose. Gruodžio 4-5 dienomis Briuselyje bus aptariami euro zonos šalių biudžetų projektai, Graikijos programos aktualijos bei darbo jėgos mokestinės naštos klausimai. Euro grupės posėdyje bus renkamas naujas pirmininkas.

Kasdien girdime apie Lietuvoje augančias algas, pensijas, mažėjantį nedarbą, tačiau savo gerove patenkintų žmonių beveik nedaugėja – patenkintų finansais Lietuvoje perpus mažiau nei Estijoje, kur kainos dar didesnės nei Lietuvoje. Atliktas tyrimas rodo, kad mūsų šalyje 80 proc. žmonių negali sukaupti normalių santaupų, o brangesnį daiktą įperka tik kas penktas. Gan pesimistiškus lietuvius ministras ramina – priemonių, kad gerėjimas pasijaustų, imtasi.

Seimas linksta didinti akcizą tabako gaminiams. Ir ne tik.  Už tai numatančias Akcizų įstatymo pataisoms ketvirtadienį balsavo 68 Seimo nariai, prieš - 24, o susilaikė 16 parlamentarų. Galutinis balsavimas vyks maždaug po savaitės. Seimas atmetė konservatoriaus Edmundo Pupinio siūlymą dyzelino tarifo nekeisti, todėl jeigu Seimas pataisas priims, akcizas nuo 2018 metų pradžios didėtų nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų.

Seimui liko paskutinis balsavimas apsisprendžiant, ar gyventojų turimą nekomercinį nekilnojamąjį turtą (NT), atsižvelgiant į jo vertę, apmokestinti progresiniais 0,5–2 proc. tarifais ir dėl to į biudžetą surinkti papildomai 2 mln. eurų pajamų. Tačiau parlamentarai nesutinka mažinti dabar neapmokestinamo turto vertės. Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 8, o susilaikė 20 parlamentarų.

Panašu, kad Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė pričiupo Finansų ministeriją pagražinant faktus. Ministerijos teigimu, Europos Komisija patvirtino, jog Lietuvos biudžetas pirmą kartą visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus. Tačiau faktai rodo kitką.

Šiandien Europos Komisija (EK) paskelbė, kad Lietuvos 2018 m. biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte keliamus fiskalinius reikalavimus – laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, o struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas. EK prognozuoja, kad 2017 ir 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP.

Biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis kitais metais prieškrizinio lygio nepasieks, tačiau kiek padidės – Vyriausybės siūlomus 1,5 euro ar 2–6,5 euro, kaip siekia kai kurie parlamentarai. Sprendimą priims Seimas – valdantieji šiuo klausimu vieningo sutarimo neturi, tuo tarpu opozicija nori, kad valstybės tarnautojų algų didėjimas neatsiliktų nuo privataus sektoriaus.

Vyriausybė nepritarė Seimo narių siūlymui nuo kitų metų įvesti visuotinį gyventojų turto deklaravimą. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino Finansų ministerijos parengtą išvadą. „Tokia prievolė nepagerintų nei mokestinės rizikos vertinimo, nei mokestinės kontrolės, nes jau dabar yra eilė priemonių, leidžiančių iš trečiųjų šalių gauti informaciją apie gyventojų turtą.

Europos Komisija (EK) padidino Lietuvos ūkio šių metų augimo prognozę, tačiau kitąmet tikisi lėtesnio jo augimo. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 3,8 proc., o 2018 metais - 2,9 proc., nurodoma ketvirtadienį paskelbtose EK rudens prognozėse. Gegužę EK prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2017 metais augs 2,9 proc., o 2018 metais - 3,1 proc. „Palankus Komisijos vertinimas – žinia mums, kad šalies finansai valdomi teisinga linkme.