valdas adamkus

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Povilas Malakauskas parlamentarui Petrui Gražuliui pasiūlė dėl trijų diplomatų galimų sąsajų su KGB kreiptis į realiai neveikiančią Liustracijos komisiją."Jis pasiūlė kreipti į Liustracijos komisiją, kuri šiuo metu nedirba. Kad atseit kompetentinga institucija atsakytų į mano suformuluotą klausimą. Aš tiesiog dabar esu aklavietėje", - BNS pirmadienį sakė P.Gražulis.

Blogiausiai vertinamų politikų sąrašo viršūnėje atsidūrė nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, Seimui šiuo metu vadovaujantis Viktoras Muntianas ir buvęs ministrų kabineto vadovas Adolfas Šleževičius.Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" atlikta apklausa.Lietuvos didmiesčių gyventojai, vertindami ligšiolinių prezidentų veiklą, prasčiauios nuomonės buvo apie nušalintąjį prezidentą, dabartinį liberaldemokratų lyderį R.Paksą. Net 42,7 proc.

Valstybės dalis naujai steigiamoje nacionalinio energetikos investuotojo bendrovėje turėtų siekti 60 procentų, penktadienį skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“.Tai aiškėja iš įmonės „KPMG Baltics“ atlikto kompanijų „Lietuvos energija“, Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir VST vertinimo, kuris jau yra pateiktas ir valstybės institucijoms. Privačios bendrovės „NDX energija“ valdoma VST įvertinta beveik 3 mlrd.

O kur Lietuvos valstybinės politikos reikia, ten jos nėra. Tai išryškino praėjusių poros metų  Lietuvos valstybės  politikos  eiga. Ir krašto viduje,  ir užsienyje. Štai keli  būdingi, triukšmingai  į viešumą  išplaukę ir dar labai  garsiai tebeaidintys, jos pavyzdžiai.

Visų šventųjų dieną prezidentas Valdas Adamkus pagerbė iškilių Lietuvos žmonių ir laisvės kovotojų atminimą. Šalies vadovas lankėsi Antakalnio kapinėse ir padėjo gėlių vainiką prie Laisvės gynėjų memorialo, kuriame yra palaidotos Sausio 13-osios ir Medininkų tragedijos aukos. Prezidentas taip pat aplankė monsinjoro Kazimiero Vasiliausko bei sociologo ir istoriko Vytauto Kavolio kapus. Lietuvoje lapkričio 1-oji minima kaip Visų šventųjų diena.

Latvijos sostinėje Rygoje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentai Valdas Adamkus, Valdis Zatlers  ir Toomas Hendrikas Ilvesas.Tradiciniame trišaliame Baltijos šalių vadovų susitikime Prezidentai aptarė bendradarbiavimą energetikos srityje ir pasikeitė nuomonėmis apie Baltijos valstybių prisijungimo prie Šengeno erdvės svarbą šių valstybių žmonėms bei verslui. Taip pat buvo kalbėta apie šio svarbaus įvykio paminėjimą visose Baltijos šalyse.

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis komiteto vardu pakartotinai kreipėsi į Valstybės saugumo departamento direktorių Povilą Malakauską dėl informacijos pateikimo apie diplomatus, kurių atžvilgiu VSD turi žinių dėl jų galimo bendradarbiavimo ar kitokių ryšių turėjimo su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.Ankstesnis atsakymas Užsienio reikalų komiteto netenkino.

Rytoj, spalio 30 d. (antradienį) Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su darbo vizitu lankysis Rygoje (Latvijos Respublika), kur dalyvaus tradiciniame trišaliame Baltijos šalių vadovų susitikime.Antradienį rengiamame susitikime prezidentai Valdas Adamkus, Valdis Zatleras (Valdis Zatlers) ir Tomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves) aptars energetikos saugumo ir energetinės nepriklausomybės klausimus, aktualiausius regioninius infrastruktūros projektus, jų įgyvendinimo eigą.

Pažadai, kad sutartis su Lenkija dėl elektros energijos tilto statybos bus pasirašyta pirmadienį, taip ir liks pažadais, rašo "Kauno diena". Spalio 10–11 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje apie energetiką turėjo būti pasirašytas Lietuvos ir Lenkijos susitarimas steigti bendrą įmonę, kuri įgyvendintų elektros energijos tilto statybos projektą. Tačiau net ir po intensyvių derybų sutartis liko nepasirašyta, primena „Kauno diena“. Oficialioji Varšuva minėjo spalio 29-ąją.

Premjero ir prezidento dar vakar atsistatydinti neoficialiai paragintas „Lietuvos energijos” vadovas Rymantas Juozaitis nelinkęs atgailauti dėl šios bendrovės akcijų įsigijimo. Jo likimas ims aiškėti po tyrimo, kuris gali užtrukti kelis mėnesius, rašo „Lietuvos žinios”.Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos energija” generalinis direktorius R.Juozaitis, daugiau nei už pusę milijono litų įsigijęs savo įmonės akcijų, nemano pažeidęs įstatymus ar nusižengęs moralei.

Strateginio planavimo komitetas penktadienį pritarė Mokslo ir studijų sistemos pertvarkos gairėms, kuriose numatytas studijų kokybės gerinimas, studijų, mokslinių tyrimų finansavimo ir finansinės paramos studentams pertvarkymas, universitetų ir mokslinių institutų atnaujinimas, jų autonomijos ir atskaitomybės stiprinimas.Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, pirmajame pertvarkos etape numatoma žymiai padidinti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus, sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas.

Dar iki esminės sveikatos sistemos pertvarkos ketinama imtis jos gelbėjimo darbų - papildomų lėšų skylėtam sveikatos sistemos biudžetui turėtų atnešti planuojamas didinti alkoholio akcizas ir papildomas savanoriškas sveikatos draudimas. Tokias galimybes penktadienį susitikę aptarė prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Gediminas Kirkilas ir sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas.

Jei ne Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad mūsų valstybėje žemę gali įsigyti tik jos piliečiai, uostamiestis greičiausiai priklausytų vokiečiams, kurie nuo seno jame turėjo žemės ir galėtų pretenduoti į nuosavybę, ketvirtadienį rašo "Vakarų ekspresas".Šiandien, minint 15-ąsias Lietuvos Konstitucijos priėmimo metines, vis labiau diskutuojama, ar šis svarbiausias šalyje teisinis dokumentas nėra pasenęs bei ar nevertėtų jo keisti.

Lietuvoje ketvirtadienį minimos 15-osios Konstitucijos priėmimo metinės.Ketvirtadienį ryte ši sukaktis bus paminėta Seimo plenariniame posėdyje, kuriame kalbą sakys Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas ir Mykolo Romerio universiteto dekanas, darbo grupės, parengusios Konstituciją, narys Juozas Žilys.

Spalio 30 d. Rygoje vyks Baltijos šalių lyderių derybos, kuriose dalyvaus Latvijos, Estijos ir Lietuvos prezidentai Valdis Zatleras, Toomas Hendrikas Ilvesas ir Valdas Adamkus. Susitikimo metu prezidentai aptars energetinio saugumo ir nepriklausomybės klausimus, aktualias Baltijos šalių tarybos problemas, Baltijos valstybių prisijungimą prie Šengeno zonos, kaimynystės politiką ir kitas tarptautinės politikos sritis.

Saugomoje teritorijoje prie ežero vagonėlį nelegaliai pasistačiusi Seimo "darbietė" Loreta Graužinienė turėtų palikti parlamentą, sako prezidentas Valdas Adamkus, primindamas, kad prieš įstatymą visi lygūs. "Mano tvirtu įsitikinimu, tokių vienintelis kelias - pasitraukti iš politikos", - interviu savaitraščiui "Ekstra" sakė V.Adamkus, atsakydamas į klausimą, ką daryti, kad Seimo nariai, kiti aukštas pareigas einantys pareigūnai atprastų naudotis savo užimama padėtimi. "Labai gerai.

V.Landsbergis į savo jubiliejaus šventę buvo sukvietęs margaspalvę publiką, praneša "Lietuvos rytas". Pasak dienraščio, apie 700 vietų turinti Nacionalinės filharmonijos salė buvo pilna. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis fortepijonu skambino Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius. Muzikos fonu tapo demonstruojamos žymiojo kompozitoriaus dailės darbų reprodukcijos. Taip užvakar vakare buvo švenčiamas konservatorių patriarcho V.Landsbergio jubiliejus.

Kaip išvengti panegirikos arba paskvilio žanro rašant apie Vytautą Landsbergį? Juk šios dvi rašymo apie jį taktikos-sesės lydi Landsbergį jau aštuoniolika metų. Turbūt vienintelis būdas išvengti šių rašymą ir kalbėjimą deformuojančių kraštutinumų yra mažiau minėti Landsbergio oponentus, sovietinės Lietuvos šeimininkus ir „modernizuotojus“, besąlygiška meilė kuriems ilgai skatino daugelio aklą neapykantą Landsbergiui ir kitiems „kolūkių griovėjams“ bei sovietinio rojaus ardytojams.

Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius, "sėkmingai" numarinęs saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties tyrimą, taip pasielgti galėjo vedamas ne tik teisinių argumentų, pirmadienį rašo "Lietuvos žinios". Dar 2003 metais J.Laucius įsipainiojo į sklypų istoriją, susiejusią jį su šios bylos herojais, kurie ir buvo suinteresuoti, kad pagrindinė - pulkininko V.Pociūno nužudymo Bresto "Inturist" viešbutyje - versija net nebūtų pradėta tirti, Tik po atkaklių Liudvikos Pociūnienės pastangų Ge...

Spalio pradžioje Vilniuje įvyko tarptautinė energetikos saugumo konferencija. Įdomi ir šiek tiek  keista, nes kartu su valstybių vadovais – prezidentais, premjerais, ministrais - buvo pakviesti  ir keli didžiųjų energetikos  bendrovių vadovai. Taigi – verslininkai, o paprastai verslas su politika nesimaišo.

Liberaldemokratų netenkina Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Povilo Malakausko noras tyrimą dėl 10-ties Lietuvos diplomatų, galimai bendradarbiavusių su KGB ir esą "išsiliustravusių" neformaliu būdu, "užkrauti" Liustracijos komisijai."Mes gavome atsakymus iš VSD direktoriaus, bet mes manome, kad tie atsakymai mus nelabai tenkino. Iš tiesų VSD direktorius visą darbo krūvį tarsi bando perkelti ant Liustracijos komisijos, ant kitų institucijų.

Vyriausybei nepriimant aukštojo mokslo reformai būtinų sprendimų, prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį susitinks su premjeru bei Švietimo ir mokslo ministerijos vadovais. Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, V.Adamkus priims premjerą Gediminą Kirkilą, švietimo ir mokslo ministrę Romą Žakaitienę ir ministerijos sekretorių Giedrių Viliūną, atsakingą už mokslo ir studijų reformos įgyvendinimą.

Prezidentūros konkursą skraidinti šalies vadovą laimėjusi bendrovė rengiasi pirmai jo prezidentinei kelionei - šią savaitę prezidentas Valdas Adamkus lankysis Portugalijoje.Paskelbus, kad konkursą laimėjo orlaivių neturinti bendrovė „Aeroservisas“, žiniasklaidoje pasigirdo nuogąstavimų, kad ir toliau bus problemų prezidentui vykstant į užsienio vizitus.

Antradienį finansų ministras Rimantas Šadžius Seimui pristatė kitų metų biudžeto projektą, prenešė "Lrt.lt". Ministro teigimu, 2008 metų Lietuvos nacionalinis biudžetas turėtų siekti daugiau nei 29 mlrd. Lt. Tai būtų 31,4 proc. daugiau nei prognozuojama surinkti šiemet.Pagrindinę biudžeto dalį turėtų sudaryti įplaukos, gautos surenkant pridėtinės vertės mokestį. Iš viso taip planuojama gauti10,164 mlrd. Lt – 42,7 proc. daugiau nei pernai.

Mažumos Vyriausybės pateiktą projektą parlamento opozicija ketina išnarstyti po kaulelį, o prezidentas, išsakęs kritines pastabas, užsimena ir apie galimą įstatymo vetavimą, skelbia "Lietuvos žinios". Šiandien per Seimo plenarinį posėdį bus pateiktas ateinančių metų nacionalinio biudžeto projektas. Maksimaliai subalansuotas, optimalus, pražūtingas, infliacinis, svajonių, populistinis - tai tik keli epitetai, politikų prikabinti svarbiausiam metų finansiniam dokumentui.

Buvusio Lietuvos kontržvalgybos vadovo pulkininko Vytauto Damulio žodžiai apie slaptą ir sąmoningą bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis nuslėpusius aukštus valstybės politikus bei pareigūnus (ne tik diplomatus) ir jiems tai padaryti padėjusius Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus Mečį Laurinkų ir Dainių Dabašinską (VSD vadovybėje kuruojantį ir diplomatinę tarnybą) sukėlė audrą.

Penktadienį Vilniuje rengiama apskrito stalo diskusija "Europos Sąjungos biudžeto reforma: nuo klausimų link atsakymų", kurioje dalyvaus Lietuvos ir ES politikai bei analitikai. Kaip praneša prezidento spaudos tarnyba, ši diskusija - pavasarį vykusio aptarimo tęsinys. Jos metu bus toliau diskutuojama dėl ES biudžeto peržiūros, tariamasi, ką būtina keisti, kad ES biudžetas taptų modernesnis ir atitiktų pasikeitusios ES poreikius.

Parlamentarai ketvirtadienį priėmė vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisas, kurios apibrėžia rezervo karininko sąvoką ir nurodo, jog rezervininkai kartu su kadriniais sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojais bei slaptaisiais bendradarbiais turi būti įtraukti į specialią įskaitą.Už tokias pataisas balsavo 59 parlamentarai, 6 susilaikė ir niekas joms neprieštaravo.

Lietuva ir Lenkija iki spalio mėnesio pabaigos turėtų pasirašyti susitarimą dėl bendros įmonės steigimo elektros tilto projektui įgyvendinti, teigė Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis."Galite būti visiškai tikri, kad labai greitu laikotarpiu, tai reiškia ne mėnesius, o dienas, mūsų sutartis dėl elektros tilto bus pasirašyta.

Europos Sąjunga (ES) turi prisidėti tiesiant tiltus tarp "energetinių salų" ir kurti bendrą Europos energetikos tinklą, teigia Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Prezidentas V. Adamkus pasveikino į Vilnių atvykusius valstybių vadovus ir pažymėjo, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra veiksmingiausias būdas esminiams globaliniams ir regioniniams iššūkiams spręsti, kurių pobūdis ir mastas kitoks nei anksčiau, sakoma Prezidento Spaudos tarnybos pranešime.

Vilniuje susirinkę Lietuvos, Lenkijos, Gruzijos, Ukrainos ir Azerbaidžano prezidentai darsyk pabrėžė pasiryžimą gilinti savo šalių energetinį bendradarbiavimą.Tai sakoma bendrame prezidentų komunikate, kuriame sveikinimas Vilniuje trečiadienį pasirašytas penkiašalis susitarimas dėl energetinio bendradarbiavimo, kuris atvers kelią naftotiekio Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas projekto įgyvendinimui.

Lietuva kviečia Europos Sąjungos nares, remiančias Gruziją, Ukrainą, Azerbaidžaną ir Moldovą vienijančios organizacijos GUAM veiklą, įsteigti "GUAM draugų grupę Europos Sąjungoje"."Jūsų valstybių pažanga demokratijos ir reformų kelyje verčia Europos Sąjungą siūlyti GUAM šalims vis gilesnius tarpusavio santykių ar integracijos modelius. Lietuva ir toliau aktyviai ragins ES gilinti ir plėtoti santykius su jūsų valstybėmis.

„Sutarimo šiandien nepasirašėme tik dėl vienos priežasties – techniškai negalėjome parengti visų reikiamų dokumentų. Tačiau esame pasižadėję tą padaryti, kai tik bus nustatyta bendrovės struktūra. Manau, kad tas bus padaryta iki šio mėnesio pabaigos. Sutarėme, kad elektros tiltas turi būti, ir jis bus pastatytas“, − teigė V. Adamkus. Jis tikino visiškai neabejojantis: Lenkija nuo elektros tilto projekto nesitrauks.

Vilniuje šią savaitę susirinksiantys 7 valstybių prezidentai, dar 12 šalių vyriausybių nariai, aukšto rango JAV ir ES pareigūnai, taip pat ekspertai ir energetikos įmonių atstovai diskutuos apie pasaulio energetikos saugumą ir ieškos ES išorės energetikos politikos gairių ateičiai."Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje 2007: atsakinga energetika - atsakingiems partneriams" vyks trečiadienį ir ketvirtadienį.

Londone sausį pirmą kartą bus rengiami lietuvių maldos pusryčiai, skirti sausio 13-osios aukoms atminti."Labai džiugu, kad Londone gyvenantys lietuviai randa vis daugiau galimybių susiburti bendrai veiklai. Pirmieji Lietuvių maldos pusryčiai, kurių metu ketinama kalbėti apie asmeninę laisvę ir atsakomybę, rodo, kad lietuviai sugeba susitelkti rimtiems darbams", - sako vienas maldos pusryčių organizatorių Lietuvos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vygaudas Ušackas.

Lenkijos ūkio ministro Piotro Wozniako Vilniuje išsakyti reikalavimai gauti 1200 megavatų galios elektros, pagamintos būsimoje naujoje atominėje elektrinėje Lietuvoje, yra pagrįsti, teigia Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius.

Atominiu skandalu Vilniuje didžiausias lenkų dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pavadino Lenkijos ūkio ministro Piotro Wozniako pareiškimą, jog Varšuva vilkins elektros tilto iš Lietuvos į Lenkiją tiesimą, jeigu negaus trečdalio elektros energijos iš numatytos Ignalinoje statyti naujos atominės elektrinės, skelbia "Lietuvos rytas". Laikraštis pažymi, kad į P.Wozniako pareiškimą jautriai ir aštriai sureagavo Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas.

„Atominiu skandalu Vilniuje“ didžiausias lenkų dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pavadino Lenkijos ūkio ministro Piotro Wozniako penktadienį Vilniuje padarytą pareiškimą, jog jo šalis vilkins elektros tilto iš Lietuvos į Lenkiją tiesimą, jeigu negaus trečdalio elektros energijos iš numatytos Ignalinoje statyti atominės elektrinės.

Po dar vieno premjero Gedimino Kirkilo ir eurokomisarės Dalios Grybauskaitės viešo apsižodžiavimo tik aklas galėjo nepastebėti, kad Lietuvoje jau prasidėjo prezidento rinkimų kampanija, rašo savaitraščio „veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Tai kas, kad iki 2009-ųjų vėlyvą rudenį numatytos oficialios rinkimų datos dar liko šiek tiek daugiau nei dveji metai. Rimti politikai visuomet savo kampaniją pradeda gerokai anksčiau.

Rugsėjo  pabaigoje,  baigęs savo įsipareigojimus Jungtinių Tautų susirinkime  New Yorke,  Lietuvos  prezidentas Valdas Adamkus pabendravo dar ir su Lietuvių Bendruomenės  New Yorko apygardos atstovais. Valstybės vadovas papasakojo jiems apie padėtį Lietuvoje, pasidalijo įspūdžiais apie savo susitikimus ir oficialius bei privačius pokalbius su kitų valstybių atstovais.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus asmeniškai reikalaus Vyriausybės, kad jos politika įgalintų mažinti infliaciją ir tęsti reformas.Tai šalies vadovas pareiškė trečiadienį, kalbėdamas Švedijos verslo apdovanojimų ceremonijoje Vilniuje.

Premjero Gedimino Kirkilo pareiškimus apie atsistatydinimą prezidentas Valdas Adamkus vadina nepagrįstais ir teigia, jog pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos, tačiau ne per vienerius metus."Su juo (G.Kirkilu - BNS) tuo klausimu nekalbėjau, nebuvau susitikęs. Čia yra jo sprendimas, aš manau, kad jis turi vertinti tikrąją padėtį. Galvoju, kad toks jo tvirtinimas neturi jokio pagrindo. Seimas ir jisai turi galutinai išspręsti šį klausimą", - Lietuvos radijui sakė V.Adamkus.

Spalio 3 d. Briuselyje prasideda tarptautinis meno festivalis „Europalia. Europa“, kuriame dalyvauja visų 27 ES šalių atstovai. 50-ųjų Romos sutarties pasirašymo metinių proga šių metų renginiai skiriami Europos menui ir kultūrai. Lietuvos dalyvavimą šiame festivalyje koordinuoja Lietuvos institutas, festivalio rėmėja LR Kultūros ministerija, vienas iš festivalio globėjų Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. „Europalia.

Lenkijoje viešintis prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė šios šalies ir Lietuvos bendradarbiavimo reikšmę Vidurio ir Vakarų Europai. "Ši partnerystė paskutiniais metais išsiskleidė itin intensyviais prezidentų, vyriausybių vadovų, kitų institucijų ir eilinių žmonių ryšiais, tvirtu bendradarbiavimu tarptautinėje arenoje, glaudžiais ekonominiais ir verslo santykiais bei vis intensyvėjančiu kultūros ir mokslo bendradarbiavimu.

Visoje Lietuvoje šeštadienį vyksiančio Konstitucijos egzamino iniciatoriai tikisi, jog šis renginys padės pagrindinį šalies įstatymą labiau priartinti prie tautos."Šis renginys jau dabar sukėlė daug minčių apie Konstituciją, kuri ilgą laiką, regis, buvo šalia tautos, šalia visuomenės reikalų. Į ją šiandien atsigręžia visi - valstybės tarnautojai, politikai, paprasti piliečiai.

Baigdamas vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus vakar susitiko su Niujorko lietuvių bendruomene.Bendruomenės nariai padėkojo Lietuvos vadovui už dėmesį ir paramą lietuvybės išsaugojimo reikalams bei už rūpestį ginant Niujorko Aušros vartų bažnyčią nuo uždarymo. Kalbėdamas su tautiečiais, prezidentas pasidalijo įspūdžiais iš susitikimų ir neformalių pokalbių su valstybių vadovais, dalyvavusiais Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje.

Prezidentas Valdas Adamkus, nors ir tiesiai neminėdamas Rusijos, apkaltino ją pajamas iš energetinių išteklių naudojant ne reformoms, o ginkluotei. Trečiadienio pavakare kalbėdamas Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos sesijoje jis taip pat netiesiogiai apkaltino Maskvą siekiant paversti Kosovą dar vienu „įšaldytu konfliktu“, praneša Lietuvos televizijos naujienų tarnyba.

Su darbo vizitu JAV viešintis Lietuvos vadovas Valdas Adamkus vakar susitiko su Amerikos žydų komiteto atstovais, pranešė Prezidento spaudos tarnyba. Susitikime buvo kalbėta apie tarptautinei žydų bendruomenei jautrius klausimus – statybas galimų žydų kapinių teritorijoje Šnipiškėse, Vilniuje, žydų turto gražinimą. Taip pat aptartos pastaruoju metu iškilusios problemos tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimo nusikaltimams Lietuvoje įvertinti veikloje.

Antradienį Niujorke prasideda kasmetinė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, kurios metu pasisakys beveik 200 valstybių vadovai.Pagal Generalinės Asamblėjos protokolą, taip vadinamų debatų metu, kiekvienos JT narės vadovas susitikime gali pasakyti kalbą, kurios trukmė neturi viršyti 15 minučių. Kiekviena šalis savo kalbos temą pasirenka pati.