valdžia

 Ar turi teisę valstybė su savo piliečiais, kurie eilę metu gyvena kitose valstybėse, moka mokesčius ir naudojasi šių valstybių socialinėmis garantijomis, elgtis kaip su savo vergais ar asmenimis, turinčius kažkokius įsipareigojimus, o šiuo konkrečiu atveju, ruoštis „ginti valstybę nuo galimos okupacijos“? Keista valstybės vadovų pozicija šiuo klausimu, nes pasirodo, pilietis turi aibę pareigų, bet neturi jokių teisių.

Valstybės tarnybos departamento duomenimis, per pastaruosius keletą metus reikšmingai sumažėjo valstybės tarnautojų kaita. Valstybės tarnybą 2011 m. paliko 1230 tarnautojų, 2012 m. – 1040, 2013 m. – 967, o 2014 m. – tik 910 tarnautojų. Osvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos departamento direktorius, teigia, kad tam tikras valstybės tarnybos stabilumas yra būtinas norint užtikrinti sklandų valstybės administravimą, viešųjų paslaugų teikimą, taigi šie skaičiai nuteikia optimistiškai.

 Vilniuje veikiant tik trims iš šešiasdešimties perspėjimo sistemos sirenų, naujoji Vilniaus valdžia sieks jas atnaujinti miesto arba ugniagesių lėšomis. Kaip rašo 15min.lt, didžiosios dalies sirenų Vilniuje neliko prieš dvejus metus. Tuomet paaiškėjo, kad jų priežiūros konkursą laimėjusi įmonė „Teleradijo kompanija Hansa“ 60 sirenų neprižiūri ir bent pusė jų yra sugedusios, o likusios pastatytos ant pastatų, kurių savininkai apie sirenų egzistavimą nė nenutuokia.

  Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybėje vyks pirmasis tarybos posėdis, kurio metu naujai išrinkti sostinės tarybos nariai priims priesaikas, jiems bus įteikti tarybos narių pažymėjimai. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės projekte numatoma, kad bus patvirtinti naujieji Vilniaus vicemerai ir administracijos direktorius. Sostinės vicemerais siūlomi socialdemokratas Gintautas Paluckas, liberalas Linas Kvedaravičius ir konservatorius Valdas Benkunskas.

 Kas bendro tarp Stokholmo sindromo ir liaudies meilės? Destalinizacijos metu po šalį važinėjo sunkvežimiai su „tautų tėvo“ portretais. Jei tikėsime sociologinėmis apklausomis – vadas ir dabar lyderių viršūnėje. Vadinasi, žmones šlovinti „išmintingąjį, savą ir mylimą“ draugą Staliną vertė ne tik ir ne tiek baimė.

Pastaraisiais dešimtmečiais iškilo naujos diktatūros formos, paremtos manipuliavimu informacija, o ne masiniu smurtu. Šios diktatūros dažniau pasitelkia cenzūrą, propagandą nei represijas ir smurtą. Vienas jų didžiausių priešų – informuota ir apsišvietusi visuomenė, rašoma voxeu.org. Modernieji diktatoriai gali išgyventi, naudodami nedidelį smurtą nuosaikaus ekonominio atsilikimo sąlygomis. Ekonominio nuosmukio metu dažnai sustiprėja propaganda ir cenzūra.

 Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola šių metų sausio mėn. pabaigoje buvo 13,682 mlrd. eurų arba 35,8 proc. prognozuojamo 2015 metų BVP (38,224 mlrd. eurų). Gruodžio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola per sausį sumažėjo 0,735 mlrd. eurų ir sudarė 77,9 proc. visos centrinės valdžios skolos: skola užsienio finansų institucijoms buvo 9,254 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,404 mlrd. eurų.

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė, geopolitika.lt Gruzijoje juokaujama, kad ruduo – politinių intrigų ir permainų metas. Ne išimtis ir šis lapkritis: mėnesio pradžioje su triukšmu skilo valdančioji koalicija, kai tarpusavyje ragus surėmė du Irakliai – premjeras Iraklis Garibašvilis ir populiariausias Gruzijos politikas, dabar jau buvęs gynybos ministras Iraklis Alasanija.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas gavo penkių lapų Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko pasirašytą išvadą, kad 2015 m. biudžete numatytas išlaidų augimas pernelyg didelis, todėl „projektas pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintą išlaidų ribojimo taisyklę“. Reakcija buvo tokia, kokios ir reikėjo tikėtis.

2014-ieji tapo Ukrainai didelių išbandymų ir, tikėtina, rimtų pokyčių metais. Neseniai įvykę priešlaikiniai rinkimai į šalies parlamentą – Aukščiausiąją Radą – apibūdinami kaip dar vienas svarbus tebevykstančių procesų etapas. Šiuos rinkimus galima pavadinti žingsniu politinės krizės įveikimo link ir viltimi, kad Ukrainos gyvenime įvyks svarbių kokybinių pokyčių, kurie laikui bėgant leis įveikti ir visas kitas problemas – jų sąrašas šiandien kartais atrodo begalinis.

 Sankcijų Rusijai sumažinimas po Vakarų nepripažįstamų „rinkimų“ Rytų Ukrainoje būtų didelė klaida. Tai teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Labai lemiamamas momentas dabar ir, sakyčiau, ne tik pačioje Ukrainoje, bet ir mūsų pačių elgesyje bei veiksmuose, tarptautinės bendruomenės sutelktume – kalbėkime atvirai.

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam pasiūlymui užtikrinti asmenų, pranešusių apie galimas korupcijos apraiškas pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbe, asmens duomenų konfidencialumą. Ar tai eilinė biurokratinė iniciatyva, nieko bendra neturinti su mėginimais pažaboti korupciją, ar gerai apgalvota ir tiksli korupcijos prevencijos priemonė, paaiškės po kiek laiko.

„Išlaikyti verslą yra labai sudėtingas etapas. Jį pradėti Lietuvoje sąlygas turime geras. Tai galimybė gauti labai kompetetingą pagalbą, 54 valandas nemokamų konsultacijų su ekspertais. Taip pat yra smulkaus verslo rėmimo fondai, kur kompensuojama net iki 100 proc. verslo steigimo išlaidų. Tuomet seka lengvatinė 86 000 litų paskola, kur kompensuojama net 95 proc. palūkanų ir reikia turėti tik 20 proc. užstatą. Tačiau kai verslas pradeda plėstis, jam reikalinga didelė finansinė pagalba.

Didžiosios Britanijos sostinės valdžia sumanė apmokestinti iki šiol kiekvienais metais Londono gyventojus ir svečius nemokamai džiuginusius naujametinius fejerverkus. Šiemet pirmą kartą už galimybę stebėti fejerverkus teks susimokėti 10 svarų ir iš viso bus parduota tik 100 tūkst. bilietų, skelbia BBC.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Dvejus metus išlikti postuose valdantiesiems padėjo palanki Seimo sudėtis, taip pat – ekonominis atsigavimo laikotarpis, portalui LRT.lt tvirtina politologas Tomas Janeliūnas. Tiek jis, tiek politikos apžvalgininkas Edmundas Jakilaitis teigia, jog ši Vyriausybė kol kas neturi rimtesnių stabilumo iššūkių.

Pirmadienį, tiesioginiame LRT laidos „Laba diena, Lietuva“ Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis pranešė, kad Laisvės alėjos rekonstrukcija bus vykdoma 6 etapais po 2 metus. Žinia, kad centrinė miesto gatvė bus rekonstruojama net 12 metų šokiravo opozicijos atstovus ir gyventojus – tokio akibrokšto nesitikėjo niekas.

„Dėl maisto deficito sunku pasakyti, nes dabar rugpjūtis – laikas vietinėms sezoninėms prekėms, todėl kažkokio stygiaus ar maisto prekių trūkumo tikrai nematyti. Tačiau aš gyvenu Maksvoje ir galiu kalbėti tik apie šį miestą, galbūt, kitose šalies kraštuose situacija visiškai kitokia“, – sako Maskvoje gyvenantis, verslo konsultacijų įmonėje dirbantis Maksimas Ksendzovas.

Asta Volkovaitė Tamsiuoju paros metu Kelmės gatvėse kaip jonvabaliai žybsi nešami žmonių žibintai ar telefonų šviesos, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Tai ne fragmentas iš viešo performanso, o tikras gyvenimas. Kelmės miestas, rajono gyvenvietės ir kaimai naktimis paskęsta tamsoje. Taip drastiškai taupo vietinė valdžia. Policijos statistika liudija, kad toks taupumas stipriai atsiliepė gyventojų saugumui.

Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais įkurtos pilys atlikdavo kelias funkcijas, tačiau istoriografiniuose šaltiniuose iki šiol jų niekas neskirstė, sako istorikas Vytautas Volungevičius. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad pilis gali simbolizuoti ne tik valdžią, bet ir teritoriją bei visuomenę. „Kunigaikščių ir diduomenės pilis reiktų suvokti kaip jų galios taškus, pagrindinius centrus žemėvaldoje.

LRT radijo laida „LRT Vasaros studija“, LRT.lt Rusijos pinigais Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per pastaruosius 20 metų sugebėjo nusipirkti beveik absoliutų visos visuomenės palankumą ir tapo beveik nepajudinamas, LRT radijo laidoje „Vasaros studija“ sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius. Jo nuomone, artimiausiu metu nėra nė menkiausių šansų, kad jis galėtų pasitraukti iš valdžios.

Žinių radijas Politologas Vytautas Dumbliauskas klausia, ar mes vietos savivaldoje nesame tapę partijų įkaitais. „Partijos padarė viską, kad vietos savivaldos tarybos būtų renkamos pagal partinius sąrašus. Žmonėms neliko pasirinkimo teisės“, - teigia V. Dumbliauskas. „Merai tapo partinių bosų derybų objektu. Partijų lyderiai, sėdintys Vilniuje, nusprendžia, kas bus meru Pakruojyje ar Jurbarke. Sudaromos koalicijos kartais būna labai keistos, sunkiai suprantamos.

Brautis į valdžią šeimomis Lietuvoje – jau stipri tradicija. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) patriarcho prof. Vytauto Landsbergio anūko Gabrieliaus istorija tik vainikuoja tendenciją. Pastarieji rinkimai ir jų rezultatai verčia rimtai iškelti klausimą – ar tokiame „švogerių krašte“ kaip Lietuva išvis įmanoma apseiti be garsių tėtukų ir mamyčių protekcijos, pretenduojant net į aukščiausias pozicijas.

Žinių radijas Šiemet valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose užims beveik 15 tūkst. pirmakursių. Dar 13 tūkst. už studijas mokės patys. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas informuoja, kad šiais metais keičiama konkursinio balo formavimo sistema – ji bus dešimtbalė, taigi suprantamesnė. Bus ir kitų naujovių. „Truputį trumpesnis priėmimo procesas.

Žinių radijas Kovai su šešėliu šalyje valdžia sugalvojo naują būdą – taikyti čekių loteriją, kurioje galėtų dalyvauti asmenys, turintys pirkimo kvitus, bei laimėti įvairius prizus. Tokiu būdu, pardavėjų ir paslaugos tiekėjų prašant čekių, visuomenė neva būtų motyvuojama prisidėti prie skaidrumo šalyje.

 Smogikai Rytų Ukrainoje pradėjo nesutarti tarpusavyje. Slaviansko smogikų lyderis Viačeslavas Ponomariovas pagrasino „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) vadovybei, kad greitai jo „armija“ ateis į Donecką ir įves ten tvarką. Taip pat paaiškėjo, kad trečdalis taip vadinamos „vyriausybės“ narių jau parašė atsistatydinimo pareiškimus, tačiau, bijo juos viešinti, praneša censor.net.ua.

Po prezidento rinkimų valdžia turėtų imtis spręsti per rinkimų kampaniją iškeltus klausimus, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus Ignalinos meras Bronis Ropė. „Manau, kad tie klausimai, kurie buvo kelti rinkimų agitacijos laikotarpiu, neturėtų likti visiškai nepastebėti ir užmaršty (...). Klaidos, kurios buvo valstybės padarytos, buvo gana aiškiai ir aštriai iškeltos, ir iš jų reikia pasimokyti.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Rusijos valdžios draudimas milicijos pareigūnams išvykti į užsienį, neigiamos informacijos apie valdžią kriminalizavimas bei kiti V. Putino režimo sprendimai liudija Sovietų Sąjungos tvarkos atkūrimą, sako portalo LRT.lt kalbinti politologai. „Rusijos valdžios sprendimai atitinka Sovietų Sąjungos pagrindu vykstančios saviizoliacijos liniją. Šia linkme V. Putino režimas eina jau kurį laiką“, – teigia analitikas Marius Laurinavičius.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Norinčius emigruoti lietuvius stabdo ne Vyriausybė, portalui LRT.lt teigia ekonomistai Aušra Maldeikienė bei Romas Lazutka. „Mūsų Vyriausybė tikrai nedarė nieko, kad situacija pasikeistų. Gal ataskaitas ir rašė, bet realiai gyvenimas čia nesikeičia“, – sako A. Maldeikienė. Pasak R. Lazutkos, norinčius emigruoti lietuvius stabdo gerėjanti šalies ekonominė padėtis bei tai, kad vis sunkiau rasti, kur išvykti.

Ukrainoje gyvenanti Rūta Malikėnaitė „Žinių radijui“ iš Kijevo pranešė, kad visuomenė pasipiktinusi valdžios neveiklumu, o pati šalies vadovybė atrodo pasimetusi. „Daugelio žmonių, gyvenančių Kijeve, Ukrainoje, nuomone, Ukrainos valdžios reakcija yra protu nesuvokiama. Žmonės yra labai pasipiktinę. Maža to, kad žmonėms nėra aiškinama, kas yra daroma, kokie yra planuojami veiksmai, mes matome, kad nevyksta nieko.

Lietuvos valdžia su prezidente Dalia Grybauskaite priešakyje, Rusijos grėsmės akivaizdoje, pradėjo rūpintis Lietuvos informaciniu saugumu. Ketinama stiprinti kovą su Lietuvai priešiškų užsienio valstybių propaganda ir dezinformacija. Visiškai sutinku, kad Rusijos propaganda, dezinformacija ir žmonių klaidinimas yra grėsmė Lietuvos valstybingumui ir iki šiol su tuo deramai nekovota, tačiau kai paklausai konservatorių isterijų, atrodo, jog karas - jau rytoj.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Australijos valdžia dėl blogo oro parai sustabdė Malaizijos lėktuvo paieškas Indijos vandenyno pietuose. Kinijos sostinėje dešimtys keleivių giminių surengė eitynes prie Malaizijos ambasados Pekine ir susistumdė su policija bei apstumdė ambasadorių. Jie kaltina valdžią vilkinant tyrimą ir meluojant. Tarp lėktuvo keleivių 150 buvo Kinijos piliečių.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka siūlo naujajai Ukrainos valdžiai daugiau dėmesio skirti šalies vidaus problemų sprendimui, o ne deryboms su vakarų partnerėmis. „Galų gale – reikia paprasčiausiai dirbti, reikia mažiau bėgioti po užsienius, reikia rūpintis savo šalimi ir savo tautos gerove“, – A.Lukašenka sakė trečiadienį Baltarusijos saugumo tarybos posėdyje Minske. „Jeigu reikia, mes patarsime, kaip tai padaryti ir padėsime“, – kalbėjo A.Lukašenka, kreipdamasis į Ukrainos valdžią.

Ukrainos laikinasis prezidentas antradienį pareiškė, kad jo šalis nenaudos armijos, siekdama užkirsti kelią Krymo atsiskyrimui. Ši pozicija buvo išsakyta po to, kai Krymo parlamentas nubalsavo už šio strategiškai svarbaus pusiasalio prisijungimą prie Rusijos, o Vašingtonas ir Maskva įsitraukė į vieną iš didžiausių priešpriešų nuo Šaltojo karo.

Zita Čepaitė Prieš gerą dešimtį metų aš, kaip, regis, dauguma mano tautiečių, buvau užsikrėtusi Kovo 8-osios niekinimo manija. Bet dabar Tarptautinė moters diena man ima patikti. Pirmiausia dėl to, kad nei prezidentė Grybauskaitė, nei Seimo pirmininkė Graužinienė šios dienos nešvenčia ir tuščiažodžių sveikinimų fabrikuose ar viešbučiuose nugaras lenkiančioms emigrantėms nesiuntinėja. Jos kovoja savąsias politikos poniučių kovas. Tiesą sakant 2G yra lygiavertės priešininkės.

„Vladimiras Putinas, skatindamas separatizmą visoje Rytų Ukrainoje, pats susikuria problemas Rusijoje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Jo teigimu, V. Putinas skatina separatizmą Šiaurės Kaukaze, Dagestane, Tatarstane, su kuriuo anksčiau brutaliai kovojo.

Ukrainoje prasidėję pilietinio pasipriešinimo veiksmai įgavo karinį pobūdį. Vaizdai iš Kijevo centro – kaip iš karo lauko. Aukų gausėja, o prasidėjęs piliečių ginklavimasis grasina dar didesnėmis aukomis, negu buvo per pastarąsias paras. Valdžia nebesugeba sukontroliuoti padėties šalyje, nes praradusi legitimumą ir nebeturi bent minimalaus piliečių pasitikėjimo, būtino sureguliuoti iškilusias konfliktines situacijas.

Lietuvos žmonės su neatslūgstančia įtampa stebi įvykius Ukrainoje, piketais, mitingais, solidarumo laužais, gedulo vėliavomis ir kitais simboliniais ženklais reiškia nuoširdžią paramą ukrainiečių tautai, kovojančiai už bendras Europos vertybes. Paramą Ukrainos opozicijai ir susirūpinimą dėl įvykių Kijeve ne kartą pareiškė ir Lietuvos valdžia, kurios deleguoti atstovai lankėsi Maidane, susitiko su mitingų organizatoriais ir dalyviais.

„Valdžia, sumaniusi pabranginti alų, yra pasmerkta žlugti“, - rašė „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių“ autorius Jaroslavas Hašekas. Atrodo, kad mūsų valdžiai žlugimas artėja neišvengiamai, mat ieškodama pinigų nurėžtoms pensijoms kompensuoti ši sumanė ne tik automobilių mokestį, bet ir padidinti alkoholio akcizą, kuris nuo šių metų balandžio ir taip didės vykdant senesnius nutarimus.

Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas „Žinių radijo” laidoje „Atviras pokalbis” tikino, kad dar yra nepanaudotų valstybės vidinių rezervų, kuriuos būtų galima skirti pensijų kompensavimui. Jis nemano, kad valdžios noras vis taikyti naujus mokesčius yra besotis. „Juk valdžia tų pinigų nepasiima, jie skirti visai valstybei”, - sakė B. Bradauskas. Pasak politiko reikia atsisakyti užsieniečių gydymo, nustoti plėsti valstybinių pensijų kontingentą.

Šiandien galime sakyti, kad šešiasdešimties mokslo ir kultūros veikėjų kreipimasis į šalies vadovus dėl Lenkų rinkimų akcijos antivalstybinės veiklos liko be atgarsio. Gal būt, išskyrus premjero viešą pasakymą, kad šalinti LLRA iš koalicijos nėra pagrindo. Iš tiesų tai atsakymas iš esmės.

Dėl Prienų rajono valdžios apsileidimo atsiradusius „Rail Baltica“ projekto atkarpos trūkumus dabar turės šalinti ne tik rajono savivaldybė, bet ir Seimas bei Vyriausybė. Veiverių seniūnijos gyventojų ir Prienų valdžios atstovų susitikimo dėl pramiegotų europinės geležinkelio vėžės derybų, kuriomis būtų apginti rajono gyventojų interesai, pradžia nežadėjo nieko gero. Atrodė, kad valdininkai į Veiverius atvyko ne spręsti susikaupusių problemų, bet valyti savo munduro.

Prisipažinsiu, buvo šiek tiek juokinga viename interneto portale pamatyti nuotrauką iš Kijevo, kurioje kartu su protestuotojais vienoje palapinėje šnekučiuojasi mūsų buvęs premjeras Andrius Kubilius. Toje nuotraukoje jis panašus į partizaną su šineliu.

 Bronis Ropė, Ignalinos meras Nebesuvaldomas Maidanas, kraujo praliejimas, vos ne pilietinio karo link žengianti šalis. Ukrainos vadovybė galėjo to išvengti, jei būtų įpratusi klausyti Tautos nuomonės ir jos atsiklausti dėl strateginių sprendimų. Bet Kijevo elitas pasirodė panašus į nebrandžios lietuviškos demokratijos valdžią: jautėsi geriau žinąs. Žmones laikė "runkeliais", o ne šeimininkais savo šalyje. Ir dabar moka už tai brangią kainą.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Ekonomistė Aušra Maldeikienė teigia nematanti, iš ko būtų galima grąžinti per krizę sumažintas pensijas. Tokius valdžios pažadus ji vadina ciniškais, o priimtus sprendimus – žmonių varymu į vienodą skurdą. „Man atrodo ciniškas toks [pažadų] dalinimas. Pirmiausiai norėčiau išgirsti, iš kur bus paimti pinigai ir kada vis dėlto Vyriausybė [...] prisimins, kad šitoje šalyje žmonės net su magistro laipsniais gali gauti apie 1200 litų.

Neringos savivaldybės taryba pritarė tilto į Kuršių neriją statybos idėjai, pranešė savivaldybė. Tarybos narys, darbo grupės dėl tilto statybos narys Arūnas Eimutis pranešime sakė, kad tiltas palengvintų gyventojų keliones, sumažintų avaringumą, greičiau atvyktų greitoji pagalba, gesinami gaisrai. Miesto politikų nuomone, tiltas būtų daug ekologiškesnė susisiekimo priemonė nei keltas, kuris per metus atlieka 23 tūkst. reisų ir sudegina šimtus tonų dyzelinio kuro, į aplinką išmesdamas teršalus.

Nacionalinis kraujo centras Lietuvoje siejamas ne tik su gelbėjamomis gyvybėmis, bet ir su plačiai nuskambėjusiais skandalais – įstaigos vadovas Vytenis Kalibatas teisiamas už 3,7 mln. litų žalos valstybei padarymą. Tačiau tokiu metu nauja NKC direktore tapusi Joana Bikulčienė teigia, kad turi savo kraujo centro viziją ir jai įgyvendinti būtina valdžios institucijų pagalba ir politinė valia spręsti esamas problemas.

Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių sekmadienį susirinko Kijevo centre į pirmąjį didelį 2014 metų opozicijos mitingą, protestams prieš Ukrainos prezidento sprendimą atsisakyti sutarties su Europos Sąjunga (ES) tęsiantis jau septintą savaitę. Opozicijos lyderiai, tarp jų – buvęs bokso čempionas Vitalijus Klyčko, paragino minią tęsti protestus Nepriklausomybės aikštėje, kur protestuotojai stovyklauja nuo lapkričio pabaigos. „Valdžia dedasi, kad negali mūsų girdėti.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį Europos Sąjungos (ES) lyderiai Briuselyje aptarė Rytų partnerystės susitikimą Vilniuje ir Ukrainos valdžios sprendimą, nepaisant protestų, rinktis artimesnę draugystę su Rusija. Pasak Lietuvos prezidentės, ES lieka atvira ukrainiečiams, bet ne dabartinei valdžiai. „Signalas Ukrainai tas pats – Europa yra atvira ukrainiečiams.

Per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų šalies Generalinei prokuratūrai yra vadovavę jau 5 prokurorai – ir nė vienas iš jų neišbuvo visos kadencijos. Visus prokurorus „išėdė“ interesų teisėsaugoje nuolat turintys politikai. Kai politikai kišasi į prokuratūros darbą, tai koks bebūtų generalinis prokuroras, daliai politikų jis vis tiek bus, kaip sakoma, kišeninis. Tokių epitetų iki šiol jei ne nuo kairiųjų, tai nuo dešiniųjų sulaukė, ko gero, visi prokurorai.