viktoras orbanas

Interneto naujienų svetainės nėra atsakingos už „įžeidžiančius ir šiurkščius“ jų skaitytojų komentarus, antradienį išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), užbaigęs vienai Vengrijos svetainei dėl užgaulių žinučių jos forumuose iškeltą bylą. Byla susijusi su naujienų svetaine Index.hu ir joje skaitytojų paskelbtais piktais komentarais apie vieną nekilnojamo turto firmą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė manantis, kad greitai turėtų išaiškėti slaptas Vokietijos inicijuotas susitarimas, pagal kurį tiesiai iš Turkijos į Europos Sąjungą numatoma perkelti 500 tūkst. sirų. Vengrijos vyriausybės vadovas trečiadienį sakė, kad Europos šalių lyderiai neseniai atmetė panašią idėją, tačiau „katė išlįs iš maišo“ ir apie šį planą bus paskelbta Berlyne jau šią savaitę.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės turi padėti žmonėms, kurie išties bėga nuo karo ir persekiojimo, tačiau labai svarbu pasiųsti aiškią žinią, kad nebus toleruojama nelegali migracija, sako Lietuvos ir Vengrijos premjerai. Migracijos iššūkius Algirdas Butkevičius iš Viktoras Orbanas aptarė pirmadienį susitikę Kinijoje, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Premjerai pabrėžė, kad privalu užtikrinti asmenų, kurie atvyko į ES, bet neturi teisės į tarptautinę apsaugą, grąžinimą.

Lenkijos konservatoriai („Teisė ir tesingumas”) švenčia dvigubą pergalę: per sekmadienį vykusius parlamento rinkimus jie ne tik surinko daugiausia balsų, bet ir galės savarankiškai formuoti vyriausybę. Išsipildė partijos lyderio Jarosławo Kaczyńskio 2011 m. palinkėjimas lenkams - „Kad Varšuvoje būtų Budapeštas!“. Turint omenyje, kad Lenkija išrinko konservatyvųjį prezidentą Andrzejų Dudą, yra aišku, kad visas šalies valdymas pereina į konservatorių rankas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį teisino savo griežtą poziciją pabėgėlių atžvilgiu, sakydamas, kad „70 proc. migrantų yra jauni vyrai, kurie atrodo kaip armija“. „Tai, su kuo susiduriame, nėra pabėgėlių krizė“, – jis sakė per Europos liaudie partijos, vienijančios Europos Sąjungos konservatyvias politines grupes, suvažiavimą Madride. „Tai migracinis judėjimas, sudarytas iš ekonominių migrantų, pabėgėlių, taip pat užsieniečių kovotojų.

Vengrija apie vidurnaktį (1 val. Lietuvos laiku) uždarys sieną su Kroatija, nes šiuo maršrutu į šiaurinę Europą traukia tūkstančiai migrantų, pranešė penktadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto . „Nacionalinio saugumo komitetas nusprendė, kad nuo rytojaus, šeštadienio, ... Vengrija galės vykdyti Šengeno įsipareigojimus Vengrijos ir Kroatijos pasienyje, kitaip sakant, mes uždarysme žaliąją sieną vidurnaktį“, – sakė ministras.

Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas pranešė, kad penktadienį popiet susirinksiantis šalies nacionalinio saugumo komitetas aptars galimybę visiškai uždaryti sieną su Kroatija, išskyrus oficialius sienos kirtimo punktus. Tai premjeras pareiškė sugrįžęs iš Briuselio, kur Europos Sąjungos lyderiai tarėsi, kaip pažaboti migrantų antplūdį. Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas sakė, kad policija pasirengusi nedelsiant užtikrinti bet kokio sprendimo vykdymą.

 Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį atmetė tai, ką jis pavadino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel „moraliniu imperializmu“ sprendžiant pabėgėlių krizę.

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį rengia skubų susitikimą dėl migracijos krizės, kuris įvyks kitą dieną po to, kai bloko ministrai nubalsavo už prieštaringai vertinamą susitarimą dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po Bendrijos nares, nors šis žingsnis sudavė rimtą smūgį Bendrijos vienybei.

Europos Sąjungos šalių vidaus reikalų ministrai antradienį rengia skubų susitikimą, kuriame bus mėginama išspręsti aštrius nesutarimus dėl to, kaip kovoti su rimčiausia migracijos krize Senajame žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Susitikimas įvyks kitą dieną po to, kai Vengrija suteikė savo kariuomenei ir policijai drastiškų naujų galių ginti šalies sienas.

Kroatija penktadienį pranešė, kad ji imsis veiksmų nukreipti tūkstančius jos teritorijoje esančių migrantų Vengrijos sienos link. Atsakydamas į klausimą, ar Zagrebas nukreips migrantus sienos su Vengrija link, ministras pirmininkas Zoranas Milanovičius atsakė: „Kokį dar turime pasirinkimą.“ Anksčiau dieną šalies vidaus reikalų ministras nurodė, kad į Kroatiją nuo ankstyvo trečiadienio ryto atvyko apie 13 tūkst. migrantų, todėl šalis nebėra pajėgi priimti daugiau žmonių.

Pirmasis autobusas su migrantais trečiadienį pajudėjo link Serbijos sienos su Europos Sąjungos nare Kroatija, Vengrijai atsitvėrus nuo pabėgėlių spygliuotos vielos tvora. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino surengti Bendrijos viršūnių susitikimą dėl pabėgėlių krizės. Autobusas su migrantais po visą naktį trukusios 500 km kelionės nuo Makedonijos sienos į pietus trečiadienį ryte turėjo pasiekti pasienyje esantį Šido miestą.

Austrija paseks Vokietijos pavyzdžiu ir laikinai atkurs sienų kontrolę, mėgindama suvaldyti pabėgėlių antplūdį, pirmadienį nurodė vidaus reikalų ministrė, paskelbdama sprendimą, kuris taps dar vienu smūgiu Šengeno zonai. „Taip, mes elgsimės kaip pasielgė Vokietija – tai reiškia, kad laikina sienos kontrolė Šengeno ribose yra leidžiama, ir mes vykdysime šią laikiną sienų kontrolę“, – ministrė Johanna Mikl-Leitner sakė žurnalistams Briuselyje. Apie 2,2 tūkst.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras) sekmadienį pranešė, kad Berlynas laikinai įveda kontrolę palei sieną su Austrija siekdamas sumažinti į šalį atvykstančių pabėgėlių skaičių. „Šiuo metu Vokietija laikinai vėl įveda sienų kontrolę palei (ES) vidaus sienas. Dėmesys pirmiausia bus nukreiptas į sieną su Austrija“, – sakė ministras.

Vengrijos populistas premjeras Viktoras Orbanas šeštadienį paragino suteikti didžiulį pagalbos paketą šalims, supančioms karo krečiamą Siriją, kad sumažėtų į Europą plūstančių pabėgėlių srautas, Europos Sąjungos lyderiams nesutariant, kaip suvaldyti šį antplūdį.

Keturios rytinės Europos Sąjungos šalys penktadienį atmetė privalomas pabėgėlių priėmimo kvotas, nors Vokietija perspėjo dėl „didžiausio iššūkio“ per Bendrijos istoriją, tvyrant susirūpinimui, kurį dar labiau paaštrino vaizdo įrašas, kuriame matomi pabėgėliai Vengrijoje, maitinami „kaip gyvuliai“. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris susitiko Prahoje su Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos diplomatijos vadovaus, bet nesugebėjo jų įtikinti priimti ES planą pas...

Susirūpinimas dėl elgesio su Vengrijos pagrindinėje pabėgėlių stovykloje prie sienos su Serbija laikomais žmonėmis padidėjo penktadienį, kai buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kad atvykėlių šeimos yra maitinamos „kaip gyvuliai garde“. Tame įraše, slapta nufilmuotame vienos austrų savanorės, trečiadienį aplankiusios Reskės stovyklą, matoma, kaip apie 150 žmonių stumdosi, kovodami dėl sumuštinių, kuriuos jiems mėtė Vengrijos policijos pareigūnai, dėvintys šalmus ir higienines kaukes m...

Vengrijos premjeras pasišaipė iš Europos Sąjungos pastangų įvesti migrantų priėmimo kvotų sistemą ir sakė, kad jo šalis dėl savo priešinimosi Bendrijos lyderių sprendimams yra kaip „juoda avis“, išsiskirianti iš kitų bloko šalių „kaimenės“. Premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį per susitikimą su vengrų diplomatais sakė, kad ES migrantų kvotų sistema, pagal kurią tikimasi paskirstyti atvykėlius 28 šalių bloke, neturi jokios prasmės, nes dėl laisvo žmonių judėjimo Bendrijos viduje jos nebus įmanom...

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos šalis priimti bent 100 tūkst. pabėgėlių ir taip sumažinti pietinėms Bendrijos narėms tenkančią gilėjančios migrantų krizės naštą. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad migrantų krizė yra Vokietijos, o ne visos Europos problema, teisindamas savo vyriausybės veiksmus, mėginant sustabdyti pabėgėlių antplūdį.   „Priimti daugiau pabėgėlių – svarbus tikro solidarumo ženklas.

Aktualių geopolitinių įvykių konfigūracijoje vadinamųjų Naujojo (JAV) ir Senojo (Europa) pasaulių santykiai tampa esminiu klausimu. Šį klausimą aktualizuoja ir tai, kad JAV kartu su susivienijusia Europa galima apibūdinti kaip vieningą Vakarų pasaulį. Todėl itin svarbu aptarti, kiek šis pasaulis iš tikrųjų yra vieningas. Pradėti reikėtų nuo to, kad vienybės trūksta ir pačioje Europos Sąjungoje. Šį teiginį dabar geriausiai iliustruoja Graikijos istorija.

Užtvara Vengrijos bendrame pasienyje su Serbija, kuria siekiama sustabdyti į šalį plūstančius migrantus, bus užbaigta iki lapkričio 30 dienos, ketvirtadienį pranešė Vengrijos gynybos ministras. Pasak Csaba Hende (Čabos Hendės), keturių metrų aukščio užtvaros 175 kilometrų Vengrijos pasienio su Serbija ruože statyboje dalyvaus 900 žmonių. „Vengrijos gynybos pajėgos yra pasiruošusios įvykdyti šią užduotį“, – sakė Cs.Hende pietinio Morahalomo miesto prieigose, kur statoma bandomoji sienos atkarpa.

  Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Kliodas Junkeris) ketvirtadienį griežtai pareikalavo, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paneigtų savo išsakytą prielaidą, kad šalyje vėl gali būti pradėta vykdyti mirties bausmė.

 Neslepiama Vengrijos premjero Viktoro Orbano ir Čekijos prezidento Milošo Zemano politinė simpatija Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kelia nerimą dėl deklaruojamos ES ir NATO šalių vienybės.

Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje itin prastas. Teigiama, kad ši šalis dabar neturi draugų susivienijusioje Europoje, tačiau yra ne visai taip. Europos Sąjungoje egzistuoja tiek atskiri politikai, tiek atskiros politinės jėgos, kurioms imponuoja V. Putino Rusijos ryžtingumas, agresyvumas bei antiamerikietiškumas. Maskva irgi rodo šioms jėgoms dėmesį, vertindama jas kaip galimas savo agentes Europos širdyje. Europos „disidentai“ Putino draugus galima suskirstyti į kelias kategorijas.

Jungtinės Valstijos naudoja kaltinimus korupcija kai kuriems vengrų pareigūnams kaip „priedangą“, siekdamos didinti savo įtaką Vidurio Europoje, tvyrant konfrontacijai su Rusija dėl konflikto Ukrainoje, antradienį pareiškė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Šie V.Orbano komentarai nuskambėjo smarkiai pablogėjus ryšiams tarp Vengrijos ir Jungtinių Valstijų, nepatenkintų dėl vis labiau autoritarinio V.Orbano vadovavimo ir šiltų Budapešto santykių su Rusija.

Į Vilnių sekmadienį trumpo vizito atvyko Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Jis stebėjo Lietuvos kariuomenės dienos progą surengtą iškilmingą rikiuotę ir paradą, kuriame dalyvavo ir Vengrijos kariai. Lietuvos Vyriausybės atstovai BNS informavo, kad jokių oficialių susitikimų su Vengrijos ministru pirmininku nebuvo numatyta, vizito tikslas - susitikti su Lietuvoje dislokuotais Vengrijos kariais. Vengrija kuopą karių į Lietuvą atsiuntė lapkričio pradžioje, ji liks iki metų pabaigos.

Sekmadienį minimos 96-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metines. Šia proga didžiuosiuose miestuose vyks iškilmingos karių rikiuotės, ginkluotės ir technikos parodos, šventiniai koncertai. Vilniuje, Katedros aikštėje, vyks iškilminga karių rikiuotė ir karių paradas Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės. Rikiuotėje dalyvaus per 400 Lietuvos karių.

Į Vilnių sekmadienį trumpo vizito turėtų atvykti Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, jis ketina susitikti su Lietuvoje esančiais vengrų kariais, BNS patvirtino keli Lietuvos pareigūnai. Vengrijos premjeras turėtų stebėti Lietuvos kariuomenės dienos minėjimą, kur iškilmingoje rikiuotėje ir parade dalyvaus ir Vengrijos kariai. Apie oficialius svečio susitikimus Lietuvos vyriausybė nepraneša. Vengrija kuopą karių į Lietuvą atsiuntė lapkričio pradžioje, ji liks iki metų pabaigos.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė atšaukiantis projektą dėl duomenų siuntimo internetu apmokestinimo, išprovokavusį masines demonstracijas šioje Vidurio Europos šalyje. „Dabartinės formos interneto mokestis negali būti įvestas“, – V.Orbanas sakė duodamas interviu radijui. Siūlomą įstatymą kritikai laikė dar vienu dešiniųjų pažiūrų premjero mėginimu užgniaužti nepaklusnumą šalyje.

Budapešte tūkstančiai vengrų antradienio vakarą surengė eitynes, protestuodami prieš planuojamą mokestį už naudojimąsi internetu, o tas masinis protestas – jau antrasis per kelias pastarąsias dienas, turi įtikinti vyriausybę atsisakyti planų, kuriuos palaiko premjeras Viktoras Orbanas. „Neketiname leisti, kad tai nutiktų“, – skandavo minia, judėdama sostinės centre žvarbų vakarą Ekonomikos ministerijos link.

Prieštaringai vertinamas Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas po trijų rinkimų pergalių šiais metais per savo antrąją kadenciją galės nevaržomai kurti tai, ką pats vadina „neliberialą demokratija“, sako analitikai. Po ketverių V.Orbano darbo premjero poste metų jo dešinioji partija „Fidesz“ toliau yra populiariausia politinė jėga šalyje, be vargo laimėjusi balandį vykusius visuotinius rinkimus, Europos Parlamento rinkimus gegužę ir praėjusį savaitgalį vykusius vietos rinkimus.

Andrius Kunčina, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kas liko iš Višegrado ketverto? Tokį klausimą apie Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos neformalų bičiulystės klubą paskatino iškelti Ukrainos krizė. Višegrado valstybės pačios nesusitaria, kokių veiksmų reikėtų imtis prieš Rusiją. Vengrijos premjeras, populistas Viktoras Orbanas, neslepiantis savo simpatijų Vladimiro Putino politikos braižui, metų pradžioje, Ukrainos krizei įsibėgėjant, su V. Putinu pasirašė sutartį.

Vengrijos dujotiekių tinklų bendrovė FGSZ ketvirtadienį pareiškė neribotam laikui stabdanti dujų tiekimą kaimyninei Ukrainai dėl „techninių priežasčių“, o Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“ šį žingsnį laiko „netikėtu ir nepaaiškintu“. Pranešime, paskelbtame Vengrijos naujienų agentūros MTI, valstybinė įmonė FGSZ nurodė, kad tiekimas Ukrainai buvo sustabdytas „neribotam laikui nuo ketvirtadienio 16 val. Grinvičo (19 val.

Prieštaringais pareiškimais garsėjantis Vengrijos premjeras pasakė, kad nepritaria Baltijos šalių požiūriui į Rusiją ir sieks, jog Europos Sąjunga (ES) imtųsi gerinti santykius su Maskva. Viktoras Orbanas teigė, kad vertybės yra svarbu, tačiau Vengrija į Rusiją visų pirma žiūri kaip į verslo partnerę.

Europos Sąjunga (ES), dėl konflikto Ukrainoje įvesdama prekybos sankcijas Rusijai, „šovė sau į koją“, penktadienį interviu radijui sakė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Europos sankcijos dėl numanomo Maskvos vaidmens Rytų Ukrainoje „mums kenkia labiau nei rusams“, sakė V.Orbanas savaitiniame interviu visuomeniniam radijui. „ES turėtų ne tik kompensuoti (nuostolius) dabar kenčiantiems gamintojams, bet ir permąstyti visą politiką“, – sakė jis.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį pareiškė, kad jo šalis neatsisakys prieštaringai vertinamo Rusijos dujotiekio „ South Stream“ („Pietų Srautas“) projekto, nes jis labai svarbus siekiant aprūpinti šalį būtinais energijos ištekliais. Planuojamas vamzdynas, kuriuo Sibire išgaunamos gamtinės dujos pasiektų Europą aplenkiant Ukrainą, dėl krizės toje šalyje tapo dar vienu įtampos šaltiniu Maskvos, Briuselio ir Vašingtono santykiuose.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai antradienį sutarė iš naujo įvertinti Bendrijos politikos prioritetus po skaudžios nesėkmės Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose reikšmingų laimėjimų pasiekė radikalios ir prieš dabartinį politinį isteblišmentą nusistačiusios partijos.

 Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį po susitikimo su Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ vadovu sveikino pažangą įgyvendinant Rusijos dujotiekio "South Stream" („Pietų srautas“) projektą. „Situacija Ukrainoje patvirtina, kad „South Stream“ projektas tapo svarbiausiu klausimu kalbant apie Europos aprūpinimą dujomis“, - sakoma V.Orbano kanceliarijos pareiškime, kuris paskelbtas po Budapešte įvykusio premjero susitikimo su „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu.

Balandžio 7 dieną Vengrijos parlamento rinkimai didelių staigmenų neatnešė. Kaip ir tikėjosi dauguma vengrų, charizmatiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas išsaugojo savo postą, o jo vadovaujama dešiniųjų jėgų partija „Fidesz“ užsitikrino daugumą parlamente: iš 199 vietų ji laimėjo 133, penkių kairės ir liberalų partijų aljansas gavo 38 vietas, kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ turės 23, o žalieji LMP – 5 parlamentarus.

Vengriją dar ketverius metus valdys prieštaringai vertinamas premjeras Viktoras Orbanas, pasiekęs pergalę rinkimuose, kuriuose savo pozicijas sustiprino ir kraštutiniai dešinieji. „Galime visiškai užtikrintai pasakyti, kad laimėjome, – pirmadienį džiūgaujantiems šalininkams Budapešte sakė dešiniųjų premjeras. – Šie rinkimai buvo laisvi. Organizuoti laisvoje šalyje.“ 50 metų V.Orbano partija „Fidesz“ gavo 44,6 proc.

Vengrai sekmadienį balsuoja parlamento rinkimuose, po kurių premjeras Viktoras Orbanas turėtų likti valdžioje dar ketveriems metams, o kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ tikriausiai įsitvirtins kaip didesnę įtaką turinti jėga Vengrijos politikos scenoje. Balsavimas daugiau kaip 10-yje tūkst. rinkimų apylinkių prasidėjo 6 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir tęsis iki 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku. Neoficialūs rezultatai bus paskelbti vėlai sekmadienį.

Radikalus rusų nacionalistas, buvęs Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotojas, dabartinis Liberalų demokratų partijos frakcijos Dūmoje vadovas ir Valstybės tarybos narys Vladimiras Žirinovskis siūlo padalinti Vakarų Ukrainą tarp Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos pagal Molotovo-Ribbentropo pakte numatytas demarkacines linijas.

  Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti rusų plėtros darbų vienintelėje šios Europos Sąjungos (ES) valstybės atominėje elektrinėje. Kremliaus pareiškime sakoma, kad abi šalys, kurios glaudžiai bendradarbiauja prekybos ir energetikos srityse, vykdo „realias diskusijas“ dėl Vengrijos Pakšo elektrinės pajėgumų didinimo. Pareiškime nurodoma, kad Pakšo elektrinė pagamina 40 proc.

2012 finansų rinkose neabejotinai dominavo kelios reikšmingos istorijos. Viena iš jų be abejonės buvo atsigaunanti JAV būsto rinka. Kita – Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi pareiškimai „daryti viską, kad būtų išgelbėtas euras“, kurie nuramino dėl euro zonos valstybių skolos krizės nerimavusias rinkas. Tačiau JAV būsto rinka ir M. Draghi nebuvo vieninteliai reikšmingi proveržiai rinkose 2012 metais.

Europarlamentaras V. Landsbergis savo straipsnelyje „Pareiškimas iš Briuselio„ pasipiktino Europos Parlamento primininko M. Shulzo kvietimu balsuoti už Lietuvos socialdemokratus.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia, kad jo šalis nėra įsipareigojusi prisijungti prie euro zonos, o toks žingsnis dabar būtų neatsakingas, informuoja AFP. Interviu verslo dienraščiui „Handelsblatt“ V. Orbanas sakė, kad dėl euro zonos skolų krizės nebereikėtų tikėtis, jog Vengrija prie euro zonos prisijungs vien todėl, kad įstojo į Europos Sąjungą (ES). „Tuo metu, kai pasirašėme stojimo sutartį, euro zona buvo visai kitokia vieta.

Pirmadienį ryte Vyriausybėje surengtoje bendroje Lietuvos ir Vengrijos ministrų pirmininkų Andriaus Kubiliaus ir o spaudos konferencijoje abu Premjerai nešykštėjo komplimentų vienas kitam ir vienas kitą vadino draugais. V. Orbanas teigė, kad A. Kubiliaus ekonominė politika ir tai, kaip Lietuva susidorojo su krize, yra sektinas pavyzdys Vengrijai. „Mums, politikams, vadovams yra užduotis – suprasti ateitį.

Pirmadienį Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus kvietimu Vilniuje su oficialiu vizito lankysis Vengrijos Vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas. Abiejų šalių Premjerų susitikimuose planuojama aptarti dvišalius santykius, aktualius ES darbotvarkės klausimus, energetinį saugumą, istorinės atminties klausimus, bus svarstoma, kaip prisidėti prie demokratijos ir stabilumo skatinimo ES kaimynystėje.

Vengrijos vyriausybė derybas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl 15 mlrd. eurų kredito linijos tikisi atnaujinti spalio viduryje, praneša AFP. „Derybos su TVF tikriausiai bus pratęstos spalio viduryje“, - ketvirtadienį sakė vyriausiasis Vengrijos derybininkas Mihalis Varga (Mihaly Varga). Šalies premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orban) rugsėjo 6 d. nustebino finansų rinkas savo „Facebook“ profilyje pranešęs, kad atmetė TVF ir Europos Sąjungos (ES) siūlomas sąlygas mainais už finansinę ...