vakarai

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį į Atlanto vandenyną pasiuntė fregatą (karo laivą), ginkluotą naujos kartos hipergarsinėmis sparnuotosiomis raketomis, praneša „Reuters“. Taip V. Putinas tarsi davė žinią Vakarams, kad Rusija nesitrauks iš Ukrainos. Rusija, Kinija ir JAV lenktyniauja kurdamos hipergarsinius ginklus. Šie ginklai dėl savo greičio yra laikomi būdu įgyti pranašumą prieš priešininkus.

Kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje, yra esminis ir beveik neatsakomas klausimas. Kai kuriems atrodo, kad karas Ukrainai klostosi gerai, o Rusijos pajėgumai yra smarkiai apgadinti. Visgi pergalės ir pralaimėjimai mūšio lauke anksčiau ar vėliau ves prie taikos derybų. Tiesa, kokios ir kada jos bus – neaišku. Vakarai turi vienokį matymą ir supratimą, Ukraina ir jos artimiausi draugai – kitokį. Kol kas vyrauja sutarimas, kad nevalia Ukrainos spausti derėtis.

Bene svarbiausias ir baisiausias besibaigiančių metų įvykis – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Daliai analitikų kalbant apie 2023 metais ateisiančią kruvino konflikto pabaigą, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūno Liekis sako, kad pergalę nulems tai, kuri pusė investuos daugiau lėšų.

Trečiadienį Rusija paskelbė naują branduolinį grasinimą Vakarams, rašo „Daily Mail“. Į pietvakarius nuo Maskvos demonstratyviai koviniam naudojimui parengta strateginė raketa „Yars“. Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip didžiulė raketa montuojama į talpyklą Kozelsko kariniame miestelyje Rusijos vakarinėje Kalugos srityje. Raketa gali smogti taikiniams JAV ir Didžiojoje Britanijoje.

Rusijos užpulta Ukraina moka ir Vakarų neryžtingumo kainą, trečiadienį atidarydama Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos parlamentų narių Asamblėjos sesiją sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Ši sesija sušaukta jau dešimtą mėnesį vykstant žiauriam Rusijos karui prieš Ukrainą.

Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė, kad Rusija planuoja surengti teroristinį išpuolį prieš šalia Lietuvos esančią Astravo atominę elektrinę. Mūsų šalies pareigūnai teigia, kad tokios informacijos neturi, tačiau pranešimą vertina rimtai. Dalis ekspertų ramina, kad Rusija nedrįstų sukelti tiesioginės grėsmės NATO valstybei, tačiau aljansas jau ne kartą kritikuojamas dėl esą per silpno atsako Kremliaus grasinimams.

Karus pralaimintys lyderiai kartais griebiasi beviltiškų lošimų. Pralaimėjimas ar net pergalės nebuvimas gali kelti grėsmę jų valdymui, ir kartais jie nori imtis drąsių ar nepaprastų žingsnių, kad viską pakeistų. Kyla didžiulė baimė dėl karo Ukrainoje: jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs, kad jo nugara atsirėmusi į sieną, jis gali imtis desperatiškų veiksmų, rašo „Foreign Affairs“. Jis tikrai turi keletą bjaurių įrankių, kuriuos galėtų panaudoti.

Įtakingas Rusijos verslininkas Jevgenijus Prigožinas, kuris siejamas su prezidentu Vladimiru Putinu ir kuriam Vašingtonas ir Europos šalys taiko sankcijas, pirmadienį pripažino, kad buvo kišamasi į Vakarų šalių rinkimus. „Ponai, mes kišomės, kišamės ir kišimės. Atsargiai, tiksliai, chirurgiškai ir savaip, kaip sugebame. Tikslių operacijų metu iš karto pašalinsime ir inkstus, ir kepenis“, – ironiškame pareiškime, kurį citavo jo komanda, sakė J. Prigožinas.

Ukraina pirmadienį paskelbė, kad iš Vakarų sąjungininkių gavo daugiau oro gynybos sistemų, ir teigė, kad šie ginklai padės apsisaugoti nuo Rusijos atakų, kurios pastaruoju metu buvo nukreiptos prieš energetikos infrastruktūrą. „NASAMS ir „Aspide“ oro gynybos sistemos atvyko į Ukrainą! Šie ginklai gerokai sustiprins Ukrainos kariuomenę ir padarys mūsų dangų saugesnį“, – socialiniuose tinkluose pareiškė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Buvęs JAV karo pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė turėtų iki Naujųjų metų atsiimti visas rusų užgrobtas teritorijas, o iki kitų metų vasaros – išlaisvinti Krymą. Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad toks pareiškimas gali sukelti per didelius lūkesčius, kuriems neišsipildžius gali prasidėti politinės abejonės.

Naujoji italų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį, parlamente dėstydama savo vyriausybės prioritetus, pareiškė, kad „Italija yra visiška Europos ir Vakarų pasaulio dalis“. Ji teigė, kad jos tikslas „nėra sulėtinti ar sabotuoti Europos integraciją“, bet padaryti ją veiksmingesnę sprendžiant krizes. G. Meloni pabrėžė, kad Italija „ir toliau bus patikima NATO partnerė remiant Ukrainą“, kilus susirūpinimui dėl jos koalicijos partnerių prorusiškos pozicijos.

Įtakingas leidinys „The Economist“ savo straipsnyje pažėrė kritikos Vakarų ekonominėms sankcijoms Rusijai. Esą jos nepasiekė savo tikslo, nes šalies ekonomika šiuo metu yra kur kas gyvesnė nei kai kurių Europos Sąjungos ekonomikų, ir net automobilių pramonė Rusijoje atsigauna. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Rusija sankcijoms ruošėsi iš anksto, užsukdama dujų kranelius, tačiau kuo šalies kariuomenė labiau klimpsta Ukrainoje, tuo labiau sankcijos veiks dalį pramonės šakų.

Kaltindamas Vakarus ruošiant išpuolius prieš Baltarusiją jos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka šaukiasi dėmesio šalies ekonomikai eižėjant į šipulius, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Visi tie kalbėjimai man primena tokį pagalbos šauksmą. Iš mūsų turimos informacijos, ekonomika yra šipuliuose, subyrėjusi, dėl sankcijų, dėl izoliacijos.

Visų Vakarų valstybių žvilgsniams nukrypus į Rusiją, daugeliui kyla klausimas, ką šios valstybės darytų, jei Rusija panaudotų bet kokio pobūdžio branduolinį ginklą. Tai buvo labai aiškiai įvardinta, teigia Marius Laurinavičius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politikos apžvalgininkas aiškino, kad reikia įsiklausyti į Jungtinių Amerikos Valstijų atsargos generolų žodžius, nes jie pasiuntė labai aiškią informaciją.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos planus paskelbti apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją ir pavadino šiuos ketinimus „pavojinga eskalacija“, kuriai „nėra vietos šiuolaikiniame pasaulyje“. „Bet koks sprendimas įgyvendinti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės regionų aneksiją neturėtų jokios teisinės vertės ir turėtų būti pasmerktas“, – pareiškime nurodė A. Guterresas. „Su tuo negalima taikytis“, – pabrėžė JT vadovas.

Vakarų ekspertai mano, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija pratęs karą Ukrainoje, bet nepakeis jėgų pusiausvyros, taip pat perspėja nesureikšminti Kremliaus menkai užmaskuoto grasinimo panaudoti branduolinę ginkluotę. V. Putinas išvakarėse paskelbė apie 300 tūkst. rezervistų šaukimą, o vasario pabaigoje įsiveržimui į Ukrainą buvo sutelkta beveik 200 tūkst. karių.

Vakarų šalių vyriausybės skatina savo ginklų gamintojus didinti gamybos apimtis, kad būtų papildytos atsargos, smarkiai sumažėjusios aprūpinant ginkluote Ukrainą, kuri jau septintą mėnesį grumiasi su Rusijos agresija.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas Ukrainoje pradeda septintą mėnesį, bet daugelis Afrikos šalių dar neparodė tvirtos paramos Kijevui. Pirmosiomis konflikto dienomis 17-ai Afrikos šalių atsisakius paremti JT rezoliuciją, smerkiančią Rusiją, keli Europos diplomatai, paskirti į Afrikos sostines, surengė šou, prieštaraudami Afrikos lyderiams dėl to, kad jie nesipriešino invazijai.

Praėjus kelioms savaitėms po Ukrainos užpuolimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad Vakarai niekada nesugebės sužlugdyti Rusijos ekonomikos. Neva gausybė Europos ir Amerikos sankcijų nesugebėjo ir nesugebės parklupdyti jo valstybės. „Jau dabar galime užtikrintai pasakyti, kad tokia politika prieš Rusiją nepasiteisino, – kitiems Rusijos pareigūnams sakė jis. – Ekonominio blickrygo strategija nepasiteisino.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys įvedė precedento neturinčias sankcijas Kremliui. Jau nemažai kalbėta apie turto konfiskavimą, oro erdvės uždarymą ir finansinius apribojimus, tačiau naujausia strategija, kurios ėmėsi Vakarai, bandydami sutramdyti Rusiją, yra eksporto kontrolė.

Iš sankcionuoto Rusijos oligarcho Dmitrijaus Pumpjanskio atimta 65 mln. svarų vertės jachta antradienį bus parduodama viešame aukcione Gibraltare. Tai bus pirmasis prabangus turtas, kuris bus parduotas po to, kai Vladimirui Putinui įsiveržus į Ukrainą Vakarų šalys pritaikė gausybę sankcijų tiek Rusijos lyderiams, tiek oligarchams.

Vengrijos dešiniojo sparno premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad „globalistai gali prasmegti į pragarą“, kviesdamas Amerikos konservatorius susiburti bendrai pasaulinei kovai su progresyviaisiais. Nacionalistinių pažiūrų Vengrijos lyderis pasirodė kaip garbės svečias Konservatorių politinių veiksmų konferencijoje (CPAC) Teksase, kur jo ugninga kalba buvo pasveikinta audringais plojimais.

Įsiveržimas į Ukrainą nemaloniai nustebino daugybę Rusijos stebėtojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai yra vertinamas kaip grubus, stiprus ir brutalus, tačiau kartu viską apskaičiuojantis ir atsargus lyderis. Todėl staigus ir neapgalvotas Ukrainos užpuolimas daug kam atrodė nebūdingas V. Putino asmenybei, „Foreign Policy“ rašo Williamas Taubmanas. Kai kurie ekspertai mano, kad V. Putiną smarkiai paveikė jo atsiribojimas nuo likusio pasaulio per Covid-19 pandemiją.

Vakarų valstybių grupė trečiadienį sutiko leisti Ukrainai atidėti valstybės skolos palūkanų mokėjimus ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu. Mokėjimų atidėjimas nuo rugpjūčio iki bent 2023 metų pabaigos buvo suteiktas Ukrainos vyriausybės prašymu, kuriame Kyjivas pažymėjo, jog mokėjimų atidėjimas jam leistų sutaupyti kuo daugiau pinigų užsitęsusiam karui su Rusija.

Ukrainą užpuolusios Kremliaus pajėgos neatostogauja, todėl Vakarai ukrainiečiams turi siųsti daugiau ginklų, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Taip jis kalbėjo prieš pirmadienį vykstantį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų tarybos posėdį. „Kadangi Briuselis išeina atostogų, tai gera proga priminti, kad Rusijos kariai neplanuoja pasiimti laisvų dienų nuo tolesnio Ukrainos puolimo“, – žurnalistams sakė Lietuvos ministras.

Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis antradienį lankydamasis Ukrainoje pavadino karo nuniokotą Kyjivo priemiestį Borodianką „beprasmiško žiaurumo ir smurto“ simboliu. X. Bettelis surengė vizitą į Ukrainą po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Italijos premjero Mario Draghi apsilankymo šioje šalyje praėjusią savaitę.

Vakarų sankcijų suvaržytos ir su laikinojo administratoriaus priežiūra dirbančios Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ generalinis direktorius Rimantas Proscevičius pateikė prašymą trauktis iš pareigų, patvirtino administratoriaus atstovas. „Galiu patvirtinti, kad administratorius tokį prašymą yra gavęs“, – BNS patvirtino laikinajam administratoriui atstovaujančios viešųjų ryšių agentūros „INK agency“ projektų vadovas Giedrius Galdikas. Prašymą R. Proscevičius pateikė praėjusį penktadienį.

Istorijos negalima perrašyti, iš jos reikia mokytis, o komunizmo nusikaltimų įvertinimas turi atsirasti Vakarų politinėje darbotvarkėje, sako Lietuvos Seimo pirmininkė. „Šiurkštus šantažas, agresyvus spaudimas, ultimatumų politika, ateinanti iš imperinių Rytų, vis dar gyva.

Karas Ukrainoje grasina pasauliniu badu, bet kai kurių Vakarų pasaulio vadovų širdžių ir protų – nepasiekia. Jiems, pasak politikos apžvalgininkų, Ukraina yra vis dar tolima šalis, kurios karas kainuoja brangiai, grasina nestabilumu, bet neskauda tiek, kad nesiūlytų jo baigti su dideliais teritorijų praradimais arba „išsaugotu Putino veidu“. Savo ruožtu Rytų ir Vidurio Europos valstybės karą jaučia labai aštriai ir jo alsavimas verčia imtis ne tik skubių sprendimų, pagalbos Ukrainai, bet ir nes...

Vakarų šalių interesas remti Ukrainos suverenitetą užima svarbią vietą diplomatinės kovos lauke, tačiau vietoj konkrečios pozicijos kai kurios Europos valstybės bando Ukrainą „sutaikyti“ su Rusija, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo „Financial Times“, rašo „Kanal 24“. Vis dėlto V. Zelenskis atsisakė įvardyti valstybes, kurios kompromituoja savo sąžinę.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar sekmadienį pabrėžė, kad karui besitęsiant šaliai yra reikalinga nuolatinė Vakarų šalių karinė parama, kol bus nugalėtos Maskvos pajėgos. „Mes jau įsitraukėme į užsitęsusį karą ir mums reikės nuolatinės paramos“, – vietos žiniasklaidai kabėjo H. Maliar. „Vakarai turi suprasti, kad jų pagalba negali būti vienkartinė, o tokia, kuri tęsis iki mūsų pergalės“, – pridūrė ji.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad Rusijos Federacijas bando panaikinti Vakarų sankcijas per šantažą – pasitekdama dėl grūdų trūkumo kilusią maisto krizę bei pabėgėlius. „Yra du pirštai, kuriuos jie įkišo į Vakarų ginklo vamzdį. Pirmasis yra pabėgėliai, susiję su maisto krize, pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, kurie daugiausia priklauso nuo maisto iš Ukrainos.

Premjerė Ingrida Šimonytė perspėja Vakarų politikus santykiuose su Rusija nelipti „ant to paties grėblio“ ir nešvelninti sankcijų, įvestų Maskvai po invazijos į Ukrainą. Taip ji trečiadienį teigė interviu delfi.lt komentuodama užstrigusias Europos Sąjungos (ES) derybas dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai bei Pasaulio ekonomikos forume Davose buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henrio Kissingerio nuskambėjusį pasisakymą, jog Ukraina dalį teritorijos turi atiduoti Rusijai.

Premjerė ragina nepasiduoti Rusijos propagandai dėl Vakarų sankcijų žalos jiems patiems. „Jaučiame ir matome, kad Kremliaus propaganda bando konstruoti naratyvą, kad štai, žiūrėkite, Vakarai nustatė daug įvairiausių sankcijų ir dėl to Vakarų šalys patiria daug ekonominių iššūkių, mums svarbu čia nepasimauti ant propagandos kabliuko“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Prancūzijos lyderiui Emmanueliui Macronui antradienį pareiškė, kad Vakarai turi nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, ir apkaltino Kyjivą, kad šis nerimtai žiūri į derybas dėl karo užbaigimo, pranešė Kremlius.

Sankcijų Rusijai atšaukimas yra derybų tarp Kyjivo ir Maskvos dalis, teigia Ukrainą brutaliai užpuolusios Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi S. Lavrovo komentarais Kinijos naujienų agentūrai „Xinhua“.  Šeštadienį anksti išplatintame pranešime S. Lavrovas teigia, jog derybos vyksta sunkiai, bet tęsiasi, tuo tarpu Kyjivas penktadienį vakare perspėjo, kad derybos gali žlugti.

Ukraina antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos atakuoja transporto infrastruktūrą, kuri naudojama ginkluotei iš Vakarų sąjungininkių gabenti, pareigūnams kiek anksčiau pranešus apie smūgius jungčiai su Rumunija. „Rusija naikina Ukrainos transporto infrastruktūrą – tiltus ir geležinkelius, siekdama sulėtinti mūsų sąjungininkių ginklų tiekimą į frontą“, – nurodė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, ilgą laiką demonstravęs paramą Rusijai, dabar galimai veikia be Kremliaus žinios. Ukrainos valdžia skelbia, kad  A. Lukašenka veda atskiras derybas su Vakarais be Vladimiro Putino sutikimo. Taip interviu laikraščiui „Meduza“ sakė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. „Jie labai aktyviai bandė įtempti Baltarusiją į karą.

Rusai dar nepajuto Vakarų sankcijų poveikio. Daliai žmonių Rusijoje nė motais, kad dėl sankcijų jie negalės skraidyti į Vakarus ar išsiimti daugiau pinigų užsienio valiuta, nes nei jie skraidė anksčiau, nei matė tiek pinigų vienoje vietoje. Prekių parduotuvėse taip pat yra, nors kainos kandžiojasi. O jeigu sankcijų poveikis pasijus skaudžiau, tai dėl to paprasti rusai apkaltins ne Vladimiro Putino režimą ir jo pradėtą karą Ukrainoje, bet pačius Vakarus.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė prabilo apie Vakarų lyderių reakciją į karą Ukrainoje. Jos teigimu, Vokietija pati užsinėrė kilpą ant kaklo, didindama priklausomybę nuo rusiškų dujų. O štai Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO smarkiai padidintų Lietuvos saugumą. Premjerė įžvelgia ir Vakarų „mąstymo klaidą“ – esą jie vertina Vladimirą Putiną, vadovaudamiesi mitais, kad jis gali būti siejamas demokratija. I. Šimonytės teigimu, „nėra jokio Putino veido“, kurį reikėtų saugoti.

Maskva pagrasino pradėti teisminį procesą, jei Vakarų šalys paskelbs, kad ji nevykdo savo įsipareigojimų, pirmadienį pareiškė finansų ministras Antonas Siluanovas, kai savaitgalį kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ sumažino Rusijos mokėjimų užsienio valiuta reitingą iki „atrankinio įsipareigojimų neįvykdymo“. Rusija praėjusią savaitę atliko mokėjimus už JAV doleriais denominuotas obligacijas rubliais, nes dėl Maskvos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos sutrukdė jai atlikti mokė...

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prakalbo apie tolimesnius Rusijos kariuomenės tikslus ir nepakankamą Vakarų paramą karine technika. Jo teigimu, rusai nusitaikė į Donbaso ir Pietų Ukrainos regionus. Taip pat šalies vadovas įspėjo, kad Rusija ketina didinti spaudimą Ukrainos rytuose, praneša „The Guardian“. „Mes stipriname gynybą rytiniame Donbaso regione.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį apkaltino Vakarų šalis rusų kultūros diskriminavimu, kurį jis palygino su nacių šalininkų knygų deginimu XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje. „Šiandien bandoma „atšaukti“ ištisą tūkstantmetę šalį, mūsų liaudį“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame susitikime su rusų kultūros premijų laureatais.

Betarpiška kaltė už Ukrainą apėmusią katastrofą tenka nusikalstamam Kremliaus režimui ir jo svaičiojančiam bei kerštingam lyderiui – Vladimirui Putinui. Tačiau gilesnė atsakomybė tenka šalims, kurios yra daug kartų didesnės, turtingesnės ir galingesnės negu Rusija. Jos galėjo šią katastrofą užgniaužti arba ją atgrasyti, bet to nepadarė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė naujai kadencijai paskirti šiuo metu pareigas einančią centrinio banko vadovę Elvirą Nabiuliną. Nuo 2013 metų bankui vadovaujanti 58 metų E. Nabiulina padėjo išlaviruoti Rusijos ekonomiką per ankstesnį Vakarų sankcijų, paskelbtų dėl 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, etapą, taip pat tarp ​​didžiulių naftos kainų svyravimų ir infliacijos šuolių.

Rusija šeštadienį perspėjo, kad jos pajėgos gali smogti Vakarų šalių ginkluotės tiekimui Ukrainai, kur tęsiasi vasario pabaigoje pradėta Maskvos pajėgų invazija. „Perspėjome Jungtines Valstijas, kad organizuotas ginkluotės pumpavimas iš virtinės šalių yra ne vien pavojingas žingsnis – tai žingsnis, darantis šias kolonas teisėtais taikiniais“, – valstybinei televizijai sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Kremlius pagrasino nacionalizuoti Rusijoje esantį ir iš jos nusprendusių pasitraukti Vakarų kompanijų turtą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininką Dmitrijų Medvedevą.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį paragino Vakarų demokratines valstybes sugriežtinti sankcijas baltarusių autoritariniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai dėl jo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Apsirūpinimas gamtinėmis dujomis nėra silpnoji Lietuvos vieta, tačiau didelė problema yra šalies priklausomybė nuo rusiškos elektros, dėl to kuo greičiau šalies tinklai turi būti sinchronizuoti su Vakarais, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Dujos nėra silpnoji Lietuvos vieta, kalbant apie SGD (suskystintųjų gamtinių dujų – BNS) terminalą. Bet Lietuvoje didelė problema yra priklausomybė nuo elektros.