užimtumo tarnyba

Lietuvos darbdaviai labiau linkę į darbą priimti į šalį sugrįžtančius tautiečius, sako Užimtumo tarnybos direktorė. Anot Ingos Balnanosienės, grįžę lietuviai darbdaviams jau nekelia baimės, tai labiau suvokiama kaip privalumas. „Didžioji dauguma darbdavių sako (emigravusiems lietuviams – BNS), kad taip – grįžkite, mums reikalingos jūsų patirtys, žinios, kvalifikacija“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Balnanosienė, komentuodama apklausos rezultatus.

Nors paskutinįjį vasaros mėnesį Užimtumo tarnyba fiksavo stabilius įsidarbinimo rodiklius bei aktyvesnį švietimo sektorių, pastarąjį mėnesį taip pat ūgtelėjo nedarbas. Jis siekė 8,8 procento. Pasak Užimtumo tarnybos, baigiantis vasarai, darbuotojų paieška buvo pasyvesnė nei balandžio–liepos laikotarpiu, tačiau aktyvesnė nei gruodį–kovą. Rugpjūtį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – trys ketvirtadaliai (10,7 tūkst.) – kvalifikuotam darbui.

Užimtumo tarnybą baigiantis vasarai užplūdo darbo ieškantis jaunimas. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad jaunoji, taip vadinama Z karta, labai vangiai palieka bedarbių gretas, o priežastis aiški –  dosnios nedarbo išmokos, siekiančios iki 1200 eurų per mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 žinios.  Kalbinti vilniečiai sako, kad kol kas susipažinti su suaugusio žmogaus gyvenimu ir įsilieti į darbo rinką dar neteko.

Norinčius kurti verslą Užimtumo tarnyba kviečia teikti paraiškas paramai gauti.  Tai daryti bus galima 30 dienų nuo rugsėjo 16-osios, kai Užimtumo tarnyba savo svetainėje paskelbs informaciją apie naują atranką, rašoma tarnybos pranešime. Parama verslui steigti – iki 28 tūkst. eurų Tarnyba informuoja, kad parama vienai steigiamai darbo vietai negalės viršyti 28 644 eurų. „Parama verslui jau antrus metus pritraukia daug smulkųjį verslą norinčių kurti žmonių.

Vidurvasarį fiksuotas didžiausias į Užimtumo tarnybą nuo 2023 metų spalio besikreipusių jaunuolių skaičius. Tarnybos duomenimis, liepą į ją kreipėsi 5,1 tūkst. jaunų asmenų, o rugpjūčio pradžioje darbo iš viso ieškojo 17 tūkst. jaunuolių – dešimtadaliu daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu. Pasak Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Giedrės Sinkevičės, vasarą tarnybos klientų gretas gausiau papildė studijas ir bendrojo lavinimo mokyklas baigę jaunuoliai.

Veiklą stabdanti ir neteisminį bankrotą inicijuojanti Gargždų rąstinių ir karkasinių namų bei pirčių gamintoja „Dolena“ atleidžia visus darbuotojus – apie atleidimą įspėtas 41 žmogus, pranešė Užimtumo tarnyba. Tarnyba penktadienį BNS informavo, kad darbuotojus numatoma atleisti rugsėjo 5–16 dienomis. Daugiausia bus atleista stalių, dailidžių (6) bei po keturis vadybininkus ir staklininkus.

Užimtumo tarnyba praneša, kad penkerius metus Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse fiksuojamas darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas jau siekia 482,2 tūkst. Ūkio sektoriuose kasmet augo darbo paklausa Kauno apskrityje (9 proc.), kitose – šiek tiek mažėjo. Visame regione pernai buvo paskelbta 54,2 tūkst.  laisvų darbo vietų, o šių metų pirmąjį pusmetį – daugiau nei 25 tūkst. Darbuotojų poreikis didžiausias –  Kaune (15,8 tūkst.),  Alytuje (2,8 tūkst.

Liepą laisvų darbo vietų Lietuvoje skaičius išaugo dešimtadaliu, taip pat padaugėjo į darbo rinką sugrįžusių asmenų, praneša Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnybos duomenimis, vidurvasarį darbdaviai paskelbė 16,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 1,5 tūkst. (9,7 proc.) daugiau nei birželį. Daugiausia darbuotojų ieškota Vilniuje – čia įregistruota 3,9 tūkst. laisvų darbo vietų, Kaune – 2,3 tūkst. ir Šiauliuose – 1,5 tūkst.

Projektu „Kryptis – ateitis“ siekiama skatinti žmones kurti naujas darbo vietas, o bedarbiams siūloma kelti kvalifikaciją, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kompetencijas. Anot Užimtumo tarnybos atstovės Vaidos Kamandulienės, didelio populiarumo sulaukusiame projekte dalyvaujantiems, savo įmones kuriantiems asmenims gali būti skiriamos daugiau negu 28 tūkst. eurų siekiančios subsidijos.

Šių metų pirmąjį pusmetį baldų gamybos įmonės paskelbė 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų – 7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Darbuotojų ieško 264 baldų įmonės – 40 daugiau nei pernai, praneša Užimtumo tarnyba.

Užimtumo tarnyba per klaidą 29 tūkst. klientų duomenis atskleidė tretiesiems asmenims. Anot tarnybos, klaida padaryta praėjusią savaitę, liepos 25 dieną, kai Vilniaus klientų aptarnavimo specialistė elektroniniu laišku siųsdama laišką-kvietimą klientams į mokymus nepatikrino, ar panaikinti pertekliniai dokumentai. „Todėl per klaidą buvo išsiųsti kitų Užimtumo tarnybos klientų duomenys. Visų laiškų gavėjų tapatybė yra žinoma“, – teigiama tarnybos pranešime.

Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo bei Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis rodiklis didėjo 0,2 balo ir įsitvirtino teigiamoje zonoje – 100,4. Tai rodo, kad Europos darbo rinka turėtų išlikti stabili. „Europos užimtumo tarnybos kalba apie atsargų optimizmą. Situacija išlieka stabili“, – sakė IAB prognozių vadovas Enzo Weberis. Nors komponento dalis didėjo tik 0,3 balo ir siekia 101,6, užimtumo perspektyvos išlieka teigiamos.

Bankrutuojanti Klaipėdos logistikos bendrovė „Lumifast“ atleidžia visus 140 darbuotojų. Bendrovė apie jų atleidimą pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnyba pirmadienį BNS pranešė, kad dauguma (131) planuojamų atleisti darbuotojų –  sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad birželį mažėjo ir darbuotojų paieškos, ir įdarbinimo aktyvumas. Šiltuoju sezonu veiklą intensyvinantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, prekybos sektoriai aktyviausiai darbuotojų ieškojo gegužę. Skelbiama, kad bendras dirbančiųjų skaičius išlieka aukštas. Liepos 1 d. duomenimis, šalyje dirba 1,46 mln. asmenų – 3,6 tūkst. (0,25 proc.) mažiau nei prieš mėnesį.

Vokietijos darbo aprangos drabužių pardavėjos „Oyster Terfort“ valdoma Vilniaus drabužių siuvimo bendrovė „Oyster & Co“ atleidžia 17 iš 40 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Bendrovė BNS nurodė, kad sprendimas priimtas dėl suprastėjusios ekonominės situacijos Vokietijos tekstilės rinkoje.

Užimtumo tarnyba kviečia teikti paraiškas dėl paramos verslui. Verslo pradžiai yra skiriama iki 28 tūkst. eurų parama vienai darbo vietai. Tam dar yra laiko iki liepos pradžios. „Reta galimybė tapti pasiturinčiu“, – apie projektą socialiniame tinkle „Facebook“ rašo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. Pažymėtina, kad už paramą galima įsigyti įrangą ir / ar įsirengti patalpas naujam verslui.

Gegužę laisvų darbo vietų daugėjo trečią mėnesį iš eilės, dirbti pradėjo beveik 20 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba.    5,2 tūkst. darbdavių gegužę registravo 17,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbą susirado mažiau žmonių nei balandį, tačiau daugiau nei gruodį-kovą.

Užimtumo tarnyba skelbia kvietimą teikti paraiškas paramai verslo pradžiai gauti. Verslo pradžiai skiriama iki 28 tūkst. eurų parama vienai darbo vietai.  „Reta galimybė tapti pasiturinčiu“, – apie projektą „Facebook“ rašo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. Pažymėtina, kad už paramą galima įsigyti įrangą ir/ar patalpas įsirengti naujam verslui.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), ketina atleisti 39 darbuotojus praneša Užimtumo tarnyba. Tarnyba Eltai pranešė, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras numato atleisti daugiausiai chemikų – 11, mokslo darbuotojų – 7, chemijos technikų – 5, dirvožemininkų – 4.   Darbuotojų grupė atleidžiama, nes Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo taryba šių metų kovo 27 d. nutarė patvirtinti naują LAMMC struktūrą, be Kaune esančios Agrocheminių tyrimų laboratorijos.

Daugiau nei 25 metus Ukmergėje veikusi bankrutuojanti apatinių ir viršutinių drabužių siuvimo bendrovė „Detexa“ atleidžia visus 47 darbuotojus. Apie tai įmonė pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnyba ketvirtadienį BNS nurodė gavusi įmonės pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą, įspėjant visus įmonėje dirbančius žmones. Kaip atleidimo priežastį bendrovė nurodė bankrotą.

Nekvalifikuoti ar ilgai darbo nerandantys gyventojai, kuriems yra sunku integruotis į darbo rinką, dažnai keičia darbovietes ir didžiąją laiko dalį gyvena iš išmokų. Vis tik tam yra paskatinimas – tokius asmenis įdarbinę darbdaviai gauna pinigų, o darbuotojai negali išeiti, kitaip praras nedarbo išmokas ir neturės iš ko gyventi. Viena moteris socialinio tinklo grupėje anonimiškai papasakojo, kad Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravusi beveik 5 mėnesius.

Darbdaviai šiais metais personalo poreikį vasaros sezonui suplanavo kiek anksčiau nei pernai: darbo ieškantys žmonės balandį turėjo galimybę rinktis iš daugiausiai laisvų darbo vietų per pastarąjį pusmetį. Sezoninių darbuotojų paieška ypač suaktyvėjo apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, kuris sulaukia ir darbo atostogų metu ieškančių jaunuolių dėmesio, praneša Užimtumo tarnyba. Jos informacinėje sistemoje praėjusį mėnesį paskelbta 17,2 tūkst. laisvų darbo vietų arba 17 proc.

Kauno baldų fasadų gamintoja „Baltic Furniture Components“ atleidžia beveik 80 proc. darbuotojų.   Apie tai įmonė pranešė Užimtumo tarnybai.  Tarnyba pirmadienį BNS nurodė, kad gavo įmonės pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą – įspėti 57 darbuotojai iš 73. Daugiausiai darbo neteks gamybos darbuotojų – 31, medienos apdirbimo įrenginių operatorių – 10,  medienos apdirbimo įrenginių operatoriaus padėjėjų – 10 ir kt.

Beveik 16 metų Radviliškyje veikusi siuvykla „Salvika“ nutraukia veiklą ir atleidžia 20 darbuotojų. Apie tai „Salvika“ pranešė Užimtumo tarnybai. Kaip BNS sakė įmonės „Salvika“ nemokumo administratorė Irena Prunskutė žmonės atleidžiami, nes bankrotą ne teismo tvarka inicijuoja pati siuvyklos akcininkė ir vadovė.   „Čia siuvykla yra. Jie per maži, užsakymų nedaug, žmonės net minimalios algos neužsidirba, neturi apyvartinių lėšų į kažką investuoti“, – BNS teigė I. Prunskutė.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, sugriežtinančioms sankcijas darbdaviams už nelegaliai dirbančius darbuotojus, taip pat, skatinančias nelegaliai dirbusius žmones pranešti apie nelegalaus darbo faktą.  Šiomis pataisomis Seimas siekia aiškiau reglamentuoti nelegalų darbą statybose ir už jį tenkančią atsakomybę.

Nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 8,2 proc. ir, palyginti su 2023-ųjų metų paskutiniuoju ketvirčiu, padidėjo 0,8 proc. punkto. Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,5 proc. punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį ketvirtį buvo 8,3 proc., moterų – 8 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 14,6 proc.

Praradę darbus arba norintys juos keisti gyventojai keičia profesiją ar kvalifikaciją. Tai padaryti padeda ir Užimtumo tarnyba, kuri siūlo įvairius kursus nuo kirpėjų iki programuotojų. Tačiau nusprendę keisti profesiją gyventojai įsipareigoja baigti kursus, o po jų dirbti dar 6 mėnesius pagal įgytą specialybę. Neįvykdę šio įsipareigojimo, žmonės turi grąžinti pinigus Užimtumo tarnybai. Gyventojai pasakoja, kad ne visada paprasta ir lengva apsispręsti dėl kursų.

Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimu užsiimanti Panevėžio įmonė „Energijos taupymo centras“ balandį dėl pasikeitusių rinkos poreikių energetikos srityje atleidžia didžiąją dalį darbuotojų. „E energijos“ grupei priklausančioje įmonėje iš viso dirbo 47 darbuotojai, iš jų bendrovė planuoja atleisti 38. Tai „Energijos taupymo centras“ Užimtumo tarnybai nurodė balandžio 15 dieną.

Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. Remiantis ketvirtadienį pristatytos apklausos duomenimis, 74,7 proc. apklaustųjų mokymąsi visą gyvenimą vertina palankiai, tačiau per pastaruosius penkerius metus mokėsi ar lankė kursus trečdalis – 34,1 proc. respondentų. Apie du trečdalius per minėtą laikotarpį nesimokė.

Įmonė „Kreta“, valdžiusi Vilniaus Minsko plente esantį „ibis Styles Vilnius“ viešbutį, atleidžia visus 19 dirbusių darbuotojų. Užimtumo tarnybai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą pranešta balandžio 11 d. Lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ bendrovei priklausantį viešbutį pakeis „Addere“ slaugos namai. Registrų centro duomenimis 2022 m. įmonės „Kretos“ pajamos siekė 1,279 mln. eurų, o grynasis pelnas – 102,35 tūkst. eurų.

Lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ įmonė „Kreta“, valdžiusi Minsko plente Vilniuje esantį „ibis Styles Vilnius“ viešbutį, jį uždaro ir atleidžia visus darbuotojus – jame įsikurs „Addere“ slaugos namai.     Įmonė atleidžia 19 iš 20 darbuotojų. Apie tai „Kreta“ pranešė Užimtumo tarnybai. Pasak jos, darbo neteks aštuonios kambarinės, trys registratoriai, du valytojai ir kiti darbuotojai.

Praėjusių metų paramos verslui kurti antrojo etapo vertinimas atskleidė paraiškų ir patvirtintų projektų augimą. Į Užimtumo tarnybos finansuojamų projektų sąrašą įtraukti 256 projektai. Tam bus skirta 6,2 mln. eurų valstybės lėšų.

Darbo rinkoje pokyčius vis labiau jaučia medicinos ir švietimo sistemos. Kaip svarbiausią priežastį – per mažą parengiamų specialistų skaičių – Užimtumo tarnybos darbdavių apklausoje įvardijo daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) švietimo įstaigų ir ketvirtadalis (24,3 proc.) sveikatos priežiūros darbdavių.

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja užsieniečių. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkstančius, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Pasak Užimtumo tarnybos, didžiąją Lietuvoje dirbančių užsieniečių sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkstančiais. Europos Sąjungos (ES) piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. – dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių.

Atleidžiami visi bankrutuojančios viršutinių drabužių siuvimo įmonės „Kauno Baltija“ darbuotojai.    Apie 115 darbuotojų atleidimą įmonė Užimtumo tarnybai pranešė kovo 4-ąją. „Verslo žinios“ vasarį skelbė, kad žinomiems prekių ženklams siuvusi „Kauno Baltija“ bankrutuoja.

Iš užsienio šalių į Lietuvą atvykusių darbuotojų skaičius per 2023 metus išaugo 65 proc. iki 142 tūkst., daugiausia jų – iš Baltarusijos, remdamasi darbdavių pranešimais trečiadienį skelbia Užimtumo tarnyba.  „Įsidarbinusių užsieniečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose. Per metus ryškiau išsiskyrė atvykėlių kvalifikacijos, spartus augimas fiksuotas vidutinės kvalifikacijos darbų grupėje – tiek darbo jėgos iš ES, tiek iš  trečiųjų šalių.

Vilniaus statybos bendrovė „Adaktas“ atleidžia 30 darbuotojų iš 38. Beveik pusantrų metų veikianti įmonė apie tai pranešė Užimtumo tarnybai.  Bendrovė apie atleidimą įspėjo 30 darbuotojų: 14 apdailininkų, aštuonis stalius, šešis betonuotojus ir kitus. Jie atleidžiami darbdavio iniciatyva, BNS pranešė tarnyba.    Įmonės darbuotoja BNS patvirtino, kad planuojama atleisti darbuotojus, bet detalesnės informacijos nepateikė.    Įmonės skola „Sodrai“ siekia 25,8 tūkst.

Užimtumo tarnybos atlikta pajūrio darbdavių apklausa atskleidė, kad Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius veiklai įmonės sieja su augančiomis išlaidomis ir darbuotojų trūkumu. Skelbiama, kad Klaipėdos apskrityje vidutinis metinis nedarbas 2023 metais išliko mažiausias tarp visų šalies apskričių ir siekė 7,5 proc. (šalyje – 8,6 proc.). Potencialas plėtrai ir darbuotojų poreikiui toliau išlieka stabiliai aukštas.

Drabužių siuvimu užsiimanti bendrovė „Siulema“ šiuo metu likviduojama dėl bankroto ir ketina atleisti 23 darbuotojus. Apie tai informuota Užimtumo tarnyba. Nuo 2015 m. Telšiuose veikianti bendrovė užpernai gavo 410 tūkst. eurų pajamų ir patyrė 2,5 tūkst. eurų nuostolį. Vienintelis įmonės akcininkas yra Romanas Dacys.

Bankrutuojanti dėvėtų drabužių parduotuves valdanti bendrovė „Prekių gausa“ planuoja atleisti 74 darbuotojus ir apie tai informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, vasario 20 d. joje dirbo tiek pat, t. y. 74 darbuotojai, kuriems gruodį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1178,38 euro (apie 837 eurai „į rankas“). Bendrovė turėjo 21258,18 euro skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Kauno vielos gamintoja „Mechel Nemunas“ numato atleisti 83, arba keturis penktadalius darbuotojų. Apie tai ji informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba 105 darbuotojai. Registrų centro duomenimis, 2022 metais įmonės pajamos mažėjo 40 proc. iki 19,957 mln. eurų, nuostoliai smuko 43 proc. iki 980 tūkst. eurų.

Užimtumo tarnyba praneša, kad  sausio mėnesį darbo pasiūlymų skaičius augo beveik visose savivaldybėse bei daugiau nedirbančių gyventojų pradėjo dirbti. „Šiemet suaktyvėjusi darbuotojų paieška sąlygojo ūgtelėjusius grįžtančiųjų į darbo rinką srautus. Intensyvesnis grįžimas į darbo rinką fiksuotas 55 šalies savivaldybėse“, – išplatintame pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J. Zemblytė.

Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Užimtumo tarnyba ėmė lanksčiau vertinti  klientus, kurie atsisako siūlomo tinkamo darbo: bedarbio statuso netenkama po antro tokio atsisakymo per 12 mėnesių. Tačiau tuo pačiu remiantis naujo įstatymo nuostatomis imta taikyti griežtesnė atsakomybė tiems, kurie nelegaliai dirba ar vykdo nelegalią veiklą, gauna nelegalias pajamas.

Šalčininkų rajono kooperatinė bendrovė „Lietuviškas pienelis“ atleidžia visus – 21 darbuotoją. Apie tai ji informavo Užimtumo tarnybą. „Sumažėjo darbų apimtys, pieno mažai. Mes superkame pieną“, – BNS komentavo įmonės vadovė Virginija Julija Rabačiauskienė. Pasak jos, įmonė bus likviduojama nuo kovo 1 dienos. Registrų centro duomenimis, 2022 metais įmonės pajamos augo 22,2 proc. iki 3,4 mln. eurų, nuostoliai sumažėjo 16,6 proc. iki 103,1 tūkst. eurų.

Kai moteris paslydo ir susilaužė koją, jos gyvenimas ėmė ristis žemyn milžinišku greičiu. Jau kitą dieną moterį atleido iš darbo, o jai niekaip nepavyksta užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą. Spręsti problemos nuvyko „TV Pagalbos” gelbėtojas Žilvinas Žitkus.  Į laidą pagalbos kreipėsi susirūpinusi ligonės kaimynė.

Metų pradžioje įsigaliojus kvotų darbuotojams su negalia reikalavimui viešajame sektoriuje, Užimtumo tarnyba siūlys pagalbą su šia naujove susidūrusiems darbdaviams ir darbuotojams. „Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams.

Užimtumo tarnyba praneša, kad siekiant palengvinti iš užsienio jau grįžusių  ar planuojančių grįžti lietuvių reintegraciją, startuoja vieno langelio principu veiksiantis konsultavimas. „Nuo dabar besidomintys galimybe įsikurti gimtinėje kiekviename mūsų klientų aptarnavimo skyriuje galės gauti informaciją apie užimtumo perspektyvas, darbo rinką, karjeros, persikvalifikavimo ir mokymosi galimybes“, – pasakojo direktorė Inga Balnanosienė.

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje patyrė iššūkių. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad mūsų šalyje sumažėjo siūlomų darbo vietų skaičius. Todėl darbus praradę gyventojai vis dažniau kreipėsi į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokų. Šiuo metu apie 150 tūkst. Lietuvos gyventojų neturi darbo. Daugiau nei pusė iš jų – per 77 tūkst. – algos neuždirba, bet be pinigų nelieka, mat jiems mokamos nedarbo draudimo išmokos. Ilgiausiai jas galima gauti iki 9 mėn.

Tūkstančiai lietuvių šiuo metu nedirba, bet be pinigų nelieka. Net ir nedirbdami jie net 9 mėnesius gali gauti nedarbo draudimo išmoką, kuri siekia 1156,5 eurų. Gruodžio 1 d. šalyje registruota 150,3 tūkst. asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas, praneša Užimtumo tarnyba (UŽT). Tai – 2,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Klientų skaičius 3,1 proc. didesnis nei prieš metus. Registruotas nedarbas šalyje lapkritį ūgtelėjo 0,2 proc. punktais, ir darbo neturintys asmenys sudarė 8,4 proc.