užimtumo tarnyba

Lietuvoje sparčiai augant darbo jėgos paklausai, šiuo metu didžiausias darbuotojų poreikis fiksuojamas transporto sektoriuje, praneša Užimtumo tarnyba.  Gegužę, vertinant visus sektorius, šalyje iš viso buvo registruota 54 tūkst. darbo pasiūlymų – trečdaliu daugiau nei balandį. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius. „Vertinant darbo jėgos paklausą transporto sektorius išsiskyrė darbo pasiūlymų gausa.

Praradę darbą gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą. Anot jos, dažniausiai per pusmetį darbą jie randa. Tačiau kol pajamų neturi, žmonės gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti beveik 900 eurų. „Sodra“ papasakojo, kam ir kada ji priklauso. Užimtumo tarnyba informavo, kad gegužės 1 d. darbo ieškojo 246,3 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. „Šiuo metu 41 proc. darbo neturinčių asmenų darbo ieško ilgiau nei 6 mėn.

Metus ir keturis mėnesius darbo neturėjusi Kristina buvo jau vadinama ilgalaike bedarbe. Nedarbo laikotarpiu moteris buvo registruota Užimtumo tarnyboje, bet pasakoja nesulaukusi jokios normalios pagalbos, jokių mokymų, išskyrus pavėluotus darbo pasiūlymus, kuriuos ji jau anksčiau būdavo spėjusi susižvejoti internete ir nusiųsti savo gyvenimo aprašymą.

Vasara – nebūtinai atostogų laikas. Bene kasmet dalis moksleivių ir studentų vasaros atostogas stengiasi išnaudoti darbui. Tai daro dėl įvairių priežasčių – siekia užsidirbti, ieško papildomos veiklos ar nori įgyti darbinės patirties, kurios galima pasisemti įvairiose ir labai skirtingose srityse. Šiai vasarai darbų pasiūlymų moksleiviams ir studentams yra visoje Lietuvoje. Labiausiai ieškoma paslaugų, statybų sektorių darbuotojų.

Šalies darbdaviai balandį pateikė 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų – beveik trečdaliu daugiau nei kovą. Užimtumo tarnybos teigimu, tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per visą pandemijos laikotarpį. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis teigė, jog nuoseklus darbo pasiūlymų skaičiaus augimas stebimas jau keletą mėnesių.

Apie numatomas atleisti darbuotojų grupes kovą Užimtumo tarnybai pranešė keturios įmonės, ketinančios atleisti 161 žmogų. Pernai tuo pat metu 11 įmonių pranešė apie būsimą 780 darbuotojų atleidimą.  Pranešimai gauti iš paslaugų įmonių – po du iš privataus ir ir viešojo sektorių. Dvi įmonės informavo apie grupės darbuotojų atleidimą dėl darbo organizavimo pakeitimų, po vieną – dėl bankroto ir reorganizavimo.

Nedarbas Lietuvoje ir toliau turėtų mažėti, jei nebus didesnių karantino suvaržymų, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, nedarbas mažėja dėl sezoniškumo, tačiau situacija išlieka sudėtinga dėl koronaviruso pandemijos ir karantino. „Pavasarį kiekvienais metais registruojama daugiau laisvų darbo vietų, pradedami registruoti sezoninio darbo vietų pasiūlymai ir nedarbas tiesiog natūraliai pradeda mažėti.

Individualia veikla besiverčiantis vyras viso karantino metu kas mėnesį gavęs 260 eurų išmoką, nustebo kovą pamatęs tuščią sąskaitą. Vyras piktinosi, sužinoję, kad išmoka nutraukta, nes jis nepateikė metinės pajamos deklaracijos. Tačiau ir užimtumo tarnyba ir VMI patikino, kad parama nenutraukta, tiesiog reikia pateikti duomenis apie 2020 metų pajamas.

Beveik trečdalis žemės ūkio sektoriaus darbdavių susiduria su darbuotojų trūkumu. Jiems kyla sunkumų ieškant ir pritraukiant reikiamus darbuotojus arba nepavyko jų rasti. Tai aiškėja iš Užimtumo tarnybos atliktos apklausos. Tačiau šiame sektoriuje tuo pačiu metu trūksta ir siūlomų darbo vietų.  2021 metų pavasarį rinkoje labiausiai reikalingi judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai bei miškų ūkio darbininkai.

Oficialiam nedarbui vasarį nusileidus iš rekordinių aukštumų, Užimtumo tarnybos vadovė teigia, kad darbo rinka pradeda rodyti teigiamus pokyčius. Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį, jog pozityvias tendencijas rodo ne tik sumažėjęs oficialaus nedarbo rodiklis, bet ir mažesnis į tarnybą atėjusių žmonių bei didėjantis laisvų darbo vietų skaičius. „Tendencijos šalies darbo rinkoje vasarį iš tiesų rodo teigiamus pokyčius.

Nuo kovo 1-osios darbdaviai privalės pranešti apie visus įdarbintus ir komandiruotus užsieniečius, skelbia Užimtumo tarnyba. Dabar tokia prievolė taikoma tik įdarbinant atvykėlius iš trečiųjų šalių. Nuo kovo tai galios ir darbuotojams iš Europos Sąjungos. „Ši naujovė padės užtikrinti tinkamą įdarbinamų užsieniečių apskaitos, kvotų nustatymo, taip pat judėjimo kontrolę.

Dėl pandemijos išaugusio nedarbo pasekmes šiemet labiausiai jaus vyresni žmonės, jaunimas ir moterys, teigia Užimtumo tarnyba.  Papildoma kliūtis, apsunkinanti dalies jų grįžimą į darbo rinką, gali tapti skaitmeninių įgūdžių stoka, skelbiama Lietuvos užimtumo 2020 metų tendencijų ir ateities prognozių leidinyje. „Netolygus darbo rinkos atsigavimas, priklausomai nuo regiono ir ekonominės veiklos –  šių metų rinkos ypatumas.

Gavusi Užsienio reikalų ministerijos specialų raštą Užimtumo tarnyba praneša nutraukianti karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu teikiamą valstybės finansinę paramą VŠĮ sanatorijai „Belorus“ – subsidijas už darbuotojus, esančius prastovose. Sprendimas priimtas vadovaujantis Užimtumo įstatymo pakeitimu sausio 20 d. ir Užsienio reikalų ministerijos dokumentu dėl ribojamų priemonių įmonei, kuriai taikomos tarptautinės finansinės sankcijos.

Daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. šalies įmonių pernai trūko darbuotojų, o labiausiai – pramonės ir statybos įmonėse, rodo Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa. Darbuotojų kur kas labiau stinga didiesiems darbdaviams: 75 proc. įmonių su 750 ir daugiau žmonių, ir 60 proc. su daugiau nei 50 žmonių pernai sunkiai sekėsi ieškoti tinkamų darbuotojų.  Anot apklausos, dažniausiai sunku rasti tinkamų darbuotojų dėl nepakankamos jų kvalifikacijos (42,9 proc.) bei motyvacijos (26,3 proc.

Koronavirusas darbo rinkai smogė visa jėga. Sausio pirmosios duomenimis, nedarbas mūsų šalyje pasiekė 16,1 procento. Tai – rekordas, kurio Lietuva seniai neturėjo. Bet ar tikrai šie duomenys yra tikslūs? Kokie verslo sektoriai patyrė didžiausis nuostolius, o kurie šventė rekordiškai gerus metus? Apie tai plačiau domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. 2010-aisiais po ekonominės krizės didžiausias fiksuotas nedarbas Lietuvoje buvo 17,8 procento. Tačiau anuomet darbo ieškojo mažiau asmenų nei dabar.

Pradedant nuo sausio 6 d. neturintys darbo ir norintys pradėti dirbti sau dėl nemenkos paramos savarankiško darbo pradžiai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą. Didžiausia galima paramos suma yra 19921,26 euro. „Tai – puiki galimybė tiems, kurie šiuo sudėtingu metu yra pasiryžę veikti savarankiškai. Tikiu, kad  žmogui galima labiau padėti ne dalijant žuvis, bet davus meškerę ir išmokius žvejoti“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Covid-19 pandemija sudavė reikšmingą smūgį Lietuvos darbo rinkai. Nors darbdaviai teigia, kad dešimtmečio rekordą sumušęs nedarbo lygis Lietuvoje dirbtinai išpūstas, vis tiek matyti, kad rinkoje reikšmingai mažėjo darbo pasiūlymų. Be to, darbuotojai netenka optimizmo ir juos kamuoja nežinia. Klausimas, kada situacija darbo rinkoje grįš į senas vėžes. Net įžvalgiausi analitikai praėjusių metų pradžioje negalėjo prognozuoti, kad 2020 m. nedarbo lygis Lietuvoje pasieks nedžiaugsmingas aukštumas.

Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis pripažino kad jo Vyriausybės paskirta 200 eurų darbo paieškos išmoka nebuvo tinkama priemonė. Ši išmoka mokama iki šių metų pabaigos, siekiant paremti per koronaviruso krizę darbo netekusius žmones.

Registruotas nedarbas lapkritį augo toliau ir pasiekė 15,5 proc. – per mėnesį rodiklis išaugo 0,6 punkto, per metus – 7,1 proc. Gruodžio 1-ąją dieną šalyje buvo 266,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų, pranešė Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, lapkričio pradžioje paskelbto karantino pasekmės darbo rinkoje kol kas nėra fiksuojamos – besikreipiančių į Užimtumo tarnybą darbo neturinčių asmenų (25,5 tūkst.) ir laisvų darbo vietų (29,4 tūkst.) registruota panašiai, kaip birželį.

Nekvalifikuoti darbininkai šiemet sudarė didžiąją dalį (33,4 proc.) darbo netekusių žmonių, o pagal profesijas labiausiai tarp jų daugėjo paslaugų įmonių darbuotojų ir pardavėjų, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, nedarbas paslaugų sektoriuje per devynis mėnesius padidėjo 1,1 proc. punkto. Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės teigimu, per pandemiją labiausiai nukentėjo maitinimo ir aptarnavimo bei kitos paslaugų įmonės, viešbučai.

Tebesitęsianti koronaviruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas didina įtampą darbo rinkoje. Nemaža dalis darbuotojų patiria stresą ir išgyvena nerimą dėl savo darbo vietos bei nežino, ką reikėtų daryti, jeigu darbe taptų nereikalingas. Išeičių tikrai yra, tik svarbu žinoti savo teises ir laiku kreiptis pagalbos.

Pasaulio aviacijos verslui išgyvenant krizę, valstybės valdoma bendrovė Lietuvos oro uostai dėl sumažėjusių veiklos apimčių ketina atleisti 48 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba.  Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS pranešė, kad numatoma atleisti 38 aviacijos saugumo darbuotojus, keturis ugniagesius-gelbėtojus ir šešis vairuotojus.

Lietuvoje paskelbus karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys vėl gali pasinaudoti proga gauti 257 eurų išmoką.  Dalis asmenų, kurių gyvenamoji teritorija buvo laikytina epidemiologiškai pavojinga, jau anksčiau galėjo pretenduoti gauti piniginę išmoką. Tačiau nuo šeštadienio įsigaliojus karantinui visoje Lietuvoje, tai padaryti galės ne tik atskirų savivaldybių gyventojai.

Rugsėjį iki 14,1 proc. paaugęs oficialus nedarbas artimiausiais mėnesiais didės ir toliau, o pikas gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Anot Ingos Balnanosienės, augimą skatins ir tai, kad rudenį pradeda mažėti sezoninių darbų. „Prognozuojame, kad nedarbas šiemet dar tikrai augs. Kritinis lygmuo gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sausio-vasario mėnesiais“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Rugsėjį į darbo rinką sugrįžo rekordiškai daug – 28,1 tūkst. – žmonių – 44,2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 56 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai, pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo rinkos priemonėse rugsėjį pradėjo dalyvauti 2,7 tūkst. žmonių – daugiau nei bet kurį mėnesį šiemet ir 59 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.

Susidūrus su sunkumais darbo rinkoje, rekomenduojama persikvalifikuoti. Tiesa, nauja profesija gali atsieiti iki 4 tūkst. eurų. Mokymo įstaigos pastebi, kad ne visi renkasi kursus, o mokosi iš kolegų ar savarankiškai. Vis tik įgijus profesiją patvirtinantį dokumentą, atsiveria ne tik Lietuvos, bet ir užsienio darbo rinkos.

Lietuvoje teisėtai esantiems Baltarusijos piliečiams bus teikiamos informavimo ir įdarbinimo paslaugos, padedama ieškoti darbo įmonėse, praneša Užimtumo tarnyba. Šiais metais Lietuvoje su Užimtumo tarnybos išduotais dokumentais buvo įdarbinti 1002 Baltarusijos piliečiai.

Norėdami gauti 200 eurų darbo paieškos išmoką Užimtumo tarnyboje užsiregistravo apie 40 tūkst. naujų bedarbių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. Kita vertus, maždaug tiek pat sumažėjo socialinių pašalpų gavėjų.  Pasak Lino Kukuraičio, 200 eurų išmoka paskatino registruotis netgi tuos, kurie dirbo šešėlyje, namų šeimininkes ar grįžusius iš emigracijos.  „Mes skaičiuojame, kad tokių (žmonių – BNS) yra papildomai apie 40 tūkst.

Lietuvoje didėja jaunimo nedarbas, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, ši tendencija ryški ir kitose Europos Sąjungos šalyse.  Du penktadaliai (42,4 proc.) tarnyboje rugpjūtį įregistruotų darbo neturinčių žmonių buvo jaunesni nei 30 metų – du kartus daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės teigimu, jaunimo nedarbo šuolį lėmė tai, kad didžioji jų dalis dirbo labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose.

Dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą per vasarą kreipėsi daugiau nei 7000 studentų, tačiau neapsieita be nesklandumų. Studentai nerimauja, kad gavę darbo paieškos išmoką neteks socialinės stipendijos, kuri skiriama atsižvelgiant ir į studento pajamas. Užimtumo tarnybos duomenimis, birželio – rugpjūčio mėn. dėl išmokos kreipėsi 7055  asmenys, kurie pagal studentų registro duomenis mokosi.

Vasaros pabaiga buvo dosni darbo pasiūlymų. Paskutinį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 40,2 tūkst. laisvų darbo vietų – tai didžiausias darbo pasiūlymų skaičius šiais metais ir apskritai šį dešimtmetį, praneša Užimtumo tarnyba. Pastarąjį kartą daugiausiai per mėnesį buvo užfiksuota 2013 m. gegužę, kai darbdaviai pateikė 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Šį rugpjūtį darbo jėgos paklausa augo 14,7 proc., palyginti su liepa, ir net 20,9 proc., palyginti su 2019 m. rugpjūčiu.

Pasibaigus karantinui, valdžia guodė, kad dėl jo nukentėjusiems verslams, kurie neatleido darbuotojų, ir toliau bus mokamos subsidijos jų darbo užmokesčiui. Tačiau verslininkai tikina, iki šiol nesulaukiantys pinigų už liepą, o kai kurie ir už birželį. Užimtumo tarnyba tikina, kad pinigai vėluoja tik tiems, kas netinkamai užpildo dokumentus. Birželio viduryje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė: „Pasibaigus karantinui, valstybės parama gyventojams ir darbdaviams nedingsta.

Lietuvoje stebimas paradoksas – oficialus nedarbas Lietuvoje siekia rekordinį lygį – 13,5 proc. Šiuo metu darbo ieško 232,4 tūkst. žmonių, tačiau laisvų darbo vietų skaičius taip pat rekordinis. Ministras Linas Kukuraitis svarsto, kad tai lemia 200 eurų darbo paieškos išmoka ir tikina, kad bus imamasi veiksmų. Nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 23 d. į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 160,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Iš visų įregistruoti 56,9 proc.

Pasiūlymo dirbti be pateisinamos priežasties atsisakę bedarbiai gali prarasti bedarbio statusą. Tokiu atveju asmeniui nėra mokama laikinoji darbo paieškos išmoka ar nedarbo socialinio draudimo išmoka. Birželio mėnesį bedarbio statusą dėl darbo pasiūlymo nepriėmimo be pateisinamos priežasties prarado 362 žmonės, liepos mėnesį – 815, rugpjūtį iki 24 mėnesio dienos – 674 asmenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Užimtumo tarnyba skelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra rekordinis nedarbas, kai darbo neturi daugiau negu 200 tūkst. tautiečių, tačiau ekonomistai tikina – šis skaičius ne visai atspindi realią situaciją. Anot jų, tautiečiai neskuba ieškotis darbo dėl mokamų išmokų, todėl tikėtina, kad pasibaigus išmokoms, bedarbių irgi sumažės.

Po kelių savaičių santykinio stabilumo rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias šiais metais skaičius. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų. Laikino užimtumo priemonėse rugpjūčio 1 d. dalyvavo 19, 6 tūkst. asmenų, šiuo metu – per 13 tūkst.

Užimtumo tarnybai nusprendus viešai nebeskelbti informacijos apie darbuotojų grupinius atleidimus, manoma, kad instituciją galėjo paspausti tokių žinių sklaidos vengiančios įmonės, rašo portalas 15min.lt. Pati tarnyba tokį sprendimą motyvuoja nenoru kelti įtampos visuomenėje, ji taip pat pripažino, kad verslas nenori viešinti šios informacijos.  Tarnybos komunikacijos specialistė Rūta Kajėnė 15min.

Pagal Darbo kodeksą vienu metu atleidžiant daugiau darbuotojų apie tai privalu pranešti Užimtumo tarnybai. Ilgą laiką ji tokią informaciją skelbė savo interneto puslapyje, tačiau neseniai ją paslėpė. Dar liepos pradžioje portalas tv3.lt klausė Užimtumo tarnybos kodėl jos puslapyje neatnaujinami duomenys apie grupės darbuotojų atleidimą. Atsakydama į klausimą, tuo metu tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskaitė informavo: „Viskas laikinai, vėl bus atnaujinta ir viešinama.

Užimtumo tarnybai pirmadienį pradėjus priimti paraiškas savarankiškai dirbančiųjų paramai keičiant veiklą, visa tam skirta 4 mln. eurų suma „išgraibstyta“ per rekordiškai trumpą laiką – 25 minutes.  Tarnyba pranešė, kad per šį laiką gauta apie 760 paraiškų už 5,09 mln. eurų.  Pasak tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, paraiškų gavėjai buvo itin aktyvūs ir gerai pasiruošę.

Užimtumo tarnybai pirmadienį pradėjus priimti paraiškas savarankiškai dirbančiųjų paramai keičiant veiklą, visa tam skirta 4 mln. eurų suma „išgraibstyta“ per rekordiškai trumpą laiką – 25 minutes.  Tarnyba pranešė, kad per šį laiką gauta apie 760 paraiškų už 5,09 mln. eurų.  Pasak tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, paraiškų gavėjai buvo itin aktyvūs ir gerai pasiruošę.

Visiems Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruotiems asmenims, birželio mėnesį teisingai pateikusiems prašymus darbo paieškos išmokai gauti, penktadienį jos buvo išmokėtos. Iš viso į 82,5 tūkst. asmenų sąskaitas pervesta beveik 3,4 mln. eurų, teigiama Užimtumo tarnybos pranešime. „Šią savaitę 98 proc. išmokos gavėjų pervestos paramos lėšos.

Visi prašymus laikinai darbo paieškos išmokai gauti už birželį pateikę ir iki šiol jų negavę asmenys netrukus sulauks pinigų sąskaitose. Iš viso tokių prašymų už birželį yra pateikę 86 145 asmenys, o išmokėta – 20 881, praneša Užimtumo tarnyba. Šiuo metu intensyviai formuojami darbo paieškos išmokos mokėjimai. Pirmasis mokėjimo etapas už birželį prasidėjo liepos 17 d., tačiau dėl duomenų serverių gedimų Registrų centre išmokų mokėjimas buvo sustojęs ir vėluoja penkias darbo dienas.

Kelionių agentūra „Krantas Travel“ stabdo veiklą, atleidžia didžiąją dalį darbuotojų. Bendrovė Užimtumo tarnybai pranešė apie atleidimą įspėjusi 21 iš 27 darbuotojų. Nurodoma, kad jie įspėti dėl „darbo organizavimo pakeitimų.“ Oficialioje įmonės svetainėje nurodoma, kad ji stabdo veiklą ir nuo liepos nebepriima naujų kelionių užsakymų, tačiau įmonės teigimu, ji nebankrutuoja. Su bendrovės vadovu Putinu Bielskiu BNS susisiekti nepavyko.

Per 100 tūkst. Lietuvos gyventojų yra registravęsi kaip ieškantys darbo. Jiems priklauso darbo paieškos išmoka. Tačiau jų mokėjimas ėmė vėluoti. Užimtumo tarnyba teisinasi, kad taip nutiko ir dėl užlieto Registrų centro. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Nijolė. Ji piktinosi, kad niekas nepraneša apie vėluojančias išmokas. „Niekur nėra skelbiama informacija, kad dėl užlieto Registru centro serverio bedarbiams neperveda darbo paieškos išmokos. Kalbama tik apie e. sveikatą.

Darbo neturinčių asmenų Lietuvoje ir toliau daugėja. Užimtumo tarnyba pastebi ir naują tendenciją: tarp neužimtų asmenų moterų skaičius viršijo vyrų skaičių. Tarnyba praneša, kad šiuo metu darbo neturi 111,8 tūkst. (13,1 proc.) šalies darbingo amžiaus moterų – tai 0,2 proc. punkto daugiau nei praėjusią savaitę. Vyrų registruota 110,7 tūkst. Kaip ir prieš savaitę, jie sudaro 12,7 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų.

Koronavirusui pasiekus mūsų šalį buvo paskelbtas karantinas, daugelis verslų sustabdė veiklą, o nemaža dalis darbuotojų neteko darbo. Tačiau panašu, kad bent jau darbo rinkoje krizė baigėsi. Tiesa, „Sodra“ perspėja, kad džiaugtis dėl to dar anksti. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame svarsto, kad realius nedarbo rodiklius iškraipo naujos išmokos.

Lietuvoje kelis mėnesius fiksuojamą nedarbo lygio augimą lemia ne vien pandemijos ir karantino ekonominės sąlygos, bet ir sezoniškumas, teigia Užimtumo tarnyba.  Anot jos, kasmet registruotas nedarbas padidėja vasaros viduryje studijas baigusiems absolventams pradėjus darbo paieškas ir vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje pasibaigus laikiniems ir sezoniniams darbams, bei metų pradžioje padaugėjus besiregistruojančių savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus.

Per karantiną nutraukus daugelio įmonių veiklą imta baimintis masinių darbuotojų atleidimo. Siekiant to išvengti, buvo sukurta naujų išmokų ir subsidijų darbuotojams ir darbdaviams. Tačiau, panašu, kad kai kuriems gyventojams tai tapo pretekstu nedirbti ir vis tiek gauti pinigų. Bent jau taip galima pamanyti iš istorijos, kuria pasidalijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Laisvės partijos narė Donalda Meiželytė.

Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 2,3 karto daugiau nei ankstesnę. Iš viso nuo karantino pradžios pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba.  Jos teigimu, įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų vilkikų vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams.