valdžia

Rudenį išrinktas Seimas apšilo kojas – dirba jau šimtą dienų. Yra nerašyta taisyklė, kad suėjus šiam terminui atlaidumas valdžios darbams ir klaidoms baigiasi. Tiesa, kritikos ekspertai valdžiai beria ir už pirmąsias šimtą dienų. Taigi kokie Seimo jau padaryti sprendimai kliūva ekonomistams bei politologams ir ar partijos jau pradeda įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus?  Naujasis Seimas – jau nebe naujas.

Penktadienį sušauktoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Lietuva pasmerkė karinį perversmą Mianmare, pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Lietuva griežtai pasmerkė įvykusį karinį perversmą Mianmare ir neteisėtą demokratiškai išrinktų politinių lyderių ir pilietinių aktyvistų sulaikymą“, – rašoma pranešime. Kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir bendramintėmis Lietuva paragino Mianmaro karinę vadovybę nutraukti nepaprastąją padėti, grąžinti valdžią teisėtai Vyriausybei.

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ketvirtadienį paragino savo šalininkus nepasiduoti bauginimams ir toliau spausti Rusijos valdžią. Šis jo komentaras buvo pirmasis po antradienį paskelbto teismo sprendimo pakeisti anksčiau skirtą lygtinę bausmę realiu įkalinimu. 44 metų kovos su korupcija aktyvistas per „Instagram“ parašė, kad dabartinis prezidento Vladimiro Putino režimas išsilaikys tik tuo atveju, jeigu rusai toliau bijos imtis veiksmų.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paragino perversmą įvykdžiusius Mianmaro kariškius nedelsiant perduoti valdžią civiliams ir paliepė savo administracijai apsvarstyti galimybę grąžinti sankcijas šiai šaliai, atšauktas jai pradėjus perėjimą prie demokratijos. „Tarptautinė bendrija turėtų kalbėti vienu balsu, spausdama Birmos kariškius nedelsiant perduoti valdžią, kurią jie užgrobė“, – sakė J. Bidenas, pavartodamas ankstesnį Mianmaro pavadinimą.

Pandemija nuo pat pavasario atvėrė daug sveikatos sistemos sopulių, tačiau atskleidė ir iškreiptą algų skaičiavimo metodiką. Ministrai yra pagrindiniai Vyriausybės atstovai ir prisiima atsakomybę už sprendimus, tačiau daugiausiai uždirbo visai ne jie, o jų pavaldiniai – viceministrai ar kancleriai. Politikai spręsti įsisenėjusią problemą – savo pačių algų klausimą bijo, nes kalbos apie pinigus paprastai smarkiai suerzina rinkėjus.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 22,4 mlrd. eurų ir sudarė 45,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 13,2 mlrd. eurų ir sudarė 44,6 proc. BVP, o Estijos – 5,1 mlrd. eurų arba 18,5 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 199,9 proc. BVP.

Donaldas Trumpas ketvirtadienį galiausiai pareiškė, kad „sausio 20-ąją įvyks tvarkingas valdžios perdavimas“, Kongresui užbaigus rinkikų balsų ir išrinktojo prezidento Joe Bideno pergalės patvirtinimo procesą po kadenciją baigiančio prezidento šalininkų įsiveržimo į JAV Kapitolijų.

Naujoji Vyriausybė teigia, kad jos programoje įrašytos „Tūkstantmečio“ gimnazijos gali sukurti daugiau galimybių regionų vaikams. Opozicijos atstovai perspėja, kad potencialą sutelkus grupelėje atskirų mokyklų socialinė atskirtis tik didės.  „Tūkstantmečio“ gimnazijos Vyriausybės programoje apibūdinamos kaip naujos kartos mokyklos, kurios mažintų ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų.

Pradėdama visuotinį vakcinacijos nuo koronaviruso COVID-19 procesą, valstybė susiduria su daugybe iššūkių, kuriuos norint efektyviai spręsti būtinas glaudus verslo ir valdžios bendradarbiavimas, teigia Lietuvos verslo konfederacija (LVK). „Toks masinis vakcinacijos procesas – precedentas daugelio šalių gyvenimuose. Jo sėkmę užtikrinti gali tik efektyvus, sklandus ir profesionalus viešo ir privataus sektoriaus veikimas.

Visai neseniai Seimo mandato atsisakęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pirmadienį pažėrė kritikos naujai Vyriausybei ir jos sekmadienį priimtiems karantino griežtinimams. Politikas valdančiuosius vadina veidmainiais, o įrašą dedikuoja visiems, kurie balsavo už juos. R. Karbauskis savo ilgu įrašu pasidalijo „Facebook“ paskyroje. „TRAGIKOMEDIJA „130 KVAILUMO ATSPALVIŲ ARBA NUO VILKO ANT MEŠKOS“ Jie sugrįžo.

Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį rengia susitikimus su devyniais ministrais aptarti kitų metų biudžeto projektą ir COVID-19 valdymo klausimus. „Premjerė su ministrais aptars jų darbus, taip pat – kitų metų biudžetą ir koronaviruso valdymo klausimus“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Norvegijoje vienai laukinei žąsiai nustačius paukščių gripo viruso infekciją, šalies valdžia penktadienį paskelbė, kad įves regioninį draudimą laikyti naminius paukščius lauke. Norvegijos maisto saugos tarnyba pranešė, kad užsikrėtimo paukščių gripo virusu H5N8 atvejis patvirtintas vakarinėje Sandneso savivaldybėje.   Anot tarnybos, artimiausiomis dienomis kai kuriose šalies vietose bus įvestas reikalavimas laikyti visus naminius paukščius po stogu.

Apie pasitraukimą iš Seimo pranešęs valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis vėl jaučiasi nugalėtoju. Taip jis įvertino valdančiųjų kalbas, kad gal visgi ir reikėtų atiduoti valstiečiams 7 galimą Seimo vicepirmininko postą. Pats Karbauskis ruošiasi partijai vadovauti „iš šono“ – kurti šešėlinę Vyriausybę ir ruošti dirvą savivaldos rinkimams.

Seime prisiekė naujosios kadencijos parlamentarai. Dėl koronaviruso grėsmės ceremonija skyrėsi nuo ankstesnių, o papildomo streso naujokams sukėlė ir klaidūs parlamento koridoriai ir žurnalistų kameros – viena parlamento naujokė nuo jų spruko jau pirmąją kadencijos dieną. Gabrielius Landsbergis bandė prisiekti nepadėjęs rankos ant Konstitucijos,  o daliai seimūnų šiek tiek nerimo sukėlė ir data, kurią prisiekiama – penktadienis, 13-oji.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad neleis vadinamojo valdžios tranzito ir jos perdavimo įpėdiniams. „Jokio valdžios tranzito! Jokių įpėdinių. Ką tauta išrinks – tas ir bus. Daviau priesaiką. Aš pažadėjau, kad bus taip, kaip nuspręs baltarusių tauta“, – sakė A. Lukašenka žurnalistams.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius vėlų trečiadienio vakarą savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame išliejo savo nepasitenkinimą dėl valdžios sprendimų ir galima ne tik testavimo terpių, bet ir megintuvėlių trūkumą.

Būsimieji koalicijos partneriai konservatoriai ir liberalai nuo pat ryto zuja po Seimą ir derasi dėl būsimų ministrų. Partijų lyderiai leidžia suprasti, kad dalis kandidatų jau aiškūs, tačiau paskelbti juos žada tik tada, kai susiderės dėl visų kėdžių. Gabrielius Landsbergis, beje, jau tikina postų visai nenorintis. Reikalų turi ir būsimoji opozicija. Saulius Skvernelis pareiškė neatmetantis galimybės tapti opozicijos lyderiu.

Lietuvoje visai neseniai buvo atversta byla, kurios epicentre atsidūrė pagalbos autizmu sergančiam vaikui ieškojusi moteris, tačiau galiausiai, jos taip ir nesulaukusi, pasirinko liūdniausią išeitį – ketino atimti gyvybę sau ir vaikui. Negalią turinčių asmenų atstovė tikina, kad tokie įvykiai tik dar kartą paliudija politikų atsainų požiūrį dėl šeimų gerovės užtikrinimo.

Valdžios atstovai, medikai ragina gyventojus dėl COVID-19 grėsmės ilgąjį Vėlinių savaitgalį atidėti  artimųjų kapų lankymą, šeimos susibūrimus, o kapinėse ir kitur būtinai dėvėti kaukes, vengti kontaktų. „Prašau Jūsų kruopščiai laikytis visų saugumo reikalavimų. Plaukite rankas, išlaikykite dviejų metrų atstumą, viešumoje dėvėkite kaukes, socialinius ryšius palaikykite nuotoliniu būdu. Likite namuose, jei jaučiate bent vieną peršalimo simptomą.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalba apie liberalių idėjų proveržį šiuose Seimo rinkimuose. Ar tas liberalų proveržis neįstrigs naujoje konservatyvioje Seimo daugumoje? Visa tai aiškinamės su liberalų sąjūdžio lydere Vikotrija Čmilyte-Nielsen. Sakote, kad šiame Seime yra liberalių idėjų proveržis, bet koalicijoje jūs būsite visiška mažuma, lyginant su didelėmis konservatorių gretomis.

Kol rinkimuose geriau pasirodžiusios dešiniosios partijos santūriai džiaugiasi ir apie galimą koaliciją kalba nenoriai, valstiečių lyderiai tikina nenuleidžiantys rankų ir matantys galimybę išsaugoti valdžią dar ketveriems metams. Tačiau apžvalgininkai spėja, kad nepaisant skirtumų bei nesutarimų, konservatoriai turėtų susitarti su liberalais, bet tai nebūtų pati geriausia žinia prezidentui Gitanui Nausėdai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Baltarusijos valdžios reikalavimas sumažinti Lietuvos ir Lenkijos diplomatų skaičių yra nepateisinamas ir ragina Minską šį sprendimą apgalvoti.  J. Stoltenbergą tviteryje cituoja NATO atstovė spaudai Oana Lungescu. „Sprendimas sumažinti sąjungininkų diplomatų skaičių Minske yra nepateisinamas. Sąjungininkai palaiko vieni kitus ir mes raginame Minską apgalvoti šį sprendimą“, – teigė J. Stoltenbergas.

Didesnė dalis Lietuvos gyventojų pritaria valdžios reakcijai į įvykius Baltarusijoje, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje 38,5 proc. respondentų išsakė paramą Lietuvos valdžios pozicijai.  25 proc. apklaustųjų teigė, kad Lietuvos valdžios reakcija yra per griežta Aliaksandro Lukašenkos atžvilgiu, 5,8 proc. manė, kad reakcija yra per švelni. 30,7 proc.  teigė neturintys nuomonės.

Lietuvos valdžia jau kurį laiką dirba be dalies ambasadorių ir atstovų svarbiose valstybėse ar institucijose. Užsienio reikalų ministerija aiškina, kad naujų oficialių valstybės atstovų paskyrimas užtrunka, tačiau politiniuose užkulisiuose kalbama, kad ambasadorių skirti neskubama specialiai, mat laukiama jau kitą mėnesį vyksiančių Seimo rinkimų, po kurių darbo netekusiems valdantiesiems prireiks šiltų vietelių diplomatinėje tarnyboje.

Dauguma Lietuvos politikos ekspertų mano, kad protestai Baltarusijoje palaipsniui mažės ar bus nuslopinti, o Aliaksandras Lukašenka išlaikys politinę valdžią. Tokius tyrimo rezultatus penktadienį pristatė Vilniuje veikiantis Rytų Europos studijų centras. Šį scenarijų kaip labiausiai tikėtiną nurodė šeši iš vienuolikos apklaustų ekspertų – politologų ir esamų ar buvusių diplomatų. „Protestai įgauna rutininę formą, bet neturi nuolatinio augimo viršun požymių.

Minske pirmadienį sulaikytiems žurnalistams surašyti administraciniai protokolai už dalyvavimą nesankcionuotame renginyje, naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos atstovė Volha Čamadanava. „Šiems piliečiams surašyti administracinių nusižengimų protokolai“, – patvirtino ji. Anot pareigūnės, žurnalistai iki teismo bus laikomi izoliatoriuje.

Vilniaus politikai ragina Minsko valdžią užtikrinti skaidrių prezidento rinkimų siekiančių protestuotojų teises ir išreikšti jiems palaikymą. Trečiadienį vienbalsiai priimtoje rezoliucijoje dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje Vilniaus savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į Minsko miesto Vykdomojo komiteto pirmininką Anatolijų Sivaką ir narius, taip pat Minsko miesto Deputatų tarybos narius.

Priešrinkiminis laikotarpis – kone stebuklų metas. Kai tik pradeda kvepėti nauja valdžia, aibė politikų skuba pereiti į kitas partijas – tas, kurios turi daugiau šansų patekti į Seimą. Naujausias pavyzdys – vėl į politinę areną pasiryžęs grįžti Antanas Guoga, iš liberalo staiga panoręs tapti „darbiečiu“. TV3 žinios pasiteiravo ir Viktoro Pranckiečio, kaip jis rinkėjams įrodys, kad iš valstiečio tapo liberalu. Politologai tokias metamorfozes tiesiai šviesiai vadina rinkėjų apgaudinėjimu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ragino rusus įsivaizduoti šalį, kokią jie norėtų palikti savo vaikams ir vaikaičiams po istorinio šios savaitės balsavimo, suteikusio jam galimybę pratęsti savo vadovavimą. Tačiau ekspertai sako, kad atidėliodamas atsakymą į esminį klausimą, kas kada nors galėtų jį pakeisti, V. Putinas rizikuoja sukelti ilgametę politinę stagnaciją, galinčią sukelti visuomenės nepasitenkinimą Kremliumi.

Prezidentūra, reaguodama į pirmadienį sulaikytus Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentą Mantą Zalatorių, sako, kad bendravimas tarp valdžios ir visuomenės grupių turi būti skaidrus. „Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas.

Valdžios parama verslui, nukentėjusiam nuo koronaviruso krizės,  nėra lengvai pasiekiama dėl per sudėtingų sąlygų ir perteklinių reikalavimų. Taip mano 65,5 proc. įmonių, parodė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atlikta apklausa. Anot LVK prezidento Valdo Sutkaus, pateikti paraišką įmonėms dažnai kliudo techninės kliūtys, ne visos valstybės institucijų informacinės sistemos buvo pritaikytos didelei apkrovai.

Seimo narys Artūras Skardžius paliko valdančiąją Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją. Jo pareiškimas apie pasitraukimą iš frakcijos perskaitytas ketvirtadienį per plenarinį posėdį. „Aš ne partijos narys, artėja rinkimai, reikia ruoštis rinkimams. Kaip gali ruoštis būdamas nepartinis?“ – pasitraukimo priežastį BNS nurodė A. Skardžius. „Turėčiau turėti laisvas rankas dėstyti poziciją tokią, kokią aš turiu“, – pridūrė jis.

Koronaviruso židiniu tapusiame Nemenčinės miestelyje Vilniaus rajone ištirta jau per tūkstantis gyventojų, testavimas tęsiasi, ir jo rezultatai parodys, ar situaciją pavyko suvaldyti, sako savivaldybės valdžia. Administracijos direktorė Liucina Kotlovska BNS sakė, kad iki pirmadienio vakarą paimtų mėginių skaičius „sieks turbūt pusantro tūkstančio“. Miestelyje gyvena per 4 tūkst. žmonių.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius trečiadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje vėl ragino sostinės gyventojus į susiklosčiusią situaciją pažiūrėti itin rimtai. Jis taip pat sveikino Vyriausybės sprendimus daryti išimtis į Lietuvą grįžusiems ir karantinuotis priverstiems tautiečiams.

Tarybinės moters portretas ne vienam yra užstrigęs ties nuvargusios moters, tempiančios pilnas rezgynes maisto produktų, vaizdu. Visgi moterų gyvenimai sovietiniais laikais nebuvo tik sunkūs, o ir laisvių bei teisių jos turėjo gerokai daugiau nei bet kada prieš tai. Sovietų Sąjungoje, o ir sovietinėje Lietuvoje, moteris visų pirma matyta, kaip darbininkė ir aktyvistė, o tik tada, kaip moteris, motina ar žmona.

Panevėžio valdžia neturės mokėti daugiau nei 34 tūkst. eurų baudos už nenutrauktą komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) vasario 19 dieną panaikino Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo miestui skirta 34,2 tūkst. eurų bauda.

Nuo valdžios tunkama ar liesėjama? 20 kilogramų pasižadėjęs numesti Vyriausybės vadovo patarėjas Skirmantas Malinauskas viešai parodė savo pilvą ir sako, kad politikų svoris pradeda augti dėl streso, nereguliaraus maitinimosi, įtempto tvarkaraščio.

Lietuvoje kaista atmosfera tarp komercinių bankų ir valdžios. Seimo nariams pareiškus, kad, užsidarinėjant bankų skyriams, finansinės paslaugos nutolo nuo mažesnių miestų gyventojų, bankininkai paruošė atsakymą. Sudarė bankomatų ir terminalų žemėlapį, pasakoja, kad finansinės paslaugos dengia visą Lietuvą. Prieš kelerius metus komercinių bankų skyrių Vilkaviškyje buvo daugiau. Dabar, pavyzdžiui, SEB šio banko skyriaus mieste nerasite.

Klaipėdiečiai baiminasi, jog įmonės „Grigeo” į Kuršių marias išleisti tūkstančiai tonų teršalų užkirs miesto paplūdimiams gauti prestižinį, Mėlynosios vėliavos statusą. O tai gali smogti ne tik miesto įvaizdžiui, bet ir biudžetui. Maža to, mokslininkai įspėja, kad dėl gamtos sąlygų tarša gali pasklisti ir į kitus Lietuvos pajūrio pliažus, o taršos padariniai atsilieps. Baltijos jūra šią savaitę šėlsta.

Nuo visiško bado iki kolūkių milijonierių, kelias į „kolūkietišką rojų“ Lietuvoje nebuvo lengvas, nebuvo jis ir trumpas. Kolūkių nebėra jau tris dešimtmečius, bet keršto šauksmas tiems, kurie juos neva sugriovė – netyla. Tiesa, statėsi kolūkiai sunkiai, žmonės būti jų dalimi nenorėjo ir neretai juose jautėsi kaip baudžiauninkai, kurių ponas – kolūkio pirmininkas ne tik nurodinėjo, bet ir kišosi į asmeninį gyvenimą.

Viena Alytaus mokyklos bendruomenė liko šokiruota, kai sužinojo, kad vietos valdžia ruošiasi nugriauti jų mokyklą ir paskui pastatyti naują. Niekas nesupranta, kodėl užsimota griauti vėliausiai pastatytą miesto mokyklą. Pastatui – 30 metų. Žmones šokiruoja ir kaina. Mokyklos nugriovimas miesto biudžetui atsieitų 5 milijonus eurų. Alytaus Likiškėlių progimnazijoje pastaruoju metu tvyrp nerimo nuotaikos. Vietos valdžia sprendžia – nugriauti šią mokyklą ar ne.

Kėdainiuose bręsta skandalas. Buvusi valdžia poilsio ir maudynių vietą įrengė kone ant masinės kapavietės. O tam panaudojo Europos Sąjungos lėšas. Istorikų teigimu, Nevėžio pakrantės zonoje palaidota dešimtys nužudytų Lietuvos partizanų. Žmonių palaikus dabar kaip tik atkasinėja archeologai, o dabartinei miesto valdžiai belieka teisintis, kad nesustabdė jau bebaigiamo įgyvendinti praeitoje kadencijoje palaiminto pinigų įsisavinimo projekto.

Mokytojai valdžiai kelia ultimatumą: arba ji randa papildomus dešimtis milijonų algoms, arba jau po kelių savaičių vėl laukia didžiuliai streikai. Pedagogai pyksta, kad ministerija nesilaiko dar prieš porą metų duoto pažado, kad šiemet algoms būtų skirta gerokai per šimtą milijonų eurų. O kitų metų biudžete numatyta perpus mažiau. Prieš kildami į streiką šįryt mokytojai priešais Švietimo ir mokslo ministeriją surengė kitą akciją – išskaptuotų moliūgų. Vienas moliūgas – vienas milijonas eurų.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia neatsisakąs planų dirbti Seimo vadovybėje. „Taip, be abejonės, tai mūsų sprendimas“, – BNS sakė politikas, paklaustas, ar tebegalioja „valstiečių“ frakcijos sprendimas jį deleguoti į Seimo vadovybę. „Tam, kad tai įvyktų, turi būti pasikeitimas Seimo pirmininko pozicijoje, nes Seimo pirmininkas siūlo pavaduotojus“, – pridūrė jis.

Vėl nemaloni staigmena iš valdžios lūpų. Finansų ministerija paskelbė teikianti siūlymą jau nuo kitų metų didinti ne tik tabako, alkoholio, degalų kainas. Ruošiamasi apmokestinti ir dar daugiau šalies gyventojų, turinčių nekilnojamojo turto. Siūloma, kad nustatytą mokestį nuo naujų metų mokėtų visi turintys nekilnojamojo turto daugiau nei už šimtą tūkstančių eurų. Papildomas nekilnojamo turto mokestis ištuštintų pinigines tūkstančiams šalies gyventojų.

Šiaulių centre antra diena sujudimas – prie suplanuotų kirsti medžių prisirišę aktyvistai. Medžius ruoštasi kirsti vykdant centrinio pėsčiųjų bulvaro rekonstrukciją. Projektas parengtas ir suderintas, bet rangovas negali pradėti darbų. Miesto valdžia aiškina, kad anksčiau ar vėliau medžiai turės būti iškirsti, kitaip teks grąžinti 6 mln. eurų europinį finansavimą. Šiaulių centre antra diena iš eilės darbininkai negali pradėti medžių planuotų kirtimų.

Vilniaus valdžiai giriantis nupirktais naujais troleibusais, keleiviai ir juos vairuojantys darbuotojai netveria pykčiu. Troleibusai esą ne tik nepatogūs, bet ir labai greitai genda. Kai kurie gedimai, kaip aiškina vairuotojai, pavojingi keleivių sveikatai, mat riedant nuo kalno kai kuriems troleibusams kilo rimtų bėdų. Visgi, valdininkai atkerta, kad jokių skundų iš vairuotojų nėra gavę.

Vietos valdžia turi aktyviau raginti gyventojus atsisakyti lauko tualetų ir jungtis prie centralizuotų tinklų, kitaip Lietuvai gresia milijoninės baudos, perspėja aplinkos ministras. Kęstutis Mažeika mano, kad šis procesas nebus lengvas. „Be abejo (teks baudas mokėti – BNS), jeigu savivaldybės ir jų valdomos įmonės (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – BNS) nesuras bendros kalbos su gyventojais“, – penktadienį LRT radijui pareiškė ministras.

Penktadienį sukanka 20 metų, kai tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas paskyrė savo ketvirtąjį premjerą per mažiau nei pusantrų metų: juo tapo Vladimiras Putinas, tuomet dar palyginti menkai žinomas saugumo tarnybų vadovas, turėjęs nedaug politinės patirties. Iš valdžios besitraukiantis B. Jelcinas tada ieškojo sau įpėdinio, bet mažai kas galėjo prognozuoti, kad po dviejų dešimtmečių V. Putinas tebevadovaus Rusijai ir įgis itin svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje.