valentinas mazuronis

Po ilgesnės pertraukos Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Trečiadienį prie liudytojų pakilos stojo buvęs Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Įdomu tai, kad savo liudijimo metu, veikiausiai pats to nežinodamas, V. Mazuronis paneigė ankstesnį Vytauto Gapšio liudijimą. Darbo partijos pirmininko pareigas V. Mazuronis ėjo 2015–2016 metais.

Sekmadienį Lietuva pirmajame Prezidento rinkimų ture rinko šalies prezidentą. Rytą po pirmojo rinkimų turo visi devyni kandidatai dalinasi savo įžvalgomis ir komentarais apie rinkimų rezultatus. Portalas tv3.lt dalinasi tiesiogine įrašo transliacija iš naujienų agentūros BNS.

Kol kas pagal išankstinius rinkimų rezultatus pirmauja Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, aplenkusi Saulių Skvernelį. TV3 studijoje S. Skvernelis pripažino pralaimėjimą ir kad nesitiki patekti į antrą turą. Premjeras S. Skvernelis sekmadienio vakarą pripažino, kad nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. „Jau šiandien turbūt nelabai“, – TV3 televizijai sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar dar tikisi šiandien aplenkti antroje vietoje atsidūrusią Ingridą Šimonytę.

Per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 228 tūkst. 998 arba 9,45 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Penktadienį balsuoti atėjo dvigubai daugiau žmonių negu ateidavo kitomis dienomis. Tądien balsavo apie 92,5 tūkst. rinkėjų, tuo metu kitomis dienomis atvykdavo nuo 17 tūkst. iki 45 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Per keturias išankstinio balsavimo dienas prezidento rinkimuose ir referendumuose savo valią pareiškė 136,5 tūkst. arba 5,63 proc. visų rinkėjų, rodo penktadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiami duomenys. Aktyviausiai pirmadienį-ketvirtadienį balsavo Neringos, Birštono ir Palangos rinkėjai – balsą šiose savivaldybėse atitinkamai atidavė 24,34 proc., 11,54 proc. ir 10,44 proc. rinkėjų. Vangiausiai kol kas balsuojama Vilniaus (2,71 proc.), Šalčininkų (2,95 proc.), Šiaulių (3,21 proc.

Bohemišką jaunystę ir laiką rankinio vartuose pakeitė architektūriniai brėžiniai bei politinės strategijos. Valentinas Mazuronis juokiasi, kad jį geriausiai apibūdina viena vaikiška pasaka, nes iš sportiško berniuko, kuris kadaise krėtė išdaigas Utenoje, išaugo architektas ir į aukščiausią valstybės postą kandidatuojantis politikas. Portalas tv3.lt tęsia (ne)rimtą interviu ciklą su kandidatais į prezidentus. Papasakokite šiek tiek apie savo vaikystę.

Šaliai reikia turėti valstybinį požiūrį į istoriją ir būtina paversti Lietuvą patraukliausiu regiono traukos centru. Tokią viziją bandytų įgyvendinti Valentinas Mazuronis, jei taptų prezidentu. Kandidatas priduria, kad Lietuva pati kalta dėl Astravo atominės elektrinės statybos ir to, kad Baltarusijoje dabar „daugiau Putino“. Portalas tv3.lt tęsia interviu ciklą su kandidatais į prezidentus.

Ne viena valdžia buvo užsimojusi apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą. Apie tai diskutavo ir kandidatai į prezidentus. Paaiškėjo, kad nors turi gana brangius namus, dabar  jiems mokesčio mokėti nereikia. Prezidentiniuose debatuose kandidatas Valentinas Mazuronis iškėlė mintį, kad gražiose vietose nuosavuose namuose įsikūrę Gitanas Nausėda ir Saulius Skvernelis turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Pastarojo dešimtmečio Lietuvos užsienio politiką prezidento posto siekiantis europarlamentaras Valentinas Mazuronis vadina „klaidžiojimu rūke“ ir atkreipia dėmesį, kad šalies politikai reikia pokyčių. Pora kandidato pasiūlymų – atviresnis užsienio politikos formavimas bei glaudesnis bendradarbiavimas su ES svarbiausiais klausimais. Kandidatas į prezidentus Valentinas Mazuronis penktadienį Rytų Europos studijų centre pristatė savo užsienio ir saugumo politikos vizijas Lietuvai.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus gegužę vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose planuoja balsuoti už ekonomistą Gitaną Nausėdą, nors tiesiogiai jo neįvardijo ir sakė pasiliekantis galimybę pakeisti savo poziciją. „Turiu kandidatą, už kurį aš balsuosiu“, – laidoje „DELFI dėmesio centre“ sakė V. Adamkus.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki prezidento rinkimų liko pusantro mėnesio, o pretendentų į kandidatus rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki garsenybių. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurie kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Garsių verslininkų parama Kol kas rekordininkė pagal surinktas aukas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) remiama Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Prezidento posto siekianti Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė, jei būtų išrinkta į prezidentus, neketina imtis didelių permainų Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje, nes, jos manymu, Lietuva eina tinkama kryptimi. Vis dėlto pretendentė išskyrė kelis svarbiausius aspektus, ties kuriais reikia dirbti, norint užtikrinti Lietuvos saugumą. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su I. Šimonyte apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda mano, kad Lietuva turėtų atviriau žiūri į santykius su už Europos Sąjungos sienų esančiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija. Jis taip pat neatmeta galimybės palaikyti dialogą su Rusija, tačiau tik nepaminant Lietuvos principų. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su G. Nausėda apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Lietuvos vykdomos užsienio politikos solidarumas baigėsi kartu su paskutine prezidento Valdo Adamkaus kadencija, o sprendžiant Lietuvos branduolinio saugumo klausimą neužtenka vien tik premjero siūlomo „plano-chuligano“, mano kandidatas į prezidentus, europarlamentaras Petras Auštrevičius. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su N. Puteikiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Pretendentų į prezidentus – pagal kiekvieno skonį. Taip galima apibūdinti galutinį siekiančiųjų užimti šalies vadovo postą sąrašą. 15-os pretendentų į šalies vadovus pavardės gyventojams daro įspūdį, tiesa, nebūtinai iš gerosios pusės. Na, o dalis ekspertų šioje įvairovėje įžvelgia ir nemenką grėsmę premjerui. Esą daug pretendentų laimėti rinkimus neturi jokių šansų, bet jie gali palaidoti premjero Sauliaus Skvernelio viltis premjero postą iškeisti į prezidento.

Seimo narys Petras Gražulis pirmadienį paskelbė ketinantis dalyvauti prezidento rinkimuose. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį baigė registruoti prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvius – jų šiuo metu yra keturiolika. P. Gražulis pirmadienį popiet apsilankė VRK ir pridavė dokumentus. Prezidento posto jis sieks pirmą kartą.

Kandidatai į prezidentus Arvydas Juozaitis ir Valentinas Mazuronis išreiškia prielankumą Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui ir nori būti panašūs į jį. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai mano, kad nors šie kandidatai ir nėra „lietuviškieji Trumpai“, nustebinti jie gali.

Įsibėgėjant kovai dėl darbo Daukanto aikštėje, sparčiai pilnėja tik dalies kandidatų į prezidentus iždai. Kol vieni gali pasigirti surinkę dešimtis tūkstančių, kitų kišenėse kol kas švilpauja vėjai, o tretiems savo sąskaitas, deja, tenka pildyti patiems. Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) savarankiškais kandidatais į prezidentus kol kas yra užsiregistravę 11 asmenų.

Viešas premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad jis ketina siekti prezidento posto, nustebino retą, bet suglumino ne vieną. Viešojoje erdvėje politikai, apžvalgininkai ir žurnalistai garsiai svarsto, kaip premjero rinkiminė kampanija atsilieps Vyriausybės darbui. S. Skvernelis užtikrina – niekaip, bet su tuo sutinka ne visi. Ministras pirmininkas S. Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Iki kovos dėl Lietuvos prezidento kėdės lieka vis mažiau laiko, todėl būsimi kandidatai skuba supažindinti visuomenę su savo pažiūromis ir vizija, kokia Lietuva galėtų tapti per jų penkerių metų kadenciją. Nors visi kandidatai vieningai sutaria, kad švietimas turi būti bene svarbiausias Lietuvos prioritetas, visi renkasi skirtingus būdus, kaip paskatintų šalį tobulėti. Kauno technologijos universitetas (KTU) trečiadienį surengė pretendentų į kandidatus į prezidentus debatus.

Pamažu auga pretendentų kandidatuoti į Lietuvos prezidentus gretos. Naujausias politinės kampanijos dalyvis – Kazimieras Juraitis, ketinantis Lietuvą paversti taikos zona ir reformuoti šalies politinę sistemą. Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais pretendentais į kandidatus į prezidentus yra užsiregistravę 10 asmenų.

Nors iki paaiškės visi kandidatai į prezidentus laiko dar sočiai, kova dėl Daukanto aikštės ima įsibėgėti – politinės kampanijos dalyviai jau renka nemažas aukas iš juos palaikančių rinkėjų. Kol kas aiškūs tik aštuoni pretendentai į kandidatus į prezidentus – Seimo nariai Naglis Puteikis, Aušra Maldeikinė ir Ingrida Šimonytė, ekonomistas Gitanas Nausėda, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, filosofas Arvydas Juozaitis, Alfonsas Butė bei Vitas Gudiškis.

Viešojoje erdvėje paprastai linksniuojamos tik kelios galimų ar populiariausių pretendentų į Lietuvos prezidentus pavardės. Tačiau visai neseniai oficialių politinės kampanijos dalyvių gretas papildė dar dvi pavardės, kurios gali būti mažiau žinomos rinkėjams. Kas šie paslaptingi kandidatai? Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais kandidatais į prezidentus yra užsiregistravę septyni asmenys.

Save Lietuvos prezidentu mato jau aštuoni kandidatai, tačiau politologai iš jų išskiria tik tris pirmūnus, kuriems rinkimuose gali šypsotis sėkmė. Nors galutinio rinkimų scenarijaus numatyti negali niekas, yra keli scenarijai, kokią įnirtingos kovos baigtį galime regėti. Lapkričio mėnesio duomenimis, ekonomistas Gitanas Nausėda išlieka populiariausiu pretendentu į prezidentus. Lapkritį 24,6 proc.

Pirmadienį prasideda rinkimų į Europos Parlamentą (EP) politinė kampanija. Šie rinkimai vyks kitų metų gegužės 26 dieną. Lietuvoje bus renkama 11 EP narių. Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Laura Matjošaitytės, šiuose rinkimuose numatoma nemažai naujovių. Nebelieka VRK deklaruojamų ir rinkėjams dalijamų mažareikšmių daiktų, taip pat numatyta, kad rinkimų komitetas negali pasirinkti pavadinimo, kuris yra tapatus jau įregistruoto prekės ženklo pavadinimui.

Iki prezidento rinkimų liko lygiai pusmetis. Apklausų lyderis Gitanas Nausėda jau žada sukurti gerovės valstybę ir dalina pažadus, kad mažomis pensijomis ir algomis nepatenkintiems lietuviams sudarys sąlygas patiems užsidirbti daugiau. Jis taip pat kalba apie progresinius mokesčius. Tuo metu Ingrida Šimonytė tyli ir į debatus su Nausėda nesileidžia. Premjeras Saulius Skvernelis toliau tempia gumą ir vengia prisipažinti, ar dalyvaus rinkimuose.

Lietuvos atstovai Europos Parlamente trečiadienį Strasbūre rėmė abi ginčo tarp turinio kūrėjų ir technologijų milžinų puses. Europos įstatymų leidėjai patvirtino audringas diskusijas keliančią autorių teisių direktyvą. Penki Lietuvos europarlamentarai balsavo už šį dokumentą, prieš buvo keturi. Už direktyvą balsavo europarlamentarai Valentinas Mazuronis, Viktoras Uspaskichas, Laima Liucija Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Vilija Blinkevičiūtė.

Ne visi Lietuvos deleguoti politikai į Europos parlamentą gali pasidžiaugti dideliais turtais. Iš 11 europarlamentarų tik dviejų turtas yra milijoninis, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys.  Turtingiausias europarlamentaras – multimilijonierius Antanas Guoga. Kartu su žmona Aiste A. Guoga 2017 m. deklaravo turto už daugiau nei 31,7 mln. eurų, 4,04 mln. eurų jų sudaro skolos, o daugiausiai turto A. Guoga turi akcijose – 24 mln. eurų. Per metus šeimos turtas išaugo 3 mln.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis pristatė savo kaip kandidato į Prezidentus rinkiminę programą, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas vidaus, bet ne užsienio politikai. Savo programoje V. Mazuronis negailėjo kritikos užsienio investicijoms bei globalizacijai, skatindamas kurti lietuviškus bankus ir avialinijas.

Grupė Europos Parlamento (EP) narių kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus dėl Seimo sprendimo sukurti komisiją Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklai tirti.

  Darbo partijos pirmininke sekmadienį Kėdainiuose išrinkta Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Dėl šio posto politikė varžėsi su Ukmergės rajono meru Rolandu Janicku. Už Ž.Pinskuvienę per slaptą balsavimą buvo 354 suvažiavimo delegatai. Išduoti buvo 658 biuleteniai. „Dėkoju už šį pasitikėjimą (....) Čia ne nominacija, čia atsakomybė. Ačiū jums, jūs esate mano jėga, didžiuojuosi jumis ir mes eisime tik aukštyn“, - suvažiavimo dalyviams sakė naujoji Darbo partijos pirmininkė.

Darbo partija sekmadienį suvažiavime Kėdainiuose rinks pirmininką. Pasak laikinojo partijos vadovo Vytauto Gapšio, į pirmininko pareigas kandidatuoja trys politikai – Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė bei eksparlamentaras Vydas Gedvilas. Taip pat gali būti keliama ir vienmandatėje apygardoje per šių metų rinkimus į Seimą išrinkto Valentino Bukausko kandidatūra. „Oficialiai kandidatai yra trys, vienas dar iki galo neapsisprendęs.

Po nesėkmingų Darbo partijai Seimo rinkimų jos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas buvusiems partiečiams siūlo atnaujinti partijos vadovybę, iš jos išvarant senus pirdylas. „Visus senus pirdylas reikia iš ten varyti ir formuoti naują valdymo organą“, - BNS pirmadienį sakė V.Uspaskichas. Jis teigė, kad atsistatydinantis Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis nesutelkė partijos komandiniam žaidimui, todėl „darbiečiams“ nepavyko patekti į Seimą, sako partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pirmadienį pranešė besitraukianti iš Darbo partijos, o vėliau BNS patvirtino baigusi kadenciją paliksianti ir aktyvią politiką. „Šį sprendimą priėmiau apgalvotai, atsižvelgdama ir gerbdama daugumos Ukmergės rinkėjų išreikštą valią. Dėkoju visiems Ukmergės ir Lietuvos rinkėjams, kurie nuoširdžiai mane palaikė ir išreiškė pasitikėjimą manimi bei mano nuveiktais darbais“, – apie pasitraukimą iš partijos pranešime spaudai cituojama L.Graužinienė.

Penkių procentų barjero rinkimuose į Seimą neperžengusios Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis sako prisimsiantis atsakomybę už tokius rezultatus, tačiau kol kas nedetalizuoja nei ar liks vadovauti partijai, nei kokias tolesnes partijos perspektyvas mato. „Aš manau, kad už rezultatus atsakomybę turi prisiimti pirmininkas. Aš asmeniškai prisiimsiu tą atsakomybę už Darbo partijos tokį pasirodymą, o detales – manau, netrukus išgirsime“, – BNS pirmadienio rytą sakė V.Mazuronis.

Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis sako, kad pasiruošęs prisiimti atsakomybę dėl partijos rezultatų rinkimuose į Seimą. „Už viską, kas vyko partijoje, pirmiausia atsakingas asmeniškai partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Kuo tai pasireikš – neskubėkim. Šiandien naktis, karštos galvos, bus rytdiena, bus porytdiena, viską sužinosit“, – žurnalistams partijos štabe sekmadienio naktį Vilniuje sakė V.Mazuronis.

Valdančiosios Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis sako neabejojantis, kad „darbiečiai“ perkops 5 proc. barjerą Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje. „Viskas rinkėjų rankose, aš neabejoju“, - žurnalistams sekmadienį sakė Vilniaus Naujamiesčio apygardos Konarskio apylinkėje kartu su žmona balsavęs V.Mazuronis. Pats V.Mazuronis šiuose rinkimuose nekandidatuoja, prieš rinkimus jis apsisprendė likti Europos Parlamente.

Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse nuo penktadienio norint įsigyti alkoholio, iš pirkėjų bus reikalaujama parodyti asmens dokumentą. Ši tvarka galios prekybos tinklų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“, „Prisma“, „Aibė“ ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos parduotuvėse. „Lidl“ tinklas prie šios akcijos neprisijungė. Naują tvarką pasiūlę prekybininkai teigia siekiantys užkirsti kelią alkoholio pardavimui nepilnamečiams ir skatinti visuomenės sąmoningumą.

Paaiškėjusios aplinkybės dėl per brangiai pirktų virtuvės reikmenų kariuomenei diskredituoja sprendimą didinti finansavimą krašto apsaugai, sako valdančiosios Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis. Pasak jo, „darbiečiai“ per artimiausią valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdį iš krašto apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko reikalaus atsakymų, kodėl reikmenys kariuomenei buvo pirkti aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina, o kilus įtarimams – pirkimas nenutrauktas.

Seimo opozicijos atstovai išsako poziciją, jog žemės ūkio ministrės „darbietės“ Virginijos Baltraitienės veiksmai yra rimtas pagrindas jos interpeliacijai, tačiau vertindami interpeliacijos iniciatyvą kelia klausimą ir dėl tokios procedūros prasmės likus porai mėnesių iki kadencijos pabaigos.

  Seimo rinkimuose nedalyvaujantis Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis paskelbtas partijos kandidatu į premjerus.   Trečiadienį per spaudos konferenciją Seime „darbiečiai“ paskelbė savo kandidatus į būsimąją Vyriausybę, tačiau jų sąraše – tik aštuoni politikai. Lietuvoje yra 14 ministerijų.

Seimo rinkimuose nedalyvausiantis Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis teigia, kad sėkmingų rinkimų atveju pretenduotų į postą Vyriausybėje. „Po rinkimų būnant valdančiojoje daugumoje, kada formuosim vykdomosios valdžios institucijas, aš labai norėčiau dirbti vykdomojoje valdžioje būsimos kadencijos laiku, jeigu rinkėjai mums suteiks tokią teisę“, - žurnalistams po partijos tarybos posėdžio pirmadienį sakė V.Mazuronis.

 Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis sako, kad jam dalyvauti Seimo rinkimuose būtų nesąžininga rinkėjų, kurie jį išrinko į Europos Parlamentą, atžvilgiu. „Buvo priimtas sprendimas, kad aš pasilieku Europos Parlamente, todėl kad negerai apgaudinėti 50 tūkst. rinkėjų, kurie reitingavo asmeniškai mane siųsdami į Europos Parlamentą“, - žurnalistams po partijos tarybos posėdžio pirmadienį sakė V.Mazuronis.

Valdančiųjų partijų lyderiai nutarė neskubėti Seime svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto Darbo kodekso, nes dar nežinoma, ar ji vetuos ir lydinčiuosius įstatymus. Tai po penktadienį vykusios politinės tarybos žurnalistams pranešė Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

Besityčiojantieji iš eilių prie „Lidl“ – jūs labai klystate. Pradėsiu nuo to, kad pirmiausia reikėtų gerai patiems save patyrinėti veidrodyje, prieš kritikuojant kitus. Kas labai atidžiai stebės, nustebs, kad neprošal prieš kitus purvu apipilant ir patiems reikėtų apsiprausti. Seniai koks įvykis turėjo tokį didelį atgarsį, kaip naujojo prekybos centrų tinklo Lietuvoje atidarymas. Praėjo daugiau nei savaitė, eilės vis dar netrumpėja, kaip ir diskusijos apie jas ir ką jos reiškia.

 Darbo partijos sąrašą Seimo rinkimuose turi vesti populiariausias politikas, sako Darbo partijos garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas. „Aš su Valentinu Mazuroniu kalbėjau ta tema, jis yra pasiruošęs eiti sąrašo lyderiu, bet jis puikiai supranta, kad jis makaluojasi kažkur tarp kelių žmonių pagal populiarumą partijoje, reitinguose.

Europarlamentaras, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis šeštadienį paskelbė ketinantis dalyvauti Seimo rinkimuose ir vesti „darbiečių“ sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. „Aš suprantu, kad partijos pirmininkas turi būti komandos priekyje ir šiandien aš esu tam pasiruošęs.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) trečiadienį sulaikyto Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus patarėjo Gintaro Jono Furmanavičiaus narystė Darbo partijoje bus stabdoma, sako šios partijos lyderis europarlamentaras Valentinas Mazuronis. „Kreipiausi į prezidiumą, prašydamas, kad būtų sustabdyta jo narystė partijoje tol, kol vyks tyrimas.

Partiją „Tvarka ir teisingumas“ palikęs bei Darbo partijai pernai vadovauti pradėjęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis siūlo jo pavyzdžiu pasekti ir kitus „tvarkiečius“. V.Mazuronis pirmadienį paskelbė viešą laišką, kuriuo koalicijos partnerius „tvarkiečius“ ragina „būti išmintingais, įvertinti esamą padėtį realistiškai“ ir „negrimzti kartu su, deja, jau skęsti pradėjusia „Tvarkos ir teisingumo“ partija“. „Tad neatsitiktinai visi Darbo partijos skyriai atviri naujiems nariams“, – skelbiama ...