valdančioji dauguma

Opozicija tarsis dėl nepasitikėjimo procedūros visai Ingridos Šimonytės Vyriausybei. Tiesa, pasak opozicionierių, naują Vyriausybę turėtų suformuoti patys valdantieji. Seimo narys Paulius Saudargas pripažįsta, kad valdančioji koalicija turi problemų su komunikacija, tačiau šioje situacijoje įžvelgia tik politikavimą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Paulius Saudargas ir Lukas Savickas.

Opozicija užkūrė tikrą pirtį valdančiajai daugumai. Seime jau žlugo nepasitikėjimo procedūra energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, tačiau opozicija žada interpeliacijas inicijuoti ir užsienio reikalų bei aplinkos ministrams, o socialdemokratai nori surengti interpeliaciją ir ekonomikos ir inovacijų ministrei. Tiesa, opozicijos atstovas Andrius Mazuronis sako, kad daug konstruktyvesnis ir paprastesnis kelias būtų tiesiog bandyti pradėti nepasitikėjimo procedūrą visai Vyriausybei.

Opozicija ir toliau boikotuoja darbą Seime. Tam, kad būtų rastas bendras sutarimas parlamente, pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė opozicijos ir valdančiosios daugumos atstovus aptarti galimybes „tolesniam sklandžiam Seimo darbui aptarti“. Prezidentas G. Nausėda su parlamentinių partijų atstovais sutarė ieškoti dialogo galimybės, „neblokuoti, nemarinuoti vieni kitų iniciatyvų ir ieškoti, kaip pasiekti, tą rezultatą, kad darbas galėtų vyktų vienoje salėje“, po susitikimo nurodė prezi...

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijai žlugus, opozicija neslepia pasipiktinimo. Valdantieji tikisi, kad Seimo darbą boikotuojanti opozicija greitu metu grįš į posėdžius, o Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad situacija greitu metu padės išspręsti jos sudaryta dialogo grupė. Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda skaitys trečiąjį metinį pranešimą, todėl neatmetama, kad šalies vadovas jo metu išreikš palaikymą opozicijos nariams.

Formuojantis naujai valdančiajai daugumai daugeliui rūpi klausimas, kaip bus paskirstyti ministrų postai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija kalba apie tas pačias dominančias sferas. Politologų nuomone, postų pasiskirstymą lems du dalykai.  Liberalų sąjūdis pretenduoja į tris ministerijas  Liberalų sąjūdžio kandidatas Andrius Bagdonas teigia, kad jų partiją domina trys ministrų postai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis sako, kad planų dalyvauti formuojant valdančiąją daugumą po Seimo rinkimų partija neturi, tačiau jeigu dalyvautų, to nedarytų su konservartoriais. „Tai nėra tikslas.

Pirmoji rudens sesijos diena Seime prasidėjo su trenksmu – nebeliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos. Neva neapsikentę pirmininko R. Žemaitaičio tironijos ją paliko daugiau kaip pusė narių – keturi. Taigi, vasarą ilgai lipdyta valdančiųjų koalicija liko be vieningos aiškios daugumos ir su pagaliais tvarkiečiams tikėtis ministro posto. „Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis viešai demonstruoja ramybę.

Valdančiąją daugumą formuojančios keturios partijos artėja prie susitarimo, tačiau derybose išlieka nežinomųjų dėl Lenkų rinkimų akcijos dalyvavimo ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pakeitimo. Praėjusią savaitę padėję tašką derybose dėl programinių nuostatų, partneriai planuoja per artimiausias kelias dienas pasidalinti postais Seime ir Vyriausybėje bei pasirašyti koalicijos sutartį. „Dabar sprendimas vadovų lygyje“, – BNS sakė „valstiečių“ derybininkas, Seimo narys Jonas Jarutis.

Antrame prezidento rinkimų ture valstiečiai ragina balsuoti už Gitaną Nausėdą. Kas nutiko, kad valdantieji nusprendė paremti G. Nausėdą, kurį anksčiau vadino konservatorių kandidatu? TV3 žinių studijoje apsilankęs valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad yra ne viena priežastis, kodėl valstiečiai remia G. Nausėdą, bet ne Ingridą Šimonytę. „Labai arogantiškai šiame laikotarpyje elgiamasi, vengiama susitikti, diskutuoti.

Socialdemokratų drama dar nesibaigė, viso labo verčiame kitą puslapį – daliai socdemų pasitraukus į opoziciją, daliai palikus partiją, panašu, kad Seime nebeliko valdančiosios daugumos. Kol socialdemokratai siūlo perskaičiuoti, kiek parlamentarų daugumoje, valstiečiai užtikrina – palaikančiųjų su kaupu. Tačiau tikslaus atsakymo šiame matematiniame uždavinyje neturi net politologai.

Valstiečių frakcija skyla, nes skirtumai tarp premjero ir valstiečių lyderio siekių ir planų jau neišsprendžiami. Seimo narys, buvęs valstietis, tikina, kad artimiausiu metu valdančiojoje frakcijoje susikurs atskira reformų siekiančių Seimo narių grupė. Po buvusios Seimo narės Gretos Kildišienės skandalo iš Valstiečių ir žaliųjų frakcijos pasitraukęs Bronislovas Matelis tikina, kad skirtis tarp dviejų valstiečių pusių buvo matyti jau senai.

Prie valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio pykčių teks priprasti, sako opozicijos atstovai. Kategoriškas premjero pareiškimas, kurį vėliau R.Karbauskis nurašė emocijoms ir jaunam amžiui, rodo frakcijos ir valdančiosios daugumos skyles. Ir gilėjančią duobę tarp Seimo ir Vyriausybės. Trečiadienį Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo pritarta dėl VDU ir LEU universitetų jungimo. Toliau šis nutarimo projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.

Vakar baigėsi pirmoji rudens sesija Seime. Seimo rinkimai ir galinga valstiečių – žaliųjų partija ženkliai pakeitė Seimo veidą ir svarbiausius klausimus. Kokius svarbiausius darbus naujoji valdžia įvykdė, kokias klaidas padarė ir kokį įvaizdį per du mėnesius Seimas sugebėjo sudaryti rinkėjams ir ekspertams? Populistinių idėjų mėtymas į orą Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė sako, kad naujojo Seimo intencijos gražiai skamba iki šiol.

Nors ateitį nuspėja kortos, visgi, metų sandūra leidžia paspėlioti, kokie bus ateinantys metai ir kaip seksis rinkimų laimėtojos valstiečių – žaliųjų sąjungos noru sudarytai valdančiajai daugumai.

Šiauliuose braška valdančioji koalicija, vyksta neoficialios diskusijos dėl naujos daugumos formavimo. Miesto meras Artūras Visockas pripažįsta, kad nepasitenkinimas kilęs jo vadovaujamoje koalicijoje. Tam, kad ją sustiprintų, į daugumą jis pakvietė Seimo nario Valerijaus Simuliko vadovaujamo judėjimo „Už Šiaulius“ atstovus. „Koalicijoje per pusantrų metų atsirado tam tikrų bruzdėjimų. Mūsų koalicijoje yra 17 tarybos narių iš 31. Svarbus kiekvienas žmogus.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Dvejus metus išlikti postuose valdantiesiems padėjo palanki Seimo sudėtis, taip pat – ekonominis atsigavimo laikotarpis, portalui LRT.lt tvirtina politologas Tomas Janeliūnas. Tiek jis, tiek politikos apžvalgininkas Edmundas Jakilaitis teigia, jog ši Vyriausybė kol kas neturi rimtesnių stabilumo iššūkių.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, kad dabartinė valdančioji dauguma yra „intelektualiai silpna“ ir pasirengusi toliau „plaukti pasroviui“. „Naujų idėjų, naujų iniciatyvų su žiburiu jų planuose neatrasi, nors gyvenimas ir geopolitiniai iššūkiai, rodos, turėtų reikalauti žymiai didesnių apsukų“, – pirmadienį sakė jis žurnalistams.

„Kažkas už Seimą jau nusprendė įsivesti eurą. Ir mes jau apie tai nekalbame. Diskutuojame tik apie detales, kaip įvesti eurą. O kas nusprendė, kad euras bus įvedamas? Galbūt, mūsų banko valdybos pirmininkas, gal finansų ministras, gal kažkas Daukanto aikštėje pasakė“, - Seimo posėdžio metu kalbėjo tvarkietis Petras Gražulis. Jis teigė besistebintis, kad valstybė net nekelia klausimo apie beveik milijardą litų, kurie bus reikalingi euro įvedimui. „Finansų analitikai patvirtina – pinigų yra.

Antradienį turėtų būti inicijuota nepasitikėjimo pirmuoju Seimo pirmininku Vytautu Gapšiu procedūra. Apie tai pirmadienį prabilo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Pasak jo, jei V. Gapšys išliks savo poste, tai reikš Lietuvos valstybės kompromitaciją. V. Gapšys – valstybės kompromitavimas Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius pirmadienį pareiškė, kad jau yra parengtas kreipimasis į Seimo valdybą dėl nepasitikėjimo pirmuoju Seimo vicepirmininku, „Darbo partijos“ pirmininku V. Gapšiu.

Panevėžio valdančiųjų nepaveikė opozicijos ir gyventojų argumentai nekelti Nakvynės namų iš miesto pakraščio į Teatro gatvę, Socialinių paslaugų centro teritoriją. Jiems įspūdžio nepadarė ir vakar Tarybos posėdyje parodyta gyventojų filmuota medžiaga apie girtaujančius ir viešai prie jų valdų besišlapinančius benamius, kai jie glaudėsi Teatro gatvėje daug metų veikusiuose Nakvynės namuose. Benamių prieglaudą kels į centrą „Mes gyvename Panevėžyje.

Koalicija suformuota, portfeliai pasidalinti. Biudžeto projektas ant stalo. Artėja tiesos akimirkos, ar koalicija pradės vykdyti pažadus, ar ne. O žadėta buvo nemažai: PVM lengvatos vaistams, maisto produktams, viešbučiams, spaudai, meno bei intelektinei veiklai; minimalios algos, pensijų, vaistų kompensuojamos dalies didinimas, prioritetinių sričių skatinimas mokestinėmis lengvatomis ir dar daug kitų pagerinimų. Tarkime, naujoji valdžia pradės vykdyti pažadus.

Po Konstitucinio Teismo išvados politologai sako, kad formuojant koaliciją ir Vyriausybę yra galimybės krizę, kilusią tarp būsimos koalicijos ir Prezidentės, sureguliuoti. Tačiau tolimesni jų santykiai, atrodo, gali būti komplikuoti ir įtempti, pranešama LRT televizijos laidoje „Savaitė“. Po Seimo rinkimų Lietuvoje išlieka visi politinės krizės požymiai – būsimai valdančiajai koalicijai nepavyksta susitarti su Prezidente dėl Darbo partijos dalyvavimo valstybės valdyme.

Naująją vyriausybę formuojantys socialdemokratai netrukus turės atskleisti ir ekonominės politikos kryptį ateinantiems ketveriems metams. Šios partijos ideologija sufleruoja, kad pagrindinis naujos vyriausybės tikslas turėtų būti socialinės atskirties mažinimas.

Pirmadienio vakarą daugiausiai mandatų Seimo rinkimuose iškovojusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) būstinėje numatytas formuojamos valdančiosios koalicijos partnerių susitikimas. Susitikime dalyvaus socialdemokratai, Darbo partijos ir partijos Tvarka ir teisingumas atstovai, sekmadienį po LSDP tarybos posėdžio sakė partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Daugiausiai mandatų Seimo rinkimuose iškovojusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) tarybos posėdyje sekmadienį nutarė koaliciją formuoti su Darbo partija ir partija Tvarka ir teisingumas. „Patvirtinome ir gavome įgaliojimus, kad koaliciją formuojame su Darbo partija ir su Tvarka ir teisingumu. Jeigu koalicijos nepavyktų suformuoti, būtų galima koaliciją formuoti su kitomis partijomis, išrinktomis į Seimą“, – per spaudos konferenciją sakė A. Butkevičius.

(Papildyta 18:41 val.) Aštuonis mandatus Seime gavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) bus kviečiama prisijungti prie valdančiosios daugumos. Tai nutarė antradienį Seime susitikę Socialdemokratų partijos, Darbo partijos bei Tvarkos ir teisingumo lyderiai Algirdas Butkevičius, Viktoras Uspaskichas ir Rolandas Paksas. „Apsvarstėme ir sutarėme, kad pasikviesime Lenkų rinkimų akcijos vadovą pokalbiui dėl tolimesnio bendradarbiavimo.

Prie trijų partijų formuojamos valdančiosios koalicijos prisijungus aštuoniems į naująjį Seimą išrinktiems Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovams, Seime atsirastų vadinamoji konstitucinė dauguma, kurią sudaro ne mažiau kaip trys penktadaliai parlamento narių.

  Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui. – Socialdemokratų lyderis sako, kad nepaisys Prezidentės siūlymo formuoti valdančiąją koaliciją be Darbo partijos.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad Darbo partija negali dalyvauti Vyriausybės formavime, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba pirmadienį renkasi į posėdį spręsti šio klausimo. „Faktiškai po šito susitikimo ir po jos padaryto pareiškimo situacija dabar yra tokia, kad mes, konkrečiai aš, turime informuoti savo partijos valdybą.

Dabartiniai valdantieji iš paskutiniųjų stengiasi išnaudoti valdžios teikiamas galimybes. Socialdemokratų žiniomis, valdantieji į valstybės įmonių valdybas deleguoja savo politinei aplinkai artimus asmenis. Dažniausiai šios personalijos niekaip nėra susijusios su įmonių veikla. „Kas gali paneigti, kad iš verslo atkeliavę tokie valdybų nariai, gauta informacija nepasinaudos savo verslo interesams?“– dalinasi abejonėmis Seimo LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas Ozolas ir Bronislavas Genzelis teisiami už tai, kad kovą valanda anksčiau, nei buvo leista, surengė protesto akciją, profesorius Povilas Gylys teisiamas, nes be valdžios leidimo prie Prezidentūros įsiliejo į minią, besipiktinančią smurto protrūkiu Garliavoje, po teismus tampomi ir kiti aktyviai savo poziciją pastaruoju metu reiškiantys visuomenės veikėjai. Tampomieji vienu balsu tvirtina, kad Lietuva virto policine valstybe.

Penktadienį pas Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę susirinkę valdančiosios koalicijos atstovai sprendė, ar gali toliau kartu dirbti, tačiau susitikimo rezultatų žurnalistams nekomentavo. (Papildyta 17:47 val.) Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma žurnalistams sakė, kad artimiausiu metu bus ir daugiau koalicijos partnerių susitikimų, tačiau kada ir kur, neatskleidė. Jis pakartojo, kad norima santykius išsiaiškinti iki pirmadienio.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) turi įgyvendinti visus keturis konservatorių pateiktus reikalavimus, tarp jų – ir pakeisti Raimundą Palaitį kitu žmogumi vidaus reikalų ministro poste. Anot Vyriausybės vadovo, jei nebus įgyvendintas bent vienas punktas, koalicijos sutartis bus peržiūrėta. LiCS atmeta konservatorių reikalavimus, tačiau iš koalicijos kol kas nesitraukia.

(Papildyta 13:37 val.) Raimundas Palaitis teigia jokios priežasties atsistatydinti nematantis. Nepaisant konservatorių reikalavimų, vidaus reikalų ministras R. Palaitis savo noru atsistatydinti neketina. „Mane delegavo Liberalų ir centro sąjunga, mane skyrė į darbą Prezidentė, aš nepažeidžiau jokių įstatymų, aš dirbu tvarkingai Lietuvos ir jos žmonių labui, todėl jokios priežasties atsistatydinti savo noru aš nematau“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Palaitis.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) kol kas išstoti iš valdančiosios koalicijos neketina. LiCS pirmininkas Algis Čaplikas antradienio rytą susitiko su Premjeru Andriumi Kubiliumi. „Pokalbių tų aš nenorėčiau komentuoti ir nekomentuosiu“, – Seime žurnalistų klausiamas, ką aptarė per susitikimą, sakė A. Čaplikas. Anot LiCS vadovo, ir toliau dirbama koalicijoje, galioja koalicijos sutartis.

Pirmosiomis sausio dienomis Budapeštas, į kurio gatves išėjo apie 100 tūkst. žmonių, labiau priminė ne naujametiniam fejerverkui susirinkusią minią, o gražuolį miestą, apimtą neramumų, siautėjusių šalyje revoliuciniais 1956-aisiais. Tiesa, dabar juos sukėlė ne sovietiniai agresoriai, o vietiniai politikai.

Reikia žiūrėti į ateitį, o ne žvalgytis į praeitį, tokiais žodžiais Seime vykusioje spaudos konferencijoje socialdemokratų lyderis, frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius atmetė valdančiosios daugumos kaltinimus, neva socialdemokratai kalti dėl išaugusių valstybės skolos tvarkymo išlaidų. Jo teigimu, jeigu konservatoriai būtų skolinęsi ne už 9 proc.

Paskutinę sesijos dieną kritikavusi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto veiklą Seimo Pirmininkė Irena Degutienė reiškia nepasitenkinimą ir Seimo Ekonomikos komiteto darbu. Jam vadovauja Jungtinės frakcijos narys Dainius Budrys. „Aš matau problemų ne tik su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku. Reikėtų susėsti dviem koalicijos frakcijoms, tai yra TS–LKD ir Jungtinei frakcijai, nes dar daugiau problemų yra Ekonomikos komitete“, – penktadienį žurnalistų kalbinta sakė I. Degutienė.

Seimo narys Rokas Žilinskas papildė valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos gretas. Šios frakcijos posėdyje, apsvarsčius R. Žilinsko pareiškimą dėl priėmimo į TS–LKD frakciją, nutarta prašymą patenkinti. Mišriai Seimo narių grupei priklausęs R. Žilinskas dirba Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetuose, yra Atominės energetikos komisijos pirmininkas.

Naujai kadencijai perrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Premjeras Andrius Kubilius neslepia, kad prabėgę dveji metai valdantiesiems buvo tikrai nelengvi. Tačiau jis taip pat pasidžiaugė, kad „mokame ir galime suvaldyti krizę“. „Galime optimistiškai žiūrėti į ateitį.

Vienos grumtynės baigėsi, bet jau prasideda kitos. Pagrindinės šalies partijos, pasidalijusios savivaldos valdžios pyragą, ėmė burti pajėgas Seimo rinkimams. Niūriausiai į būsimų parlamento rinkimų perspektyvą turėtų pažvelgti pagrindinė valdančioji partija – konservatoriai. Dešinieji, kurie dar visai neseniai džiugiai trimitavo apie savo antrąją vietą mandatų dalybose, po kovų dėl svarbiausių savivaldybių liko prie suskilusios geldos.

Lietuvoje yra pribrendęs laikas pereiti nuo įstatymų leidybos akcentavimo prie parlamentinės kontrolės akcentų, o vienas iš parlamentinės kontrolės instrumentų yra interpeliacijos, teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Alvidas Lukošaitis. Prieš prasidedant Seimo pavasario sesijai opozicija prabilo apie planuojamas interpeliacijas atskiriems ministrams, o gal net ir Premjerui bei visai Vyriausybei.

Seimo opozicinės frakcijos ketvirtadienį nutarė balsuoti už interpeliaciją energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. Tačiau opozicija dar neapsisprendusi, ar teiks interpeliaciją Premjerui Andriui Kubiliui, ar visai Vyriausybei. „Vieningai sutarėme, kad balsuosime už interpeliaciją energetikos ministrui. Manome, kad A. Sekmokui kaip ministrui trūksta kompetencijos.

Ketvirtadienio popietę Joniškyje valdančiosios koalicijos sutartį pasirašė keturios partijos: Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“ bei Tėvynės sąjunga— Lietuvos krikščionys demokratai.

Palaikyti braškančią Andriaus Kubiliaus Vyriausybę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę verčia nerimas, baimė, neišsipildę lūkesčiai ir norai, tačiau tikrai ne realybė, spėja politologai. Vos tik A. Kubiliaus ministrų kabinetas patenka į nemalonią situaciją, iš Daukanto aikštės pasigirsta balsas: „Kitų alternatyvų Vyriausybei nėra!“ Prezidentė vengia nurodyti aiškius tokio politinio sprendimo motyvus, tačiau tai ją tik susilpnina.

 Kaip pranešė LNK žinių tarnyba, trijų Seimo opozicinių partijų atstovai pirmadienį paskelbė pabaigę alternatyvią Vyriausybės programą. Visuomenei ir šalies vadovei ją žadama pristatyti artimiausiu metu.