ūkininkai

Vilniuje vėl protestavo ūkininkai. Prie ministerijų jie buvo atsigabenę karutį su mėšlu ir talpyklų su srutomis. Taip jie reikalavo Vyriausybę tesėti pažadus sumažinti ribojimus tręšti laukus. Išvydę mėšlą po savo langais, valdininkai priėmė protestuotojus derybų ir jau artimiausiomis dienomis žada padaryti nuolaidų. Ūkininkas iš Telšių rajono Dainius Dargis į Vilnių iš savo ūkio atgabeno karutį, pilną mėšlo.

Lenkijos Dorohusko pasienio kontrolės punktą blokuojantys lenkų ūkininkai trečiadienį sakė, kad leis sunkvežimiams važiuoti į Ukrainą, bet ir toliau trukdys vežti krovinius į Lenkiją. Ūkininkai pasienio kontrolės punktus prie sienos su Ukraina blokuoja daugiau kaip mėnesį, protestuodami prieš ukrainietiškos produkcijos įvežimą į Lenkiją. Jie skundžiasi, kad dėl ukrainietiškos produkcijos rinkoje mažėja kainos, o tuo pačiu – ir jų uždarbiai.

Diferencijavus paramą už mėsinius galvijus, dalis ūkininkų gavo mažesnes išmokas, nes tinkamai nesuvedė kergimo duomenų, sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovė. „Dalis ūkininkų nebuvo susivedę visų reikiamų kergimo duomenų, dėl to tėvinė informacija nepateko apie tokius galvijus. Dėl to jie (ūkininkai – BNS) gavo mažesnę išmoką“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) teigė ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.

Nesprendžiant pieno ūkių problemų, ūkininkai gali atnaujinti protestus, sako sausį vykusios akcijos Vilniuje organizatorės, Lietuvos žemės ūkio tarybos, pirmininkas Ignas Hofmanas. „Yra tokia tikimybė – ir nemaža – kad galime grįžti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Hofmanas. „Nebūtinai gali būti Vilnius kaip taikinys“, – pridūrė jis. Ūkinininkų atstovo teigimu, ne vienerius metus keliamas klausimas dėl pieno supirkimo kainų vis dar nesprendžiamas.

Protestuojantys Lenkijos ūkininkai trečiadienį traktoriais užblokavo greitkelius į Varšuvą, o tūkstančiai jų šalininkų susirinko prie premjero biuro. Neišvengta ir susirėmimų su policija. Kai kurie dalyviai trypė Europos Sąjungos vėliavą ir sudegino imitacinį karstą su užrašu „ūkininkas, pražudytas žaliojo kurso“. Protestuotojai reikalauja atsisakyti šio ES plano, skirto kovoti su klimato kaita taikant priemones, kurias ūkininkai smerkia kaip pernelyg brangias.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis tikina, kad po savaitės ūkininkai turėtų sulaukti teigiamų žinių dėl daugiamečių pievų atkūrimo. Pasak jo, kovo 13 d. europiniuose kuluaruose turėtų būti baigtos procedūros, kuriose bus atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos. „Vasario 26 d. žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba svarstė administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame buvo ir mūsų prašymas.

Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį išklausys Žemės ūkio ministerijos informaciją, kaip įgyvendinami per žemdirbių protestą sausį kelti reikalavimai.  „Iš viso yra šeši klausimai. (Ministerija – BNS) pristatys, kas padaryta per šį laikotarpį“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Rygos senamiesčio Domo aikštėje antradienio rytą keli šimtai ūkininkų susirinko į protestą priešais vyriausybės rūmus ir prisijungė prie miško savininkų piketo, reikalaujančių tinkamos kompensacijos už žemės naudojimo apribojimus. Protestuotojai į centrinę aikštę pradėjo rinktis dar prieš 10 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Kaip pranešama, iš viso jų susirinko apie tūkstantį. Į protesto akciją ūkininkai atsinešė įvairių plakatų ir darbo įrankių – kibirų, krepšių ir grandininių pjūklų.

Lenkų ūkininkai užblokavę kelius į Ukrainą trikdo ir susisiekimą su Lietuva, tikrina iš Lietuvos įvažiuojančius ūkininkus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad grūdų problema išgalvota ir naudinga Kremliui. Nors protestai per savaitgalį didelio chaoso nesukėlė ir situacija ramesnė nei tikėtasi, tikrinti sunkvežimius ūkininkai žada, kaip suplanavę. Kaip į tai turėtų reaguoti Lietuva? Kokie tikrieji protesto tikslai? Apie visa tai pokalbis „Dėmesio centre“, šįvakar 19.30 val.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad situacija Lietuvos-Lenkijos pasienyje dėl kaimyninės šalies ūkininkų protesto nėra „kažkokia ypatinga“, nes kol kas nesusidaro didelės transporto eilės. Pasak jos, nuo penktadienio prasidėjusi blokada taip pat yra proga paneigti kai kuriuos žemdirbių mestus kaltinimus dėl į jų šalį atvykstančių grūdų kilmės. „Aptarėme situaciją pasienyje, bet nėra kažkokios ypatingos situacijos pasienyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėtį Ukrainos ir Lenkijos pasienyje įvardijo kaip peržengiančią visas ekonomines ir moralines ribas. V. Zelenskis savo sekmadienio vakaro vaizdo kreipimesi komentavo blokadas ir protestus dėl ukrainietiškų žemės ūkio produktų importo, kuris, pasak lenkų ūkininkų, žlugdo jų verslą ir kenkia Lenkijos rinkai. Ūkininkai taip pat reikalauja pakeisti naujas ES aplinkosaugos taisykles, turinčias įtakos žemės ūkio sektoriui.

Dalinę blokadą pasienyje su Lietuva organizuojantis Lenkijos ūkininkų atstovas Karolis Pieczynskis teigia, kad rengiamas protestas turėtų trukti visą savaitę – kaip ir buvo planuota anksčiau. Pasak jo, patikrinimų metu kol kas ukrainietiškų grūdų randama nedaug, bet yra daug nežinomos kilmės perdirbtų produktų. „Šiuo metu ukrainietiškų grūdų važiuoja labai nedaug, bet atlikus patikrinimus nustatyta, kad yra daug perdirbtų produktų, tokių kaip miltai.

11 tūkstančių – tiek ūkininkai pardavė karvių per praėjusius metus. Pasitraukė iš ūkininkavimo per 3000 pieno gamintojų. Karves mėsai ir kaimyninių šalių ūkiams parduodantys Lietuvos pieno gamintojai sako tiesiog nebegalintys išsilaikyti. Esą pieno supirkimo kainos Lietuvoje žemiausios, išmokos – mažiausios. O dėl to ūkininkai kaltina šalies valdžią. Ir jei situacija nesikeis, ūkininkai prognozuoja visišką šalies pieno sektoriaus krachą.

Lenkijos ūkininkams blokuojant kelia pasienyje su Lietuva ir su pareigūnais detaliai tikrinant vykstančius vilkikus, situacija išlieka įprasta, eilės nesiformuoja, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Šiuo metu jokių problemų nekyla, eismas vyksta sklandžiai, eilės nesiformuoja“, – BNS šeštadienį informavo VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad penktadienį keturiuose šalies rajonuose paankstintas žemės tręšimo mineralinėmis trąšomis, mėšlu ir srutomis laikotarpis. Pasak ministerijos, susiklosčius tinkamoms hidrometeorologinėms sąlygoms, ankstesnio tręšimo laikotarpio pradžia skelbiama Klaipėdos, Šilutės, Vilkaviškio ir Varėnos rajonuose.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, kad siekiant nekelti įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos ūkininkų ir valstybių, su protestuojančiais Lenkijos ūkininkais kartu ieškoma problemų sprendimo būdų. „Ilgą laiką vykdome derybas su Lenkijos ūkininkais, nes svarbūs klausimai yra bendri tiek Lietuvai, tiek Lenkijai – Europos Sąjungos klausimai, grūdų įvežimo, tranzito.

Lenkijos ūkininkams penktadienį pradėjus iš dalies blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog kaimyninės šalies ūkininkai yra „šiek tiek suklaidinti“. „Organizatoriai pakankamai konstruktyviai nusiteikę, aišku, galbūt jaučiasi, kad žmonės yra šiek tiek suklaidinti tos informacijos labai konkrečios, kad yra kažkokios schemos.“, – žurnalistams penktadienį pasienyje sakė centro vadovas.

 Lenkijos ūkininkams penktadienį pradėjus iš dalies blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, ties buvusiu Kalvarijos ir Budzisko pasienio punktu, maždaug nuo 10 val. ryto tikrinami iš Lietuvos išvažiuojantys vilkikai – jie nukreipiami į atskirą juostą, o dalis, sukėlę įtarimų, nukreipiami į specialią aikštelę, kur juos tikrina pareigūnai.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika tvirtina, kad Lenkijos ūkininkų blokadą Lietuvos pasienyje sukėlė žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir jo ministerijos neveiklumas. Anot jo, tiek ministerija, tiek galbūt Vyriausybė, siekdama stabdyti rusiškų grūdų importą ir tranzitą per Lietuvą, turėjo imtis panašių priemonių, kurios buvo pritaikytos iš Rytų gabenamoms trąšoms.   „Mažų mažiausiai K. Navickas turėjo atvykti čia.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad jei Lietuva turėtų paskirtą ambasadorių Lenkijoje, Vilnius būtų turėjęs daugiau informacijos apie lenkų ūkininkų akciją iš dalies blokuoti kelią Lietuvos pasienyje. „Mes turėtume daugiau informacijos, negu turime dabar. Čia yra faktas. Gebėjome tai kompensuoti Užsienio reikalų ministerijos pastangomis“, – žurnalistams penktadienį po susitikimo su prezidentu kalbėjo G. Landsbergis.

 Lenkijos ūkininkai pradėjo dalinai blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu jie nori tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.

Nepasiekę susitarimo su premjeru Donaldu Tusku, Lenkijos ūkininkai nuo penktadienio ketina iš dalies blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Ties buvusiu Kalvarijos ir Budzisko pasienio punktu savaitę jie žada tikrinti, ką iš Lietuvos į Lenkiją veža vilkikai.  „Po ministro pirmininko susitikimo su ūkininkais kol kas nėra jokių susitarimų. Jų bus siekiama artimiausiomis dienomis. Todėl mūsų protestas gali būti dar labiau reikalingas nei anksčiau.

Lenkijos ūkininkų protestų vienas organizatorių sako, jog nepavykus susitarti su ministru pirmininku Donaldu Tusku, penktadienį vyks šalyje suplanuoti protestai, įskaitant ir Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. „Po ministro pirmininko susitikimo su ūkininkais kol kas nėra jokių susitarimų. Jų bus siekiama artimiausiomis dienomis. Todėl mūsų protestas gali būti dar labiau reikalingas nei anksčiau.

Lenkijos ūkininkams planuojant nuo penktadienio savaitę iš dalies blokuoti kelią ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu, dalį vilkikų srautų svarstoma nukreipti į Lazdijų punktą, sako Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas. Anot jo, tai padėtų šiek tiek atlaisvinti transporto judėjimą.

 Penktadienį prasidedant Lenkijos ūkininkų blokadai, bus skiriamos papildomos pajėgos, jog pasienyje su šia šalimi būtų užtikrinta viešoji tvarka, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

Konkrečių duomenų, kad už lenkų ūkininkų protestų slypėtų Rusija, nėra, nors akcija gali būti išnaudota propagandai, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. „Kas dėl pakurstymo, labai sunku atsakyt, ir tokių duomenų konkrečiai nėra, bet kas akivaizdu, ir jūs turbūt stebite tam tikrus pranešimus iš Rusijos pusės, kad šita situacija gali būti išnaudojama“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė V. Vitkauskas.

Rytoj Lietuvos pasienyje Lenkijos ūkininkai rengs blokadą. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikino, kad to buvo stengiamasi išvengti, bet nepavyko. Vis tik ministras ramina, kad blokada bus dalinė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad Lietuvos pasienyje Lenkijos ūkininkai rengia blokadą kaltindami, kad ukrainietiški grūdai Lietuvoje tampa lietuviškais. „Bendravome su Lenkijos žemės ūkio ministerija ir protestuotojais.

Lenkijos ūkininkams planuojant savaitę blokuoti kelią prie sienos su Lietuva, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokie veiksmai primena Kremliaus pastangas pykdyti dvi didžiausias Ukrainos rėmėjas. Premjerė sako, kad hibridinę operaciją primena naudojami argumentai, kad tranzitui per Klaipėdą į trečiąsias šalis skirti ukrainietiški grūdai Lietuvoje pakeičia paskirtį – importuojami ir tuomet grąžinami į Lenkiją ar malami į miltus ar dar kažkaip naudojami.

Tęsiantis ūkininkų protestams Lenkijoje, o penktadienį ketinant blokuoti vieną iš Lietuvos-Lenkijos pasienį jungiančių kelių, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako matantis prielaidų ūkininkų nepasitenkinimui, tačiau pabrėžia, kad situacija naudojasi ir Rusija. Anot ministro, dėl kritusių grūdų kainų protestuotojai dažniausia kaltina ukrainietišką produkciją, pamiršdami, kad tam įtakos turi ir iš Rusijos įvežami grūdai.

Pirmadienį Vilniuje prie Lenkijos įvyko protesto akcija dėl ūkininkų blokados Lenkijos–Ukrainos pasienyje. Jos metu apie dešimt susirinkusių asmenų siekė atkreipti Lietuvos ir Lenkijos dėmesį, kad sienos blokavimas yra negalimas ir ūkio sektoriaus problemas reikia spręsti kitais būdais.

Protestuojančių ūkininkų vilkstinės pirmadienį užplūdo Europos Sąjungos (ES) kvartalą Briuselyje. Kaip pranešama, traktoriai atkirto kelius link Europos Komisijos (EK) ir kitų ES pastatų, o riaušių policija pastatė užtvaras, kad galėtų sulaikyti ūkininkus. Policija taip pat uždarė dvi šią miesto dalį aptarnaujančias metro stotis.

Protestuojantiems Lenkijos ūkininkams ketinant nuo kovo 1 dienos savaitę blokuoti kelią Lietuvos-Lenkijos pasienyje, protesto organizatorius Karolis Pieczynskis (Karolis Piečynskis) sako, kad Lenkijos protestuotojai tikrins, kas vilkikais vežama per Lietuvos-Lenkijos sieną. „Protestas turėtų prasidėti kovo 1 dieną, 10 val. ryte.

Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba svarstė Europos Komisijos (EK) pristatytą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos. Planuojama, kad EK deleguoto reglemento pakeitimas pagal taikomas procedūras bus pateiktas ES Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) per artimiausias savaites.

Lenkijos ūkininkai penktadienį pareiškė, kad blokuos svarbų pasienio kelią į Vokietiją ir taip prisidės prie didėjančio protesto dėl europinių taisyklių ir pigesnio importo. Protestuotojai nuo sekmadienio 24 valandoms užblokuos pagrindinį greitkelį A2 Varšuva–Berlynas ties Slubicių pasienio postu, naujienų agentūrai AFP pranešė ūkininkų protesto judėjimo atstovas Dariuszas Wrobelis. Lenkijos ūkininkai tęsia ilgas savaites trunkančius protestus blokuodami sieną su Ukraina.

Ukrainos ūkininkai prie sienos su Lenkija atgabeno okupantų rusų sugadintą ar sunaikintą žemės ūkio techniką. Nuo penktadienio iki kovo pabaigos ji stovės Krakoveco-Korčovos patikros punkte. Tai pranešė Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Ukrainos žemdirbiai nori lenkų protestuotojams parodyti, kokiomis sąlygomis šiuo metu dirba šalies  ūkininkai.

Europos Komisija ketvirtadienį pasiūlė sušvelninti kai kuriuos ūkininkams taikomus aplinkosaugos reikalavimus, supaprastinti administravimą ir sumažinti patikrinimų skaičių, siekdama nuraminti piktus žemės ūkio sektoriaus protestus. „Ūkininkų žinia aiški: jie nori dirbti savo laukuose, o ne sėdėti prie dokumentų“, – socialiniame tinkle „X“ rašė žemės ūkio eurokomisaras Januszas Wojciechowskis.

Aplinkosaugininkams sutarus su premjere Ingrida Šimonyte kartu ieškoti balanso tarp žemės ūkio ir aplinkosaugos, Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, ūkininkų ir aplinkosaugininkų tikslas išsaugoti gamtą yra bendras. „Aš nieko prieš tokius formatus ir susitikimus. Žemės ūkis yra gamtos dalis ir mes nesame tikrai prieš, aplinkosauga mums tikrai yra svarbu ir mes kenčiame nuo klimato kaitos labiausiai.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pasmerkė proputiniškus ir antiukrainietiškus šūkius per naujausius ūkininkų protestus, teigdama, kad galbūt prie to prisidėjo pati Rusija. „Manome, kad tai yra kraštutinių ir neatsakingų grupių bandymas perimti žemės ūkio protestų judėjimą, galimai veikiant Rusijos agentams“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė antradienį pasmerkė protestuojančius lenkų ūkininkus, kurie atidarė du ukrainiečių prekinius vagonus ir ant bėgių išpylė Vokietijai skirtus grūdus.

Graikijos ūkininkai antradienį planuoja traktoriais paralyžiuoti sostinę Atėnus. Mobilizacija jau prasidėjo, pirmadienį pranešė Graikijos žiniasklaida. Planuojama demonstracija yra jau kelias savaites besitęsiančios protestų bangos kulminacija. Ankstesnių akcijų metu ūkininkai blokavo svarbius šalies kelius. Ūkininkų asociacijos reikalauja mažesnių degalų, trąšų ir elektros kainų.

Prahoje ūkininkai su šimtais traktorių pirmadienį surengė protestą dėl Europos Sąjungos žemės ūkio politikos ir, jų teigimu, nesąžiningos praktikos, užblokuodami sostinės centre esančią gatvę. Pagrindinės Čekijos ūkininkams atstovaujančios organizacijos proteste nedalyvavo ir atsiribojo nuo jo, nes paaiškėjo, kad kai kurie organizatoriai prisidėjo prie neseniai vykusių prorusiškų demonstracijų. Eismas nebuvo sustabdytas, tačiau miesto merija įspėjo žmones pirmadienį nevažiuoti į Prahą.

Ūkininkai primena, kad dujų akcizas tebuvo vienas reikalavimas iš šešių, kuriuos kėlė per traktorių protestą Vilniuje. Tad toliau grasina kelių blokadomis, jei valdantieji nesuskubs įvykdyti likusių reikalavimų. Panevėžio rajone, Daukniūnuose, ūkininkaujantis Kęstutis Povilonis jau trejus metus grūdus džiovina elevatoriuose degindamas suskystintąsias naftos dujas.

Nuo kito mėnesio atpigs suskystintosios naftos dujos ūkininkams, verslui ir gyventojams. Seimas daugiau kaip 20 kartų sumažino nuo sausio paties įvestą kone didžiausią mokestį pasaulyje. Tiesa, degalinėse šis mokestis ir toliau liks koks yra. Šį balsavimą stebėti Seime buvo susirinkę apie pusšimtis ūkininkų, praėjusį mėnesį Vilniuje protestavusių su savo traktoriais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad sprendžiant ūkininkų iškeltus klausimus neeilinės sesijos metu parlamentaras padarė tiek, kiek buvo galima trumpuoju laikotarpiu. Likę klausimai, anot jos, bus sprendžiami pavasario sesijos metu.

Seimui nutarus suskystintų naftos dujų (SND) akcizą nuo kovo mažinti daugiau negu 23 kartus, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad šis ūkininkų reikalavimas visiškai išpildytas.  „Reikalavimuose buvo įrašyta, kad akcizas turėtų būti ne didesnis nei pas artimiausius kaimynus. 13 eurų akcizas ir yra Lenkijoje, šitas reikalavimas išpildytas pilnai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Hofmanas.

Po ūkininkų protestų su traktoriais Vilniaus gatvėse Seimas anksčiau laiko susirinko spręsti Vyriausybės pridarytų klaidų. Parlamentarai po pateikimo pritarė suskystintųjų naftos dujų akcizo mažinimui septynis su puse karto nuo 304 iki 41 euro už toną, kas leistų atpiginti 21 kilogramo dujų balioną 6–7 eurais.  O ar dėl sumažinto akcizo žemdirbiai atsisakytų minties vėl su traktoriais išvažiuoti į gatves, klausiame Žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano.

Europos Komisija (EK) leido Europos ūkininkams iš dalies netaikyti sąlygos dėl pūdymui paliktos žemės. Tai padaryta atsižvelgiant į sausio 31 dieną pateiktą EK pasiūlymą ir diskusijas su valstybėmis narėmis komitetų posėdžiuose. Pakeitimai bus taikomi atgaline data nuo sausio 1 dienos, iki šių metų pabaigos, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Šia priemone ūkininkams suteikiama lankstumo ir toliau atlyginama už itin svarbų jų darbą užtikrinant ES apsirūpinimo maistu saugumą ir tvarumą.

Daugelyje Europos šalių nesiliauja masiniai žemdirbių protestai, ūkininkai blokuoja kelius. Kaimyninėje Lenkijoje jie vėl užblokavo sieną su Ukraina – reikalauja nutraukti pigaus maisto importą iš karo draskomos šalies. Prie protestuojančių lenkų jungiasi ir vengrai, įtampa auga ir tolimoje Ispanijoje. Didžiulė traktorių kolona juda Poznanėje – griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais ir pigiu importu iš Ukrainos nepatenkinti ūkininkai žada mėnesį blokuoti dešimtis kelių ir sieną su Ukraina.

Po ūkininkų protestų su traktoriais Vilniaus gatvėse Seimas anksčiau laiko susirinko spręsti Vyriausybės pridarytų klaidų. Parlamentarai po pateikimo pritarė suskystintųjų naftos dujų akcizo mažinimui septynis su puse karto nuo 304 iki 41 euro už toną, kas leistų atpiginti 21 kilogramo dujų balioną 6–7 eurais. Tiesa, opozicijoje atsiranda siūlymų šį mokestį mažinti dar labiau, nei siūlo Vyriausybė. Seimas dėl ūkininkų problemų sušaukė neeilinę sesiją.