valiuta

Graikijos skolų krizė ir lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas gali pagerinti Lietuvos galimybes įsivesti eurą 2014 metais, mat mažėjančios prekių kainos mažina infliaciją, „Bloomberg“ teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet kuo blogesnė padėtis pasaulyje, mažesnė naftos kaina, tuo tokia šalis kaip mūsų turi daugiau šansų atitikti infliacijos kriterijus“, – teigė I. Šimonytė. Pasak ministrės, euro įsivedimas 2014 metais – realus tikslas.

Nesiliaujant skolų krizei Europoje, beveik kas antras vokietis apgailestauja dėl euro įvedimo. Maždaug tiek pat gyventojų mano, kad bendroji Europos valiuta buvo teisingas pasirinkimas, rodo nuomonės tyrimo instituto „Infratest dimap“ atlikta apklausa. Paskelbtais duomenimis, 49 proc. respondentų teigė, kad Vokietijos markės panaikinimas buvo klaida. Tuo tarpu 47 proc. euro įvedimą vertina teigiamai. Aiški dauguma respondentų buvo už Graikijos pasitraukimą iš euro zonos.

Naują radikalią idėją pateikė buvęs „Deutche Bank“ vyriausiasis ekonomistas ir dabartinis vyriausias patarėjas Thomas Mayeris. Jis rėmėsi faktais, kad visų pirma, graikai nenori palikti euro, bei antra, kad jie taip pat nenori tęsti Troikos (Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos) vykdomos gelbėjimo programos, rašo "Business Insider". Visos kalbos iki šios dienos sukosi tik tarp dviejų scenarijų: tarp bendradarbiaujančios Graikijos vyriausybės, kuri liks euro...

Nenuostabu, kad labiausiai Graikijos išėjimo iš euro zonos atvejui ruošiasi Vokietijos įmonė, rašo „The Telegraph“. 2010 metų gruodį „Siemens“ gruodį įsigijo banko licenciją. Ši bendrovei suteikė tiesioginį priėjimą prie Europos centrinio banko (ECB) fondų, tam kad „Siemens“ būtų mažiau priklausoma nuo pokyčių valiutų rinkoje. Ji taip pat nusprendė laikyti savo pinigus ECB. „Siemens“ įdėjo 500 mln. eurų indėlį, po to kai šiuos pinigus atsiėmė iš rizikingesnių Prancūzijos skolintojų.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble teigia, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos gali būti išvengiamas, tačiau tai priklauso nuo pačių Atėnų įsipareigojimų vykdymo. Vykstant diskusijoms Vokietijoje ir kitose valstybėse apie galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, paklaustas, ar tai gali būti išvengiama, W. Schaeuble atsakė: „Žinoma! Tai ir buvo mūsų tikslas, kai mes nusprendėme padėti Graikijai.

Lenkijos centrinis bankas gegužės pradžioje nustebino sugriežtinęs monetarinę politiką ir 0,25 proc. padidinęs bazinę palūkanų normą iki 4,75 proc. Netikėtas Lenkijos centrinio banko sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą buvo nulemtas padidėjusios infliacijos ir kartu vis dar spartaus ekonomikos augimo. Euro krizė Lenkijos neaplenks Lenkijos infliacija išlieka šiek tiek didesnė už oficialų tikslinį rodiklį – 2,5 procento.

Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje parodė, kad rinkėjai prieštarauja taupymo planams ir remia augimo politiką. Tačiau norint pradėti augti, kokią reikia vykdyti politiką? BBC pateikia ekonomistų nuomones apie tai, kokių reiktų pokyčių. Paola Subacchi, „Chatham House“ tarptautinės ekonomikos tyrimų vadovė Augimo plane turėtų būti skatinamas ne trumpalaikis, bet ilgalaikis augimas, kurį atnešti gali struktūrinės reformos, kurių ėmėsi kai kurios šalys.

Iki 2012 m. gegužės vidurio daugelis bankų bus pasirengę pradėti prekybą prieš dešimt metų atsisakyta vietos valiuta – drachma, skelbia bankų šaltiniai. Anot agentūros, daugelis Europos finansinių institucijų neatsisakė elektroninių sistemų, leidžiančių vykdyti atsiskaitymus drachma. Kaip tvirtina agentūros šaltiniai bankų sferoje, naujos valiutos prekybą galima pradėti gana greitai, tačiau pradėti vykdyti atsiskaitymus grynaisiais gali būti daug sudėtingiau.

Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks? Nėra teisinio mechanizmo Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos. Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.

Planuojant kelionę į užsienį vienas papildomų rūpesčių, kurį paprastai žmonės prisimena paskutinę minutę – pinigų valiuta. Savoje šalyje kasdien naudodamiesi bankų kortelėmis, žmonės piniginėje vis rečiau turi grynųjų. Kyla klausimas – kokiu būdu geriausia atsiskaitinėti užsienio šalyse? Tam tikrus dalykus sužinoti būtina, kad išvykus į kelionę nereikėtų sukti galvos dėl atsiskaitymų.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl vyko diskusijos apie prisijungimą prie euro zonos, buvo prisimintas net aukso standartas. Tad argumentai „už“ ir „prieš“. Nesibaigiant euro zonos šalių skolų krizei verslininkų pasitikėjimas euru blėsta. Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG atlikta apklausa parodė, kad per metus nuo 34 iki 21 proc. sumažėjo Baltijos šalių verslininkų, teigiančių, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų. Be to, daugiau jų (39 proc.

Prieš kelis mėnesius Graikijos mieste Volos buvo įvesta alternatyvi valiuta. Ši iniciatyva įtraukė 800 bendruomenės narių, kuriems sunkiai sekasi įpirkti prekes eurais, rašo BBC. Gyventoja Hara Soldatou Voloso centriniame turguje nužvelgia rankdarbių prekystalį ir išsirenka dekoruotas žvakes. Ji savo pirkiniu patenkinta: „Jos kainavo man tik 24 TEM, kuriuos aš užsidirbau mokydama jogos.“ Visoje turgaus zonoje jums tikrai nereikės vieno dalyko – pinigų.

Varėnos rajone vagys įsibrovė į butą ir išnešė per 100 tūkst. litų vertės įvairia valiuta. Pasak Policijos departamento pranešimo, vagystė Naujųjų Valkininkų kaime įvykdyta kovo 31-osios naktį. Iš 46-erių R. D. buto, atstūmus pirmame aukšte esantį langą, pavogta 60 tūkst. litų, 11 tūkst. eurų ir 900 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Nuostolis – 101 tūkst. 650 litų.

Lietuva svarsto galimybę vyriausybės obligacijas platinti ne tik eurais ar JAV doleriais, bet ir Lenkijos zlotais, rašo įtakingas dienraštis „Rzeczpospolita“. „Pastaraisiais metais leidome obligacijų eurais, JAV doleriais, litais ir estų kronomis emisijas. Esant palankioms sąlygoms, neatmetame galimybės emituoti zlotais denominuotų obligacijų“, – dienraštis cituoja Lietuvos finansų ministeriją.

Islandijos premjerė Johana Sigursdottir teigia, kad šalis svarsto galimybę vietoj euro rinktis Kanados dolerį, informuoja „EUobserver“. „Turime pasirinkti, ar atsisakyti Islandijos suverenumo monetarinėje politikoje ir įsivesti kitos valstybės valiutą, arba tapti Europos Sąjungos (ES) nare“, - savo socialdemokratų partijos susirinkime savaitgalį sakė J. Sigursdottir.

Baltarusija pirmadienį į apyvartą išleido 200 tūkst. rublių (maždaug 64 litų) banknotą. Žaliai pilkame banknote pavaizduotas Mogiliovo srities dailės muziejaus pastatas, kitoje pusėje – dekoratyviniai to pastato elementai. Iki šiol šioje infliacijos kamuojamoje šalyje didžiausios vertės banknotas buvo 100 tūkst. rublių. Pernai infliacija Baltarusijoje siekė 108,7 procento.

Latvijos banko analitinė Dacė Kalsonė paskirta vadovauti euro įvedimui Latvijoje, pranešė Finansų ministerija. Ji Latvijos banke dirba nuo 1997 metų, o naująsias pareigas pradės eiti kovo 12 dieną. D. Kalsonė nugalėjo kitus 12 kandidatų, kuriuos vertino finansų ministerijos komisija. Euro įvedimo projektas apima penkias darbo grupes, o jo vadovė koordinuos visą darbą. Šios pareigos liko laisvos praėjusią vasarą, kai Sanita Bajarė buvo paskirta Finansų ministerijos valstybės sekretore.

Dabar euro zona investuotojams yra saugesnė vieta nei buvo vos prieš keletą mėnesių, po Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi), informuoja AFP. Anot jo, daugybė susitikimo dalyvių pažymėjo, jog situacija euro zonoje labai pasikeitė po paskutinio susitikimo lapkritį. „Paskutinis praėjusių metų ketvirtis buvo labai silpnas.

Trečiadienį (vasario 15 d.) Palangos oro uosto poste muitinės pareigūnai sulaikė Lietuvos pilietės nuo muitinės kontrolės nuslėptą didelę grynųjų pinigų sumą. Iš Tailando atskridusi lietuvė nedeklaravo rankinėje turėtos 115 tūkst. Lt vertės įvairios valiutos. Muitinės kriminalinėje tarnyboje dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tokiją aplenkęs Ciurichas pirmą kartą per 20 metų tapo brangiausiu pasaulio miestu, rodo organizacijos „Economist Intelligence Unit“ tyrimas.Anot pasaulinio pragyvenimo išlaidų tyrimo, į pirmąjį brangiausių miestų penketuką taip pat pateko Ženeva, Osaka ir Oslas, praneša CNN.

Ką bendro turi gyvūnų oda, tabakas, netikras vampumas (kriauklelių vėrinys, indėnų vartotas kaip papuošalas ir pinigas), auksas ir medvilnės popieriaus banknotai? Tam tikru metu visi jie reiškė vieną ir tą patį dalyką – JAV valiutą, rašo portalas „The Atltantic“. Dar prieš JAV nepriklausomybę, atskirų Amerikos kolonijų ekonomikos turėjo vieną bendrą finansinę problemą – pinigų trūkumą.

Išnagrinejus valiutos spekuliantų bylą, nuosprendį jiems skyrė ne teismas, o Komunistų partijos vadai. Įkliuvo dar vienas „pirklys“ Vladislavas Faibyšenka, kuris buvo žinomas Vladiko ir Červonco pravardėmis, savo kaip valiutų „pirklio“ karjerą pradėjo panašiai kaip Janas Rokotovas-Žvairys – supirkinėdamas dolerius ar kitą valiutą. Jis valandų valandas laukdavo užsieniečių prie viešbučių ar sekiodavo Maskvos gatvėmis.

Praėjusių metų pabaigoje nedarbas euro zonoje pasiekė rekordines aukštumas, skelbia agentūra „Eurostat“. Septyniolikoje Europos Sąjungos valstybių, kurias vienija bendra valiuta, gruodžio mėnesį buvo 10,4 procentai bedarbių. Lapkričio mėnesį nedarbo lygis siekė 10,3 proc., skelbia bbc.co.uk. Gruodį net 16,5 mln. žmonių euro zonoje neturėjo darbo, 751 tūkst. daugiau nei prieš metus. Didžiausias nedarbo lygis fiksuotas Ispanijoje (22,9 proc.), žemiausias – Austrijoje (4,1 proc.

Praėjusių metų gruodį pinigų finansinių institucijų (PFI) grynojo išorės turto likutis sumažėjo 2,1 mlrd. litų, tačiau jau ilgiau kaip metai yra teigiamas. Pinigų P3 metinis augimo tempas gruodžio pabaigoje buvo 14,2 proc. Jo likutis per mėnesį dėl sandorių padidėjo 4,3 mlrd. litų, o dėl kitų pokyčių, kurių didžiąją dalį sudarė „Snoro“ banko, kuriam atšaukta licencija, perklasifikavimas į nefinansinių korporacijų sektorių, sumažėjo 4,5 mlrd. litų.

Milijardierius investuotojas George'as Sorosas, sakydamas kalbą Davose, susirinkusiai auditorijai be jokių užuolankų kalbėjo apie Europos Sąjungos finansines problemas, rašo portalas CNBC. Jis teigė, kad Europa yra įklimpusi į „nuosmukio spiralę“, kuri pati save sustiprina.

Vengrijai jau kuris laikas nesiseka, jos valiuta forintas nuolat krito palyginti su euru, o skolinti pinigų šaliai niekas irgi nenori, praneša „Panorama“. Praeitą mėnesį Vengrijos valiuta forintas labai smarkiai krito palyginti su euru. O kainos ir taip žemesnės 20 procentų. Vengrijos valiuta forintas pernai nuo metų pradžios smuko net 12 procentų, o daugelis Vengrijos gyventojų pasiskolinę Šveicarijos frankais, kurie pastaruoju metu nuolat brango.

Latvijos centrinis bankas į apyvartą išleido vieno lato monetas, iškaltas iš granito, teigiama Latvijos centrinio banko pranešime. Naujosios monetos sudarytos iš sidabru įrėmintų granitinių diskų. Sidabriniame žiede pavaizduoti saulės spinduliai ir iškaltas žodis LATVIJA. Latvijos centrinio banko tinklapyje pabrėžiamas simbolinis akmens vaidmuo Latvijos kultūroje – jis laikomas materialinės ir dvasinės kultūros simboliu. Pavyzdžiui, masyvūs akmenys buvo naudojami religiniuose ritualuose.

Ketvirtadienį euro kursas nukrito iki 1,2831 dolerio, žemiausio lygio per 16 mėnesių, ir iki 98,58 jenos, mažiausio lygio nuo 2000 m. gruodžio. Kaip praneša AFP, investuotojai toliau išpardavinėja Europos valiutą, nes baiminamasi, kad skolų krizė plėsis. Prekiautojų nuotaikoms beveik neatsiliepė Prancūzijos obligacijų išpardavimas. Investuotojai daugiau sureagavo į naujienas iš Ispanijos - vietos Finansų ministerija paskelbė, kad kreditinės organizacijos privalo rezervuoti dar 50 mlrd.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė rūmams priklausančių Estijos įmonių mano, jog euro įvedimas turėjo teigiamos įtakos jų veiklai. Įmonės teigia, kad po euro įvedimo kainos tapo skaidresnės, sumažėjo arba nebeliko valiutų keitimo išlaidų, be to, supaprastėjo apskaita. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijos skyriaus prezidentas Michaelis Stenneris teigia, kad lūkesčiai, susiję su euro įvedimu, pasiteisino.

2002 metų sausio 1 dieną euras išvydo dienos šviesą. Naujoji valiuta žymėjo didžiausią Europos istorijoje pinigų pasikeitimą, rašo „The Independent“. Tą dieną Europos centrinio banko būstinėje, Frankfurte, vyko išskirtinė šventė. Prabėgus dešimtmečiui, pirmasis valiutos jubiliejus toje pačioje institucijoje buvo sutiktas patyliukais. Euro zonos valstybių sostinėse tvyro ne šventinė, o gedulinga nuotaika.

Prieš 10 metų, 2002-aisais, dvylikoje Europos Sąjungos šalių pasirodė grynieji pinigai – eurai, pakeitę valstybių nacionalines valiutas. Euro įvedimas tapo didžiausia valiutos reforma pasaulio istorijoje. Euras išsikovojo vietą tarp stipriausių valiutų pasaulyje, bet dabar, kai euro zona krečiama krizės, pasigirsta abejonių dėl jo ateities, praneša Lietuvos radijas. Prieš 10 metų Europos parduotuves, bankus ir bankomatus pasiekė 6 milijardai euro kupiūrų ir 40 milijardų euro monetų.

Prieš 40 metų atsisakęs auksu dengtų pinigų, dabar pasaulis priėjo rimtą ekonomikos krizę ir kryžkelę. Kodėl ekonomikai jau nebepadeda spausdintų banknotų prikimšti gelbėjimo ratai? Prognozėse bei teorijose pasiklydusiems šiandieniniams ekonomistams, per medžius nebematantiems miško, nekenktų prisiminti ekonomikos istoriją – kad ir tai, kaip XVII amžiaus pabaigoje, nepasidalindami kaip tik mūsų platumų žemių, kaktomis susirėmė tuo metu aplink visą Baltiją karaliaujanti Švedija ir sustiprėjusi ...

Baltarusijos parlamentas patvirtino valstybės biudžetą 2012 metams. Biudžetas planuojamas be deficito, praneša „Interfax“. Taigi Baltarusijoje priimtas pirmas per trejus metus biudžetas be deficito. Priimtame įstatyme numatytos vienodos biudžeto pajamos ir išlaidos - 141,9 trilijono Baltarusijos rublių (12,89 mlrd. eurų pagal galiojantį kursą). 2010 metais šalies biudžeto deficitas sudarė 2,2 proc. BVP, tuo tarpu iš pradžių buvo planuojama, kad šis rodiklis neviršys 1,5 proc. BVP.

Seimo narys Andrius Šedžius siūlo nustatyti laisvą lito ir euro kursą, susieti Lietuvos nacionalinę valiutą litą su valiutų krepšeliu. Tokį Lito patikimumo įstatymo pakeitimo projektą jis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys Evaldas Novotny, kartu einantis ir Austrijos centrinio banko vadovo pareigas, nemano, kad euras žlugs, bet prognozuoja recesiją Europoje. „Esu įsitikinęs, kad euras nežlugs“, – sakė E. Novotny per interviu austrų žiniasklaidai. Jis pabrėžė, kad bendra Europos valiuta atitinka tiek turtingų, tiek ir neturtingų regiono šalių interesus.

Lenkija vakar pagaliau atskleidė kortas, apie kurias jau seniai privalėjo žinoti Lietuvos energetikos strategijos planuotojai, tačiau mūsų Vyriausybė visa tai tebeslepia nuo savo šalies piliečių. Lenkų energetikos kompanija „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE) oficialiai paskelbė, kad Visagino atominis projektas šiai valstybei nėra įdomus. Regioniniu vadintas Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas virsta tik vienos valstybės našta.

Vienas iš euro kūrėjų, buvęs Europos Komisijos vadovas Jacques'as Delorsas teigia, kad euro projektas nuo pat pradžių turėjo trūkumų, o šios kartos Europos lyderiai nesugebėjo išspręsti esminių jo problemų. Interviu „The Daily Telegraph“ J. Delorsas teigė, kad klaidos, padarytos kuriant eurą, pasmerkė bendrą valiutą dabartinei skolų krizei. Be to, dabartiniai lyderiai per vėlai susigriebė ir per mažai padarė, kad sustiprintų bendrą valiutą.

Tarptautinė užsienio valiutų atsiskaitymų sistema „CLS Bank International“ sudaro tarpbankinių mokėjimų struktūros pagrindą, rašo dowjones.com. Šiuo metu sistemoje atliekami streso testai, kuriais stengiamasi sumodeliuoti galimą euro žlugimą ir šio įvykio pasekmes tarptautinei atsiskaitymų sistemai. Minėtas testas tapo pirmuoju požymiu, indikuojančiu tarpvaliutinių atsiskaitymų sektoriaus ruošimąsi blogiausiam galimam scenarijui.

Žmonės dažnai teiraujasi, kokia valiuta jiems verčiau taupyti ir laikyti savo santaupas – litais, eurais, doleriais, o gal svarais sterlingų. Užduodami šį klausimą, žmonės greičiausiai galvoja, kad valiutų kursas yra objektyvus dydis, nulemtas rinkos, ir kad būtent rinkos veikimą aiškinantys ekonomistai gali į jį atsakyti. Ir iš tikro, juk pinigai yra rinkos produktas, pinigus žmonės atrado mainydamiesi.

Drebant euro pamatams, vis garsiau skamba diskusijos, kam Lietuvai tas euras apskritai reikalingas. Gal nebeverta minti takų jo link. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) surengtoje diskusijoje „Kas vyksta euro zonoje ir ką tai reiškia Lietuvai“ dalyvavę pašnekovai vieningai sutarė, kad euras Lietuvai ne siekiamybė, o būtinybė.

Vokietijos eksportuotojai, didžiausios euro zonos ekonomikos stuburas, teigia galintys apsieiti be bendros euro valiutos. Tai trečiadienį pareiškė BGA pramonės federacijos vadovas Antonas Boerneris, praneša naujienų agentūra AFP. „Mums svarbu laisva rinka, tačiau mums nebūtina bendra valiuta. Ar Vokietijai egzistuoja gyvenimas be euro? Taip, jis egzistuoja“, – Berlyne kalbėjo jis. Eksportuotojai „gali gyventi be euro“, pridūrė A. Boerneris.

Europos Sąjungos sutartyse nėra numatyta galimybė palikti euro zoną, nepaliekant pačios Sąjungos, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisija. Komisijos atstovė Karolina Kottova atsisakė komentuoti galimybę, kad Graikija atsisakys euro.

Europa priėjo liepto galą ir dabar jau svarstomos radikalios priemonių, kurios padėtų išgelbėti euro zoną, o tuo pačiu ir Europos Sąjungą (ES) nuo ją slegiančių ekonominių bėdų. Prieš tai G20 šalių viršūnės paragino Europos lyderius sugalvoti bendrosios valiutos gelbėjimo planą. Praėjusią savaitę Prancūzija ir Vokietija svarstė apie euro zonos gelbėjimo fondo didinimą iki 2 trilijonų eurų.

Krizės šmėklai bastantis po Europą tapo madinga ieškoti kaltųjų. Žurnalistai, politikai ir ekonomistai dairosi atpirkimo ožių. Pagrindiniu taikiniu tampa bankininkai ir politikai. Bankininkai nusipelno griežto žodžio dėl neatsakingo skolinimo ir spekuliacijų, kurios vos neatvedė Airijos ir Latvijos ekonomikų prie visiško žlugimo. Nereikėtų pamiršti jų neigiamos įtakos Ispanijai ir Portugalijai.

Latvijos politikams piktai arba pašaipiai sureagavus į Ventspilio mero pranešimą, kad jis kurs „valstybę valstybėje“, antradienį paskelbta, kad jau spausdinamas vietinis pinigas ventas ir statomos specialios ventų keityklos. Ventspilio merui Aivarui Lembergui palankus laikraštis „Ventas balss“ praneša, kad ventai jau spausdinami, o prie įvažiavimo į šį Latvijos uostamiestį pastatytos kelios keityklos.

Ventspilis įsives savo miesto valiutą ventą, įkurs atstovybes užsienyje ir įgyvendins kitas priemones „valstybei valstybėje“ įkurti, penktadienį pareiškė šio Latvijos uostamiesčio meras Aivaras Lembergas. Spaudos konferencijoje jis pranešė, kad išsamiai savo koncepciją spalio 12 dieną pristatys Rygoje, kadangi Ventspiliui „Latvija yra pirmoji draugiška valstybė“. Būtinybę įvesti piniginį vienetą ventą meras grindžia tuo, kad latas susietas su euru, o eurui žlugus nukentėtų ir latas.

Daugiau kaip pusė – 54 procentai – Vokietijos gyventojų yra už ankstesnės nacionalinės valiutos – markės – grąžinimą. Socialinių tyrimų ir statistikos analizės draugijos „Forsa“ surengtos apklausos rezultatus trečiadienį paskelbė žurnalas „Stern“. Sociologai pažymi, kad didžioji dalis vokiečių, remiančių markės grąžinimo idėją, gyvena rytinėje VFR dalyje.

Lito gimtadienio proga šį sekmadienį Vilniaus gyventojai ir svečiai turės galimybę dalyvauti pirmą kartą organizuojamame renginyje „Lietuvos banke – atviros durys“. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, lito gimtadienio proga Lietuvos banko atvirų durų renginyje kiekvienas apsilankęs galės sužinoti daug pinigų pasaulio įdomybių. Pažinties su Lietuvos banku programoje – žvilgsnis į senąją pinigų saugyklą, iš kurios į bankus iškeliavo pirmieji litai.

Šiais laikais itin madinga dėmesį prilyginti prekei ar net valiutai. Pasak Esther Dyson, daugelis kompanijų tik ir stengiasi „dėmesio atkreipimo“ veiksmą, kitaip tariant kliento pastabumą, paversti strateginiu savo veiklos tikslu. Gaila, bet daugelis tokių įmonių tiesiog maišo „dėmesio“ ir „noro (pirkti)“ sąvokas (angl., „attention“ - „intention“). Visgi dabartiniame pasaulyje „dėmesys“ gali būti išmatuojamas – daugiausia dėl interneto galimybių.