viktoras orbanas

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pareiškė, kad prašys Vengrijos paaiškinti, kodėl ji delsia savo parlamente ratifikuoti Švedijos, bet ne Suomijos, paraišką dėl narystės NATO. „Ketinu paklausti, kodėl dabar jie atskiria Švediją nuo Suomijos. Tokių signalų anksčiau nesame gavę, todėl šiandien būtinai ketinu šį klausimą iškelti [premjerui Viktorui] Orbanui“, – visuomeniniam transliuotojui „Sveriges Radio“ sakė U. Kristerssonas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Eliziejaus rūmuose priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir darbo vakarienės metu pabrėžė Europos vienybės dėl karo Ukrainoje poreikį, pranešė prezidento kanceliarija. Priešingai nei dauguma Europos lyderių, V. Orbanas atvirai kritikavo Europos poziciją dėl karo Ukrainoje, kaltindamas ją paskelbus „netiesioginį karą“ su Rusija, ir ragino nutraukti ugnį.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pažadėjo toliau palaikyti santykius su Maskva ir paragino kitus daryti tą patį, nors Europos Sąjunga (ES) ir mėgina išlaikyti vieningą frontą prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. „Toliau palaikysime savo ekonominius santykius su Rusija ir siūlome savo sąjungininkams daryti tą patį“, – pareiškė V. Orbanas savo metinėje kalboje.

Vengrijos ministras pirmininkas penktadienį  pareiškė, kad Vakarų šalys, tiekiančios ginklus ir pinigus Ukrainai, jau tapo aktyviomis karo dalyvėmis. Duodamas interviu Vengrijos valstybiniam radijui Viktoras Orbanas teigė, kad trečiadienį priimtas Vokietijos sprendimas nusiųsti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2 A6“ simbolizuoja didėjantį Vakarų šalių vaidmenį 12-ą mėnesį vykstančiame kare.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį apkaltino Briuselį „vengrofobija“, tvirtindamas, kad dėl išankstinio nusistatymo, o ne dėl susirūpinimo korupcija, buvo atidėtas neseniai pasiektas susitarimas su ES dėl įšaldytų bloko lėšų. Europos Komisija rekomendavo įšaldyti 13 mlrd. eurų lėšų, numatytų Vengrijai, kol šalyje bus įvykdytos kovos su korupcija reformos.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį pašiepė Europos Parlamentą po to, kai pasirodė įtarimų, kad viena iš jo vicepirmininkių priėmė piniginius kyšius iš Kataro, siekusio pasigerinti įvaizdį Europoje. „Labas rytas Europos Parlamentui“, – parašė V. Orbanas socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalindamas 1981 metais daryta nuotrauka, kurioje buvę JAV prezidentai Ronaldas Reaganas ir George'as W. Bushas užfiksuoti besijuokiančių žmonių kompanijoje.

Vengrijos, Rumunijos, Sakartvelo ir Azerbaidžano lyderiai planuoja šeštadienį susitikti Rumunijos sostinėje ir sudaryti susitarimą dėl povandeninės elektros jungties, kuri galėtų tapti nauju Europos Sąjungos (ES) energijos šaltiniu. Pagal susitarimą, Juodosios jūros dugnu būtų nutiestas kabelis, kuris sujungtų Azerbaidžaną su Vengrija per Sakartvelą ir Rumuniją, pareiškė vengrų ministro pirmininko Viktoro Orbano spaudos atstovas Bertalanas Havasi.

Brangstant maistui ir komunalinėms paslaugoms, infliacija Vengrijoje lapkritį toliau didėjo, parodė šalies statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Metinė infliacija, spalį siekusi 21,1 proc., lapkritį pakilo iki 22,5 proc. ir buvo didesnė už ekonomistų prognozuotus 22,2 procento. Centrinio banko taikomą tikslinį 2–4 proc. lygį infliacija viršija nuo 2021 metų kovo. Metinės infliacijos rodiklis 20 proc.

Europos Komisija ketvirtadienį atmetė Vengrijos kaltinimus, esą degalų trūkumas šalies degalinėse atsirado dėl Europos Sąjungos (ES) nustatytų rusiškos naftos kainų „lubų“. Šie kaltinimai, kuriuos pareiškė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė, neturi „visiškai jokios prasmės“, pareiškė Komisijos atstovas spaudai Danielis Ferrie.

Vengrija stabdo Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą. Panašu, kad Viktoras Orbanas tai daro siekdamas naudos sau ir tikisi veto pagalbos planui panaudoti kaip kozirį kortų partijoje su Briuseliu. Vengrija antradienį užblokavo didžiulį Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą, ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų.

Vengrija antradienį užblokavo didžiulį Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą, ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų. Briuselyje vykusiame ES finansų ministrų susitikime Budapeštas įvykdė savo grasinimą nepritarti bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos karo draskomai Ukrainai paketui 2023 metams.

Vengrijos ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, kad ir toliau priešinsis Europos Sąjungos planui 2023 metais suteikti 18 mlrd. eurų pagalbos paketą Ukrainai. Tokia pozicija žada nuolatinę įtampą, blokui ir nacionalistinei Vengrijos vyriausybei ginčijantis dėl demokratijos standartų.

Iki gruodžio 19 dienos pratęstas Europos Sąjungos nustatytas terminas, per kurį Vengrija turi įrodyti, jog įgyvendino kovos su korupcija reformas, kad galėtų gauti lėšų iš bloko, trečiadienį pranešė diplomatai. Sprendimą turi oficialiai priimti ES valstybės narės. Iš pradžių Europos Komisija Budapeštui buvo davusi terminą iki spalio 18 dienos atlikti reikiamus pakeitimus, kad gautų 7,5 mlrd. eurų ES finansavimą.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sureagavo į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pažadą kovoti už sankcijų Rusijai panaikinimą ir pažymėjo, kad Vengrija yra Trojos arklys, siekiantis Europos Sąjungos žlugimo Europos mokesčių mokėtojų sąskaita. „Orbanas sako, kad kovos už sankcijų Rusijai atšaukimą. Vadinkime daiktus tikraisiais savo vardais.

Europos aikštėse per pastaruosius mėnesius, kol vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, buvo įprasta matyti ir girdėti siaubą keliančius liudininkų pasakojimus apie karą Ukrainoje, raginimą pasipriešinti kolonijiniam užkariavimui ir nuoširdžius kreipimusis į visuomenę prašant pagalbos, rašo „Politico“. Tačiau neseniai Berlyne surengtame mitinge žmonės kėlė ne Ukrainos, o nuo jos atsiskyrusių ir Kremliaus remiamų Luhansko ir Donecko respublikų vėliav...

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pasipiktino Europos Parlamento pareiškimu, kad jo šalis nebėra „visavertė demokratinė valstybė“. V. Orbanas atmetė išvakarėse EP priimtą rezoliuciją su tokiu pareiškimu kaip „pokštą“. Europarlamentarai 433 balsais prieš 123 ir 28 nariams susilaikius pritarė siūlymui Vengriją pavadinti „hibridiniu rinkimų autokratijos režimu“, „rimtai pažeidžiančiu“ Europos Sąjungos demokratijos normas.

Vengrų vyriausybė, siekdama atblokuoti milijardus eurų Europos Sąjungos lėšų, sulaikomų dėl susirūpinimo teisinės valstybės principo pažeidimais ir kyšininkavimu Vengrijoje, pažadėjo įkurti savo kovos su korupcija agentūrą. Premjeras Viktoras Orbanas pasirašė vėlai pirmadienį paskelbtą įsaką, numatantį įkurti „nepriklausomą“ instituciją, kad ji užkirstų kelią „neteisėtiems veiksmams ir pažeidimams” dėl ES lėšų tvarkymo, aptiktų tokius veiksmus bei pažeidimus ir juos ištaisytų.

Rusai šeštadienį atsisveikina su paskutiniu Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu, bet laidotuvių ceremonijoje Maskvoje, surengtoje be didelių fanfarų, nedalyvauja prezidentas Vladimiras Putinas. Šimtai žmonių laukė eilėje, kad galėtų tylomis praeiti pro M. Gorbačiovo karstą Maskvos Sąjungų namų Kolonų salėje, kur istoriškai buvo šarvojami aukšto rango pareigūnai, įskaitant 1953 metais mirusį Josifą Staliną. Prie atviro karsto budėjo garbės sargyba.

Vengrijos dešiniojo sparno premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad „globalistai gali prasmegti į pragarą“, kviesdamas Amerikos konservatorius susiburti bendrai pasaulinei kovai su progresyviaisiais. Nacionalistinių pažiūrų Vengrijos lyderis pasirodė kaip garbės svečias Konservatorių politinių veiksmų konferencijoje (CPAC) Teksase, kur jo ugninga kalba buvo pasveikinta audringais plojimais.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Ukraina negalės nugalėti Rusijos pagal dabartinę NATO paramos strategiją, taip pat perspėjo apie skaudžius padarinius Europos ekonomikai. „Šio karo negalima laimėti tokia forma“, – sakė Orbanas, kalbėdamas su Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu Vienoje, skelbia UNIAN.

Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį tvirtino, kad Rusijai dėl jos invazijos Ukrainoje įvestos sankcijos veikia, nors iškilo grėsmė ir energijos tiekimui į Europos Sąjungą. Praėjusią savaitę vienas ES lyderis, Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, pasmerkė sankcijų politiką ir teigė, kad Briuselis sankcijomis labiau kenkia pačios Europos ekonomikai nei Maskvai.

Vengrijos vyriausybė paskelbė įvedanti „nepaprastąją padėtį energetikos srityje“ ir priėmė keletą ribojamųjų priemonių, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, cituodama ministro pirmininko kanceliarijos vadovą Gergely Gulyasą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad jo vyriausybė įves nenumatyto papildomo pelno mokestį įmonėms, kovodama su karo Ukrainoje sukeltu kainų kilimu ir siekdama finansuoti papildomas išlaidas gynybai. Pranešimas, kurį V. Orbanas paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ vaizdo įraše, pasirodė praėjus dienai po nepaprastosios padėties įvedimo dėl iššūkių, lemiamų karo kaimyninėje Ukrainoje.

Vengrai sekmadienį balsuoja visuotiniuose rinkimuose, kuriuose dabartiniam šalies premjerui nacionalistui Viktorui Orbanui pirmą kartą tenka rungtis su vieninga opozicijos koalicija. Šešios pagrindinės opozicinės partijos pirmą kartą dalyvauja rinkimuose su bendru kandidatų sąrašu ir yra pasiryžusios nugalėti „neliberalią demokratiją“, kurią V. Orbano partija „Fidesz“ įgyvendino per dvylika savo valdymo metų. Rinkimų apylinkės duris atvėrė 6 val. vietos (7 val.

Po įtemptos kampanijos, kurios pagrindinis klausimas buvo Rusijos invazija kaimyninėje Ukrainoje, vengrai sekmadienį balsuos visuotiniuose rinkimuose, ir apklausos rodo, kad pranašumą turi dabartinis Vengrijos premjeras nacionalistas Viktoras Orbanas. Tačiau pirmą kartą per 12 V. Orbano valdymo metų jo partija „Fidesz“ susidurs su vieninga opozicijos koalicija. „Fidesz“ persvara yra nedidelė, rodo apklausos.

Po antradienį įvykusių taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos, pastebima, kad okupantai atitraukia dalį savo karinių pajėgų iš tam tikrų teritorijų. Visgi perspėjama, kad tai nereiškia, jog Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.

Rusijos karinių laivų įgulos ruošiasi smogti raketomis, pranešė Ukrainos šalies gynybos ministerija.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:54 | Kibernetinė ataka prieš telekomunikacijos bendrovę Ukraina patyrė didelę kibernetinę ataką, o pagrindiniu taikiniu tapo telekomunikacijų paslaugų teikėja „Ukrtelecom“. Visgi tvirtinama, kad situacija buvo neutralizuota ir dedamos visos pastangos, kad paslaugos būtų atnaujintos.

Rusijos kariuomenės vadas penktadienį patvirtino, kad Rusijos kariuomenė sutelks didžiausias karines pajėgas Rytų Ukrainos Donbaso regione siekiant „visiško išlaisvinimo“.  Svarbiausi penktadienio įvykiai: 23:31 | Evakuacija iš Ukrainos miestų  Penktadienį iš Ukrainos miestų humanitariniais koridoriais iš viso buvo evakuota 7 tūkst. 331 žmogus, pranešė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sakė, kad 2 tūkst.

Naujai susivieniję Vengrijos opozicijos politikai šeštadienį eina prie balsadėžių dalyvauti pirmuosiuose šalyje pirminiuose rinkimuose, kurie, kaip jie tikisi, padės perimti valdžią iš dešiniųjų pažiūrų ministro pirmininko Viktoro Orbano. Po daugelį metų trukusių ginčų ir virtinės triuškinamų pralaimėjimų kadaise susiskaldžiusi opozicija susivienijo siekdama bendro tikslo – per ateinančiais metais vyksiančius rinkimus išstumti ilgametį lyderį iš valdžios.

Ginčas dėl Vengrijoje priimto naujo įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema, gali sutrikdyti ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, per kurį planuojama susitelkti į užsienio politikos klausimus, įskaitant pastangas duoti atkirtį Rusijai, ir aptarti keblius santykius su Turkija.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasiskiepijo kinų vakcina nuo koronaviruso, praėjus kelioms dienoms po to, kai Vengrija tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) valstybe nare, kuri ėmė naudoti šią vakciną, nors Europos vaistų agentūra (EVA) jos nėra aprobavusi.

Nacionalistinių pažiūrų Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas svečiuose priėmė draugą iš Maskvos – Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, su kuriuo tarėsi dėl rusiško dujotiekio, keliausiančio tiesiai į Vengriją. Tuo pat metu Rusijai atvertas kelias pabaigti nesutarimus, kuriuos Europoje pasėjo Nord Stream 2 dujotiekio Baltijos jūroje projektas. Vladimiras Putinas ir Viktoras Orbanas prie apvalaus stalo pirma pajuokauja apie orą Budapešte, o tuomet imasi derybų.

Keturios rytinės Europos Sąjungos valstybės ketvirtadienį pritarė idėjai priimti Vakarų Balkanų šalis į Bendriją ir pareiškė, kad derybos su Šiaurės Makedonija ir Albanija dėl narystės bloke turėtų prasidėti dar šiemet.

Pirmą kartą per daugiau nei ketverius metus Angela Merkel lankosi Vengrijoje, kurios lyderis garsėja griežtu euroskeptiškumu. Nesutarimus su premjeru Viktoru Orbanu bent trumpam pamiršti privertė istorinis įvykis – vadinamojo paneuropinio pIkniko, atvedusio prie Berlyno sienos griūties, trisdešimtmetis. Ta – istoriniai, lygiai prieš 30 metų Vengrijoje, pasienyje su Austrija esančiame Šoprono mieste įamžinti kadrai.

Prieš 20 metų Rusijoje į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Nuo tol jis vadovauja šiai šaliai nuolat demonstruodamas didžiules ambicijas. Tiesa, susimokėti už tai skaudžią kainą tenka jos gyventojams. Vladimirą Putiną prieš 20 metų B. Jelcinas pristatė kaip Rusijai būtinų reformų garantą. Jau po pirmųjų kelių valdymo metų reformų ir valdžios uzurpavimo santykis pradėjo stipriai keistis pirmųjų nenaudai.

Vengrija siūlys motinas, kurios susilaukė mažiausiai keturių vaikų, visiškai atleisti nuo pajamų mokesčio. Tokiu būdu prieš migrantų priėmimą pasisakantis premjeras Viktoras Orbanas tikisi padidinti šalyje gimstamumą. Premjero teigimu, toks vyriausybės žingsnis leis padidinti šalyje gyventojų skaičių ir atsisakyti į šalį atvykstančių migrantų. Sekmadienį kreipdamasis į šalies gyventojus V. Orbanas atskleidė, kad vyriausybė imsis įvairių skatinimo priemonių, įskaitant 2,5 mln.

Keli tūkstančiai demonstrantų penktadienio vakarą vėl buvo išėję į Budapešto gatves protestuoti prieš darbo rinkos reformą, bet Vengrijos dešiniųjų nacionalistinių pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas šią protestų bangą atmetė kaip „isterišką šūkavimą“. Penktadienį vakare įvykusi demonstracija tikriausiai bus paskutinioji prieš kalėdines atostogas, bet opozicija viliasi tęsti šį judėjimą ateinančiais metais.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį apkaltino dešiniųjų pažiūrų Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną nepagarba žmoniškumui dėl jo imigracijos politikos, nors pati keliomis dienomis anksčiau griežtosios linijos šalininkams, pritariantiems Budapešto pozicijai migrantų atžvilgiu, padarė svarbių nuolaidų valstybės sienų apsaugos klausimu. Šis neįprastas disputas dėl Europos vertybių įvyko tuo metu, kai ginčai dėl migracijos kelia pavojų santarvei tarp Europos Sąjungos narių.

„Viskas, kas galėjo nutikti blogai, jau nutiko“, – pareiškė George'as Sorosas ir prognozavo artimoje ateityje naują didelę globalią finansinę krizę pasaulyje. Europai, anot jo, teks susidurti su neišvengiama grėsme, rašoma „The Financial Times“. Tokią įvykių eigą nulems auganti dolerio vertė ir kapitalo bėgsmas iš besivystančių rinkų, mano jis.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį perspėjo, kad Budapeštas gali vetuoti pirmojo laikotarpio po „Brexit“ daugiamečio ES biudžeto projektą, pagal kurį finansavimas bloko narėms priklausytų nuo jų demokratijos standartų, tokių kaip teisės viršenybė. Daugiau nei trilijono eurų vertės 2021–2027 metų biudžeto projektą trečiadienį pristatė Europos Komisija, keletą mėnesių sunkiai derėjusis su 27 valstybėmis, liksiančiomis Bendrijos narėmis po Didžiosios Britanijos išstojimo.

Vengrijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas parlamento rinkimuose, kuriuose bus nuspręsta, ar nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas gaus trečią kadenciją iš eilės. Rinkimų apylinkės buvo atidarytos maždaug 6 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 19 valandos. Teisę balsuoti turi maždaug 7,9 mln. vengrų. Preliminarių rezultatų tikimasi valanda ar dvi po rinkimų apylinkių uždarymo. Bendresnės tendencijos pamažu turėtų aiškėti vėliau.

Jeigu 39 metų Emmanuelis Macronas po dviejų savaičių laimės Prancūzijos prezidento rinkimus, jis taps vienu jauniausių pasaulio lyderių. Jauniausi pasaulio lyderiai Vengrija. Viktoras Orbanas tapo Vengrijos ministru pirmininku 1998 metais, būdamas 35-erių. 2002-aisiais jis pasitraukė iš vyriausybės, tačiau jos vadovo pareigų vėl ėmėsi 2010 metais. Belgija.

 Vengrijos populistas premjeras Viktoras Orbanas sekmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga negali priversti jo šalies priimti migrantų. Tai vyriausybės vadovas pareiškė po to, kai dėl nepakankamo rinkėjų aktyvumo buvo pripažintas neįvykusiu jo organizuotas referendumas, kuriame turėjo būti atmestas pabėgėlių paskirstymo Bendrijoje pagal privalomas kvotas planas. „Briuselis negali primesti savo valios Vengrijai“, – ryžtingai kalbėjo V.Orbanas, kreipdamasis į savo šalininkus Budapešte.

Vengrijos policija sekmadienį pranešė, kad sprogimą Budapešto centre, per kurį buvo sunkiai sužeisti du policijos pareigūnai, sukėlė savadarbė bomba, pripildyta šrapnelio. Policija nurodė, kad savadarbė bomba buvo susprogdinta siekiant nužudyti abu pareigūnus. Policija po šeštadienį vėlai vakare įvykusio incidento pradėjo tyrimą dėl pasikėsinimo nužudyti ir įtariamojo paiešką, per spaudos konferenciją pranešė Vengrijos policijos vadovas Karoly Pappas.

Neseniai Vladimiras Žirinovskis pasigyrė, kad užsakė savo DNR tyrimus, kad įrodytų savo giminystės ryšius su Donaldu Trumpu, rašoma „The Daily Beast“. Šiedu Rusijos ir JAV politikos atstovai yra vis dažniau lyginami. Ir tam yra pagrindo. „Tikriausiai, panašumas – jų įžūlume, ugningoje retorikoje, stiliaus grubume, tame, kaip pykčio grimasos pakeičia jų veidus,“ – rašoma straipsnyje.

Vengrijoje spalio 2 dieną bus surengtas referendumas dėl Europos Sąjungos patvirtintos migrantų paskirstymo po valstybes nares schemos, kuriai griežtai nepritaria dešiniojo sparno premjeras Viktoras Orbanas, antradienį pranešė prezidentas. „Kaip respublikos prezidentas aš pasirašau dekretą surengti referendumą spalio 2 dieną“, – rašoma prezidento Janoso Adero paskelbtame pareiškime. Vyriausybė apie ketinimą organizuoti plebiscitą dėl migrantų paskirstymo schemos pranešė anksčiau šiais metais.

Lenkija ir Vengrija griežtai kritikuoja buvusį JAV prezidentą Billą Clintoną dėl pastabos, kad šios buvusios komunistinės valstybės, kurios dabar priklauso Europos Sąjungai (ES) ir NATO, suka autoritarizmo link ir nori Vladimiro Putino stiliaus vadovavimo.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį gyrė „proveržį“ derybose su Turkija dėl pastangų suvaldyti migrantų krizę, bet atidėjo sprendimą iki ateinančią savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo, kad būtų suderintos Ankaros naujų reikalavimų detalės. Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu apstulbino 28-ių ES šalių lyderius Briuselyje, kai netikėtai paprašė papildomos 3 mlrd. eurų pagalbos, taip pat bevizio režimo turkams nuo ateinančio birželio.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį pasmerkė „šiurkštų ir agresyvų“ Vokietijos toną sprendžiant Europos pabėgėlių krizės klausimus, taip pat Berlyno pasiūlytas nacionalines migrantų parskirstymo kvotas, kurioms Budapeštas įnirtingai priešinasi.