valentinas mazuronis

Liberalų demokratų  suvažiavime partijos pirmininku išrinktas Rolandas Paksas. Už jo kandidatūrą iš 632 dalyvavusių balsavime pasisakė 565 delegatai, pranešė partijos "Tvarka ir teisingumas" informacijos skyrius.   Už kitą kandidatą - Vilniaus Naujamiesčio skyriaus pirmininką Andrių Mazuronį - balsavo 62 delegatai.   Trečiasis kandidatas - Rokiškio skyriaus pirmininkas Egidijus Vilimas savo kandidatūrą atsiėmė.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pranešė pradėsianti tirti, ar privatizuodamas tarnybinį butą Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Arvydas Pocius nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, pranešė „Žinių radijas“. Komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė po komisijos posėdžio teigė, kad keičiant tarnybinio buto statusą ir A. Pociui įsigyjant šį butą galėjo kilti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas.

Visai nesenai, išgirdus žodį „Draugystė“, kiekvienam prieš akis atgimdavo didingas keliolikos aukštų viešbutis, žavingai besišypsanti Kristina Brazauskienė  ir ūkiškai tvirtas Algirdo Mykolo Brazausko balsas, teigiantis jog su „Draugyste“ viskas tvarkoje bei viskas teisėta ir niekam Lietuvoje neverta nei aiškintis, nei jaudintis dėl „Draugystės“ praeities, o juolab dėl ateities.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijai Seime kilo netikėtų kliūčių į savo posėdį iškviesti atleidžiamą Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių Arvydą Pocių, rašo naujienų portalas Alfa.lt.Kaip Alfa.lt sakė šios frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis, Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojai atsisakė į jų frakcijos posėdį iškviesti VSD vadovą.Jiems buvo paaiškinta, kad Seimo Statute nėra numatytas reikalavimas atleidžiamam pareigūnui atvykti į Seimo frakcijų posėdžius.Alfa.

Pasibaigę savivaldybių rinkimai ir vykusios intensyvios portfelių dalybos nustelbė kadaise audringus politikų ginčus dėl rinkimų sistemos reformos. Bet reformos idėjos nepamirštos – jų katalizatoriumi tapo šviežia situacija, kai merais daugelyje šalies miestų išrinkti mažumą mandatų surinkusių partijų atstovai. Tėvynės sąjungos narys Petras Ragauskas, savivaldybių rinkimų reformos entuziastas ir su nepartinių grupe labiau ėjęs „į teismą, o ne į rinkimus“, „Balsui.

Partija "Tvarka ir teisingumas" (liberalai demokratai) į sostinės merus kelia ne partijos lyderį, nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą, o dabartinį Vilniaus tarybos narį Juozą Imbrasą.Tai liberaldemokratai pranešė penktadienio vakarą vykusioje spaudos konferencijoje."Aš atsisakau kandidatavimo į merus, kaip buvusiam prezidentui bus labai gerai ir tarybos nario vieta, nes neisiu ir į vicemerus.

Seimas paprašė prezidento dar kartą teikti dekretą dėl A. Pociaus atleidimo. Už tokį pareiškimą balsavo visi 75 balsavimui užsiregistravę Seimo nariai.

Seimas antradienį popiet svarstys pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų projektą. Projektą įtraukti į darbotvarkę „Tvarkos ir teisingumo” frakcijos vardu pasiūlė frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

“Praėjusi savaitė įeis į Lietuvos istoriją – paskelbti liudininkų parodymai atskleidė, ką per 17 metų pavyko Lietuvoje sukurti. Šalia kitų svarbių ir neabejotinai naudingų Lietuvai dalykų – pavyko sukurti ir korumpuotų įtakų bei neskaidrių įtakų sistemą, kurią toliau ir vadinsiu žodžiu “sistema”, nes žodis “valstybininkai” tam visai netinka.” Tai žodžiai, kuriuos pasakė konservatorių lyderis Andrius Kubilius. Neabejotina, kad Lietuva yra politinių stebuklų kraštas.

Po ketvirtadienį vykusio socialdemokratų ir partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovų susitikimo dėl valdžios Vilniuje, paaiškėjo, jog minėtosios partijos gali dirbti bendroje valdančioje koalicijoje, o Vilniaus meru gali tapti nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas. Pasak Vilniaus socialdemokratų lyderio Algirdo Paleckio, galutinai dėl R.Pakso kandidatūros į merus partijos skyriaus taryba apsispręs antradienį.

Seimo frakcijos dėl prezidento siūlomo kandidato į saugumo vadovus Povilo Malakausko žada apsispręsti po susitikimų su pačiu kandidatu.Beje, konservatoriai siūlo, kad naujasis Valstybės saugumo departamento direktorius (VSD) darbą pradėtų "pakoreguotoje teisinėje aplinkoje" - būtų nustatyta jo kadencijos trukmė bei suteikta galimybė Seimui pareikšti nepasitikėjimą VSD vadovu.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas, Seimo narys Valdemaras Tomaševskis teigė, kad jo pasirašytas susitarimas su partija “Tvarka ir teisingumas” (liberalai demokratai) dėl bendradarbiavimo formuojant naują valdžią sostinėje, galioja, rašo naujienų portalas „Alfa.lt“. “Šiandien turime pasirašytą sutartį su liberalais demokratais. Kitos partijos blaškosi, bet čia ne mūsų problema”, - šeštadienį žurnalistams sakė V. Tomaševskis.

Partija Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) nesutinka su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu rengti pakartotinus savivaldos rinkimus Pagėgių savivaldybėje ir ketina kreiptis į teismą.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis politinių partijų pareiškimus dėl galimos politinių jėgų sąjungos Vilniaus mieste laiko viešųjų ryšių akcijomis. „Visus tuos pasisakymus – tiek konservatorių, tiek A. Zuoko – vertinčiau labiau kaip viešųjų ryšių akcijas. Taip kovai besiruošdamas gaidys išsikedena plunksnas, kad priešas daugiau bijotų“, - „Balsui.lt“ sakė V. Mazuronis. Pasak jo, realių koalicijų bruožai dar nėra susiformavę.

Penktadienį susitikę su kultūros ministru Jonu Juču Seimo liberalai demokratai ėmė įtarti, kad pastarasis su Vilniaus meru darė spaudimą Kultūros paveldo departamento vadovui.Seimo nariai tikėjosi išsiaiškinti, ar J. Jučas darė spaudimą Kultūros paveldo departamento direktoriui Albinui Kuncevičiui pasirašyti dėl Vilniaus miesto bendrojo plano.„Deja, pokalbis su J. Juču tik patvirtino mūsų nuomonę, kad departamento vadovui buvo padarytas spaudimas.

Kultūros ministras Jonas Jučas neigia susitikime su Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriumi Albinu Kuncevičiumi spaudęs jį pasirašyti prieštaringai vertinamą Vilniaus miesto bendrąjį planą. Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko vadovaujamai Liberalų ir centro sąjungai priklausantis ministras penktadienį dėl savo apsilankymo KPD aiškinosi Seimo liberaldemokratų frakcijai.

Balsas.lt ragina klausti Žinių radijo laidos dalyvius.Dažnai girdime sakant, netikiu partijomis, nenoriu už jas balsuoti, noriu balsuoti už konkrečius žmones.

Ilgametis konservatorių lyderis, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis jau šį pavasarį tikisi puolimo prieš prezidentą Valdą Adamkų, tačiau jo nuojautos iš kolegų didelės paramos nesulaukia.„Gali kas nors tikėtis jį išstumti iš savo posto anksčiau termino. Ir prasidės veržimasis į tą postą. Kai kurių paraiškų jau pasigirdo“, – antradienio vakarą per LTV2 samprotavo V. Landsbergis.

Dariaus ir Girėno laikais Lietuvą su pasididžiavimu laikėme šalimi lakūnų. Didžiavomės prieš visą pasaulį, kad lietuviai skraidyti moka, o praėjus šešiolikai metų nuo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatėme, kad gyvename valstybėje nebe lakūnų, o lakstūnų. Laksto dabar visi ir visur. Paprasti žmonės, geresnio gyvenimo ieškodami, bėga iš valstybės, nes Marijos žemėje gyventi ir išgyventi nebegali.

Vakar Seime Pilietinės demokratijos frakcija ir valdančioji dauguma nutarė sudaryti susitarimą tarp frakcijų, o Tėvynės sąjunga, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga bei Naujoji sąjunga nusprendė įkurti bendrą koordinuojančią instituciją. Vakar įvyko labai paprastas ir aiškus veiksmas. Vakar Seime nukrito kaukės. Vakar baigėsi mitas apie vadinamąsias tradicines partijas Seime, vakar žlugo mitas apie vadinamąją poziciją ir opoziciją.

Darbo partija pastaruoju metu griūva ne dienomis, o valandomis. Atrodo, vos vakar visą tautinę, pilietinę ir patriotinę Lietuvos visuomenę bauginęs „Archangelsko baubas“ išgyvena paskutines dienas. Stambiųjų verslo grupių ir netgi užsienio įtakos grėsmė, kurią daugelis politikos apžvalgininkų – galbūt, ne be pagrindo – įžvelgė Darbo partijos ir jos lyderio veiksmuose, netikėtai atslūgo. Tiek šios partijos iškilimas, tiek nenumaldomas jos griuvimas – vertas, kad į juos įsigilintume.

Skandalų ir nesibaigiančio purvo kilimas į paviršių Lietuvoje tampa sistema. Sistemos, kaip žinia, neatsiranda savaime, nes jos kruopščiai kuriamos arba konstruojamos iš atskirų detalių ar epizodų, tikrų ar išgalvotų. Gal ir sunku tiksliai pasakyti, kas tas paslaptingas griaunamųjų sistemų Lietuvoje kūrėjas ar kūrėjai, kurie tampo pagrindines virvutes ir visada lieka šešėlyje ir kokie tikrieji jų tikslai.

Ar mes, Lietuvos piliečiai, savo valstybėje esame apsaugoti nuo valdžios ir teisėsaugos savivalės? Šis klausimas, sukakus lygiai dviems metams nuo prezidento R.Pakso nušalinimo dienos, šiandien yra aktualesnis negu kada nors anksčiau. T ai savo metiniame pranešime pripažino ir Lietuvai jau beveik septynerius metus vadovaujantis V.Adamkus.

Ritasi korumpuotų politikų ir valdininkų skandalai per Lietuvą, kaip bangos Baltijos jūroje – nespėja nuslūgti viena, o ją jau dengia kita ir dar didesnė. Kiek tų bangų, didesnių ar mažesnių, skaičiuojant nuo Seimo pirmininko Artūro Paulausko įžymiojo tvoros skandalo, persirito per Lietuvą sunku ir suskaičiuoti.

Atsakymas į tokį klausimą lyg ir aiškus. Valdžia turi žinoti viską arba beveik viską, nes valdžia ir yra tam, kad viską žinotų, kas vyksta mūsų valstybėje ir, žinodama viską, kurtų sąlygas visų mūsų gyvenimo gerėjimui. Logiškai galvojant, kuo žmogus arčiau valdžios ir kuo ta valdžia didesnė, tuo geriau informuotas jis turėtų būti, nes kaip kitaip galima valdyti valstybę, kaip kitaip galima turėti įtakos šalyje vykstantiems procesams ir juos kontroliuoti. Lietuvoje viskas kitaip.

Įtampa tarp valdančios daugumos koalicijos partnerių neabejotinai ir grėsmingai didėja. To nematyti gali tik aklas arba visiškai nesiorientuojantis šiandieninėje Lietuvos situacijoje žmogus. Pažiūrėkime į tris pastarojo meto pavyzdžius. 1. Bekompromisė ir atvira kova tarp Algirdo Brazausko socialdemokratų ir Viktoro Uspaskicho darbiečių – kas ir kam dalins 20 mlrd. ES fondų lėšas.

Kas suskaičiuos, kiek kartų politikai ir jų vadovaujamos partijos per šešiolika pastarųjų metų atvirai ir ciniškai apgaudinėjo Lietuvos žmones? Suskaičiuoti neįmanoma, o ir skaičiuoti nėra kam. Baisiausia, kad tai nieko nebestebina ir net nuodėme nebelaikoma.

Sako, kad 2006 metai – tai Šuns metai, bet ar gali būti šuniškesni metai nei 2005-ieji? Kai kam netgi atsirado noras tuos praėjusius metus ištrinti. Skamba keistokai, bet faktas yra tas, kad valstybės vadovas prezidentas Valdas Adamkus pasirengęs trinti metus, kuriais pats vadovavo valstybei. O gal… nevadovavo? Keista valstybė ta Lietuva.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) paskelbė 2005 metų Nacionalinę žmogaus teisių principų nepaisytojų šlovės lygą. Tęsdamas tradiciją įvardijant žmogaus teisių principų nepaisančias institucijas ir pareigūnus, gruodžio 10-osios – Žmogaus teisių dienos proga ŽTSI skelbia 2005 metų nacionalinė žmogaus teisių principų nepaisytojų šlovės lygą: Seimo laikinoji tyrimo komisija faktams apie galimą korupciją Vilniaus savivaldybėje ištirti – už originalų teisinės valstybės sąvokos interpret...

Prezidentas Valdas Adamkus nesikiš į Seimo vidaus reikalus ir darbus, tačiau svarstant svarbiausius, nacionalinės reikšmės klausimus šalies vadovas neliks nuošalyje. O Seimo frakcijų vadovai savo ruožtu prezidentui sakė, ko laukia iš metinio pranešimo, ir prašė atkreipti dėmesį į badaujančius parlamentarus.

Tęsiantys bado akciją ir Seimo rūmuose naktį į penktadienį nakvoję parlamentarai Petras Gražulis ir Egidijus Klumbys perspėti dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimo. Jei parlamentarai ir toliau nakvos Seime, jiems gresia piniginė bauda arba areštas. Seimo kancleris Arvydas Kregždė informavo juos, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad už Susirinkimų įstatymo pažeidimą gresia bauda nuo 500 iki 2 tūkst. litų arba administracinis areštas iki trisdešimties parų.

Liberaldemokratų teigimu, jeigu Seimas bandytų svarstyti ir tvirtinti pakartotinai prezidento Valdo Adamkaus pateiktą Tomos Birmontienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, kol neįvyko kandidatės susitikimai su frakcijomis, tai būtų įstatymo pažeidimas. Trečiadienį spaudos konferencijoje Seimo Liberalų demokratų frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis sakė, kad toks patvirtinimas iš esmės būtų neteisėtas.

Liberaldemokratai Seime įžvelgia masinės korupcijos apraiškas. Kaip trečiadienį spaudos konferencijoje teigė jų lyderis Valentinas Mazuronis, plenariniame posėdyje vykęs balsavimas dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų "parodė, kokias partijas finansavo dujininkai". Seimas antradienį po svarstymo nepritarė daug diskusijų sukėlusioms Gamtinių dujų įstatymo pataisoms, kurios leistų valstybei reguliuoti dujų tiekėjų kainų maržą.

KGB rezervistų sąrašuose minima daugiau aukštų pareigūnų ir politikų, negu yra atsidūrę Seimo laikinosios tyrimo komisijos akiratyje. Komisijos pirmininkas Skirmantas Pabedinskas tikina, kad tyrimo išvadą pateikus Seimui šių asmenų pavardės bus paviešintos. Antradienį už uždarų durų posėdžiavusiai komisijai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arvydas Anušauskas pateikė KGB rezervo sąrašų fragmentus.

KGB rezervą tirsiančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Skirmantas Pabedinskas tikisi, jog ji "užbrėš brūkšnį" šios sovietų slaptosios tarnybos šešėlių istorijoje. Komisija taip pat žada paviešinti visus dabar aukštus postus užimančius KGB rezervistus. "Jeigu mes galėsime užbrėžti brūkšnį KGB šešėlių eskalavime, tai bus komisijos nuopelnas", - žurnalistams sakė komisijos pirmininkas.

Nors valdančiosios daugumos atstovai antradienį atšaukė savo parašus dėl liberaldemokratų siūlymo inicijuoti parlamentinę komisiją aukštų pareigūnų ryšiams su KGB tirti, alternatyvus konservatorių parengtas projektas jau sulaukė per 50 Seimo narių palaikymo.

Antradienį Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema”, kurią veda Tomas Dapkus, paskelbti visų opozicinių frakcijų Seime pareiškimai, kuriuose vidaus reikalų ministrą Gintarą Furmanavičių skyrusieji pareigūnai raginami paaiškinti, ar jų nuomone jis gali likti Vyriausybės nariu dėl paaiškėjusių jo glaudesnių nei buvo deklaruojama santykių su skandalingu koncernu EBSW.

Už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą per apkaltą nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas sieks sugrįžti į Liberalų demokratų partijos (LDP) pirmininko postą. Šį šeštadienį vyks partijos kongresas, kuriame bus renkama nauja LDP vadovybė. "Neslėpsiu, jog tam ruošiuosi. Jeigu man bus pasiūlyta, manau, jog kandidatuosiu", - BNS patvirtino R. Paksas.

Liberaldemokratai gali jungtis su Lietuvos tautininkų partija. Tokio varianto neatmetė nei liberaldemokratų partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, nei tautininkų partijos narys Gintaras Songaila, tačiau abu patikino, jog derybos šiuo klausimu dar nevyksta.

Nušalintojo prezidento Rolando Pakso šalininkai, užsimoję referendumu pakeisti Konstituciją ir gerokai padidinti pensijas, tikisi per nustatytą terminą surinkti reikiamus 300 tūkst. šią iniciatyvą remiančių gyventojų parašų. Jei referendumo iniciatoriams pavyktų iki lapkričio 16 dienos, kai baigiasi terminas, surinkti pakankamai parašų, o gyventojai pritartų jų siūlymui padidinti pensijas, valstybės biudžete tektų papildomai surasti mažiausiai 0,5 mlrd. litų.

Visuomenės skirstymas į "dvi Lietuvas" - tik politinės kovos triukas, kaip ir partijų skirstymas į "populistines" ir "tradicines". Tai Eltai tvirtino Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjas Arūnas Poviliūnas, kurio nuomone, visos partijos yra populistinės, nes siekia populiarumo ir kalba apie rūpinimąsi tauta, o ne vien elitu. Jo žodžiais, politikams po rinkimų būdinga girtis tikromis ar tariamomis pergalėmis.

Naujajame Seime nebus radikaliosios Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) lyderio Vytauto Šustausko ir kitų šios partijos aktyvistų, taip pat radikalu vadinamo Visvaldo Mažono bei nacionalsocialisto Mindaugo Murzos. Vienmandatėse apygardose pralaimėjo ir dauguma už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus nuo prezidento pareigų nušalinto Rolando Pakso bendražygių.

Sociologinių apklausų lyderės Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas nėra įsitikinęs savo partiečių sėkme vienmandatėse apygardose. “Aš tikiuosi, kad savo apygardoje laimėsiu, o kaip kiti – nežinau”, teigė “Omni Laikui” V. Uspaskichas. Baltijos televizijos ir dienraščio "Lietuvos žinios" užsakymu viešosios nuomonės ir rinkų tyrimų bendrovės RAIT atlikta balsavusių rinkėjų apklausa rodo, kad 28,32 proc. balsų gavo populistinė Darbo partija. Antroje vietoje, surinkusi 20,45 proc.

Šiandien Liberalų Demokratų partija išplatino pareiškimą, kad partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis vakar įteikė skundą Vilniaus m. l apylinkės teismui.

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis gali artimai bendrauti su nusikalstamo pasaulio atstovais. Tai esą liudijančias nuotraukas pirmadienį Policijos departamentui perdavė Liberalų demokratų partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Fotografijose užfiksuoti socialliberalų lyderiai, draugiškoje aplinkoje bendraujantys su Kauno centro grupuotės atstovu Arnu Mackevičiumi, pravarde Švarcas. Nuotraukose matyti ir kitų žmonių.

Seniai praėjo tie laikai, kai užsilipę miesto aikštėj ant “bačkos” politikai rėždavo agitacines kalbas. Šiandien dauguma rinkėjų apsisprendžia, už ką balsuoti, vien tik pamatę per televiziją, laikraštyje ar plakate kandidato ar partijos lyderio veidą. Tiesa, šalia politiko atvaizdo dar būna trumpas tekstas - agitacinis šūkis. Kandidato ar partijos šūkis - tai rinkimų štabe gimęs kolektyvinio darbo produktas. Kuriant jį politikus konsultuoja ir viešųjų ryšių agentūros.

Rytoj Vyriausioji rinkimų komisija turėtų paskelbti partijų kandidatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose. Kol kas ji akylai šią informaciją slepia. Keturiose Klaipėdos apygardose balotiruojasi 17 partijų ir koalicijų kandidatai. Uostamiestį ir apskritį pamėgo įvairūs politikos vargetos - vadinamieji marginalai ir skandalingos asmenybės. Iš pirmųjų kai kurių kandidatų pareiškimų atrodo, kad turėsime aštrią rinkimų kovą.

Liberalų demokratų partija antradienį pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškinius dokumentus dalyvauti Seimo rinkimuose ir kandidatų daugiamandatėje bei vienmandatėse apygardose sąrašus. Juose - ir politikų vaikai, ir buvę Rolando Pakso patarėjai. Liberaldemokratai daugiamandatėje apygardoje kelia 130 kandidatų, vienmandatėse apygardose - 66 kandidatus.

Neeilinėje sesijoje LR Seimas, reaguodamas į kilusį parlamentarų galimos korupcijos skandalą, svarsto antikorupcinių priemonių rinkinį. Tai, be abejo, svarbu.