Parlamentarai ketvirtadienį priėmė vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisas, kurios apibrėžia rezervo karininko sąvoką ir nurodo, jog rezervininkai kartu su kadriniais sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojais bei slaptaisiais bendradarbiais turi būti įtraukti į specialią įskaitą.
Už tokias pataisas balsavo 59 parlamentarai, 6 susilaikė ir niekas joms neprieštaravo.
Naujajame įstatyme nustatoma, kad rezervo karininkas yra asmuo, įtrauktas į buvusios Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų rezervą, kuris buvo KGB mobilizacinė dalis, skirta karo grėsmės, jo pradžios, stichinių nelaimių ar masinių riaušių metu, taip pat karo atvejais.
Į šį apibrėžimą patenkantys asmenys turės būti įrašyti į buvusių sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojų, slaptųjų bendradarbių bei rezervo karininkų įskaitą. Įskaitos sąraše atsidūręs asmuo bus paviešintas, jei norės tapti Seimo nariu, prezidentu, europarlamentaru, teisėju, prokuroru ar eiti kitas nacionaliniam valstybės saugumui "jautrias" pareigas.
Tačiau ketvirtadienį priimtas įstatymas niekaip neriboja rezervo karininkų veiklos, šią sritį reguliuoti turėtų kitas įstatymas iš vadinamojo liustracijos įstatymų projektų paketo.
Įstatymo pataisas, kuriomis rezervininkams būtų numatyti tokie pat apribojimai eiti svarbias pareigas kaip ir kadriniams darbuotojams ar slaptiesiems bendradarbiams, balandžio pabaigoje vetavo prezidentas Valdas Adamkus, motyvuodamas tuo, kad jose nustatyti žmogaus teisių ir laisvių apribojimai nėra adekvatūs siekiamam tikslui.
Ketvirtadienį priimtas įstatymas buvo skiriamas nustatyti apribojimus neprisipažinusiems buvusios sovietinio saugumo pareigūnams bei bendradarbiams.
Jie negalės eiti pareigų, į kurias skiria parlamentas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė ar premjeras, jiems taip pat užkirstas kelias užimti aukštas pareigas ministerijose, dirbti valstybės ir savivaldybių institucijų, nebus leidžiama būti prokurorais, dirbti Valstybės saugumo departamente, diplomatinėje tarnyboje ir panašiai.
Tuo tarpu prisipažinę sovietų saugumiečiai bei bendradarbiai šių sankcijų išvengs.
Įstatyme taip pat užtrenkiamos durys prisipažinti pavėlavusiems. Buvusiame įstatyme numatytas terminas jau yra pasibaigęs, todėl nespėjusiems antrosios galimybės naujasis įstatymas nesuteikia.
Tokia nuostata lemia, jog tuomet neprisipažinę sovietų saugumiečiai ir bendradarbiai patirs jau išvardintus veiklos ribojimus bei nebus apsaugoti nuo viešumo, nepaisant fakto, jei šiuo metu jie norėtų deklaruoti bendradarbiavę ar dirbę sovietinėse specialiosiose tarnybose.
Pakeistasis įstatymas numato ir visiškai kitus Liustracijos komisijos veiklos pagrindus. Iki šiol ji dirbo visuomeniniais pagrindais. Pastaruoju metu komisija byrėjo - iš 5 buvusių narių tebedirbo tik 3.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas praėjusią savaitę Seime kalbėjo, kad komisija negali dirbti visuomeniniais pagrindais, nes jai trūksta advokatų, kurie teisme atstovautų komisijai, todėl ne visos KGB bendradarbių bylos įrodomos.
"Dabar komisija dirbs visiškai kitais pagrindais. Apskritai anksčiau buvo tikrai tragiška padėtis, ši sritis buvo labai apleista. O šis įstatymas turėtų kiek sutvarkyti visą situaciją", - BNS ketvirtadienį sakė konservatorė Rasa Juknevičienė.
Naujajame įstatyme numatyta, kad komisijos veikla bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, ją sudarys 7 nariai, kurių po 2 siūlys prezidentas, generalinis prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius bei 1 VSD vadovas.
Bendrą komisijos sudėtį tvirtinti pavesta Seimui.
