valstiečiai

Opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė turi dar vieną pavaduotoją. Šias pareigas užims parlamentarė Ligita Girskienė. Apie tai ketvirtadienio Seimo plenariniame posėdyje pranešė jam pirmininkavusi Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskeinė. L. Girskienė dirba Aplinkos apsaugos komitete. Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje yra 11 narių.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija dėl palaikymo socialdemokratų kandidatui į premjerus Gintautui Paluckui apsispręs ketvirtadienį. „Sprendimo kol kas nėra, mes nusprendėme, kad ketvirtadienį ryte susitikę frakcijos posėdyje priimsime sprendimą, kaip balsuoti. Šiandien išklausėme, dėkingi, atsakė tikrai išsamiai į visus klausimus, tuo esame patenkinti“, – žurnalistams po susitikimo su kandidatu į premjerus sakė frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Naujajame Seime veiksiančioje Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje seniūnas bus rotuojamas, sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Anot jo, į šias pareigas rudenį veikiausiai bus paskirtas būtent prisijungusios LLRA-KŠS atstovas. „Kadangi frakcija yra iš LVŽS ir LLRA-KŠS, tai susitarėme, kad rotacija bus po metų laiko – kitų metų rugsėjį, prieš rudens sesiją. Tai yra natūralu“, – Eltai šią savaitę teigė R. Karbauskis.

Į naują Seimą išrinkti trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nariai nutarė dirbti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje. Tai žurnalistams ketvirtadienį patvirtino „valstiečių“ atstovė Aušrinė Norkienė.

Jau šiandien socialdemokratai turėtų apsispręsti, kas sudarys valdančiąją koaliciją, tačiau pranešti apie tai žada penktadienį. Ryškėjant jos kontūrams, vis garsiau skamba pavardės tų, kurie galėtų užimti ministrų kėdes. Jeigu koalicija bus suformuota iš socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir valstiečių, tikėtina, kad socialdemokratams teks iki 10-ies ministrų portfelių, 2–3 gali atitekti „Vardan Lietuvos“, o viena arba dvi ministerijos – valstiečiams.

Po susitikimo su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai – nenusiminę. Anot Seimo narės „valstietės“ Aušrinės Norkienės, LVŽS „nematytų problemų“ dirbti vienoje koalicijoje kartu su Sauliaus Skvernelio „Vardan Lietuvos“, o jeigu tikrai taptų koalicijos dalimi, norėtų gauti „daugiau negu vieną“ ministeriją. „Pokalbis tikrai buvo konstruktyvus. Aptarėme tikrai nemažai programinių dalykų, kurie mums visiems tikrai svarbūs.

Po susitikimo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) derybine grupe Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) į premjerus siūlomas Gintautas Paluckas teigia kol kas negalįs atsakyti, iš kokių partijų bus sudaryta koalicija. Pasak jo, tai paaiškės ne anksčiau penktadienio, kai socialdemokratai bus susitikę su visomis į konsultacijas pakviestomis partijomis. „Pirmiausia mes pagal grafiką pabaigsime susitikimus su visais, su kuriais planavome pasikalbėti.

Po susitikimo su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), „valstiečiai“ tikisi dirbti naujojoje valdančiojoje koalicijoje, sako Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. „Tikrai taip (planuojame darbą koalicijoje – ELTA)“, – antradienį po susitikimo su LSDP žurnalistams Seime teigė A. Norkienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis nesureikšmina Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio pareiškimų, esą „valstiečiai“ neatitinka potencialiems koalicijos partneriams keliamų lūkesčių. „Žodis lūkesčiai yra apie nieką. Tai tik požiūris. Nebuvo įvardinta, kad nedirbs demokratai koalicijoje su „valstiečiais“. Manau, kad buvo padarytas teisingas sprendimas – neįvardinti „valstiečių“ kaip raudonos linijos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sudarytoje darbo grupėje derėtis su socialdemokratais dėl valdančiosios koalicijos nėra nei partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, nei su partija į Seimą išrinkto advokato Igno Vėgėlės. „Toje darbo grupėje yra Rimas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas ir Aušrinė Norkienė.

Aštuonis mandatus naujos kadencijos Seime gavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pirmadienį planuoja suformuoti derybinę grupę būsimai centro kairės koalicijai su socialdemokratais. „Šiandien (...) rinksis partijos išplėstinė valdyba, formuos derybinę grupę ir dalyvausime derybose.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) vos perkopus jungtiniam sąrašui keliamą 7 proc. rinkėjų balsų barjerą, pastarosios politinės jėgos lyderis Ramūnas Karbauskis sako – šis rezultatas yra „ypatingai įdomus“. Pralaimėjimo atveju apie atsistatydinimą kalbėjęs politikas neslepia, kad LVŽS pasiekimas jį džiugina asmeniškai.

Naujos kadencijos Seime dirbs 6 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai. Suskaičiavus visų 1947 rinkimų apylinkių rezultatus, ši partija peršoko rinkimų barjerą. Per sekmadienį vykusius rinkimus ją palaikė 7,02 proc. rinkėjų.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos“ (LVŽS) narių kluptelėjimai tikrai neliko nepastebėti ar pamiršti, nors partija ketverius metus buvo opozicijoje.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė antradienį ketina pateikti parlamentui Darbo kodekso pataisas, siūlančias visiems dirbantiesiems dviem dienomis pailginti kasmetines atostogas. Pakeitimu siūloma įtvirtinti darbuotojams ne mažiau kaip 22 darbo dienų arba ne mažiau kaip 26 darbo dienų kasmetines atostogas. Šiuo metu darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 arba 24 darbo dienų kasmetinės atostogos.

Į Seimą siekia patekti 50 buvusių komunistų, rodo Vyriausios rinkimų komisijos pateikti (VRK) duomenys. Daugiausiai šių asmenų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkiminiuose sąrašuose – su šiomis partijomis į Seimą patekti bando po 10 komunistų partijai anksčiau priklausiusių politikų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašą į Seimą ketina patvirtinti jungtiniu. Anot VRK, tai reikštų, kad po spalį vyksiančių rinkimų daugiamandatėje apygardoje kandidatuojantys „valstiečiai“ patektų į parlamentą, jei sąrašas sulauktų daugiau nei 7 proc. rinkėjų palaikymo. „Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos gali sujungti savo sąrašus ir kelti jungtinį kandidatų sąrašą.

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį tarybos posėdyje Kauno rajone tvirtins sąrašo Seimo rinkimuose vedlį ir kandidatus į premjerus. Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau BNS sakė, kad visi kandidatai bus partijos nariai. Nepaisant to, kad tarp rinkimų kampanijos veidų nebus advokato, buvusio kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės, LVŽS lyderis sakė, kad partija toliau siūlo jam dalyvauti Seimo rinkimuose kartu.

Nuo pavasario kalbėtis dėl antrojo Seimo rinkimų turo vienmandatėse apygardose socialdemokratus kviečiantis valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako įtikinęs europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę susitikti. Politikas džiaugiasi, mat, jo įsitikinimu, viena pagrindinių pretendenčių laimėti parlamento rinkimus – socialdemokratų partija – pagaliau suprato, kad su „valstiečiais“ jiems yra pakeliui. „Ne paslaptis, manau, kad tai patvirtins ir pati Blinkevičiūtė, kad mes su ja šnekėsimės.

Vieną mandatą į Europos Parlamentą (EP) iškovojusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis jau galvoja apie Seimo rinkimus. Politikas svarsto, dėl ko į Lietuvos prezidentus kandidatavęs Ignas Vėgėlė galėtų pasirinkti bendradarbiavimą su „valstiečiais“, ir atsako, su kuo partijai ne pakeliui į Lietuvos parlamentą.  R. Karbauskis sako, kad partija kol kas nėra apsisprendusi dėl sąrašo lyderio rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

 Iki Europos Parlamento (EP) rinkimų likus kiek mažiau nei trims savaitėms, kol kas didžiausia suma rinkiminėje sąskaitoje gali pasigirti „valstiečiai“ – jų biudžete, antradienio ryto duomenimis, 314,94 tūkst. eurų, skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) internetinėje svetainėje. Didžiąją dalį – 290 tūkst. eurų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) biudžeto rinkimams sudaro partijos skirtos lėšos, likusią sumą – 24,94 tūkst. eurų – partijai suaukojo fiziniai asmenys.

Seimo „valstiečių“ frakcijos nariai siūlo nustatyti, kad maitinimo sektoriui vėl būtų taikomas lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas iki 2027 m. gruodžio 31 d. Įvardijama, kad siūlymo tikslas – didinti valstybės biudžeto pajamas, mažinti šešėlį, didinti PVM mokėtojų skaičių, kurti naujas darbo vietas, skatinti vartojimą ir turizmo atsigavimą, išsaugoti maitinimo sektoriaus patrauklumą ir užtikrinti darbo užmokesčio augimą.

Į pretendentų į prezidentus rinkimines sąskaitas rėmėjai pinigų neaukoja taip sparčiai, kaip norėtų politikai. Niekas nesurinko pinigų daugiau už Aurelijų Verygą, kuris net nebėra kandidatas, nes parėmė Igną Vėgėlę. Ar Ignui Vėgėlei atiteks ir dosni kelių šimtų tūkstančių eurų valstiečių finansinė parama, Ramūnas Karbauskis neigia. Abi pusės tikina nerezgančios ir jokių bendrų politinių ateities planų, tačiau apžvalgininkai tuo netiki.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Valdyba nusprendė, jog partija stabdo dalyvavimą partijų susitarime dėl gynybos, rašoma partijos atsiųstame pranešime žiniasklaidai. Pranešime pridedama, kad „valstiečiai“ nedalyvaus jokiuose premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamuose posėdžiuose dėl finansavimo didinimo, po to, kai atsistatydinimo pareiškimą Prezidentui įteikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė apie galimas korupcines veikas.

Dėl situacijos žemės ūkyje opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ketvirtadienį pranešė inicijuojanti neeilinę Seimo sesiją. Pasak šios partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, situacija beprecedentė – valdantieji per ilgai ignoruoja ne tik ūkininkų, bet ir visuomenės problemų sprendimą, o tuščias laikas tarp sesijų, anot jo, yra laiko švaistymas ir problemų gilinimas. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad valdančiųjų atstovai žada tenkinti kai kuriuos ūkininkų reikalavimus.

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį Kauno rajone, Babtuose, rinksis į tarybos posėdį aptarti saugumo situacijos. „Taryba rengia pareiškimą dėl šalies nacionalinio saugumo ir gynybos situacijos, reaguodama į valdančiosios, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos lyderio ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio viešus pareiškimus dėl NATO ir Lietuvos saugumo“, – pranešė partija.

Reaguodami į kontraversišką „Gyvenimo įgūdžių“ programą, Seimo opozicijos atstovai paruošė dvi skirtingas peticijas, siekdami stabdyti programos naudojimą. Neatmetami ir kiti sprendimai – kreipimasis į vyriausiąjį administracinį teismą bei ministro įsakymo, įteisinusią programą, skundimas.

Demokratų sprendimą trauktis iš nacionalinio susitarimo dėl gynybos galėjo lemti asmeniniai interesai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nemato pagrindo to daryti, sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. „Mums kol kas nekyla klausimų dėl to, kad reikėtų svarstyti klausimą dėl pasitraukimo iš susitarimo dėl gynybos“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) inicijuoja peticiją, kuria ragina stabdyti šį rudenį mokyklose startavusią gyvenimo įgūdžių programą. „Mūsų bendra linija, tai yra pats pareiškimas, ką mes siūlome daryti, ir tai yra ne merams kreipimasis, o ministerijai, kad ji stabdytų šitos programos įgyvendinimą ir mes inicijavome peticiją, kurią gali pasirašyti Lietuvos gyventojai, ragindami tą padaryti“, – pirmadienį LRT radijui sakė valstietis Aurelijus Veryga. Kaip nurodyta peticijos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) stabdo partijos atstovo Alytaus rajono savivaldybės taryboje Algio Žėko narystę partijoje. Toks sprendimas priimtas paaiškėjus, kad politikas galimai neskaidriai naudojo praėjusioje tarybos nario kadencijoje gautas išmokas iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos, ir šią informaciją nuslėpė nuo LVŽS darbo grupės narių.

„Valstiečiams“ ketvirtadienį pranešus apie pasitraukimą iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo, kitos opozicinės Seimo frakcijos taip pat neatmeta tokios galimybės. Opozicinių partijų atstovų teigimu, ar jos paseks Ramūno Karbauskio vadovaujamos partijos pavyzdžiu, bus nuspręsta artimiausiu metu. „Tas sprendimas irgi bręsta mūsų partijoje ir frakcijoje.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sprendimą trauktis iš nacionalinio švietimo susitarimo premjerė Ingridą Šimonytė sieja su rinkimais. „Manau, tai yra signalas, kad prasideda rinkimai, nežinau, gal „valstiečiai“ tuo nori paskelbti, kad nesiruošia vykdyti susitarime numatytų įsipareigojimų, jei dirbtų būsimoje Vyriausybėje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Opozicinių „valstiečių“ sprendimas trauktis iš partijų pasirašyto nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo reiškia atsakomybės vengimą, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras. „Aš tai vertinčiau kaip atsakomybės vengimą“, – ketvirtadienį BNS sakė Gintautas Jakštas. Anot jo, partijų susitarimas galioja iki 2030 metų, ši Vyriausybė atsakinga už įsipareigojimų vykdymą iki 2024 metų pabaigos. „Visi tarpiniai rodikliai yra pasiekti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Taryba priėmė sprendimą kelti Aurelijaus Verygos kandidatūrą į 2024 m. vyksiančius prezidento rinkimus, rašoma partijos pranešime žiniasklaidai. Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, partija siekia, kad Lietuvos prezidentas užtikrintų atviros ir laisvos Lietuvos raidą. „Mes norime matyti augančią, ekonomiškai stiprią Lietuvą, saugančią savo istoriją, kalbą, kultūrinį paveldą ir tradicijas.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje išlieka socialdemokratai, toliau jame – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, rodo antradienį paskelbta „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Į klausimą, už kurią partiją balsuotų, 14,5 proc. respondentų gegužę palaikė socialdemokratus (balandį – 17 proc.), TS-LKD palaikė 9,2 proc. (balandį 12 proc.), o valstiečius – 8,8 proc. (balandį 9,9 proc.) respondentų.

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) įpareigojo Seimo frakcijos narius balsuoti už pirmalaikius Seimo rinkimus, nepaklususiems žadama neleisti kandidatuoti su partija.  „Taryba įpareigojo frakcijos narius balsuoti už šitą pirmalaikių rinkimų sprendimą be jokių išankstinių sąlygų, kitaip sakant, koks bus projektas, tokį ir palaikysim“, – BNS po Kauno rajone penktadienį vykusio LVŽS tarybos posėdžio sakė partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Vadinamasis čekių skandalas valdančiąją Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LDK) reitingų lentelėje iš antrosios vietos nustūmė į ketvirtąją ir pakėlė „valstiečius“, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai į Seimą, už TS-LKD balsuotų 7,9 proc. apklaustųjų, tuo metu balandį tokių buvo 9,9 procento.

Ramūno Karbauskio valstiečių inicijuojamą nepasitikėjimą Vyriausybe Seimo narė Agnė Širinskienė vadina gelbėjimosi ratu valdantiesiems. Anot parlamentarės, tai tik padės premjerei Ingridai Šimonytei parodyti, kad Seimas ja pasitiki ir tęsti darbus toliau.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime su finansų ministre Gintare Skaiste trečiadienį ketina aiškintis dėl mokesčių pertvarkos paketo likimo, kaip išeiti iš ekonominės recesijos, kur bus naudojamos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšos.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis sako negalintis garantuoti, kad valstiečių atstovai savivaldoje nedalyvavo galimai neskaidriose schemose imdami išmokas, tačiau teigia, kad aukščiausi atsakomybės reikalavimai dabar turi būti keliami esantiems valdžioje.

Valstybės biudžeto dotaciją šiemet pasidalina 11 partijų, daugiausiai lėšų tenka Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Šių metų pirmojo pusmečio dotaciją Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskirstė ketvirtadienį, valdantieji konservatoriai gauna per 812 tūkst. eurų. Opoziciniams valstiečiams tenka per 518 tūkst. eurų, opoziciniams socialdemokratams – per 399 tūkst. eurų.

Seimo opozicijoje esantys valstiečiai trečiadienį ketiną aiškintis situaciją energetikos sektoriuje.  Trečiadienį ryte frakcija susitiks su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu – ministro bus klausiama apie dujinės, vėjo ir vandens energijos savikainą, Lietuvoje instaliuotą ir naudojamą energijos gamybos galią, taip pat savivaldybių galimybes pirkti elektrą tiesiogiai, o ne per biržą.

„Valstiečiai“ ir kiti opozicijos politikai grįžta prie idėjos steigti vaistines ligoninėse, jau anksčiau pramintas valstybinėmis vaistinėmis. 35 parlamentarai iš opozicijos, įskaitant socialdemokratus ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovus, registravo Farmacijos įstatymo pataisas, numatančias tokių vaistinių kūrimą. Šią idėją politikai siūlo argumentuodami didelėmis kainomis privačiose vaistinėse.

Išrinktasis Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigia sutaręs formuoti valdančią koaliciją su „Laisvės ir teisingumo“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovais, sutartį ketinama pasirašyti kitą savaitę. „Preliminariai kalbėjome, kad šios trys politinės jėgos viena kitai tinka, sutarėme, kad pradedame rašyti programą, derinti ją tarpusavyje.

„Valstiečių“ kandidatui Kęstučiui Tubiui laimėjus Anykščių mero rinkimus dėl jo galimybių eiti šias pareigas turėtų pasisakyti nuosprendį dėl prekybos poveikiu politikui priėmęs Panevėžio apygardos teismas, teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vicepirmininkas Maksimas Reznikovas. „Tokį atsakymą galėtų suteikti kreipimasis į nuosprendį priėmusį apygardos teismą, (...) komisija šiuo metu svarsto galimybę kreiptis į teismą“, – per spaudos konferenciją pirmadienį Seime sakė M. Reznikovas.

Grupė opozicinių „valstiečių“ siūlo leisti rinkimų stebėtojams filmuoti asmenis ir neturint jų sutikimo. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentarai registravo atitinkamą Rinkimų kodekso pataisą, sakydami, kad dėl dabartinės tvarkos stebėtojams yra sudėtinga užfiksuoti galimus rinkimų pažeidimus.

Opoziciniai „valstiečiai“ surinko būtinus Seimo narių parašus kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu. „Surinkta 30 parašų. Visi – opozicijos atstovų. Valdantiesiems pasirašyti ir nesiūlėme“, – antradienį BNS sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė. Kreiptis į KT gali ne mažiau kaip 29 Seimo narių grupė.

Seime nesibaigia parlamentinių tyrimų komisijų vajus. Gimė dar viena iniciatyva – valstiečiai siūlo aiškintis, ar tikrai Lietuvoje suvešėjęs vadinamųjų „valstybininkų“ klanas. Tiesa, valdantieji labiau nusiteikę aiškintis, kieno nurodymu žvalgyba tikrino Gitano Nausėdos rinkimų štabo narius. Vis dar gyvas ir užmojis kurti komisiją dėl pedofilija įtariamo Kristijono Bartoševičiaus. Tiesa, kol kas nė viena frakcija realių veiksmų imtis nesiryžta.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seimo pavasario sesijai pasiūlys įteisinti tik savanorišką sprendimą kaupti pensijų fonde ir galimybę gauti sukauptą išmoką. Sunkiau gyvenantiems pensininkams LVŽS frakcija siūlys įteisinti 13-ą pensiją, o trečių ir ketvirtų klasių moksleiviams – nemokamą maitinimą, rašoma frakcijos pranešime spaudai. „Be to, tęsime ir didinsime pirmo būsto lengvatinių paskolų programą jaunoms šeimoms apimtį, kurią LVŽS inicijavo praėjusioje kadencijoje.