valiuta

 Bene netikėčiausia reakcija į Kipro krizę tapo internetinės valiutos „Bitcoin“ vertės augimas. Paslaptingą valiutą liaupsina internetas, žiniasklaida ir anarchistiškai nusiteikusi visuomenės dalis, rašo „Businessweek“. „Bitcoin“ vertė pakilo iki 90 JAV dolerių už vienetą. Pastarosiomis dienomis šios valiutos vertė auga valandomis. Internete pasirodė gandai apie planus įkurti „Bitcoin“ bankomatus Kipre, o Kanados pilietis pareiškė parduodantis savo būst1 už 395 tūkst.

Pirmasis 1 dolerio vertės banknotas atrodė visai kitaip nei dabar. Jis atsirado 1863 metais ir ant jo buvo ne pirmojo JAV prezidento George’o Washingtono portretas, o to meto finansų ministro Salmono Chasе’o portretas, kuris dabar puošia raritetinį 10 000 dolerio banknotą. Tačiau po metų Salmono Chasе’o portretą teko „išimti“, nes JAV kongresas išleido įstatymą, pagal kurį ant dolerio banknoto negali būti vaizduojamas gyvas žmogus.

Kiekviena nacionalinė valiuta, kaip ir pati tauta, turi savo unikalią istoriją. Vienos jų skaičiuoja šimtmečius ir net sunkiausiais laikais nepaliko šalies gyventojų piniginių, kitos gyvuoja vos kelis dešimtmečius, per kuriuos patyrė ir milžinišką infliaciją, ir po kelias denominacijas, tai išnykdavo, tai vėl atsirasdavo. Apie kelių Azijos, Europos, Pietų Amerikos šalių valiutų istorijas – trumpai.

Nepaisant to, kad Graikija pavyko nuraminti ekonominę ir politinę krizę, šalis išlieka didžiausiu pavojumi euro zonai ir jai gali tekti palikti vieningos valiutos sąjungą. Tai Vokietijos dienraščiui „Die Welt am Sonntag“ sakė konservatyvus Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sąjungininkas. Aleksanderis Dobrindtas, Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius, jau ilgą laiką kartoja, kad Graikijai būtų geriau išstojus iš euro zonos.

Didžiausia Islandijos informacinių technologijų (IT) bendrovė CCP yra būtent tai, ko šiai salai reikia norint išbristi iš ekonominės krizės. Ji yra globali, sparčiai auganti ir įdarbina šimtus darbuotojų, bet jos istorija taip pat atspindi nerimą dėl šalies ateities, rašo „Reuters“. CCP vadovui Hilmarui Peturssonui išgirtasis Islandijos ekonomikos atsigavimo modelis gal ir padėjo atitolinti 13 mlrd.

Pasaulinės reitingų agentūros „Fitch Ratings“ ekspertai teigia, kad Lietuva ir Latvija prisijungs prie euro zonos atitinkamai 2015 ir 2014 metais. Jie mano, kad euro įsivedimas atneš grynosios naudos šioms mažoms, atviroms, lanksčioms ir europietiškoms (jų valiutos jau pririštos prie euro) ekonomikoms, nepaisant galimų euro zonos sunkumų ateityje. Lietuvos vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą prie euro zonos prisijungti 2015 metais.

 Kiekviena nacionalinė valiuta, kaip ir pati tauta, turi savo unikalią istoriją. Vienos jų skaičiuoja šimtmečius ir net sunkiausiais laikais nepaliko šalies gyventojų piniginių, kitos gyvuoja vos kelis dešimtmečius, per kuriuos patyrė ir milžinišką infliaciją, ir po kelias denominacijas, tai išnykdavo, tai vėl atsirasdavo. Apie kelių Azijos, Europos, Pietų Amerikos šalių valiutų istorijas – trumpai.

Pasaulyje visada buvo kažkoks pasidalijimas. Pavzydžiui, Sovietų blokas prieš Vakarus, ar šiuo metu besivystančios ekonomikos prieš išsivysčiusias – BRIC prieš G7. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad pasaulyje yra dar vienas susiskaldymas: šalys, kurios manipuliuoja savo valiutomis prieš šalis, kurios to nedaro bei kuriomis yra manipuliuojama, rašo „Quartz“. Nuolat girdime kaip Kinijos užsienio valiutos rezervai padeda jos eksportui išlikti konkurencingam bei paskatina augimą, nors ji pastaruoju met...

Beveik du trečdaliai (62,5 procento) Vokietijos piliečių įsitikinę, kad bendra Europos valiuta atlaikys visus sukrėtimus ir liks stabili ateinančiais metais. Tai rodo šeštadienį paskelbti sociologijos tarnybos "YouGov” surengtos apklausos duomenys. Kaip tik tuo galima paaiškinti vokiečių optimizmą dėl jų asmeninių finansinių perspektyvų Gyvatės metais. Tik 34 procentai apklaustųjų pareiškė, kad nesitiki iš 2013 metų nieko gero.

Jei Latvija 2014 metais įsives eurą, ji pagaliau gaus raktelius nuo automobilio, kurį seniai turėjo, bet negalėjo juo važinėti. Tiesa, specialistai įspėja, kad vairuoti reikės atsargiai, o Latvijos visuomenė kol kas į šį automobilį lipti nesiveržia. Latvijos Seimas per pirmą balsavimą pritarė, kad Latvija prie euro prisijungtų 2014 m. sausio 1 dieną.

Latvijos Seimo biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui dėl euro įvedimo Latvijoje. Įstatymas dėl euro įvedimo turėtų būti priimtas sausio 31 dieną, pranešė Latvijos parlamento biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Janis Reiras. Už įstatymo projektą balsavo valdančiosios koalicijos nariai, o prieš pasisakė opozicijos deputatai.

Sąžiningos kainos yra retas dalykas oro uostuose. Savo skrydžių laukianti klientų auditorija kartu su oro uostuose veikiančių parduotuvių veiklos išlaidomis sudaro pavojingą derinį, pasireiškiantį brangiomis maitinimo paslaugomis bei sukeltais mokesčiais už automobilio stovėjimą. Norintiems sutaupyti portalas Smartertravel.com, siūlo prieš tai atlikti tyrimą ir palyginti kainas, ypatingai, jei oro uostuose norite įsigyti prekę iš žemiau pateikiamo sąrašo.

Lietuva eurą įsivesti galėtų 2015 metais, pirmadienį pareiškė kandidatas į Premjerus, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Manau, kad pagal visus makro-, fiskalinės politikos rodiklius, Lietuva realiausiai galėtų eurą įsivesti 2015 metais“, - po susitikimo pirmadienį su Prezidente žurnalistams sakė jis.

Lietuvos bankas, pristatydamas Lietuvos ūkio perspektyvas 2013 m., neprognozuoja įstojimo į euro zoną net 2014 m. Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko, komentuodama euro įsivedimo galimybes, teigė, kad Lietuvos banko pateiktos prognozės greito euro įsivedimo nežada.

Latvijos parlamentas patvirtino kitų metų biudžetą, kuris turėtų užtikrinti šaliai pakvietimą į euro zoną 2014 metais. Tai pirmas biudžetas, kurį latviai planavo be Tarptautinio Valiutos Fondo, iš kurio prasidėjus finansų krizei prašė paramos. Pagal planą, kitų metų biudžeto deficitas nesieks nė pusantro procento skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto. Vyriausybė prognozuoja, kad šių metų deficitas nesieks dviejų procentų.

Baltarusija neįstengs šiais metais įvykdyti privatizacijos plano, pagal kurį valstybė, pardavusi aktyvus, ketino gauti 2,5 mlrd. dolerių pajamų. Apie tai pareiškė Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius. Tačiau Baltarusijos premjeras paragino „nedaryti iš to tragedijos“. Pasak jo, Baltarusija turi pakankamai lėšų išlaikyti būtiną užsienio valiutos bei aukso rezervų kiekį.

Dauguma ekonomikų, kurias palietė Arabų pavasario sukilimai, kitais metais patirs lėtą atsigavimą, grumsis su didele infliacija ir augančiu nedarbo lygiu, teigiama sekmadienį išplatintoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje. Du kartus per metus pateikiamoje Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos apžvalgoje tarptautinis kreditorius teigia, kad politinio stabilumo sugrįžimas galėtų paskatinti spartesnį ekonomikos augimą Egipte, Jordanijoje, Markoje, Libijoje, Tunise ir Jemene.

Šiandien, lapkričio 9 d., muitinės pareigūnai Panemunės kelio poste sulaikė Rusijos Federacijos pilietį, mėginusį nedeklaravus į Rusiją išvežti 50 tūkst. eurų, 5,5 tūkst. JAV dolerių, 11 200 Rusijos rublių ir 650 litų. Apie 2 val. nakties į Panemunės kelio postą atvykus lengvajam automobiliui „Lexus“ muitinės pareigūnai tradiciškai paklausė Rusijos piliečių, važiuojančių į Kaliningrado sritį, ar neturi deklaruojamų daiktų, kuriuos reikia pateikti muitinei.

Europos centrinis bankas (ECB) prognozuoja silpną Europos ekonomikos augimą, pranešė banko vadovas Marijus Dragis per spaudos konferenciją po ECB posėdžio. Apie tai informuoja „Reuters“. „Ekonominis aktyvumas euro zonoje išliks žemas, - paaiškino M. Dragis, perspėdamas, kad svaraus pagrindo nusiteikti optimistiškai iki šių metų pabaigos nėra.

Graikijos premjeras Antonis Samaras sekmadienį dar kartą perspėjo, kad skolų prislėgta šalis gali būti priversta pasitraukti iš euro zonos, jeigu parlamentas nepatvirtins naujų taupymo priemonių, būtinų norint užsitikrinti naują tarptautinių kreditorių paskolos išmoką, informuoja AFP. „Mes turime išgelbėti šalį nuo katastrofos. Jeigu nepajėgsime likti euro zonoje, niekas nebeturės prasmės“, – sakė jis. Parlamentas trečiadienį turėtų balsuoti dėl įstatymo projekto, pagal kurį numatomi 18 mlrd.

Dėl staigaus Irano valiutos – rialo – nuvertėjimo šalies parlamentas išsikvietė prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą, praneša agentūra AFP. 77 deputatai pasirašė tekstą, anot kurio, prezidentas parlamentui turės paaiškinti „pavėluotą“ vyriausybės reakciją į valiutos kurso smukimą. Rialo vertė spalį toliau smarkiai mažėjo. Per kelias dienas ji smuko 40 proc., palyginus su JAV doleriu.

Remiantis naujo tyrimo rezultatais, šią žiemą Šveicarijoje lankysis mažiau turistų, nes juos atbaidys stiprus franko kursas ir silpna pasaulinės ekonomikos būklė. Ekonomikos institutas „BAK Basel“ prognozuoja, kad vienos nakties užsieniečių nakvynių skaičius šią žiemą sumažės 1,8 proc. Jis jau mažėjo šią vasarą ir praėjusią žiemą.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas ketvirtadienį pareiškė, kad, jeigu laikysis dabartinės ekonomikos krypties, Latvija prie euro zonos gali prisijungti 2014 metais. „Įmanoma, kad jie prisijungs 2014 metais. Peržiūra (skirta įvertinti, ar šalis atitinka kriterijus) bus baigta kitų metų pavasarį, kaip 2010 metais buvo ir su Estija“, - sakė O. Rėnas.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Ollis Rehnas ketvirtadienį pareiškė, kad, jeigu laikysis dabartinės ekonomikos krypties, Latvija prie euro zonos gali prisijungti 2014 metais. „Įmanoma, kad jie prisijungs 2014 metais.

Vakarų primestos ekonominės sankcijos Iranui – bausmė už nepaklusimą atsisakyti savo branduolinių ambicijų. Bet ar iš tiesų šios sankcijos duoda laukiamų rezultatų, o kiek ekonominės negandos priklauso nuo netinkamo šalies finansų valdymo? Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos (ES) ir jų partnerių taikomos sankcijos Irano atžvilgiu – prekybos santykių ir finansinių paslaugų nutraukimas, naftos embargas ir tarptautinių banko sąskaitų įšaldymas – panašu, kad pagaliau duoda pirmuosius rezultatus.

Estai europinę valiutą jau turi, kaimynai latviai eurą žada įsivesti 2014-aisiais, o lenkai bendros Europos valiutos sukūrimą pavadino klaida. Lietuvos ekonomistai ne tokie drąsūs kaip broliai latviai – pasak jų, mūsų šalis eurą įsivesti galėtų 2016–2017 m. Norint prisijungti prie euro zonos, Lietuvai būtina laikytis Mastrichto kriterijų. Tai reiškia tolesnį biudžeto deficito ir išlaidų mažinimą bei daug rimtesnę nei dabar valdžios institucijų kovą su infliacija.

Irako vyriausybė nušalino nuo pareigų šalies centrinio banko vadovą, nes jis įtariamas valiutinėmis manipuliacijomis. Kaip praneša AFP, šiame poste jį laikinai pakeis centrinio banko finansinės kontrolės vadovas Abdelas Bassetas Turkis. Anksčiau buvo skelbta, kad Irako centrinio banko tarnautojai įtariami sąmoningai mažinę Irako dinaro kursą JAV dolerio atžvilgiu.

Sprendimas sukurti bendrą Europos valiutą buvęs klaida. Apie tai per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) posėdį Tokijuje pareiškė Lenkijos centinio banko pirmininkas Marekas Belka. M. Belka pridūrė, kad euras buvo sukurtas dėl ankstesnių Europos valiutų nestabilumo. Kaip pastebi Lenkijos leidinys „Onet“, Lenkijos centrinio banko vadovas taip pat pareiškė, kad Lenkija neketina pereiti prie euro, kol nesibaigs skolų krizė.

Tie, kas mano, kad euro zona gali subyrėti, be reikalo to tikisi, interviu televizijos kanalui „Russia Today“ pareiškė euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris. Pasak jo, euro zonos narių pagrindiniai rodikliai (tokie kaip valstybės skolos dydis arba biudžeto deficitas) yra geresni nei Jungtinių Valstijų, Japonijos arba Didžiosios Britanijos, o euras vis dar yra viena stabiliausių pasaulyje valiutų.

Augant nepasitikėjimui šalies bankininkystės sistema ir gilėjant euro zonos skolų krizei, Didžiosios Britanijos miestas Bristolis įveda savo valiutą – Bristolio svarą, kuri, tikimasi, skatins vietos verslo plėtrą ir palengvins kompanijoms konkurenciją su tarptautinėmis korporacijomis. Bristolio svarą vietos įmonėms buvo planuojama įvesti gegužę, tačiau dėl didelio susidomėjimo šia permaina nuspręsta ją pristatyti tik rugsėjo 19 dieną.

Praeitame amžiuje pasitaikė keli hiperinfliacijos atvejai – tiksliau sakant, 55. Tai vyko šalims eksperimentuojant su dekretine valiuta, kurią rėmė ją leidusios vyriausybės. Tuo metu, tikėjimo neužteko ir nestabilių valiutų turėtojai liko tuščiomis rankomis visame pasaulyje. Dažnai tokie įvykiai gali pasikartoti besivystančiose šalyse, kaip Lotynų Amerikoje skolų krizės metu devintajame dešimtmetyje.

Švedijos centrinio banko vadovai antradienį sakė, kad euro zonos perspektyvą vertina pesimistiškai bei pažymėjo, kad Europos politiniai lyderiai iki šiol dar nepasiūlė jokių patikimų krizės sprendimo būdų, informuoja AFP. "Visi centrinio banko komiteto nariai mano, kad situacija euro zonoje tebėra neaiški ir kad krizė regione tęsis", - teigiama susitikimo protokole.

Nauda, kuri laukia Latvijos jai įstojus į euro zoną, su kaupu padengs išlaidas, būtinas euro įsivedimui, teigia Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius.

Vokietijos ir Ispanijos lyderiai ketvirtadienį pažadėjo atkurti pašlijusį pasitikėjimą euru, tačiau ignoravo pagrindinį investuotojų rūpestį – didėjantį nerimą, kad Ispanijai prireiks visapusiško gelbėjimo paketo, informuoja AFP. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino politikus imtis veiksmų, padėsiančių atkurti pasitikėjimą euru.

Vakar Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje konferencijoje „Šiaurės Europos šviesa ir šešėliai: saugumo ir tapatybės modeliai“ dalyvavę ekspertai tvirtino, kad euras šiandien tapo regiono dezintegracijos kurstytoju. Analitikai taip pat nerimauja, kad dėl bendrų tvirtų institucijų nebuvimo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas ilgainiui gali prarasti savo reikšmę.

Euro zonos subyrėjimas Vokietijai kainuotų 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Vokietijos vyriausybės patarėjas ekonomikos klausimais Larsas Feldas, kurio komentarai dažnai sukelia karštų diskusijų tarp vokiečių. Pasak ekonomisto, vien tik Graikijos pasitraukimas iš valiutos sąjungos sukeltų rimtų rizikų Vokietijos verslui. Bendras euro zonos valstybių ir įmonių sektoriaus įsiskolinimas Vokietijai siekia 3,5 trln. eurų.

Olimpinės žaidynės nukreipė dėmesį nuo euro zonos krizės. Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi obligacijų pirkimo planas, skirtas mažinti skolinimosi kainą, nepaisant neužbaigtumo, kuriam laikui nuramino rinkas. O nei vienai iš probleminių šalių neruošiant obligacijų aukciono, spaudimas mąžta, rašo BBC. Panašu, kad euro zonos krizė išėjo vasaros atostogų.

Šveicarijos centrinio banko užsienio valiutos atsargos liepą padidėjo iki 406,5 mlrd. Šveicarijos frankų, nes bankas pirko užsienio valiutą, kad apsaugotų šalies ekonomiką nuo stiprėjančio Šveicarijos franko kurso, informuoja „WBP Online“. Centrinio banko užsienio valiutos atsargos išaugo 11,3 proc. – nuo 365,1 mlrd. frankų birželį iki 406,5 mlrd. frankų liepą. Banko atsargos smarkiai didėja nuo praėjusių metų rugpjūčio. Tai lėmė intervenciniai centrinio banko veiksmai.

Investuotojai su džiugesiu laukia pranešimų apie naujas kiekybinių skatinimų programas, tačiau tuo pat metu ekonomistai ėmė diskutuoti apie grėsmę, kuri iškilo dekretinėms valiutoms, rašo CNBC. Nuolatos didinant pinigų kiekį jų vertė mažėja, galbūt mes jau atsidūrėme ant valiutų krizės slenksčio? Kai kurie ekspertai tiki, kad dekretinės valiutos (angl. fiat money) priartėjo prie pabaigos pradžios.

Dauguma vokiečių mano, kad jų šaliai būtų geriau neturėti euro, o šalies ekonomikos ministras dar kartą suabejojo Graikijos ateitimi bendros valiutos bloke, praneša AFP. Remiantis Vokietijos laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu atliktos apklausos rezultatais, 51 proc. vokiečių mano, kad didžiausiai Europos ekonomikai geriau sektųsi už euro zonos ribų, o 29 proc. apklaustųjų teigė, kad tada Vokietijos padėtis būtų blogesnė. 71 proc.

Šiuo metu yra 90 proc. tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną per artimiausius 12–18 mėnesių, tvirtina banko „Citi“ vyriausiasis ekonomistas Willemas Buiteris. W. Buiteris, kuris gegužės mėnesį sugalvojo terminą „Grexit“, paskutinį pusmetį nuolat vertina tokio įvykio tikimybę. Šiandien jis jau praktiškai įsitikinęs, kad pirmoji euro zonos narė, kuriai buvo suteikta finansinė parama, neturės kito pasirinkimo kaip tik palikti vieningos valiutos sąjungą.

Graikija turėtų pradėti mokėti pusę išmokamų pensijų ir valstybinio sektoriaus atlyginimų drachmomis, pirmadienį „Reuters“ agentūra cituoja vieno žymiausių Vokietijos konservatoriaus žodžius. Alexanderas Dobrindtas, Vokietijos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius, jau seniai tvirtina, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos. „Su Graikija mes atsidūrėme aklavietėje. Šaliai neturi būti toliau teikiama parama.

Šiemet rudenį sukaks 20 metų, kai atkūrusi nepriklausomybę Lietuva galutinai pasitraukė iš sovietinio „rublio zonos“. Tačiau nei vadinamieji talonai, žmonių vadinti ir „žvėriukais“ dėl juose atvaizduotų gyvūnų, ir „vagnorkėmis“, kadangi jų atsiradimas siejamas su premjeru Gediminu Vagnoriumi, nei litai neatsirado per dieną.

Ką bendro turi mokslininkas iš Mary Shelley siaubo istorijos daktaras Viktoras Frankenšteinas, ir euro valiutos kūrėjai turi bendro? Atsakymas paprastas: jie sukūrė visa naikinančias pabaisas. Euras nėra labiau piniginis vienetas nei pabaisa, daktaro Frankenšteino sukurta pabaisa buvo žmogus. Kad ir kokie būtų panašumai – jie tik paviršutiniai. Valdžiai tiek pat reikėjo sukurti naują piniginį vienetą, kiek reikia sukurti naują individą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva neketina kuo greičiau įsivesti eurą, ir pabrėžia griežtos ir atsakingos fiskalinės šalies politikos laikymąsi. „Lietuvoje nenustatyta datos, kada įsivesime eurą. Tai gali būti naudinga, kad pasirengtume viduje. Neketiname kuo greičiau įsivesti euro.

Remiantis naujos apklausos rezultatais, dauguma Vokietijos gyventojų nostalgiškai ilgisi savo senosios valiutos – markės, rašo „EUobserver“. 55 proc. apklaustųjų sakė maną, kad Vokietijai geriau reikėjo pasilikti markę, o ne įsivesti eurą. Taip manančiųjų dalis, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, išaugo 9 proc. 53 proc. apklaustųjų teigė, kad dėl bendros valiutos šalis patyrė žalos, o 56 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad nerimauja dėl savo santaupų.

1992 metais tai buvo 15 valstybių valiutos sąjunga. Po dviejų metų, biudžeto deficitų augimas prarado kontrolę, įsiviešpatavo hiperinfliacija, o ekonomikos susitraukė. Sovietų Sąjungos rublio zonoje liko tik dvi narės.

Aukščiausią lygį per trejus metus pasiekęs Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursas euro atžvilgiu paskatino britus leistis į alkoholio medžioklę kitapus Lamanšo sąsiaurio, rašo dailymail.co.uk. Euro zonos krizės metu vieningos valiutos vertė smarkiai krito kitų valiutų atžvilgiu. Viena iš tokio nuosmukio pasekmių – išaugęs keleivių skaičius keltuose iš Britanijos į Prancūziją.

Su kiekviena diena atsiranda vis daugiau savarankiškai keliaujančių žmonių, kurie, apimti kelionės euforijos, pamiršta svarbius dalykus. Žemiau keli patarimai tiems, kas susiruošė į savarankiškai suplanuotą kelionę, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Dar prieš nuspręsdami leistis į savarankišką kelionę, pasidomėkite, ar šalyje, į kurią norite vykti, nevyksta neramumai. Kartais pasitaiko ekstremalų, kurie iš pavadinimo ar nuotraukų nusprendžia, kad konkreti šalis tikrai verta dėmesio.